- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-90/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pirm.), Linas Šiukšta, Regina Gaudutienė
- Nuteistasis
- G. B., H. B., H.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo H. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 1 d. bei nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
H. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 1 d., apie 19 val., bute, esančiame Perliaus g. 27-8, Perlojos k., Varėnos r. tarpusavio konflikto metu su broliu R. B. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau keturių smugių kumščiu į veidą bei rankomis pastūmė į nugarą, dėl ko R. B. griuvus ir galva atsitrenkus į lovos atlošą, padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje, kairiajame skruoste poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus viršugalvyje, smakre, difuzinį kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į šoninius skilvelius, abiejų kaktinių bei smilkininių skilčių sumušimą, dėl ko nuo sunkios galvos smegenų traumos, pasireiškusios muštinėmis žaizdomis kaktos kairėje, kairiame skruoste, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, odos nubrozdinimais viršugalvyje, sakre, difuziniu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į išorinius skilvelius, abiejų kaktinių bei smilkininiu skilčių sumušimu progresuojant galvos smegenų pabrinkimui, strigimui tyčia nužudė R. B. t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis H. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Teigia, kad apygardos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes dėl teismo ekspertų nustatyto R. B. mirties laiko, neišsiaiškino kada nuteistasis grįžo į namus, neapklausė jo nurodyto liudytojo J. B. , kuris gyvena kaiminystėje ir dar nuteistajam nesugrįžus iš Vilniaus, tarp 17.00 ir 19.00 val. girdėjo triukšmą jo bute.
Byloje dalyvaujantis nuteistasis H. B. bei jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmetamas, nes jo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. G. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais, kuriuos apygardos teismas įvertino laikydamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Nuteistojo iškelta gynybinė versija, kad jis negalėjo įvykdyti šio nusikaltimo, nes R. B. sužalojimo ir mirties laiku jis dar nebuvo grįžęs iš Vilniaus, paneigiama liudytojų L. T. , S. B. , O. B. , R. T. , J. B. , R. R. , I. L. , A. M. , apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo J. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, įtariamojo G. B. apklausos teisme bei jo parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, specialisto išvada Nr. M 8/05 (06), komisijinės teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKM 14 (121)/06(01) duomenimis bei ekspertizę atlikusio eksperto J.Rybalko parodymais.
Teismo medicinos specialisto išvados, komisijinės teismo medicinos ekspertizės akto duomenimis bei eksperto J.Rybalko parodymais patikimai nustatyta, kad R. B. mirties priežastimi buvo galvos smegenų sumušimas, padarytas nukentėjusiajam nugriuvus aukštielninkam ir atsitrenkus pakaušio-viršugalvio sritimi į kietą buką pagrindą, kuriuo galėjo būti siena. Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad žuvusiojo galvoje užsifiksavo ir daugiau trauminių poveikių, tačiau jie nukentėjusiojo mirčiai tiesioginės įtakos neturėjo.
Nors nuteistasis H. B. savo apeliaciniame skunde ir neigia savo kaltę dėl R. B. nužudymo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis teismui davė išsamius parodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis jis nužudė savo brolį R. B. . Jis paaiškino, kad namo iš Viniaus grįžo apie 20.00 val. Namie tarp jo ir R. B. dėl pastarojo slapta paimtų ir pasisavintų apelianto pinigų, kilo konfliktas. Konflikto metu H. B. sudavė R. B. 3-4 smūgius į galvą. Po suduotų smūgių R. B. griuvo ant lovos ir atsitrenkė galva į sieną. Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to, H. B. bute parodė sieną prie lovos ir paaiškino, kad po jo suduotų smūgių R. B. , šis griūdamas galva atsitrenkė būtent į šią sieną.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad tuoj po įvykio sofa-lova, ant kurios, pagal G. B. parodymus, pastumtas griuvo ir galva į sieną atsitrenkė žuvusysis, įvykio vietos apžiūros metu iš tikrųjų buvo rasta prie pat sienos. Ant sienos bei lovoje buvusios patalynės (čiužinio, paklodės, apkloto) rastos kraują primenančios dėmės. Nužudytojo R. B. lavonas su smurto žymėmis galvoje rastas bute greta paminėtos sofos-lovos. Aukščiau aptarti byloje nustatyti objektyviosios kilmės duomenys visiškai sutampa su paties G. B. ikiteisminiame tyrime duotais parodymais dėl fizinio smurto, panaudoto prieš nukentėjusįjį, pobūdžio, jo sužalojimo mechanizmo. Todėl apygardos teismas pagrįstai atmetė G. B. gynybinę versiją, jo kaltę pagrįsdamas ir tais jo parodymais, kuriuos jis davė teismui ikiteisminio tyrimo metu.
Iš baudžiamosios bylos dokumentų matyti, kad H. B. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino nužudęs savo brolį Rimantą ne tik apklausiamas teisėjo. Savo kaltę jis visiškai pripažino atvirame prisipažinime (t. 1, b.l. 99-101) bei Vilniaus apygados teisme svarstant apelianto skundą dėl jam paskirtos kardomosios priemonės (t. 1, b.l. 153). Tuomet teismo posėdyje jis teigė suprantąs, jog negerai pasielgė, patvirtino, kad tarp jo ir brolio kilo konfliktas, o jo metu apeliantas mirtinai sužalojo savo brolį. Neigti savo kaltę ir visus anksčiau duotus parodymus H. B. pradėjo 2005 m. gegužės 2 d., kuomet buvo dar kartą apklaustas, kaip įtariamasis (t. 1, b. l. 113). Tuomet H. B. paaiškino, kad iki tol save apkalbėdamas davė melagingus parodymus, nes norėjęs tokiu būdu įrodyti, kaip blogai dirba bylą tyręs policijos pareigūnas A. M. . Tokią savo parodymų keitimo priežastį H. B. nurodė ir apklaustas apeliaciniame teisme. Tačiau tokius nuteistojo nurodytus parodymų pakeitimo argumentus apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija atmeta. Šis nuteistojo G. B. aiškinimas prieštarauja ne tik bylos įrodymams, bet ir sveikai logikai. A. M. byloje jokių tyrimo veiksmų neatliko, todėl H. B. duodamas joje neva neteisingus save įkaltinančius parodymus, pakenkti pareigūnui A. M. ir taip pasiekti savo tikslų galimybės neturėjo. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys ir į jo nurodytų priemonių bei būdų (save apkalbant labai sunkaus nusikaltimo padarymu) akivaizdų neadekvatumą siekiamam tikslui pasiekti.
Nepagrįstai H. B. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jo nekaltumą įrodo teismo medicinos ekspertų išvados dėl R. B. mirties laiko. Apeliantas nurodo, kad teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 8/05 (06) nukentėjusiojo mirties laikas nurodytas 19.00 val. Tačiau šioje išvadoje nurodoma, kad nukentėjusysis mirė prieš 4-6 valandas iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje, kuri buvo atlikta 2005-01-02, tarp 0.40 val. ir 1.30 val. Tokiu būdu, galima daryti išvadą, kad anksčiausiai R. B. galėjo mirti laikotarpiu tarp 18.40 val. ir 20.40 val. Taigi, į šį laiko tarpą patenka ir nuteistojo G. B. nurodytas jo sugrįžimo namo laikas, t.y. 20.00 val. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas J.Rybalko parodė, kad remiantis lavoniniais reiškiniais galima išvada, jog R. B. mirtis įvyko kelių valandų laikotariu po 19.00 val. Tokia išvada, eksperto teigimu, neprieštarauja byloje nustatytam faktui, kad R. B. mirtis, atvykus greitajai medicinos pagalbai, buvo konstatuota 20.15 val.
Priešingai, nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, jo nurodyto liudytojo J. B. parodymai apeliacinės instancijos teisme nuteistojo išeltos gynybinės versijos nepatvirtino. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jis G. B. bute iki jo sugrįžimo ir vėliau, jokio triukšmo negirdėjo, apie tai įvykio dieną su G. B. nekalbėjo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nėra, kadangi jis pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, laikantis visų, tiek procesinių, tiek materialinių teisės normų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo G. B. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais taip pat nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.