- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-814-370/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Kreditorius
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-814-370/2011
Teisėja E. Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S)
2011 m. balandžio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi hipotekos skolininko ir įkeisto daikto savininko R. L. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-11 nutarties, suinteresuotas asmuo – hipotekos kreditorius „Swedbank“, AB,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
hipotekos kreditorius Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui 2010-11-08 pateikė prašymą Nr. 03/2010/07227 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančio įkeisto daikto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštas įregistruotas 2006-09-01 Nr. 5011, kodas 03120060009689. Įkeisto daikto vertė hipotekos lakšte – 280 000 Lt.
Kreditorius teismui nurodė, kad skolininkas nevykdo laiku prievolės pagal 2006-08-03 kredito sutartį Nr. 06-056841-FA/06-056872-FA su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (2008-02-01, 2008-06-10 ir 2009-04-29 susitarimai). Skolininkas banko buvo įspėtas, tačiau per banko nustatytą terminą sutarties sąlygų pažeidimų nepašalino – kredito dalis, priskaičiuotos palūkanos bei delspinigiai nesumokėti, todėl bankas vadovaudamasis sutarties nuostatomis nutraukė kredito sutartį. Skolą sudaro: 100 571,11 EUR paskolos, 1 634,38 EUR palūkanų, 123,49 EUR delspinigių už paskolą, 93,21 EUR delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 133 Lt kreditoriaus sumokėto žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-11-11 nutartimi įkeistus daiktus areštavo savininkui uždraudžiant juos perleisti kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti šių daiktų priklausinius, reikalauti padalyti šiuos daiktus ar nuo jų atskirti priklausinius, įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininką, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos įkeisti daiktai bus parduoti varžytynėse.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir padarė neteisingą išvadą, jog skolininkas neįvykdė savo įsipareigojimų per hipotekos lakšte numatytą terminą. Hipotekos lakšte nustatytas prievolės įvykdymo terminas – 2037-08-03, taigi jis nėra pasibaigęs, o patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą galima tik CK 4.196 str. 1 dalyje numatytais atvejais. Kreditorius nutraukė sutartį tuo pagrindu, kad skolininkas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžino sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų, tačiau tokia aplinkybė įstatyme nėra pagrindas patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Teismas taip pat vadovavosi kreditoriaus nurodyta aplinkybe, kad jis kredito sutartyje nustatyta tvarka įspėjo skolininką ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, tačiau šios aplinkybės nepatikrino, o kreditorius įrodymų, jog jo 2010-10-01 raštas Nr. SR-44416 apie kredito sutarties nutraukimą skolininkui buvo įteiktas tinkamai, nepateikė. Kredito sutarties 15.2 punkte nustatyta, kad paštu išsiųsti pranešimai laikomi gautais penktą kalendorinę dieną nuo jų išsiuntimo dienos. Pašto vokas, kuriame buvo minėtas raštas, pažymėtas antspaudu su išsiuntimo diena 2010-10-05, todėl laikytina, kad įspėjimas skolininkui buvo įteiktas 2010-10-10, o sutartis nutraukta 2010-10-22, t. y. nesuėjus penkiolikos dienų įspėjimo terminui. Be to, banko raštas įteiktas ne skolininkui, o jo buvusiai sutuoktinei, kuri nėra kredito sutarties šalis.
Atsiliepimas
Atsiliepime hipotekos kreditorius prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad įkeitimas yra papildoma aksesorinė prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės, todėl įkaito davėjas įkeistu turtu pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrina tokiomis sąlygomis, kokias nustato tiek įkeitimo sutartis, tiek kredito sutartis. Tokią nuostatą patvirtina šalių pasirašytas hipotekos lakštas, kurio 8 punkte nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkas nesilaikys kredito sutartyje nustatytų terminų ir sąlygų. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi kredito sutartimi ir hipotekos lakšte nustatytomis sąlygomis bei CK 4.192 str. CK 6.874 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu kredito sutartis numato kredito grąžinimą dalimis ir eilinė kredito dalis negrąžinama, kredito gavėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kredito sutartimi (11.2.1 p.) šalys susitarė, kad bankui nutraukus (dėl skolininko kaltės) kredito sutartį prieš terminą, bankas turi teisę pareikalauti iš kredito gavėjo visą iki sutarties nutraukimo negrąžintą kreditą. Kitaip tariant, nutraukus kredito sutartį laikoma, kad kredito grąžinimo terminas suėjo ir tada kreditorius įgyja teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su prašymu dėl skolos išieškojimo, nes priešingu atveju hipoteka netektų savo prasmės.
Dėl apelianto argumento, kad jis buvo netinkamai įspėtas apie kredito sutarties nutraukimą, bankas nurodo, kad iš apelianto atskirojo skundo matyti, jog jo gyvenamosios vietos adresas nėra pasikeitęs, t. y. (duomenys neskelbtini), juo ir buvo siunčiami registruoti laiškai. Iš pateikto voko matyti, jog jis (duomenys neskelbtini) pašte buvo gautas 2010-10-05, todėl tikėtina, jog skolininkas laišką gavo šią arba kitą dieną ir nėra prasmės laukti sutartyje numatytų penkių dienų, todėl laikytina, kad bankas sutartyje numatyto 15 dienų termino nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija sutikdama su kreditoriaus atsiliepimo motyvais atmeta apelianto argumentus dėl hipoteką reglamentuojančių teisės normų, konkrečiai – CK 4.196 str., aiškinimo ir taikymo.
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba ne iki galo tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. Teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą numato CK 4.196 straipsnis ir 4.216 str. 2 dalis. Šios įkeitimo teisės ypatumus nustatančios teisės normos numato pagrindą reikalavimo patenkinimui prieš prievolės įvykdymo termino pasibaigimą, tačiau toks pagrindas neapima prievolės dalies neįvykdymo. Šių specialių normų paskirtis – apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas). Akivaizdu, kad tokią kreditoriaus teisę nulemia pasikeitimas įkeitimo teisėje, o ne pagrindinėje prievolėje. Hipotekos ir įkeitimo teisinius santykius reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos taip, kad užtikrintų ne tik kreditoriaus interesų gynimą, bet ir įkaito davėjo teisių apsaugą, ypatingai, kai įkaito davėjas yra ne skolininkas, bet trečiasis asmuo. Nors įkeitimo teisė, kaip papildoma (aksesorinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole, skirta pastarosios tinkamam įvykdymui užtikrinti, vis dėlto ši prievolė yra atskira. Įkeitimo sutarties šalys įgyja tokias konkrečias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartyje ar įstatyme. Sutarties laisvės principas ir draudimas šaliai vienašališkai keisti sutarties sąlygas užtikrina, kad įstatymui nenustatant sutarties šaliai kokios nors pareigos ir dėl jos nesutarus pačioms sutarties šalims, kita šalis neturi pagrindo reikalauti tokią pareigą įvykdyti. Dėl šios priežasties įkaito davėjas įkeistu turtu pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrina tik tokiomis sąlygomis, kokias nustato įkeitimo sutartis. Kadangi hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto susijusi su įstatymo nuostatomis dėl sutartinių santykių, skolininko ir kreditoriaus teisių bei pareigų pasibaigimu, tai CK 4.192 str. 1 dalis ir CK 4.216 str. 1 dalis gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 str. 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003).
Byloje nagrinėjamu atveju bankas pateikė įrodymus, kad pagrindinę prievolę nustatančią sutartį (kredito sutartį) nutraukė, iki jam kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 str. 1 dalyje nustatyta tvarka.
Taip pat teisėjų kolegija kaip nagrinėjamu atveju nereikšmingus atmeta apelianto argumentus dėl įspėjimo apie sutarties nutraukimą įtakos kreditoriaus teisei vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. CK 6.218 str. 1 dalis taip pat šalių sudaryto kredito sutarties 11.2.1 p. numato pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą. Šalių bendradarbiavimo principas reikalauja, kad kreditorius, nusprendęs pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį, privalo iš anksto informuoti apie tai kitą šalį. Toks reikalavimas turi būti įvykdytas, nepriklausomai, ar sutartis nutraukiama įstatyme ar sutartyje numatytu pagrindu teismine ar neteismine tvarka.
Apelianto manymu, įspėjimo apie sutarties nutraukimą įteikimo jam diena laikytina 2010-10-10, todėl kredito sutartį bankas galėjo nutraukti tik po 15 kalendorinių dienų, t. y. 2010-10-25, o ne 2010-10-22. Teisėjų kolegijos nuomone, šis kelių dienų terminas būtų reikšmingas tik tuo atveju, jei skolininkas pateiktų įrodymus, jog iki 2010-10-25, taip kaip numatyta šalių sutarties 11.2.1 punkte, grąžino bankui visą negrąžintą kreditą. Apeliantas tokios aplinkybės apskritai nenurodo, todėl minėtas skundo argumentas laikytinas formaliu ir nedarančiu įtakos sutarties nutraukimo teisėtumui bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Be to, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl sutarties galiojimo, įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Tokie ginčai nagrinėtini CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2005-10-29 Nr. 3K-3-523/2005, 2007-05-08 Nr. 3K-3-201/2007).
Atskirai pažymėtina, kad CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Kreditoriui per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o siekdamas išieškoti skolą, jis vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (CPK 558 str. 3 d.). Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.