Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, išsilavinimas 8 kl., nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),teistas:

1979-11-27 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 146 str. 2 d. ir 206 str. – laisvės atėmimu 4 metams, Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 148 str. 2 d., 16 str. 2 d. ir 146 str. 3 d.- l/a 10 metų;

1996-09-02 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 241 str. 1 d., 1 m. 11 mėn. 28 d. l/a;

1999-06-08 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

2001-09-11 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., atėmimu 2 metams;

2005-02-24 Trakų raj. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d. – 1 m. l.a;

2006-09-26 Trakų raj. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d. laisvės atėmimu 1m. 6 mėn.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo seseriai, o būtent: 2015-02-18 apie 19 val., namuose, esančiose (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų su seserimi M. M. kilusio žodinio konflikto metu, tyčia virtuvėje kumščiais sudavė du smūgius jai į galvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas savo seseriai M. M. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d.

Apklaustas kaip įtariamasis A. N. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena netoli savo sesers M. M. (duomenys neskelbtini) Sesuo M. M. pastoviai girtauja, geria kartu su kaimyne T. N.. Su kita seserimi I. L., kuri gyvena tame pačiame name, kur ir M. M., jis bendrauja normaliai, ateina pas ją į namus, pageria kavos, jie nekonfliktuoja. Tarp jo ir M. M. kyla konfliktai, nes sesuo ateina pas jį į namus, norėdama išgerti, jis ją varo iš namų, tada ji prisigalvoja visokių nesąmonių ir kviečia policiją. Jokių grasinimų jai nesakė, nenori turėti jokių reikalų su ja. 2015 m. vasario 18 d. jis buvo atėjęs pas savo seserį M. M. pagerti kavos. Buvo negėręs, nes paskutiniu metu alkoholį vartojo retai, kadangi iš ryto eina dirbti pagalbinius darbus. Begeriant kavą jie susiginčijo ir jis iš pykčio sudavė M. M. du smūgius į galvą, į kaktą, po to išėjo namo. Dėl to kas atsitiko labai gailisi, atsiprašys (b.l. 42, 48).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. N. vietoje parodė kokiomis aplinkybėmis jis sudavė smūgius savo seseriai M. M. (b.l. 50-53).

Apklausta kaip nukentėjusioji M. M. parodė, kad ji su broliu A. N. gyvena atskirai, jis ateina pas ją tai pasikrauti telefoną, tai arbatos atsigerti, tai pavalgyti paprašo. A. N. nori su ja gyventi kartu, bet ji atsisakė, nes jie yra vienos mamos, bet skirtingų tėvų. Ji nenori su broliu bendrauti, neleidžia jam ilgai būti savo namuose, tuomet brolis pradeda konfliktuoti, o ypač tada, kai būna išgėręs. 2015-02-18 apie 19.00 val. pas ją atėjo brolis A. N., ji jam padarė kavos, o vėliau paprašė išeiti iš namų. Tada A. N. pradėjo ją mušti, jis du kartus kumščiu sudavė jai į kaktą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą, po akimi pasidarė kraujosruvos. Ji bandė rėkti, bet į pagalbą niekas neatėjo. Sumušęs ją, brolis išėjo, ji į medikus nesikreipė. Ji pabeldė į sieną, nes už sienos kitoje namo pusėje gyvena jos sesuo I. L., kuri neužilgo atėjo pas ją ir pamatė, kad M. M. sumušta. 2015-02-20, kai ji buvo pas savo kaimynę T. N., jai paskambino brolis ir pradėjo grasinti susidorojimu, jeigu ji negrįš namo. Pro kaimynės langą ji matė, kad brolis nuo savo namų vaikšto pas ją į namus ir ji iškvietė policiją, bet brolis pasišalino. Kiek kartų jis ją užgaudavo, pasakyti negali ir konkrečių faktų pasakyti negali, nes neatsimena. Mano, kad pyktis pas brolį prasiveržia dėl to, kad mama jai ir seseriai paliko namą, o jis nieko negavo, gyvena ūkiniame pastate. Jai nusibodo konfliktai ir barniai, ji nori ramiai gyventi, kad jis nekibtų prie jos, nori ramybės, kad brolis būtų sudrausmintas, įspėtas, nenori, kad brolis sėstų į kalėjimą, jis tik sukėlė jai fizinį skausmą (b.l. 9, 21-22).

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. M. vietoje parodė kokiomis aplinkybėmis A. N. pavartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą (b.l. 13-17).

Apklausta kaip liudytoja T. N. parodė, kad ji pažįsta M. M., su ja draugauja, yra girdėjusi, kad brolis smurtauja prieš ją, bet tiksliai nieko pasakyti negali, pati nematė (b.l. 24).

Apklausta kaip liudytoja I. L. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) viename name su seserimi M. M.. Šalimais gyvena brolis A. N., su kuriuo jos santykiai geri, jokių konfliktų neturi. Jos sesuo M. M. mėgsta išgerti, kai prisigeria, ji kviečiasi brolį pas save, nes jai būna liūdna, nori su juo pabendrauti ir pradeda kalbėti nesąmones. Brolis išeina, o ji tada nubėga iš paskos ir jie susipeša. Niekada nematė, kad brolis muštų M. M.. Apie sesers sumušimą sužinojo iš kaimo žmonių (b.l. 26).

Apklaustas kaip liudytojas V. B. parodė, kad 2015 m. vasario 20 d. jis dirbo kartu su Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK VPS PB vyr. patruliu A. M.. Apie 14.07 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į namus negali patekti M. M.. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) kur juos ant kelio pasitiko moteris. Ji buvo išgėrusi, ant jos veido jokių smurto žymių nebuvo. Ji pasakė, kad brolis neleidžia jai nueiti iki jos namų, kad brolis nori jos kaip moters. Su ja nuvažiavo iki brolio namų, durys buvo uždarytos iš vidaus. Tada moteris pasakė, kad brolis turbūt girtas miega. M. M. parašė pareiškimą policijai (b.l. 30).

Apklaustas kaip liudytojas A. M. davė parodymus iš esmės analogiškus liudytojo V. B. parodymams (b.l. 28).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Gyvenamasis namas yra medinis, vieno aukšto, su mansarda. Užėjus pro lauko duris, patenkama į namo priestato koridoriaus vidų. Priestato viduje, tiesiai yra durys, pro kurias patenkama į namo virtuvę. Virtuvės viduje, dešinėje pusėje yra uždaros durys, tiesiai yra kitos uždaros durys, vedančios į namo gyvenamąsias patalpas. Prie durų kairėje pusėje yra krosnis. Virtuvės viduje, prie lango stovi valgomasis stalas, prie jo kėdės, nuo stalo tiesiai -virtuvės baldai (b.l. 6 -7).

Atlikus disko, į kurį buvo įrašytas 2015-03-06 gautas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūrą nustatyta, kad jame yra garso įrašas su užrašu 2015-02-20_14-04-04_37067479292.mp3. Paleidus garso įrašus, vyksta pokalbis, kurio metu M. M. prašo policijos pagalbos, nes brolis jai grasina ir ji negali pareiti namo (b.l. 33-34).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. N. sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, o būtent, kad jis tyčia kumščiais sudavė du smūgius savo seseriai M. M. į galvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra brolis ir sesuo, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas padarytas savo artimajam giminaičiui, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. N. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš savo artimąjį giminaitį - seserį), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. N. – baustas administracine tvarka (b. l. 56-57), turi galiojančių administracinių nuobaudų, teistas (b. l. 54), į VšĮ Trakų psichikos ir sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupę neįrašytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė (b. l. 58 - 60).

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3.

Kaltinamajam A. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61) – paliktina nepakeista iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką, kuriame yra CD įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, prijungtą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos - palikti prie bylos medžiagos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu, padarius nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. N. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu.

A. N. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką, kuriame yra CD įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, prijungtą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos – palikti prie bylos medžiagos.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.