Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauras LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monodora“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauras LT“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauras LT“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Monodora“ dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Monodora“ patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Tauras LT“ priteisti 2 232,99 Eur skolą, atsakovei nesumokėjus patalpų nuomos mokesčio ir neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, procesines 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys sudarė 2023 m. spalio 19 d. Patalpos dalies nuomos sutartį (toliau – Sutartis1), pagal kurią atsakovei buvo išnuomota dalis negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Šioje patalpoje yra įrengtas Šilumos punktas – šilumos perdavimo tinklo įrenginys su šilumnešiu, kuris gaunamą šilumą transformuoja pristatymui į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo prietaisus. Tame pačiame pastate yra atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, kurios yra šildomos minėto šilumos perdavimo tinklo įrenginio pagalba. Taip pat šalys sudarė 2023 m. spalio 31 d. Pastato priežiūros paslaugų sutartį (toliau – Sutartis2), kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ir (ar) gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), priežiūros paslaugas. Ieškovė pagal minėtas sutartis 2023 m. lapkričio 13 d. – 2024 m. gegužės 31 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė jas apmokėjo tik iš dalies, liko skolinga. Pažymėjo, kad ieškovė visuomet pateikia ir leidžia susipažinti atsakovei su komunalines paslaugas teikiančių įmonių sąskaitomis bei kitomis išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Nors atsakovė kelia klausimus dėl visų sąskaitose nurodomų išlaidų, tačiau nemoka tik kelių pozicijų, be to po Sutarties2 pasirašymo atsakovė apmokėjo jai pateiktą sąskaitą už 2023 m. spalio mėnesį, kas tik patvirtina, kad atsakovė supranta mokesčių apskaičiavimo ir išskaidymo proporcijas.

3. Atsiliepimu atsakovė UAB „Tauras LT“ prašė ieškinį atmesti.

4. Nurodė, kad šalys yra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovės patalpos yra pirmajame aukšte, todėl visi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai - šiluminis mazgas, elektros, vandens ir nuotekų įvadai, skaitikliai - yra arba ieškovės patalpose arba yra įvesti per ieškovės patalpas. Ieškovė nuolat tuo piktnaudžiauja - atjungia vandens tiekimą, neleidžia atsakovei pasitikrinti skaitiklių parodymus, nepateikia komunalines paslaugas teikiančių įmonių sąskaitų ir kt. Siekdama išspręsti ginčus ir rodydama geranoriškumą, atsakovė apmokėjo ieškovės 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir pasirašė abi sutartis. Ir tik vėliau paaiškėjo, kad sutartys buvo parengtos nesąžiningai, o ieškovė neatsisakė savo piktavališkų ketinimų ir toliau pažeidinėja atsakovės teises. Ieškovė nesudarė galimybių naudotis nuomojama patalpa, todėl Sutartis1 nuo 2024 m. vasario 1 d. buvo nutraukta. Kadangi ieškovė neteikė prašomos informacijos, atsakovė vienašališkai nutraukė ir Sutartį2. Nėra aišku, kaip ieškovės paskaičiuojami mokesčiai ir už ką išrašomos sąskaitos.

5. Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti Sutartį1 nuo sutarties pasirašymo dienos bei priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad ieškovė Sutartyje1 įsipareigojo tik atlikti Patalpų dalies bei Šilumos punkto sistemos remontą savo lėšomis, kai toks remontas yra būtinas tolesniam Šilumos punkto veikimui, tačiau nenurodyta, kurią patalpos dalį ieškovė remontuos. Šilumą pastatams tiekia AB „Kauno energija“, tačiau, kad užtikrinti efektyvesnį šildymą, yra naudojamas cirkuliacinis siurblys, naudojantis elektros energiją. Šios elektros energijos apskaitai ieškovė yra pajungusi elektros skaitiklį ir kiekvieną mėnesį išrašo sąskaitą suvartotai elektros energijai apmokėti. Ieškovė elektros energijos suvartojimą atsakovei skaičiuoja proporcingai atsakovės nuosavybės teise turimų patalpų plotui 44,43 proc. Šalims pasirašius Sutartį1, patalpos nebuvo perduotos, atsakovė ne kartą prašė suderinti patekimo (kiekvieno mėnesio pabaigoje) į nuomojamą patalpą grafiką, tačiau ieškovė atsirašinėjo, nurodydama įvairias priežastis arba pasiūlė savo nuožiūra apsilankymo datas mėnesio viduryje, nesusijusias su elektros energijos suvartojimo deklaravimu. Taip pat paaiškėjo, kad ieškovė padidino nuomos kainą, kuri gerokai viršija rinkos kainas.

7. Ieškovė atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

8. Nurodė, kad priešingai nei nurodo atsakovė, atsakovei dar iki Sutarties1 pasirašymo dienos yra perduota patalpos dalis šilumos perdavimo tinklo įrenginio funkcionavimui ir eksploatavimui. Vien tai, kad atsakovė negali bet kuriuo metu patekti į ginčo patalpą, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji ja nesinaudoja pagal Sutartyje1 numatytą patalpų paskirtį. Prieš sudarant Sutartį1 atsakovė suprato, kad ji išsinuomotose patalpose neturės teisės lankytis bet kuriuo metu ir neturės galimybės joje sandėliuoti savo daiktų. Be to, atsakovei yra perduotas nuo ginčo patalpų raktas ir ji į jas gali ir be ieškovės dalyvavimo patekti. 160 Eur plius PVM visos patalpos nuomos kaina buvo pasiūlyta išimtinai atsakovės atstovo A. M., kuris šiai dienai yra atsakovės direktorius. Sutartis yra šalims lygiavertė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Priteisti iš atsakovės ieškovei 2 232,99 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 232,99 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y., nuo 2024 m. liepos 26 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3 762 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Sutarties1 nutraukimo, taip pat dėl to, ar pagrįstai ieškovė reikalauja apmokėti PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas ir Patalpos nuomą.

11. Pažymėjo, kad iki sutarčių sudarymo šalys turėjo ginčą, nagrinėjamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, civilinėje byloje Nr. e2-19125-1088/2023, kurioje ieškovė 2024 m. spalio 26 d. atsiėmė ieškinį (el. b. medž. 2 t., 42-45 l.). Iš Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 78,42 Eur žalos atlyginimą, kilusios atsakovei apliejus ieškovės patalpas, esančias Gamybiniame pastate. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog būtent šis įvykis šalis paskatino pradėti derybas dėl tarpusavio santykių sureguliavimo ir sutarčių sudarymo.

Dėl Sutarties1 nutraukimo

12. Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti Sutartį1 nuo jos pasirašymo dienos dėl to, kad ieškovė neperdavė atsakovei Patalpos naudotis pagal Sutartį1. Atsakovė taip pat teigė, kad ji vienašališkai nutraukė Sutartį1 nuo 2024 m. vasario 1 d. Sutarties1 8.2 punktas nereglamentuoja pagrindų atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį1, taip pat nenustato Sutarties1 vienašališko nutraukimo tvarkos ir terminų.

13. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, dėl kokio esminio Sutarties1 pažeidimo ji buvo nutraukta nuo 2024 m. vasario 1 d., tačiau iš jų turinio akivaizdu, kad pirma, ieškovė sudaro kliūtis atsakovei patekti į Patalpą ir patikrinti šilumos siurbliui sunaudotos elektros energijos kiekį atsižvelgiant į elektros skaitliuko parodymus, kai sudarant Sutartį1 atsakovė turėjo vienintelį lūkestį – kas mėnesį patikrinti elektros skaitliuko parodymus, antra, ieškovė nenurodo sąskaitose elektros energijos skaitliuko parodymų, trečia – ieškovė padidino Patalpos nuomos kainą ir neteisingai skaičiuoja bendraturčiams nuosavybės teise priklausančių patalpų proporcijas.

14. Pagal Sutarties1 2.1 punktą Patalpos dalis yra išnuomojama Šilumos punkto funkcionavimui ir jo eksploatavimui užtikrinti, tačiau ne tam, kad atsakovė galėtų neribotai lankytis Patalpoje, tikrinti elektros skaitliuko parodymus jai priimtinu laiku. Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė sudarė atsakovei kliūtis patekti į Patalpą ir patikrinti šilumos siurbliui sunaudotos elektros energijos kiekį, kad ji nutraukė Sutartį1 dėl to, kad PVM sąskaitose faktūros nebuvo nurodyti elektros skaitliuko parodymai. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus atsakovės atstovo paaiškinimus, kurių nepagrindžia kiti byloje esantys įrodymai, kad šalys, sudarydamos Sutartį1, tarėsi dėl mažesnio Fiksuoto nuomos mokesčio ar dėl kitokių bendraturčiams nuosavybės teise priklausančių patalpų proporcijų. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad šalys, sudarydamos Sutartį1, nuomos mokestį skaičiavo pagal 2023 m. balandžio 5 d. konsultacinę išvadą, minėta išvada šalims neturi jokio privalomumo, nes šalys yra laisvos sudaryti sutartis ir susitarti dėl bet kokios nuomos kainos.

15. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog iki 2024 m. vasario 1 d. Sutarties1 nutraukimo egzistavo nors vienas esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio yra kalta ieškovė (CPK 178 straipsnis).

16. Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti Sutartį1 nuo jos pasirašymo dienos, nes ieškovė jai neperdavė Patalpos. Šį reikalavimą atsakovė pareiškė byloje, pastebėjusi, kad negyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta tik pareiškus teisme reikalavimą.

17. Teismas nurodė, kad šalys, sudariusios Sutartį1, Patalpos perdavimo-priėmimo akto nesudarė, atsakovė niekada nereikalavo jai perduoti Patalpos pasirašant perdavimo-priėmimo aktą, tačiau iš byloje esančių įrodymų, akivaizdu, kad atsakovė Patalpa faktiškai naudojosi iki Sutarties1 sudarymo ir vėliau sudarius Sutartį1. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Patalpoje, kuri nuosavybės teise priklauso ieškovei, yra įrengtas Šilumos punktas – šilumos perdavimo tinklo įrenginys, su šilumnešiu, šio įrenginio pagalba yra šildomos ir atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos. Įrenginio atsakovė iki šiol nėra išsikėlusi, nėra įsirengusi kito šildymo būdo. Tokiu būdu, šildant atsakovės patalpas, tiekiant į jas karštą vandenį įrenginio pagalba, atsakovė naudojosi iki Sutarties1 sudarymo Patalpa ir iki šiol ja naudojasi. Taigi iš esmės, šalys sudarydamos Sutartį1 tik sureguliavo faktiškai susiklosčiusią situaciją, pagal kurią atsakovė dar iki Sutarties1 sudarymo naudojosi Patalpa, taigi faktinis Patalpos perdavimas buvo įvykęs iki Sutarties1 sudarymo. Atsakovė į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, kad ji neturi galimybių, suderinus apžiūros laiką, patekti į Patalpą.

18. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog Patalpa jai nėra perduota ir kad ieškovė sudaro kliūtis atsakovei patekti į Patalpą, todėl priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis). Taigi, Sutartis1 yra galiojanti ir turi būti vykdoma.

19. Teismas pažymėjo, kad priimdamas šį sprendimą nesivadovauja atsakovės atstovo advokato Raimondo Lignugario baigiamųjų kalbų metu nurodytais argumentais, kad Sutartis1 ir Sutartis2 buvo pasirašytos pasitelkus prievartą, šantažą, nes šių aplinkybių atsakovė nenurodė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose, jos nebuvo teismo posėdžiuose tiriamos, ir yra siurprizinės.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą

20. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės skolą, kurią sudaro nesumokėtas Fiksuotas nuomos mokestis pagal Sutartį1 ir mokesčiai pagal Sutartį2.

21. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės nurodytų PVM sąskaitų faktūrų tik 2023 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitos faktūros detalizacijoje nenurodytas Fiksuotas nuomos mokestis ir Nekilnojamojo turto mokestis. Iš minėtų sąskaitų faktūrų, atsakovė Fiksuotą nuomos mokestį ir Nekilnojamojo turto mokestį visiškai sumokėjo atlikdama mokėjimus pagal 2023 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitas faktūras ir iš dalies apmokėdama kitas PVM sąskaitas faktūras sumokėjo tik Nekilnojamojo turto mokestį, o Fiksuoto nuomos mokesčio nemokėjo.

22. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog yra įvykdžiusi prievolę ieškovei, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės pagal PVM sąskaitas faktūras nesumokėtą Fiksuotą nuomos mokestį iš viso 425,30 Eur (5x85,06) (CPK 270 straipsnis).

23. Teismas pažymėjo, kad atsakovė Sutartį2 ginčijo tuo pagrindu, kad šią sutartį taip pat nutraukė 2023 m. lapkričio 30 d., tačiau iš šalių pateikto susirašinėjimo nenustatyta, kad atsakovė pranešimu būtų vienašališkai nutraukusi Sutartį2. Todėl Sutartis2, kiek tai susiję su ginčo laikotarpiu (nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. birželio 30 d.), buvo galiojanti ir atsakovė turėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

24. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovės paskaičiuotų ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytų išlaidų kitiems paslaugų tiekėjams, atsakovė visas išlaidas kitiems tiekėjams apmokėjo. Nors atsakovė teigė, kad jai ieškovė neteikė informacijos, susijusios su Sutarties2 vykdymu, tačiau iš ieškovės pateiktų elektroninių laiškų, akivaizdu, kad ieškovė siuntė atsakovei kitų tiekėjų sąskaitas, informavo apie pasikeitusias paslaugų kainas, atsakovė iki Sutarties2 apmokėjo visas ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, taip pat apmokėjo ir po šios bylos iškėlimo kitų tiekėjų nurodytas išlaidas, todėl atsakovės argumentus, susijusius su kitų tiekėjų teiktų paslaugų išlaidomis ir su tuo susijusios informacijos negavimu, teismas atmetė, kaip nepagrįstus ir nesusijusius su nagrinėjamos bylos dalyku (CPK 178 straipsnis).

25. Pagal Sutarties 6.8 punktą atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti vienkartinį 300 Eur plius PVM mokestį už Sutarties2 parengimą ir įregistravimą VĮ Registrų centras. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Sutartį2 parengė ieškovė, ir atsakovė neteikė įrodymų, kad ši sutartis nebuvo įregistruota. Todėl, teismas darė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai atsisako vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir visiškai apmokėti 2023 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą 295,93 Eur sumai, taip pat ieškovei faktiškai užtikrinant šilumos punkto priežiūrą, neturi teisinio pagrindo atsisakyti vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir nemokėti 104,98 Eur plius PVM mokesčio už šilumos punkto priežiūrą. Kadangi atsakovė neprižiūri bendro naudojimo objektus ir sistemas, todėl atsakovė nepagrįstai atsisako apmokėti mėnesinį Fiksuoto sutarties mokestį, kuris yra 65 Eur plius PVM už vandens ir nuotekų, bendro naudojimo elektros, bendro naudojimo signalizacijos, įeigos kontrolės, kelio užtvaro priežiūrą (Sutarties2 3.1.1.1 p.). Kadangi atsakovė neapmokėjo šviestuvo kainos ir jo pakeitimo darbų, šildymo stabdymo ir paleidimo avarijos metu, t. y., paslaugų ir darbų, numatytų Sutarties2 3.1.2.1. punkte ir Sutarties2 Priedo Nr. 1 6.1 punkte, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja atsakovės atlyginti už minėtą darbą (paslaugą). Taip pat atsakovė neatleista nuo pareigos apmokėti už avarinį šildymo stabdymą ir paleidimą, nes šį darbą atliko ieškovė, kuri yra atsakinga už šilumos punkto priežiūrą, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė apmokėti ieškovei už avarinį šildymo stabdymą ir paleidimą (3 val.x25x60 proc. plius PVM).

26. Teismas darė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės pagal PVM sąskaitas faktūras nesumokėtą mokestį už Sutarties2 parengimą ir įregistravimą (nesumokėtas likutis 295,93 Eur), Fiksuotą sutarties mokestį (iš viso 1 439,76 Eur; 205,68x7) ir atliktų darbų (17,55 Eur už šviestuvą ir jo pakeitimą bei 54,45 Eur už avarinį šildymo sistemos stabdymą ir paleidimą) įsiskolinimą. Kadangi ieškovė įrodė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei pagal Sutartį1 ir Sutartį2 bei išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso 2 232,99 Eur, todėl teismas tenkino patikslintą ieškinį visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei 2 232,99 Eur.

27. Iš atsakovės, kaip pralaimėjusios bylą šalies, teismas ieškovei priteisė 52 Eur žyminį mokestį ir 3710 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 3 762 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

28. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštarauja materialinės ir procesinės teisės normoms bei bylos medžiagoje esantiems įrodymams. Teismas šališkai vertino ieškovės argumentus.

28.2. Teismas įvertino, kad tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai. Tokiu atveju CK normos nustato, kad nuomojamas daiktas privalo būti perduotas. Šiluminis mazgas yra įrenginys, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip patalpos perdavimas. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad buvo perduoti raktai, kad durys į lauką nerakinamos, yra visiška netiesa ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Todėl, kaip ir nurodyta priešieškinyje, įstatymų leidėjas suteikia teisę nuomininkui atsisakyti sutarties ir kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo.

28.3. Atsakovė, pasinaudodama įstatymo suteikta teise, vienašališkai nutraukė paslaugų sutartį. Ieškovė paslaugų sutarties nutraukimo neginčijo, todėl nėra pagrindo analizuoti paslaugų sutarties turinį ir jos sąlygą, kad klientas neturi teisės nutraukti paslaugų sutarties. Teismas nepasisakė, kokiu pagrindu priteisė skolą pagal negaliojančią sutartį.

28.4. Teismas, priteisdamas sumas už suteiktas paslaugas, neįvertino aplinkybių: ieškovė paslaugų teikėjų sąskaitas pateikė tik už vieną mėnesį, o atsakovei skaičiuoja kiekvieną mėnesį; iš sąskaitų nustatyti, kokia paslaugų dalis teikiama bendroms reikmėms, o kokia dalis tik ieškovei, nustatyti neįmanoma, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vieną iš pirktų šviestuvų panaudojo bendro naudojimo patalpoms.

28.5. Ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės palyginus su ieškinio suma.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Byloje ginčo dėl to, kad šalys dėl ginčo sutarčių pradėjo derėtis tarp šalių kilus ginčui dėl žalos atlyginimo atsakovei apliejus ieškovės patalpas, kuris buvo nagrinėtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-19125-1088/2023, nėra. Šios aplinkybės nėra naujos ir jos buvo ištirtos priimant sprendimą. Atsakovė neįrodė, o ir neįrodinėjo, kad „Sutartis1 ir Sutartis2 buvo pasirašytos pasitelkus prievartą, šantažą“. Abi ginčo sutartys buvo sudarytos laisva šalių valia, išsamiai jas ir jos sąlygas išanalizavus bei šalims dėl jų derintis ne vieną dieną.

29.2. Atsakovės nurodyti Sutarties1 nutraukimo pagrindai tiek 2024 m. vasario 1 d. rašte, tiek ir priešieškinyje, yra tariami ir apsimestiniai. Atsakovės nurodomi ginčijamos sutarties nutraukimo pagrindai – neva tai „patalpos nebuvo perduotos“, ar per didelė nuomos kaina, negalėjimas patekti į patalpas, nors to atsakovė neįrodė, negali būti laikomi esminiu šios sutarties pažeidimu, nes ieškovė iki šiol Sutartį1 vykdo tinkamai, o atsakovė neįrodė, kad ieškovė iš esmės pažeidė ginčo sutarties sąlygas. Taigi, ieškovei nepažeidus nuomos sutarties sąlygų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė turi pagrindą reikalauti, jog sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.498 straipsnio 1 d. 3 punkte numatytą pagrindą.

29.3. Atsakovės argumentai dėl paslaugų teikėjų mokesčių nėra susiję su ieškinio dalyku bei prašoma priteisti skola, nes šiuos mokesčius atsakovė yra apmokėjusi ir šių mokesčių ieškovė neprašo priteisti. Iš viso atsakovė pagal Sutartį1 ir Sutartį2 liko skolinga ieškovei už ginčo laikotarpį 2 232,99 Eur, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šią skolą priteisė.

29.4. Klausimas dėl kiekvieno savininko patalpų proporcijos buvo išsamiai išanalizuotas prieš sudarant sutartis ir šalys dėl šių proporcijų sutarė bendru sutarimu. Tai patvirtina ir tai, kad atsakovė Sutartį2 pasirašė ir ginčo laikotarpiu pagal šią proporciją mokėjo jai tenkančius paslaugų teikėjų mokesčius. Tačiau dar kartą paaiškintina, kad ieškovė naudoja 49,58 procentus bendro pastatų ploto, atsakovė naudoja 43,94 procentus bendro pastatų ploto, o kitas bendraturtis R. Š. naudoja 6,48 procentus bendro pastatų ploto. Pagal šią proporciją ir yra apskaičiuojami kiekvienam bendrasavininkui tenkanti išlaidų dalis. Tuo tarpu Šilumos siurblio elektra paskaičiuojama pagal AB „Kauno energija“ duomenis, kur atsakovei tenkantis šildomo ploto kubiniais metrais procentas sudaro 44,43 procentų.

29.5. Atsakovė ginčydama ieškovės šioje byloje patirtas ir teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai neįvertino tai, kad į šias išlaidas įeina ir bylinėjimosi išlaidos patirtos nagrinėjant atsakovės priešieškinį. Bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent atsakovės veiksmų pasėkoje. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės

4. Nagrinėjamoje byloje ieškovė sutikslinusi ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovės priteisti 2 232,99 Eur skolą bei procesines 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

5. Ieškovė teigė, kad atsakovė yra nesumokėjus patalpų nuomos mokesčio ir neatsiskaičius už suteiktas paslaugas. Ieškovė įrodinėjo, kad šalys sudarė 2023 m. spalio 19 d. Patalpos dalies nuomos sutartį (toliau – Sutartis1), pagal kurią atsakovei buvo išnuomota dalis negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Šioje patalpoje yra įrengtas Šilumos punktas – šilumos perdavimo tinklo įrenginys su šilumnešiu, kuris gaunamą šilumą transformuoja pristatymui į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo prietaisus. Tame pačiame pastate yra atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, kurios yra šildomos minėto šilumos perdavimo tinklo įrenginio pagalba. Taip pat šalys sudarė 2023 m. spalio 31 d. Pastato priežiūros paslaugų sutartį (toliau – Sutartis2), kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (ar) gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), priežiūros paslaugas. Ieškovė pagal minėtas sutartis 2023 m. lapkričio 13 d. – 2024 m. gegužės 31 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė jas apmokėjo tik iš dalies, liko skolinga.

6. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį ir prašė nutraukti šalių sudarytą Sutartį1 nuo sutarties pasirašymo dienos.

7. Atsakovė įrodinėjo, kad ji Sutartį1 pasirašė tam, kad išvengti ginčų ateityje, t. y., kad kiekvieno mėnesio pabaigoje galėtų ateiti ir pasitikrinti ieškovės elektros skaitiklio parodymus, nes ieškovė savo išrašomose sąskaitose elektros suvartojimo nedeklaruoja, o nurodo tik suvartotą elektros kiekį ir neaišku, kokiu pagrindu. Tvirtino, kad ieškovė Sutartyje1 įsipareigojo tik atlikti Patalpų dalies bei Šilumos punkto sistemos remontą savo lėšomis, kai toks remontas yra būtinas tolesniam Šilumos punkto veikimui, tačiau nenurodyta, kurią patalpos dalį ieškovė remontuos. Šilumą pastatams tiekia AB „Kauno energija“, tačiau, kad užtikrinti efektyvesnį šildymą, yra naudojamas cirkuliacinis siurblys, naudojantis elektros energiją. Šios elektros energijos apskaitai ieškovė yra pajungusi elektros skaitiklį ir kiekvieną mėnesį išrašo sąskaitą suvartotai elektros energijai apmokėti. Ieškovė elektros energijos suvartojimą atsakovei skaičiuoja proporcingai atsakovės nuosavybės teise turimų patalpų plotui 44,43%.

8. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės patikslintą ieškinį patenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 2 232,99 Eur skolą, nes atsakovė yra nesumokėjus patalpų nuomos mokesčio ir neatsiskaičius už suteiktas paslaugas. Teismas konstatavo, kad atsakovė pagal priešieškinyje nurodytas aplinkybes neįrodė savo pareikštų reikalavimų.

9. Apeliantė (atsakovė) su priimti teismo sprendimu nesutinka. Teigia, kad jos nuomone, ieškovės patikslintas ieškinys turėjo būti atmestas, o atsakovės priešieškinis patenkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra susiję su neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu ir atliktu įrodymų įvertinimu, tuo pažeidžiant procesinės bei materialinės teisės normas.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl Sutarties1nutraukimo ir dėl to, ar ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės apmokėti pagal PVM sąskaitas faktūras, už suteiktas paslaugas ir patalpų nuomą.

11. Apylinkės teismas remdamasis bylos medžiaga ir atlikęs tiek ieškovės, tiek ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių vertinimą bei atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovės atstovų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendimo 94-111 punktuose nustatė tarp šalių ginčui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvados, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pakankamai motyvuotos ir argumentuotos (CPK 270 straipsnio 4 dalis ). Taigi, nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą pagrįstai konstatuota aplinkybė, kad atsakovė neįrodė, jog Patalpa jai nėra perduota ir, kad ieškovė sudaro kliūtis atsakovei patekti į Patalpą. Nustatęs aptartas aplinkybes apylinkės teismas priimdamas sprendimą pagrįstai netenkino atsakovės pareikšto priešieškinio (CPK 178 straipsnis) ir teisingai nurodė, kad šalių sudaryta Sutartis 1 yra galiojanti ir turi būti vykdoma.

12. Minėta, kad ieškovė pareikštais reikalavimais atsakovei prašė priteisti 2 232,99 Eur skolą nurodydama, kad atsakovė yra nesumokėjus patalpų nuomos mokesčio ir neatsiskaičius už suteiktas paslaugas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Sutartimi 1 ieškovė išnuomojo atsakovei penkeriems metams Patalpos dalį. Kaip matyti iš sutarties sąlygų, kad šalys nustatė visos patalpos dalies nuomos kainą ( 160 Eur plius PVM) ir, kad nuomininkas moka proporcingai jam priklausančių patalpų, į kurias tiekiama šiluma ir karštas vanduo iš Šilumos punkto, plotui sudaro 43,94 proc. Patalpos dalies ploto (Sutarties 1 3.2 p.) ir, kad nuomos mokestį sudaro 2 dalys – fiksuota nuomos kaina mėnesiui – 70,30 Eur plius PVM (Fiksuotas nuomos mokestis) ir nekilnojamojo turto mokestis, tenkantis patalpų daliai, nuomotojo apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį už 1 kv. m pagal savivaldybės tarybos nustatytą mokesčio tarifą (Sutarties1 3.3.1 ir 3.3.2 p.). Nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo nuomos mokestį mokėti kiekvieną mėnesį pagal ieškovės pateiktą sąskaitą už kiekvieną praėjusį nuomos termino mėnesį iki po jo einančio mėnesio penktos dienos (Sutarties1 3.4 p.).

14. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė pateikė atsakovei Sutartyje1 nustatyta tvarka ir terminais apmokėti PVM sąskaitas faktūras: 2023-11-13 PVM sąskaitą faktūrą serija MON Nr. 7889; 2023-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija MON Nr. 7899; 2023-12-29 PVM sąskaitą faktūrą serija MON Nr. 7967; 2024-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija MON Nr. 8023; 2024-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija MON Nr. 8078; 2024-03-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija MON Nr. 8132; 2024-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija MON Nr. 8187; 2024-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Serija MON Nr. 8246. Iš nurodytų PVM sąskaitų faktūrų tik 2023-11-13 PVM sąskaitos faktūros serija MON Nr. 7889 detalizacijoje nenurodytas Fiksuotas nuomos mokestis ir Nekilnojamojo turto mokestis. Iš minėtų sąskaitų faktūrų, atsakovė Fiksuotą nuomos mokestį ir Nekilnojamojo turto mokestį visiškai sumokėjo atlikdama mokėjimus pagal 2023-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija MON Nr. 7899 ir 2023-12-29 PVM sąskaitą faktūrą serija MON Nr. 7967, ir iš dalies apmokėdama kitas PVM sąskaitas faktūras sumokėjo tik Nekilnojamojo turto mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė apmokėjo sutartimi prisiimtą fiksuotą nuomos mokestį ir nepateikė įrodymų, kad yra įvykdžiusi šalių sutartimi sutartą prievolę ( CPK 178 straipsnis), todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 425,30 Eur nesumokėto Fiksuoto nuomos mokesčio.

15. Nagrinėjamoje byloje, ieškovė prašydama priteisti kitą skolos dalį, įrodinėjo, kad skola ieškovei susidarė dėl to, kad atsakovė nevykdė šalių sudarytos Sutarties 2 sutartų sąlygų.

16. Pagal bylos medžiagą matyti, kad pagal Sutartį 2 ieškovė (paslaugos tiekėjas) įsipareigojo teikti atsakovei (paslaugos gavėjas) Administracinio pastato ir (ar) Gamybinio pastato priežiūros paslaugas, kurių apimtys ir tvarka nustatyta sutarties Priede Nr. 1 „(duomenys neskelbtini) pastatų priežiūros apimtys ir tvarka“ (Sutarties 2 1.1 p.). Sutarties mokestį, kuris yra fiksuotas (169,98 Eur plius PVM), sudaro 65 Eur plius PVM fiksuotas mokestis už vandens ir nuotekų, bendro naudojimo elektros, bendro naudojimo signalizacijos, įeigos kontrolės, kelio užtvaro priežiūrą ir 104,98 Eur plius PVM fiksuotas mokestis už šilumos punkto priežiūrą (toliau – Fiksuotas sutarties mokestis) (Sutarties2 3.1.1.1 p. ir 3.1.1.2 p.). Šalys numatė, kad atsakovė už papildomus darbus ar įvykusių avarijų lokalizavimą bendro naudojimo patalpose moka proporcingai priklausančių patalpų plotui (43,94 proc.), o jei papildomi darbai atlikti ar avarijos lokalizuotos atsakovės patalpose, tai atsakovė apmoka pagal Priedo Nr. 1 6 punkte nurodytus įkainius (Sutarties2 3.1.2.1 p. ir 3.1.2.2 p.). Atsakovė taip pat įsipareigojo apmokėti papildomą mokestį už tiekėjų „ESO“, „Enefit“, „Bitė“, „Baltneta“, „Kauno vandenys“, „G4S Lietuva“ suteiktas paslaugas (Sutarties2 3.1.3 p.). Atsakovė įsipareigojo Fiksuotą sutarties mokestį mokėti pagal ieškovės pateiktą sąskaitą iki mėnesio, kurį buvo gauta sąskaita, paskutinės dienos (Sutarties2 3.2 p.).

17. Teismas nagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje esančius duomenis pagrįstai sprendė, kad Sutartis 2, kiek tai buvo susiję su ginčo laikotarpiu (nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. birželio 30 d.) buvo galiojanti ir atsakovė turėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Sprendimo 120 punkte teismas atliko ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimą, o taip pat analizavo atsakovės pateiktus atsikirtimus nagrinėjamu klausimu ir pagrįstai pažymėjo, kad atsakovės argumentai yra neįrodyti bei nereikšmingi tarp šalių iškilusiam ginčui spręsti. Sprendimo 122-126 punktuose teismas išsamiai analizavo bylos medžiagą, tiek ieškovės, tiek ir atsakovės išsakytus argumentus teismo posėdžiuose dėl ginčo ir padarė pagrįstą galutinę išvadą, kad atsakovė pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus ir šalių sudarytų sutarčių sąlygas. Nustačius, kad ieškovė pagal anksčiau paminėtas sutartis yra skolinga 2232,99 Eur už nesumokėtą nuomos mokestį bei suteiktas paslaugas, apylinkės teismas pagrįstai ieškovės patikslintą ieškinį patenkino (CK 6.200, 6.205, 6.720 straipsniai).

18. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, atsakovės priešieškinį turėjo tenkinti, o ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti, tačiau neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo padarė priešingą išvadą.

19. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, įvertino byloje pateiktų įrodymų visetą, todėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta į atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokias išvadas, nei padarė šalių ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

21. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam ginčo išsprendimui, jie buvo nurodyti ir atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl neanalizuotini.

22. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovei priteistos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės palyginus su ieškinio suma. Teismas patenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimus ir atmetęs atsakovės priešieškinį iš atsakovės ieškovei priteisė 3762 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal byloje pateiktus įrodymus, teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.3, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Esant nustatytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus, ji turėjo 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės UAB „Tauras LT“ , į. k. 133587314 priteisti ieškovei UAB „Monodora“ į. k. 133715454 1500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.