Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieškovui G. P., atsakovės T. S. įgaliotam asmeniui S. S. ir adv. D.Višinskienei, trečiojo asmens ŽŪB „Gulbinas“ atstovui K. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei T. S. bei trečiajam asmeniui ŽŪB „Gulbinas“ dėl servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas J. P. parodė, kad jis dirba Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Žemės ūkio skyriuje. Į skyrių ieškovas kreipėsi su prašymu. Nuvykus į vietą apžiūrėjo situaciją. Viršuje buvo susikaupęs paviršinis vanduo. Remdamiesi melioracijos įstatymu, kadangi ten mažesni nei 125 mm vamzdyno diametrai, tai melioracijos lėšomis negali finansuoti. Šiuo atveju reikėtų papildomą drenažo atšaką padaryti, šulinėlį, griovelį nuvesti. Vietoje sprendžiami įvairūs variantai, bet jau už savo lėšas.

Liudytoja K. I. parodė, kad yra socialinis tėtis. Kaime gyvena nuo 1995 m. Kai atsikėlė gyventi, buvo 6 m., viską puikiai prisimena. Rytinėje dalyje visuomet buvo keliukas. Su S. S. bendravo labai artimai visus metus, ne sesuo draugavo su S. S.. Tais metais vieni kitiems labai daug padėdavo. Šiuo metu ten nebegyvena, bet dažnai grįžta. Negyvena apie 5 m. Šiuo metu su sunkiąja technika į sklypą įvažiuoti neįmanoma. Dalyje, kur jungiasi namai, eina žemės sklypo riba, ten yra tvora. Tarp garažo kampo ir rytinės ribos su lengvąja mašina pravažiuoti galima, su sunkiąja technika negalima. Į vakarinę sklypo dalį yra daržas ant pamatų, obelis ir tvora į atsakovo pusę. Yra siauras keliukas pravažiuoti mašinai. Tarp šulinio ir pavėsinės nėra nei dviejų metrų. Šiuo metu su atsakove ir jos šeima santykių nėra. Su atsakove T. S. niekada nekonfliktavo, bet konfliktavo su S. S..

Liudytoja L. Š. parodė, kad ieškovas yra jos patėvis. S. S. buvęs draugas. Šiuo metu sklype, dėl kurio kyla ginčas, negyvena. Negyvena 7 m., bet per metus 3-4 kartus parvažiuoja. Šiuo metu situacija su privažiavimu yra tragiška. Pernai metais dar nebuvo užarta ir kelias dar buvo. Šiuo metu su sunkiąja technika į ieškovo sklypą įvažiuoti galimybių nėra. Su atsakove ir jos šeima neturi jokių santykių. Turėjo konfliktų su S. S., su jo šeima neturėjo. Jei nebūtų tvoros pravažiuoti būtų neįmanoma. Auga daugybė tujų. Norint įvažiuoti reikėtų nugriauti garažą ir išardyti pamatus, kur yra daržas.

Liudytoja A. B. parodė, kad yra atsakovės T. S. dukra. Tame name negyvena apie 30 m. Atvažiuoja per savaitę kelis kartus. ieškovas turi didelį įvažiavimą - 12 m., galima važiuoti su sunkiasvore technika. Atvažiavus į sodybą tiesiai yra platus įvažiavimas apie 12 m. į patį sklypą. Už garažo yra didelis tarpas, galima ir pro ten važiuoti.

Liudytojas E. S. parodė, kad atsakovė T. S. yra jo senelė. Anksčiau name, kuriame yra besiribojantis ginčo sklypas gyveno, šiuo metu ten dažnai būna. Ieškovas turi įvažiavimą į savo sklypą, plotis apie 6-7 m. Įvažiavimas yra kur prasideda jo sklypas. Nuo įvažiavimo kairėje pusėje yra statinių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad G. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybė (b.l. 5). Šiuo metu ieškovas į savo žemės sklypą gali patekti per įvažiavimus, nurodytus žemės sklypo plane, parengtame ir įregistruotame VĮ „Registrų centras“ 2013-03-25 M1:500 (b.l. 6). Marijampolės savivaldybės administracija 2014-03-25 raštu G. P. nurodė, kad paviršinio vandens kaupimosi jo sklype problemą reikia spręsti įrengiant drenažą, savo lėšomis (b.l. 7). Iš fotonuotraukos matyti žemės sklype susikaupęs vanduo (b.l. 8). Ieškovas kelio servitutą prašo nustatyti pagal 2014-05-14 VĮ Registrų centras parengtą žemės sklypo situacijos brėžinį M1:500 (b.l. 9). Iš 1995-11-13 suderinto žemė sklypo plano (b.l. 10) matyti, kad toje teritorijoje, į kurią ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, buvo pravažiavimas (b.l. 10). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-12-12 civilinėje byloje N-2-1118-91/2012 patvirtino taikos sutartį tarp šalių, kuria buvo nustatytos šalių žemės sklypų ribos ir kelio servitutas (b.l. 28-30). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybė, nuosavybės teise priklauso T. S. (b.l. 31-32). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos sk. 2013-12-23 patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2013-02-11 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Kelio servitutas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nutartimi, plotas 0,0044 ha (b.l. 33). 2013-02-07 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas pasirašytas abiejų šalių (b.l. 36-37). 45/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybėje nuosavybės teise priklauso G. P., 55/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)Marijampolės savivaldybėje nuosavybės teise priklauso T. S. (b.l. 46-50). G. P. 2014-01-20 raštu kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją dėl drenažo remonto (b.l. 79). 2013-07-10 G. P. kreipėsi į LR Seimo narį dėl pagalbos ginant jo teisėtus interesus (b.l. 82). G. P. 2013-06-14 raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos sk., nurodydamas, kad 2013-06-13 matininkui atlikus geodezinius matavimus, pagal planą pažymėtą dalį „pravažiavimas“ priskyrė T. S. naudojimui. Ši dalis naudojama įvažiavimui į jo žemės sklypą sunkiuoju transportu (b.l. 83). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos sk. 2013-07-05 G. P. nurodė, kad prie jo žemės sklypo privažiavimo keliai suprojektuoti Kumelionių kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekte. Privačiuose žemės sklypuose kelio servitutas nustatomas šalių susitarimu, o nesusitarus šalimas – teismo (b.l. 84, 85-87). Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, atlikto antstolės Svajonės Žukaitienės pagal S. S. prašymą matyti, kad antstolė nufotografavo žemės sklypą bei teritoriją apie garažą adresu (duomenys neskelbtini), savivaldybė (b.l. 101-106). G. P. ir A. Š. 2014-10-25 sudarė darbų atlikimo sutartį dėl kūdros iškasimo G. P. žemės sklype (b.l. 117). ŽŪB „Gulbinas“ ir T. S. 2013-08-23 pratęsė žemės nuomos sutartį iki 2015-08-31 (b.l. )..

Servituto teisė – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Dėl to teismas iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo G. P. ir atsakovės T. S. žemės sklypai ribojasi. Iš VĮ „Registrų centras“ 2013-03-25 parengto ir įregistruoto ieškovo G. P. žemės sklypo plano M1:500 (b.l. 6) matyti šiuo metu esanti faktinė situacija. Ieškovas G. P. į žemės sklypo šiaurinę dalį (tarp taškų 1-2-3-16) gali patekti pasinaudodamas arba per jo sklypą einančiu keliu iš pietinės sklypo pusės, arba per atsakovės T. S. žemės sklype esantį servitutinį kelią iki taškų 3-4. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad visas jo žemės sklypas aptvertas metaline tvora. Ieškovas nurodo, kad per žemės sklypo ribą tarp taškų 3 ir 16 jis į savo žemės sklypą įvažiuoti sunkiuoju transportu negali, nes jam tektų arba nukelti garažą (sklypo plane pažymėtą N, taškai 23, 24), arba griauti tvorą ir važiuoti per žemės sklypo dalį, kurioje įrengta pievelė, keliukas. Ieškovas būtinumą įvažiuoti į šiaurinę savo žemės sklypo dalį sunkiuoju transportu argumentuoja tuo, kad toje žemės sklypo dalyje kaupiasi vanduo, todėl jam būtina įrengti drenažą, be, to, į jo sklypo dalį prie namo turi privažiuoti gelbėjimo tarnybų sunkusis transportas. Ieškovas nurodo, kad su privačiu rangovu 2014-10-25 sudarė sutartį dėl darbų atlikimo (kūdros iškasimo), o šio rangovo turimas transportas šiuo metu į žemės sklypo dalį įvažiuoti negali. Be to, reikalui esantį, į žemės sklypo dalį iki namo taip pat negalėtų įvažiuoti ir priešgaisrinė saugos automobilis. Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą per atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį šalia ieškovo žemės sklypo rytinės ribos (taškai 8 – 1) ir iki ieškovo žemės sklypo šiaurinės ribos (taškas 1) pagal jo pateiktą VĮ „Registrų centras“ 2014-05-14 sudarytą žemės sklypo planą M1:500 (b.l. 9).

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybėje. Žemės sklypas yra išnuomotas ŽŪB „Gulbinas“. Žemės sklypo dalis, kuriai prašomas nustatyti servitutas, šiuo metu yra suarta ir paruošta kitų metų žemės ūkio reikmėms. Iki 2013 metų, ta žemės sklypo dalis nebuvo naudojama žemės ūkio reikmėms ir buvo naudojama kaip kelias, kuriuo naudodavosi tiek atsakovė, tiek ieškovas.

Teismas, sprendžia, jog ieškovas neįrodė būtinumo nustatyti kelio servitutą pagal jo pateiktą žemės sklypo planą (b.l. 9). Teismas sutinka, kad nustačius tokį servitutą ieškovui būtų patogiau su sunkiąja technika privažiuoti prie šiaurinės jo žemės sklypo dalies, tačiau toks servitutas nėra būtinas. Tačiau kelio servitutas nustatomas iškilus būtinumo, o ne patogumo poreikiui. Kaip jau minėta, visas ieškovo žemės sklypas aptvertas tvora, todėl bet kurioje žemės sklypo dalyje įvažiuojant į sklypą, tvorą reikėtų griauti. Kaip matyti iš faktinės situacijos žemės sklypo plane, ieškovas gali įsirengti įvažiavimą į savo žemės sklypo šiaurinę dalį iš kelio, esančio šalia taškų 3 ir 16 (b.l. 6), t.y. arba perkeldamas garažą, arba įrengdamas pravažiavimą per pievą. Toks įvažiavimas nors ir būtų ne toks patogus bei ne toks ekonomiškas ieškovui, tačiau jis neapsunkintų kitų asmenų teisės į nuosavybę. Be to, ieškovas neįrodė būtinumo drenažo darbus atlikti su sunkiąja technika. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vienas iš drenažo atlikimo būdų yra kūdros iškasimas. Ieškovas yra sudaręs sutartį su privačiu rangovu dėl kūdros iškasimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo paaiškinimus, kad rangovo technika negali dėl savo gabaritų įvažiuoti į žemės sklypą. Be to, ieškovas nurodė, kad į jokius kitus rangovus nesikreipė, nebandė rasti technikos, kuri pagal savo gabaritus galėtų įvažiuoti į žemės sklypą ir atlikti kūdros kasimo darbus. Taigi, ieškovas savo nurodomų aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.). Be to, nors ieškovas servituto nustatymo būtinumą grindžia tuo, kad į žemės sklypą negali įvažiuoti ir gelbėjimo tarnybų transportas, teismas pažymi, kad pareiga užtikrinti tokio transporto įvažiavimą kyla žemės sklypo savininkui, todėl jis turi tvarkytis savo sklypo teritoriją tokiu būdu, kad toks transportas galėtų įvažiuoti, o ne apeliuoti į kitų asmenų nuosavybės apsunkinimą. Pažymėtina, kad tarp šalių yra vykęs ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir civilinėje byloje buvo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė ne tik dėl žemės sklypų ribų, tačiau ir dėl servituto nustatymo. Kaip nurodė pats ieškovas, po šios taikos sutarties sudarymo jokios aplinkybės dėl įvažiavimo į jo sklypą gelbėjimo tarnybų transportui nepasikeitė. Todėl, ieškovas, sudarydamas minėtą taikos sutartį, turėjo įvertinti, kad pagal patvirtintą žemės sklypo planą (b.l. 6) neturės patogių įvažiavimų į žemės sklypą, ir jį turės pertvarkyti.

Vertindamas liudytojų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad jie jokių naujų bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė. Be to, akivaizdu, kad visi liudytojai, išskyrus J. P., yra šalių artimieji giminaičiai. Tarp jų yra priešiški santykiai, todėl teismas vertina šių liudytojų parodymus kaip tendencingus.

Teismas pažymi, kad atsakovė neįrodė, jog tarp garažo ir rytinės ieškovo žemės sklypo ribos yra 5-6 metrų tarpas. Nors atsakovė argumentuoja, kad tai nurodyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tačiau iš jo turinio matyti, kad kliento užduotis antstolei buvo „užfiksuoti kad tarp minėtam sklype pastatyto garažo ir rytinės žemės sklypo ribos yra apie 5-6 metrų tarpas“, tačiau antstolė tokio fakto nekonstatavo, o tik nufotografavo įvažiavimą į sklypą bei teritoriją aplink garažą (b.l. 101-106). Tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės neturi esminės reikšmės teismo sprendimui, nes, kaip jau minėta, ieškovas turi ir kitų galimybių pertvarkyti savo žemės sklypą, kad įrengtų naują įvažiavimą.

Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, jog anksčiau toje dalyje atsakovės žemės sklypo, kur ieškovas prašo nustatyti servitutą, buvo kelias, neturi reikšmės teismo sprendimui. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl jos teisė tvarkytis žemės sklype savo nuožiūra.

Teismui nenustačius servituto būtinumo, šalių argumentai dėl servituto termino ir atlygintinumo nenagrinėtini.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė turėjo 3000 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai ir 279 Lt išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą. Teismas, priteisdamas 3000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina, tai, kad atsakovė pateikė tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek atsiliepimą į patikslintą ieškinį atsakovės atstovė dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose ir viename teismo posėdyje, todėl daro išvadą, kad priteisiama atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių. Be to, ieškovas, reikšdamas ieškinį, turėjo įvertinti, kad teismo sprendimas jam gali būti nepalankus ir iš jo gali būti priteistos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Todėl iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Iš ieškovo taip pat priteistinos 19 Lt (devyniolika litų) pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Priteistinos sumos perskaičiuojamos iš litų į eurus LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 949,66 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei T. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,50 Eur (penkis eurus 50 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.