Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-28 · Civilinė byla Nr. 2S-171-262/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-28
Bylos Nr.
2S-171-262/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-02259-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Suinteresuotas asmuo
A.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-171-262/2013
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02259-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 129.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės N. L. pareiškimą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotieji šios bylos asmenys: R. G., S. G., A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė N. L. prašė vykdymo procese pakeisti skolininką R. G. jo teisių perėmėju A. G., vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 03 10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-0028-580/05 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko R. G. sūnui S. G. išlaikyti periodinėmis kas mėnesį mokamomis 70 Lt dydžio išmokomis nuo 2004 11 30 iki vaiko pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi antstolės prašymas buvo patenkintas visiškai: antstolės N. L. vykdomojoje byloje Nr. 0062/05/00699 miręs skolininkas R. G. pakeistas jo teisių perėmėju skolininku A. G.. Teismas nurodė, kad pagal CK 5.1 str. 2 d. palikėjo turtinės prievolės yra paveldimos, todėl antstolės prašymas pakeisti skolininką jo teisių perėmėju yra pagrįstas. Skolininkui R. G. mirus, skolininku laikomas jo teisių perėmėjas A. G.. Dėl išvardintų priežasčių teismas pradinį skolininką R. G. pakeitė skolininku A. G. (CPK 596 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo A. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jo tėvas R. G. mirė. Po tėvo mirties A. G. kreipėsi į notarę A. Ž. su pareiškimu, kad ketina priimti palikimą po savo tėvo mirties ir prašė užvesti paveldėjimo bylą bei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau iki šiol jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o paveldėjimo byla pas notarę nėra baigta. Todėl skundžiama nutartis yra priimta skubotai ir be teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Antstolė N. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Suinteresuotas asmuo savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia vienu argumentu- jam dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, paveldėjimo byla nėra baigta. Taigi, iš šio argumento galima suprasti, kad kadangi A. G. nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tai jis ir negali būti laikomas R. G. teisių perėmėju ir todėl atitinkamai vykdymo procese negalėjo būti pakeistas skolininkas, t.y. nutarties priėmimo metu A. G. negalėjo būti laikomas naujuoju skolininku. Apeliacinės instancijos teismas su tokia suinteresuoto asmens nuomone nesutinka.

CK 5.1 str. 2 d. yra nustatyta, jog palikėjo turtinės prievolės yra paveldimos.

CK 5.50 str. 2 d. yra nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Taigi, iš šių teisės normų analizės matyti, kad net jeigu paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui dar nėra išduotas, tačiau jis jau yra kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo, šis asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Net ir pats apeliantas atskirajame skunde neneigia, jog jis po tėvo mirties kreipėsi į notarę su pareiškimu dėl palikimo priėmimo (b.l. 12), tai patvirtina ir testamentų registro išrašas (b.l. 5). Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. G. yra laikomas priėmusiu R. G. palikimą, todėl A. G. perėjo visos R. G. turtinės teisės bei pareigos. Taigi, A. G., kaip R. G. įpėdinis, atsako ir už R. G. skolas, įskaitant ir išlaikymo įsiskolinimą.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias paveldimą bei CPK nuostatas, reglamentuojančias šalies pakeitimą vykdymo procese, todėl pagrįstai pakeitė mirusį skolininką R. G., jo įpėdiniu naujuoju skolininku A. G.. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė