Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, trečiasis suinteresuotas asmuo R. B., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2018-01-03 pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2017-12-05 sprendimą Nr. KT-28 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui pareikštas įspėjimas, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. lapkričio mėn. į jį telefonu kreipėsi R. B. atstovas N. G. dėl ekspertinio tyrimo – pastato (toliau ir – Pastatas), griūties priežasties ištyrimo. Nurodė, kad R. B. reikalingas tyrimas, paneigiantis AB „Lietuvos draudimo“ ekspertų atliktą tyrimo ataskaitą Nr. 2016-09-01-1 (toliau – ir Ataskaita). Paaiškino, kad pokalbio metu su N. G. buvo sutarta paslaugos kaina ir 1 500 Eur avansinis apmokėjimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas visų pokalbių metu informavo N. G. ir R. B., kad tyrimą atliks ir Ataskaitą paneigs tik statybos teisės aktų ribose, neviršydamas savo įgaliojimų ir nepažeisdamas reglamentavimo. Nurodė, kad parengė ekspertinio tyrimo akto Nr. 106 E juodraštį (toliau – ir Akto juodraštis), kurio atvykęs pasiimti N. G. nurodė, jog dėl juodraštinio varianto reikia pasitarti su advokatu, tokio pasirinkimo smulkiau nedetalizuodamas. Paaiškino, kad po dviejų savaičių N. G. susisiekė su pareiškėju, informuodamas, kad apmokėjimas už jo parengtą juodraštinį dokumentą bus įvykdytas, jeigu R. B. laimės bylą. Pareiškėjas nurodė, jog tokių garantijų duoti negali, nes Akto juodraštis yra nepatvirtintas pareiškėjo parašu, R. B. priklausantis Pastatas iš dalies neatitinka statybos teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjas negali teigti priešingai.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad, praėjus savaitei po paskutiniojo šalių pokalbio, pas pareiškėją atvyko N. G. su teisininku, kurie nurodė grąžinti pareiškėjui sumokėtą 1500 Eur avansą. Nurodė, kad 2016-12-06 R. B. pateikė skundą dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais galimai buvo pažeistas Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas. Tarybos Sprendimu pareiškėjui buvo pareikštas įspėjimas. Teigia, kad savo teises bei pareigas įgyvendino profesionaliai, kompetentingai, neviršydamas įgaliojimų bei neperžengdamas specialių žinių panaudojimo ribos.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad Akto juodraštis nelaikytinas ekspertizės aktu, sukeliančiu atitinkamas teisines pasekmes, nes yra parengtas juodraščio forma. Teigia, kad tokio pobūdžio dokumentai nepatenka į Teismo ekspertizės įstatymo ir / arba Etikos kodekso reguliavimo sritį, todėl Taryba, remdamasi Akto juodraščiu, nepagrįstai nustatė teisės aktų pažeidimus ir jų pagrindu skyrė pareiškėjui įspėjimą. Pažymėjo, kad nesudarė jokio žodinio ir / arba rašytinio susitarimo dėl Ataskaitos parengimo užsakovo naudai. Aplinkybę, kad paslauga buvo įgyvendinta visa apimtimi, patvirtina pareiškėjo parengtas Akto juodraštis ir užsakovo pripažinimas, kad Akto juodraštis netenkina jo interesų, nes nepaneigia Pastato griūties priežasties nustatymo tyrimo ataskaitos Nr. 2016-09-01-1. Nurodė, kad Akto juodraštyje pateikiama informacija atliekant tyrimą pagal pareiškėjo kompetenciją, jo turimas specialiąsias žinias bei turimą kvalifikaciją, todėl profesionalumo principas buvo įgyvendintas.

Atsakovė Taryba atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Taryba nevertino Akto juodraščio teisėtumo ir pagrįstumo. Taryba vertino pareiškėjo, kaip asmens, turinčio teismo eksperto statusą, veiksmų atitiktį profesinės etikos principams, atsižvelgiant į tai, jog tyrimo užsakovas į pareiškėją kreipėsi kaip į teismo ekspertą, pareiškėjo surašytame ekspertinio tyrimo akte nurodyti jo kaip teismo eksperto duomenys, be to, sąskaita faktūra avansiniam mokėjimui taip pat išrašyta teismo eksperto vardu. Teigia, kad nagrinėjamu atveju esminis dalykas yra ne tai, kad pareiškėjo surašytas dokumentas nėra laikomas ekspertizės aktu ar specialisto išvada, o tai, kad pareiškėjas, veikdamas nors ir ne proceso metu, deklaravo savo veiklą kaip teismo eksperto, kuriam yra keliami atitinkami profesinio elgesio reikalavimai. Pažymėjo, kad pareiškėjas ekspertinio tyrimo aktą surašė statybos sritį reglamentuojančių teisės aktų ribose, tačiau toks elgesys, kai tyrimo užsakovui iš anksto yra pažadamos tam tikros išvados, yra vertintinas kaip išankstinės nuomonės pateikimas, nešališkumo principo pažeidimas bei teismo eksperto vardo diskreditavimas. Teigia, kad tais atvejais, kai užsakovas prašo konkrečių tyrimo rezultatų, teismo ekspertas privalėtų atsisakyti atlikti tokį tyrimą arba atlikti jį nesiekiant nuginčyti Ataskaitą.

Taryba atsiliepime nurodė, kad teismo eksperto statusas yra procesinis, todėl jis yra naudojamas tik tada, kai teismo ekspertas yra proceso dalyvis, atliekant tyrimą ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Tais atvejais, kai paslaugos teikiamoms sutartiniais pagrindais ne proceso metu ir ne proceso šaliai, taikomi konkrečią veiklos sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, todėl pareiškėjas galėjo atlikti minėtą paslaugą tik kaip tam tikros statybos srities ekspertas ar specialistas, nurodydamas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotas kvalifikacijas ir ekspertinio tyrimo aktą pasirašyti kaip statybos specialistas ar statybos ekspertas. Tuo tarpu rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas ekspertinį tyrimą ne proceso metu, savo veiklą deklaravo kaip teismo eksperto, kas laikytina piktnaudžiavimu teismo ekspertui suteiktais įgaliojimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2016-11-15 surašė Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 106 E (b. l. 9–20). R. B. pateikė Tarybai skundą dėl pareiškėjo ekspertinio tyrimo atlikimo. Skunde nurodyta, kad pareiškėjo buvo prašoma pateikti išvadą, už kurią sumokėtas avansinis mokėjimas. R. B. skunde teigia, kad Akto juodraštis yra netinkamos kokybės, pareiškėjo veikla neatitinka Etikos kodekso reikalavimų (b. l. 42–43, 47). Pareiškėjas Tarybai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nedavė garantijų, jog remiantis Akto juodraščiu gali būti laimėta civilinė byla (b. l. 4–45). Taryba surašė Sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas, veikdamas kaip teismo ekspertas, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir paskyrė jam įspėjimą (b. l. 25–29). Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Taryba Sprendime nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014-02-14 Nr. B-16 sprendimu patvirtintame Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse (toliau – ir Etikos kodeksas) nustatytus nepriklausomumo, profesionalumo, sąžiningumo, nešališkumo bei teisingumo principus.

Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktas nustato, kad teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus, atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis ir garantuoti išsamų bei nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalį teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis. Teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų. Teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės.

Teismas pirmiausiai pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad R. B. kreipėsi į pareiškėją dėl išvadų pateikimo konkrečioje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Pastato griūties priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Pagal to paties straipsnio 2 dalį ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspertiniu tyrimu pripažįstamas tyrimas, atliekamas pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį arba fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą, kuriam reikia specialių žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertas – tai asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizė – tai proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte.

Iš galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, kad civiliniame procese pareiškėjas galėtų veikti kaip teismo ekspertas tik teismui nutartimi paskyrus ekspertizę. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir ginčo šalių teiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui nebuvo pateikta teismo ar teisėjo nutartis, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotis atlikti ekspertinį tyrimą dėl pastato griūties priežasčių nustatymo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo surašytas Akto juodraštis nėra laikytinas ekspertizės aktu.

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Teismas pažymi, kad pareiškėjo, kaip teismo eksperto, veiklai, nepriklausomai nuo to, ar jis konkrečioje byloje veikia kaip ekspertas ar ne, yra taikomi Įstatymo ir Etikos kodekso reikalavimai, jeigu jis konsultuoja privačius asmenis savo veiklos srityje.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2016-10-21 R. B. už sutartą suteikti Lietuvos Respublikos teismo eksperto paslaugą išrašė 1 500 Eur sumos sąskaitą faktūrą Serija N Nr. 0221 avansiniam mokėjimui (b. l. 46). Iš sąskaitos faktūros Serija N Nr. 0221 rekvizitų matyti, kad gavėjas nurodomas „Lietuvos Respublikos teismo ekspertas V. Š.“. Sąskaitos faktūros Serija N Nr. 0221 suteiktų paslaugų pavadinime nurodoma, kad yra mokama už Pastato ekspertizę po gamtinių jėgų sukeltos pastato griūties. Sąskaitą faktūrą Serija N Nr. 0221 pareiškėjas pasirašė kaip teismo ekspertas ir parašą patvirtino Lietuvos Respublikos teismo eksperto antspaudu.

Iš minėtų Sąskaitos faktūros Serija N Nr. 0221 duomenų matyti, kad pareiškėjas avansinę sąskaitą už planuojamas suteikti paslaugas išrašė kaip teismo ekspertas, taigi, jis sudarė prielaidas manyti, kad teiks teismo eksperto išvadą (ekspertizės aktą), nors nebuvo paskirtas teismo ekspertu konkrečioje byloje ir negalėjo veikti kaip teismo ekspertas. Etikos kodekso 4.1 punkte įtvirtintas nepriklausomumo principas reiškia, kad teismo ekspertas privalo ekspertinio tyrimo išvadas teikti, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais. Etikos kodekso 8.1 punkte įtvirtintas nešališkumo principas reiškia, kad teismo ekspertas privalo būti objektyvus, vengti asmeniškumų ir neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo atlikdamas ekspertinį tyrimą ir pateikdamas ekspertinio tyrimo išvadas. Etikos kodekso 11.2 punkte įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad teismo ekspertas privalo nepiktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais. Teismas vertina, kad nurodytais veiksmais pareiškėjas iš esmės piktnaudžiavo teismo eksperto statusu, kadangi sukūrė nepagrįstą prielaidą tyrimo užsakovui manyti, kad pareiškėjas veikia kaip teismo ekspertas, o ne kaip privatus konsultantas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas vertina, kad, vadovaudamasis Etikos kodekso 4.1 punkto, 8.1 punkto ir 11.2 punkto nuostatomis, pareiškėjas, išrašydamas avansinę sąskaitą faktūrą už būsimas paslaugas, privalėjo tyrimo užsakovui aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kad CPK nustatyta tvarka jo nepaskyrus kaip teismo eksperto jis veikia kaip tam tikros srities specialistas, tačiau ne kaip teismo ekspertas ir negali surašyti ekspertizės akto. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas veikė iš esmės priešingai ir išrašė avansinio mokėjimo sąskaitą identifikuodamas savo, kaip teismo eksperto, statusą. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su Sprendimo motyvais, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekse nustatytus nepriklausomumo, nešališkumo ir teisingumo principus.

Teismas taip pat pažymi, kad Taryba Sprendime nurodė nevertinanti Akto juodraščio atitikties Įsakymo ir Etikos kodekso reikalavimams, kadangi pareiškėjas nebuvo paskirtos teismo ekspertu, tačiau, pagrįsdama pareiškėjui paskirtą įspėjimą, Sprendime nurodė, kad Akto juodraštyje pateikta informacija yra susijusi su matininko kvalifikacija ir draudiminių teisinių santykių vertinimu. Iš Sprendimo motyvų matyti, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų, Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies Etikos kodekso 5.1 punkto (teismo ekspertas privalo atlikti ekspertinius tyrimus tik pagal kompetenciją, turėdamas reikiamų specialiųjų žinių ir tinkamą kvalifikaciją konkrečiam ekspertiniam tyrimui atlikti) ir 7.3 punkto (teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba, jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis) pažeidimai yra tiesiogiai siejami su Akto juodraščio turiniu. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas neturi tinkamų kompetencijų spręsti dėl draudimo teisinių santykių klausimų ir Akto juodraščio sprendinių, susijusių su pareiškėjo matininko kvalifikacija.

Nors Sprendime Taryba teisingai nurodė, kad nevertins Akto juodraščio teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, kadangi jis nėra laikomas eksperto išvada, tačiau tiek iš Sprendimo rezoliucijos tiek iš Sprendimo motyvų matyti, kad Taryba vertino Akto juodraštyje pateiktų duomenų atitiktį Įstatymo ir Etikos kodekso nuostatoms. Teismas sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo paskirtas ekspertu konkrečioje byloje, todėl jo surašytas Akto juodraštis negali būti laikomas eksperto išvada. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas negalėjo pažeisti Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2–3 punktų, Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir Etikos kodekso 5.1 ir 7.3 punktų reikalavimų, kadangi šios teisės aktų nuostatos iš esmės reglamentuoja teismo eksperto pareigas, kurios kyla surašant ekspertinio tyrimo aktą (-us). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Sprendimo motyvai keičiami, pripažįstant, kad pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2–3 punktų, Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir Etikos kodekso 5.1 ir 7.3 punktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad Įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Taryba, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše. Šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų taikyta lengviausia sankcija – įspėjimas, todėl, pakeitus Tarybos Sprendimo motyvus, nėra pagrindo grąžinti atsakovei R. B. skundą nagrinėti iš naujo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendime pripažįsta, kad Taryba nepagrįstai vertino Akto juodraščio turinį ir šioje dalyje nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2–3 punktus, Įstatymo 22 straipsnio 1 dalį ir Etikos kodekso 5.1 ir 7.3 punktus, tačiau tai nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti Tarybos Sprendimą nemotyvuotu ir jį naikinti.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Taryba, jai suteiktos kompetencijos ribose, įvertino pareiškėjo veiklą ir konstatavo, kad pareiškėjas sukūrė nepagrįstą prielaidą tyrimo užsakovui, jog jis veikia kaip Lietuvos Respublikos teismo ekspertas, išrašė avansinio mokėjimo sąskaitą identifikuodamas savo, kaip teismo eksperto, statusą, tokiais veiksmais pažeidė Etikos kodekso 4.1 punkte, 8.1 punkte ir 11.2 punkte nurodytus nepriklausomumo, nešališkumo ir teisingumo principus ir teisingai paskyrė pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.