Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.

2007 m. lapkričio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus

gynėjams advokatams Sigitui Žostautui, Stanislovui Butkevičiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. A. ir K. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo

K. G. pripažinti kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį- laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-07-21 nuosprendžiu paskirtomis ir Panevėžio apygardos teismo 2006-10-19 nuosprendžiu pakeistomis bausmėmis apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams dvidešimčiai dienų.

E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, paskirtoji bausmė subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta bausme visiško bausmių sudėjimo būdu ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams ir 16 MGL (2000 Lt) baudą.

Patenkintas nukentėjusiojo D. P. civilinis ieškinys ir priteista iš K. G. ir E. A. solidariai D. P. 2703,34 Lt žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

NUST A T Ė:

K. G. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, jas įgijo, gabeno ir laikė, o būtent: 2006 m. liepos 20 dieną, dienos metu, Panevėžio mieste, prie alaus daryklos (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo psichotropinę medžiagą -metamfetaminą 0,622 g, kurią laikė automobilyje AUDI 100 AVANT valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. J., savo rankinėje, ir 2006 m. liepos 21 dieną, neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno tame pačiame automobilyje į Panevėžio rajoną, Skaistgirių kaimą, kol policijos darbuotojai psichotropines medžiagas paėmė įvykio vietos apžiūros metu.

E. A. ir K. G. nuteisti už tai, kad 2006m. liepos mėnesio 21 d. apie 01 val., veikdami bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš sodybos kiemo, esančio Skaistgirių kaime, Panevėžio seniūnijoje, Panevėžio rajone, priklausančio J. P. kėsinosi pagrobti svetimą, D. P. priklausantį turtą- 180 kg aliuminio metalo laužo bendros 1000 Lt vertės, bei E. A. ir K. G. 2006 m. liepos mėnesio 21 d. apie 01 val. tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami bendrininkų grupėje pro duris įsibrovė į patalpą – ūkinį pastatą, esantį Skaistgirių kaime, Panevėžio seniūnijoje, Panevėžio rajone, priklausantį J. P. ir kėsinosi pagrobti svetimą D. P. priklausantį turtą: 1680 kg juodo metalo laužo bendros 800 Lt vertės, tačiau nusikalstamo veikos nebaigė dėl nuo jų valos nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos darbuotojų.

Teismas be pagrindo atsisakė į teismo posėdį pakviesti liudytojus, kurių parodymai turi reikšmės byloje pareikštam civiliniam ieškiniui išspęsti. Nukentėjusysis D. P. yra pats kaltas dėl automobilio sugadinimo, nes vairuodamas automobilį, juo trenkėsi įsibėgėjęs kelis kartus į jo automobilį AUDI ir taip padarė žalą. Šias aplinkybes teismas nuosprendyje analizavo vienpusiškai, neatsižvelgdamas į jo ir E. A. parodymus.

Teismo posėdyje nuteistasis K. G. ir nuteistųjų gynėjai prašo skundus tenkinti, prokuroras prašo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

K. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, E. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmių rūšies, dydžio ir bausmių subendrinimo

Nuteistieji skundais neginčija savo kaltės bei veikų kvalifikavimo.

Apylinkės teismas, skirdamas apeliantams bausmes atsižvelgė į jų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus, pasekmes, į jų asmenybes- nusikaltimus padarė turėdami neišnykusius teistumus, darė administracinius teisės pažeidimus. Be to, skiriant jiems bausmes, teistas taip pat atsižvelgė į tai, kad K. G. nusikaltimus padarė tą pačią dieną, kai jam nuosprendžiu už nusikaltimus nuosavybei buvo paskirta bausmė, kad E. A. nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir padarė pagrįstą išvadą, kad abu nuteistieji rodo nenorą taisytis ir integruotis į visuomenę bei turi polinkį daryti nusikaltimus. Atsižvelgiant į minėtus motyvus, teismas visiškai pagrįstai abiems nuteistiesiems kaip recidyvistams skyrė laisvės atėmimo bausmes, nes akivaizdu, jog jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti jų atžvilgiu BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma. K. G. skiriant bausmę ir nustatant jos dydį pagal BK 259 str. 1 d. teismas atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Už šį nusikaltimą paskirtoji K. G. bausmė, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Apylinkės teismo apeliantams pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. paskirtųjų bausmių, kurios yra mažesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiai, taip pat nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežtomis atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe visiškai pagrįstai pripažinta tai, kad nusikaltimą apeliantai padarė bendrininkų grupėje. Be to, apylinkės teismas, skirdamas bausmes už šio nusikaltimo padarymą, jas, atsižvelgiant į apeliantų vaidmenį nusikaltimo padaryme, pakankamai individualizavo, taip pat atsižvelgė ir į K. G. šeimyninę padėtį bei šeimos narių sveikatą, taip pat į E. A. sveikatą.

Tai, kad šis nusikaltimas nebuvo baigtas, nėra pagrindo laikyti, jog dėl to ši veika yra mažiau pavojinga ar mažiau pavojingi patys nuteistieji, kadangi nusikaltimas nebuvo baigtas dėl priežasčių, kurioms apeliantų elgesys visiškai jokios įtakos neturėjo.

K. G. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas neįvertino, jog jis savo lėšomis padeda iš dalies nedarbingai savo seseriai bei motinai, yra visiškai nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. G. niekur nedirba, jokių pajamų neturi, todėl jis niekam negali padėti materialiai.

E. A. apeliacinio skundo argumentai, kad jis išlaiko nepilnametį sūnų nepagrįsti jokiais duomenimis. Iš pateiktų prie apeliacinio skundo medicininių dokumentų matyti, jog E. A. po patirtos traumos yra iš esmės pagijęs, apribojimų jo mobilumui nėra, todėl aplinkybė, kad dėl patirtos traumos jis neteko 60 procentų darbingumo nėra jokio pagrindo manyti, kad reabilitacinis gydymas negalimas laisvės atėmimo sąlygomis.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad E. A. po nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų negali būti pagrindas išvadai, jog jis ateityje nebenusikals, kadangi tam prieštarauja byloje esanti E. A. charakterizuojanti medžiaga, be to, po paskutinio nusikaltimo padarymo praėjo labai nedidelis laiko tarpas.

Taip pat nepagrįstas K. G. apeliacinio skundo argumentas, kad bendrinant bausmes jam neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Idealioji nusikaltimų sutaptis yra tada, kai vienu veiksmu padaromos dvi ar daugiau nusikalstamos veikos. Šioje byloje K. G. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų- pasikėsinimo įvykdyti vagystę pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo pagal BK 259 str. 1 d., t.y. apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą. Šiuos nusikaltimus K. G. padarė skirtingu laiku, skirtingose vietose ir skirtingais veiksmais, t.y. esant realiajai nusikaltimų sutapčiai. K. G. padaryti nusikaltimai pagal savo pavojingumą labai nesiskiria, todėl apylinkės teismas, paskyręs už kiekvieną iš jų bausmę, o po to šias bausmes subendrinęs dalinio sudėjimo būdu, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, kadangi šiuo atveju nėra sąlygų, numatytų BK 63 str. 5 d., kurioms esant paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Apylinkės teismas, skirdamas K. G. galutinę subendrintą bausmę, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę- laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d. pagrįstai subendrino su 2006-07-21 nuosprendžiu su pakeitimais paskirtomis bausmėmis. Minėtu nuosprendžiu K. G. buvo nuteistas pagal BK 22 str. 1 d.,178 str. 2 d. areštu dvidešimčiai parų, pagal BK 178 str. 2 d. areštu keturiasdešimčiai parų, pagal BK 258 str. 2 d. areštu penkiolikai parų. Bausmės, paskirtos pagal BK 178 str. 2 d. ir 258 str. 2 d. subendrintos apėmimo būdu. Tokiu būdu, minėtu nuosprendžiu K. G. buvo paskirta iš viso 60 parų arešto bausmė. Kadangi K. G. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 22 str. 1 d. ,178 str.2 d. ir 178 str. 2 d. yra tapatūs su nusikaltimu, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., teismas galėjo šias bausmes bendrinti tik dalinio ar visiško sudėjimo būdu. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su bausmėmis, paskirtomis 2006-07-21 nuosprendžiu subendrintos iš dalies jas sudedant, realiai pridedant dalį- 50 parų- arešto bausmės.

Dėl civilinio ieškinio

Apylinkės teismas iš abiejų apeliantų solidariai priteisė nukentėjusiajam 2703,34 Lt žalos atlyginimo. Dalį šios sumos sudaro apeliantų nusikalstamais veiksmais tiesiogiai padaryta žala- 300 Lt už sugadintą aliuminio dangą, 20 Lt už sugadintą spyną ir 50 Lt už metalo, kurį apeliantai kėsinosi pagrobti, transportavimą iš policijos komisariato. Likusi suma- 2333,34 Lt yra nukentėjusiojo D. P. automobilio remonto išlaidos.

Nuteistasis K. G. apeliaciniu skundu ginčija nuosprendžio dalį, kuria priteistas žalos atlyginimas D. P. už jo automobilio sugadinimą.

Apylinkės teismas sprendimą tenkinti D. P. civilinį ieškinį dėl jo automobilio sugadinimo motyvavo tuo, jog D. P. savo automobilį apgadino siekdamas sulaikyti nusikaltimą dariusius asmenis, neleisti jiems automobiliu pasišalinti iš sodybos, savo automobiliu užtverdamas šiam automobiliui kelią, dėl ko automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti bei tokiu būdu buvo užkirstas kelias nuteistiesiems pabaigti daryti nusikalstamą veiką ir sulaikyti nusikaltimą darę asmenys.

Tačiau tokia apylinkės teismo išvada neatitinka faktinių aplinkybių.

Iš nukentėjusiojo D. P., nuteistojo K. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme, taip pat iš liudytojo V. Ž. parodymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje bei iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos (b.l.188-194) ir iš AB „Lietuvos draudimas“ atlikto D. P. automobilio remonto sąmatos (b.l. 152-153) matyti, kad į sodybą, kurioje buvo daromas nusikaltimas, D. P. atvažiavo savo automobiliu F. T. v.n. (duomenys neskelbtini) kartu su jam betarpiškai iš paskos tarnybiniu automobiliu važiavusiu policijos ekipažu. Tuo metu nusikaltimą daręs K. G. savo automobiliu Audi 100 v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pievą ir sustojo, o D. P. savo automobilio priekiu tyčia įsirėžė į K. G. vairuojamo automobilio priekinę šoninę dalį, po to, pavažiavęs atgal, dar kartą trenkėsi į šio automobilio šoną.

Nors liudytojas V. Ž. teisme parodė, kad D. P. vairuojamas automobilis pirmą kartą trenkėsi į važiuojantį K. G. vairuojamą automobilį, tačiau tokie jo parodymai atmestini, kadangi parodymus teisme V. Ž. davė praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio ir šioje dalyje jie prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje esantiems tiek D. P. ir K. G. paaiškinimams, tiek paties V. Ž. tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms, kad D. P. įvažiavo į stovintį K. G. automobilį.

V. Ž. taip pat parodė, kad ir prieš D. P. atsitrenkiant į K. G. automobilį, pastarasis neturėjo jokios galimybės automobiliu iš įvykio vietos pabėgti, nes kelias jam buvo užtvertas ir policijos tarnybiniu automobiliu. Šią aplinkybę, be to patvirtina ir tai, kad šis liudytojas iš karto po įvykio D. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad D. P. savo automobiliu taranavo K. G. automobilį, stovintį pievoje, kai šis neturėjo jokios galimybės pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi ten jau buvo atvykęs ir policijos ekipažas, toks D. P. veikimas buvo visiškai nepateisinamas, t.y. jis savo automobilį sudaužė tyčia įvažiuodamas į K. G. automobilį, nesant jokio būtinumo taip elgtis.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad D. P. pats savo nepagrįstais neadekvačiais susidariusiai situacijai veiksmais, nesant būtinojo reikalingumo sąlygų, rizikuodamas savo turtu sugadino savo automobilį ir dėl to jokios K. G., vairavusio šį automobilį, o tuo labiau E. A., kuris automobilio nevairavo ir, kaip nustatė pirmos instancijos teismas, kuris automobilių susidūrimo metu aplamai nebuvo automobilyje Audi 100, kaltės dėl D. P. automobilio sugadinimo nėra.

Taigi, žala D. P. buvo padaryta veiksmais, dėl kurių kaltas pats nukentėjusysis, todėl, sutinkamai su CK 6.253 str. 5 d. šiuo atveju civilinė atsakomybė apeliantams netaikoma ir už šią žalą yra atsakingas pats nukentėjusysis. Todėl apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl žalos, atsiradusios dėl D. P. automobilio apgadinimo, keičiamas ir D. P. civilinis ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Rezoliucinė dalis

NU T A R Ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. nuosprendį pakeisti. Nukentėjusiojo D. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. G. ir E. A. solidariai D. P. 370 litų. D. P. civilinį ieškinį dalyje dėl 2333,34 Lt priteisimo atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

E. A. apeliacinį skundą atmesti.