Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarimo A. D. ir J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apelianto nuomone, skirdamas nuobaudą, teismas nepagrįstai laikė, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Neatsižvelgė, kad dėl sveikatos būklės jam yra išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriuo nustatytas tik 50 % darbingumas. Taip pat, neatsižvelgta, kad yra pablogėjusi sveikata. Be to, paskirtos 200 Lt baudos jis neišgalės sumokėti dėl savo sunkios materialinės padėties, kadangi šiuo metu yra bedarbis, mėnesines pajamas sudaro tik 218,25 Lt - netekto darbingumo pensija. Jis taip pat turi padėti savo ligotai motinai E. D., kurios rūpintoju yra paskirtas. Apelianto įsitikinimu, administracinės nuobaudos tikslas būtų pasiektas paskiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskiriant administracinės nuobaudos.

Apeliantas tvirtina, kad skirdamas nuobaudą, teismas neatsižvelgė, kad jis nėra turėjęs jokių administracinių nuobaudų, tik formaliai vertino aplinkybę, kad pažeidimo padarymo metu nebuvo suėję 65 metai, nors trūko mažiau nei pusmečio iki nurodyto amžiaus. Be to, paskirtos 200 Lt baudos jis neišgalės sumokėti dėl savo sunkios materialinės padėties, kadangi yra pensininkas, gauna tik 304,84 Lt senatvės pensiją.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

ATPK 174 straipsnis numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas. Kita vertus, iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio taip pat matyti, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti ATPK 174 straipsnio dispozicijoje) (žr. nutartį byloje Nr. N438-59/2011). Pastebėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (LVAT nutartys Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).

Iš J. P. ir A. D. apeliacinių skundų turinio matyti, jog apeliantai iš esmės neginčija to fakto, kad tarp jų ir L. G. viešoje vietoje, t.y. Žemaitijos garažų eksploatavimo teritorijoje įvyko konfliktas. Jie nurodo, kad konfliktas kilo dėl tujų sodinimo teritorijoje, kuri ribojasi su A. D. priklausančia valda. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai nemano, jog jų veiksmai galėjo trikdyti viešąją rimtį. Dėl šių aplinkybių pažymėtina, jog, kaip jau buvo minėta, ATPK 174 straipsnio dispozicijoje aprašytų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką ir žmonių rimtį, motyvai ir tikslai neturi esminės reikšmės šio pažeidimo sudėties įrodinėjimui. Tuo tarpu tai, kad J. P. ir A. D. viešoje vietoje plūdosi, vartojo necenzūrinius žodžius dėl tujų sodinimo patvirtino teisme apklausti nukentėjusioji L. G., liudytojai D. S., G. R., T. Š., J. S.. Liudytojas G. J. nurodė, kad plūdosi A. D., dėl antrojo vyro neprisimena. Akivaizdu, jog nors konfliktas tarp J. P., A. D. ir L. G. kilo aiškinantis privačių asmenų tarpusavio santykius, tačiau jis vyko viešojoje vietoje (garažų eksploatavimo teritorijoje), jo metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai ir sutrikdyta pašalinių, konflikte nedalyvavusių asmenų, ramybė bei rimtis, kiti nustojo dirbti. Taigi A. D. ir J. P. veiksmuose yra ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis, jie pagrįstai patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. P. ir A. D. apeliaciniuose skunduose išdėstė alternatyvius prašymus: arba nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, arba skirti švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Aplinkybė, kad apeliantai išdėstė alternatyvius prašymus rodo, kad ir patys administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys abejoja savo nekaltumu.

ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Tiek J. P., tiek A. D. paskirtos sankcijos vidurkiui lygios – 200 Lt baudos.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30² straipsnyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

J. P. pažeidimo padarymo metu nebuvo sulaukęs 65 metų amžiaus, tuo tarpu ATPK 31 dalies 1 dalies 10 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tik tada, jei teisės pažeidimą padarė sulaukęs 65 metų asmuo.

Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė ir A. D. lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte (teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo – I, II grupių invalidas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakomybėn traukiamo asmens neįgalumas nagrinėjamoje byloje nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, kadangi A. D. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, sutinkamai su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, prilyginamas III invalidumo grupei.

Apeliantų sunkios materialinės padėtys taip pat nesudaro pakankamo pagrindo švelninti sankcijos vidurkį atitinkančias nuobaudas. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, sąlygojančių ATPK 30¹ straipsnio taikymą tiek J. P., tiek A. D. atžvilgiu. Jokių išskirtinių, ypatingai švelninančių jų atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Todėl tenkinti apeliantų prašymus ir švelninti jiems paskirtas administracines nuobaudas, nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo išnagrinėjimą gavimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Tad remdamiesi šia nuostata, tiek J. P., tiek A. D. gali pateikti apylinkės teismui motyvuotą prašymą, sunkią materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus (dokumentus) ir prašyti, kad būtų išdėstytas baudos mokėjimas dalimis.

Prašymai sustabdyti nutarimo vykdymą iki skundo išnagrinėjimo taip pat nėra pagrindo, kadangi apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, nutarimas turi būti vykdomas tik po to, kai skundas lieka nepatenkintas (ATPK 304 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliantų veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirtos nuobaudos nėra per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjų asmenybes, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarimą galioti ir J. P. bei A. D. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.