- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-27
- Bylos Nr.
- 1-951-1060/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- A. J.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Prienų r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1. Prienų rajono apylinkės teismo 2016-01-05 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2. Prienų rajono apylinkės teismo 2017-02-08 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2018-08-13 18.44 val., apsvaigęs nuo alkoholio (asmens blaivumo testu nustatyta 2,28 promilės), kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia delnu smogė vieną smūgį sugyventinei V. A. į kairį skruostą, tuo nukentėjusiajai V. A. sukėlė fizinį skausmą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. J. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad su sugyventine V. A. gyvena apie dešimt metų, kartu veda bendrą ūkį. 2018-08-13 jis gėrė alkoholį, apie 18.30 val. jam grįžus namo norėjo pakalbėti su V. A., bet ji nenorėjo su juo bendrauti, todėl jis pradėjo priekaištauti ir susinervinęs priėjo prie V. A. ir tyčia dešinės rankos delnu vieną kartą stipriai smogė sugyventinei per veidą, pataikydamas per kairį skruostą. Suprato, kad sugyventinei nuo smūgio skaudėjo skruostą, nes ji suriko, užsiėmė delnu skruostą. V. A. pradėjo rėkti, todėl nuo jos atsitraukė. V. A. atitraukus rankas, pamatė, kad jos kairys skruostas paraudęs. Sugyventinės atsiprašė, bet ji jau buvo iškvietusi policiją. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,28 promilių girtumą. Labai gailisi, kad savo sugyventinei smogdamas delnu per veidą, sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 46-47).
Nukentėjusi V. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog su sugyventiniu A. J. gyvena socialiniame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apie 10 metų kartu veda bendrą ūkį. 2018-08-13 apie 18.44 val. pasijusi blogai išgėrė vaistų ir miegamajame atsisėdo ant lovos. Tuomet priėjo sugyventinis A. J., kuris buvo išgėręs, todėl jo paprašė, kad šis atsigultų ir pamiegotų. A. J. priėjęs vieną kartą rankos plaštaka sudavė į kairės pusės žandą. Nuo smūgio pajuto fizinį skausmą, pradėjo kaisti žandas, kraujosruva veide neatsirado. Pas teismo medicinos ekspertus važiuoti atsisako, greitoji med. pagalba nereikalinga. Sugyventinis smurtauja jau ne pirmą kartą, kambaryje buvo vieni, kai sugyventinis smurtavo niekas nematė (b. l. 4-7).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
Asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuota, kad „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0681 A. J. nustatytas 2,28 promilių girtumas (b. l. 38);
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimą protokolu kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra medinis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-9).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. J. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad 2018-08-13 apie 18.44 val. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia delnu smogė vieną smūgį sugyventinei V. A. į kairį skruostą. Nukentėjusioji V. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad dėl sugyventinio suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad A. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 51-53, 55). Civilinio ieškinio nukentėjusi nereiškė, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat šią nusikalstamą veiką A. J. padarė būdamas teistas ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: A. J. teistas (b. l. 15-18, 20-23, 24-27), baustas administracine tvarka (b. l. 28-34), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 36), nedirba (b. l. 35). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. J. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Teismas paskiria kaltinamajam A. J. vieną BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas A. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-08-13 19.20 val. iki 2018-08-14 13.25 val. (viena para) (b. l. 39, 40).
Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-48) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-08-13 19.20 val. iki 2018-08-14 13.25 val., (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kaltinamąjį A. J. įpareigoti per 4 mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam A. J. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam A. J. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.