Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-07-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-20413-465/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-04
Bylos Nr.
e2YT-20413-465/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14557-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Pareiškėjas
I. P., J. G.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2YT-20413-465/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14557-2018-2
Procesinio dokumento kategorija 3.2.3.2; 3.4.5.2.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. P. ir J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys –VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos nurodo, kad 2006 m. gruodžio 22 d. J. Ž. parašė testamentą, pagal kurį savo mirties atveju 1/8 dalį jai priklausančio buto, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m. Užupio g. 7-62/Paupio g. 1-62 paliko dukrai (pareiškėjai) I. P., o 1/2 dalį buto, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m. Užupio g. 7-62/Paupio g. 1-62 paliko vaikaitei (pareiškėjai) J. G.. 2009 m. birželio 21 d. mirus testatorei J. Ž., pareiškėjos gyveno testatorės bute, adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m. Užupio g. 7-62/Paupio g. 1-62. Šį butą pareiškėjos nuolat prižiūrėjo, tvarkė, už jį mokėjo privalomus mokėti mokesčius ir faktiškai jame po testatorės mirties gyveno ir gyvena iki šiol, nes kitos gyvenamosios vietos jos neturi. Nurodo, jog mirus J. Ž. pareiškėjos per 3 mėnesius nepradėjo paveldėjimo bylos pas palikimo atsiradimo vietos notarą, nes nežinojo, kad toks yra ir manė, kad dalis buto priklausiusi J. Ž. pereina automatiškai. Pareiškėjos nesirūpino teisiniais reikalais ne tik dėl to, kad neturi teisinių žinių, tačiau jos prastai moka lietuvių kalbą, todėl joms yra sudėtinga suprasti teisinius reikalus valstybine lietuvių kalba. Nepaisant to, pareiškėjos faktiškai priėmė J. Ž. palikimą, pradėdamos minėtą butą valdyti. I. P., gyvena bute, juo rūpinasi bei yra jo savininkė nuo 2006 m. spalio 10 d., kai paveldėjo šio buto 3/8 dalis pagal įstatymą. Po testatorės mirties pradėjo rūpintis butu su J. G., kuri pradėjo faktiškai valdyti kaip savininkė 1/2 buto dalį iš karto po testatorės mirties. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos I. P. ir J. G., po J. Ž., mirties, priėmė jos palikimą testamento pagrindu, pradėjusios faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), todėl nagrinėjamu atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjų prašymas būtų atmestas. VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. Ž. palikimo perėjimą valstybei. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos po įvykusios palikėjos mirties priėmė ginčo turtą, todėl pareiškėjų pareiškime nurodytas teiginys, jog jos po J. Ž. mirties paveldėtą turtą pradėjo faktiškai valdyti yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, o teismui pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas bei tenkintinas.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 str. 5 d. str.). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. birželio 21 d. mirė pareiškėjos I. P. motina J. Ž.. 2006 m. gruodžio 22 d. J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) parašė testamentą, patvirtintą Vilniaus rajono 4 - ojo notaro biuro notarės Vilijos Partaukienės, notarinio registro Nr. 8879, pagal kurį, savo mirties atveju 1/8 dalį jai priklausančio buto, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m. Užupio g. 7-62/Paupio g. 1-62 paliko dukrai (pareiškėjai) I. P., o 1/2 dalį buto, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m. Užupio g. 7-62/Paupio g. 1-62 paliko vaikaitei (pareiškėjai) J. G.. Po J. Ž. mirties pas notarą paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad mirties dieną J. Ž. priklausė 5/8 buto, esančio Užupio g. 7-62, Vilniuje. Pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos priėmė J. Ž. palikimą pradėdamos jį faktiškai valdyti.

Sutinkamai su CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, t.y., rūpinosi juo kaip savo turtu (valdė, naudojo ir juo disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Veiksmai palikimui priimti turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. Ž. mirties pareiškėjos pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo, toliau liko gyventi Užupio g. 7-62, Vilniuje, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, laikė, kad butas yra jų nuosavybė. Suinteresuotas asmuo dėl pareiškimo tenkinimo neprieštarauja, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų minėtas teismo nustatytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus konstatuoja, kad pareiškėjos I. P. ir J. G. po J. Ž. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėdamos valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjų I. P. ir J. G. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2009 m. birželio 21, mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdamos turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisiniams santykiams įforminti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, pranešti apie palikimo priėmimą Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė