Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3592-329/2015 pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl administracinių aktų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas K. T. atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 76-80) prašo atskirojo skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-02 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

2. Pats savaime teismo sprendimas dėl ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimo priėmimas, neužtikrintų tinkamos ieškovo pažeistų subjektinių teisių ir/ ar teisėtų interesų gynybos, kadangi ginčijamų teisės aktų pagrindu jis būtų atleistas iš pareigų, o į ginčijamų teisės aktų pagrindu naujai suformuotas pareigybes paskirti kiti asmenys.

3. Laikinosiomis priemonėmis yra tik laikinai sustabdytas ginčijamų teisės aktų galiojimas bei paskelbtas konkursas, o dėl ieškinio pagrįstumo bus pasisakytą ginčą išnagrinėjus iš esmės. Apeliantė nepagrįstai laikinąsias apsaugos priemones sutapatina su materialiniais ieškinio reikalavimais, kadangi ieškiniu yra prašoma ginčą išspręsti iš esmės ir ginčijamus teisės aktus panaikinti. Teismas nėra įpareigotas nutartyje įvardinti visas galimas atsirasti neigiamas pasekmes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nes teismas vertina galimą grėsmę, o ne konkrečias neigiamas pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).

Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad nėra grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi teismo sprendimai dėl teisinių santykių modifikavimo nereikalauja priverstinio vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Civilinio proceso kodeksas nenustato kriterijų, kurių pagrindu galima būtų nuspręsti dėl byloje egzistuojančios teismo sprendimo, jei jis tikėtinai bus palankus ieškovui, neįvykdymo rizikos, todėl tai spręsti tenka teismui, įvertinus bylos faktines aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Proporcingumo principas reikalauja, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įvertintų tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) tarybos 2015-05-27 posėdžio nutarimo KT-3 2.1., 2.2., 2.3. ir 2.6 punktus; (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015-06-16 įsakymo Nr.IV-111 dėl valdymo struktūros pertvarkos 1, 2, 3 punktus; (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015-06-22 įsakymą Nr.3P-200 D-111 dėl vietinio konkurso (atrankos) (duomenys neskelbtini) studijų centro vadovo pareigoms užimti organizavimo tvarkos aprašo tvirtinimo. Taip pat iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės prašė stabdyti sustabdyti 2015 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) tarybos posėdžio nutarimo Nr. KT-32.1., 2.2., 2.3. ir 2.6 punktų, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015-06-16 įsakymo Nr.IV-111 dėl valdymo struktūros pertvarkos 1, 2, 3 punktų ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015-06-22 įsakymo Nr.3P-200 D-111 dėl vietinio konkurso (atrankos) (duomenys neskelbtini) studijų centro vadovo pareigoms užimti organizavimo tvarkos aprašo tvirtinimo galiojimą; sustabdyti VšĮ (duomenys neskelbtini) 2015-06-19 paskelbimo vietinio konkurso (atrankos) (duomenys neskelbtini) studijų centro vadovų pareigoms užimti procedūras bei uždrausti atsakovui sudaryti darbo sutartį ar jos pakeitimus su konkurso laimėtoju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – ginčijamų teisės aktų galiojimo ir paskelbto konkurso naujoms pareigoms užimti sustabdymas uždraudžiant atsakovei sudaryti darbo sutartį ar jos pakeitimus su konkurso laimėtoju, yra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimais ir yra skirtos užtikrinti būtent būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybėmis, kad ginčijamų teisės aktų pagrindu buvo pakeista (duomenys neskelbtini) organizacinė bei valdymo struktūra, ieškovui yra įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo, nes panaikinama jo pareigybė ir įsteigiama nauja, ginčijamų aktų pagrindu naujos pareigybės užėmimui yra paskelbtas vietinis konkursas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas galėtų būti atleistas iš užimamų pareigų, būtų įvykęs konkursas naujoms pareigoms užimti ir į naujai suformuotus studijų centrus būtų priimti nauji asmenys, tokie naujai atsiradę teisiniai santykiai negalėtų modifikuotis teismo sprendimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog ginčijami aktai yra tiesiogiai susiję su ieškovo teisėmis ir pareigomis, kilusiomis iš darbo teisinių santykių, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagalba buvo laikinai teisiškai sureguliuota situacija tarp šalių, nepažeidžiant proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir išsaugant šalių interesų pusiausvyrą, tokiu būdu išvengiant galimos žalos ieškovui padarymo (atleidimo iš darbo), todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad teismui patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė šalių ginčą iš esmės. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014), todėl apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių pasekmių netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.