- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-01-24
- Bylos Nr.
- e1-206-1082/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30014-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Kaltinamasis
- S. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gražinos Petrulytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. 2024 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki kol apie 10.50 val., prie (duomenys neskelbtini), sustabdyta policijos pareigūnų, ir pareigūnams tikrinimo metu nustačius jai neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, policijos pareigūnams pasiūlius atlikti neblaivumo tikrinimą, kas numatyta „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“, patvirtintų 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, 4-ame punkte, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, pagal kurį, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, vengė neblaivumo patikrinimo, keturis kartus tyčia neįpusdama alkotesterio iki rodmenų užfiksavimo, po ko atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Kaltinamoji S. R. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.00 val., buvo pas draugą V. Č., gyvenantį (duomenys neskelbtini), buto skaičiaus neatsimena. Ten su kolege J., pavardės nežino, vartojo alkoholį, ji išgėrė 4-ias skardines alaus po 0,5 l talpos, tai iš viso 2 litrus, 4,3 proc. stiprumo, o kolegė J. vartojo šampano. V. Č. namuose nebuvo, jis išvykęs į reisą. Alkoholį su J. baigė vartoti apie 23.00 val., kolegė J. pasiliko miegoti. 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 07.00 val., atsikėlė, apie 07.30 val., abi išėjo pėsčiomis iš draugo namų į darbą, esantį (duomenys neskelbtini). Darbe prabuvo nuo 8.00 val. iki maždaug 10.47 min. Prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo paliktas V. Č. automobilis „Toyota Auris“, valst. (duomenys neskelbtini) kurį ji pati paliko stovėti 2024 m. rugpjūčio 3 d., nes su kolege J. planavo po darbo pasisėdėti, turėjo alkoholio, ir automobilį paliko prie darbo esančioje aikštelėje, kad nereiktų sekančią dieną vairuoti. Minėtu automobiliu V. Č. leidžia jai naudotis. Apie 10.48 val. atsisėdo į automobilio „Toyota Auris“, valst. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietą, pradėjo juo važiuoti iš aikštelės, važiavo link (duomenys neskelbtini), kai jos vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Ji sustojo iš karto. Prie jos priėjo vienas pareigūnas, kuris paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojo pažymėjimą pateikė, po to jai pradėjo sakyti, kad įtartinai atrodo, paklausė, ar vartojo alkoholio, ji atsakė, kad ne. Jai tada pasakė, kad reiks pasitikrinti neblaivumą. Ji pasitikrinti sutiko, jai atnešė alkotesterį, į kurį liepė papūsti, ji bandė pūsti du kartus, policijos pareigūnai pradėjo sakyti, kad nėra. Ji nesuprato, ką jie turi omenyje sakydami „nėra“, dėl to atsisakė pūsti trečią kartą, nes jai neišaiškino, ką reiškia tas „nėra“, nes ji suprato, kad jie turi omenyje, kad nėra promilių. Policijos pareigūnai skambino kažkam ir kalbėjo, kad reikia nutempti automobilį. Policijos pareigūnai klausinėjo, ką ji gėrė, jiems sakė, kad šiandien nevartojo alkoholio, tada jie paklausė, ar ji pūs, ji atsakė, kad kiek gali pūsti, jeigu nieko nėra. Buvo streso būsenoje, galėjo elgtis neapgalvotai, galėjo ir nepasirašyti ant dokumentų. Dėl savo kaltės prisipažįsta, gailisi.
Papildomos apklausos metu kaltinamoji parodė, kad Įvykio dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 4 d., jai buvo darbo diena, dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) , darbą pradėjo nuo 08.00 val. ir turėjo dirbti iki 21.00 val. Parduotuvės raktai buvo pas ją ir ji turėjo ateiti iki 08.00 val. ir atrakinti minėtą parduotuvę. Daug įvykio detalių neatsimena, bet girdėjo nuogirdas, kad įvykio dieną parduotuvėje darbo metu vartojo alkoholio, bet kas jai tai sakė, tikrai neatsimena ir pati to fakto neatsimena, nei kur, nei kada, nei su kuo tai darė ir ką gėrė. Nuo įvykio dienos nebuvo sutikusi nei J., nei tą dieną dirbusio apsauginio V. R.. Su V. R. paskutinį kartą bendravo telefonu, ji šiam paskambino, nes sužinojo iš kitų asmenų, kurių nurodyti nenori, kad policiją iškvietė apsauginis V. R.. Ji šio klausė, kodėl jis iškvietė policiją, šis pasakė, kad policija jau buvusi iškviesta, kad automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius jam ji pati padavė, o po to prašė, kad šis jai juos atiduotų. Tačiau, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam raktelius padavė, neatsimena, bet daro prielaidą, jog dėl to, kad neleistų jai važiuoti automobiliu, nes buvo iš vakaro vartojusi alkoholio, kitokio paaiškinimo neturi. Ji neatsimena to momento, kada nuėjo prie apsauginio V. R. ir jo prašė, kad jis grąžintų automobilio raktelius, kuriuos jam ir buvo padavusi. Nori paaiškinti, kad nesuprato, jog policijos pareigūnams nepavyko nustatyti jos neblaivumo, nes jei būtų tai supratusi, būtų į alkotesterį pūtusi tiek, iki kol būtų įpūtusi ir būtų nustatytos jos promilės. Jai normaliai nebuvo paaiškinta, kad ji neįpūtė ir alkotesteris nieko nerodo. Neatsimena, ar jai policijos pareigūnai liepė paliesti pirštu nosies galą ir kad reiktų paeiti tiesia linija pėdą po pėdos. Visko detaliai neprisimena, viskas tokiais tarpais. Po šio įvykio nusprendė gydytis nuo alkoholizmo, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) priklausomybių ligų centrą, ten reikėjo prabūti 10 dienų detoksikacijos skyriuje. Ten prabuvo nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. iki 2024 m. rugpjūčio 28 d., 2024 m. spalio 9 d. išvyko adresu (duomenys neskelbtini), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, „Minesotos programą“, ten prabuvo 28 dienas, alkoholio nevartoja nuo paskutinio įvykio.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios S. R. prisipažinimo jos kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš 2024 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotoja S. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais, kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą ir vengė nustatyti neblaivumą.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Priekiu link (duomenys neskelbtini) pirmoje juostoje stovi pilkos spalvos automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) <...> Iš įvykio vietos paimtas automobilis ir užvedimo raktas.
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d., 10.46 val., iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini), ruošiasi važiuoti neblaivi vairuotoja sidabrinės spalvos automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas buvo paėmęs raktelius, bet vairuotoja juos atsiėmė, sėdi automobilyje. Nuvykę nurodytu adresu, nurodytą automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo (duomenys neskelbtini). Įjungus šviesos ir garso signalus, automobilis buvo sustabdomas ir užtvertas jam kelias. Jiems išlipus iš automobilio, automobilio „Toyota“ vairuotoja pradėjo persirikiuoti į antrą juostą ir mėgino nuvažiuoti. Automobilis, sutrukčiojęs, užgeso, ir pasigirdo, kad automobilis bandomas užvesti. Tuomet tyrėjas Ž. S. nubėgo prie vairuotojos durelių ir jas atidarė, o jis pribėgo prie keleivio priekinių durelių, kurias atidaręs, garsiai sušuko, kad užgesintų automobilį, ir pamatė, kad vairuotoja yra akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo mieguistos ir raudonos, nerišli kalba. Jis, pasiekęs automobilio užvedimo raktelį, užgesino automobilio variklį, taip neleisdamas vairuotojai toliau važiuoti. Kaip vėliau buvo nustatyta iš vairuotojo pažymėjimo, automobilio vairuotoja buvo S. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Nuo pirmu akimirkų S. R. elgėsi agresyviai, pradėjo šaukti, kodėl jie ją sustabdė ir neleidžia toliau važiuoti. S. R. buvo pasodinta į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Bandant nustatyti S. R. alkoholio kiekio matuoklio neblaivumą, S. R. specialiai į alkotesterį nutraukdavo putimą, neužfiksavus matuokliui reikiamo kiekio, į aiškinimus, kaip reikia taip atlikti testą, S. R. nereagavo ir padarydavo taip pat, neužfiksavus matuokliui girtumo. Aiškinant, kaip tai reikia daryti, S. R. atsisakė pasitikrinti girtumą. Po S. R. atsisakymo, buvo pasiūlyta dar karta pasitikrinti blaivumą ir paaiškinta, kad to nepadarius, kils sunkesni teisniai padariniai, tačiau S. R. griežtai atsisakė pasitikrinti girtumą. Automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas saugoti adresu (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) įmones teritoriją. Vadovaujantis BPK 140 str., S. R. buvo laikinai sulaikyta ir pristatyta į Panevėžio AVPK. Viso bendravimo metu nuo S. R. sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba ir judesiai buvo nekoordinuoti, nuotaikos permainingos, ji elgėsi agresyviai, į užduodamus klausimus neatsakinėjo, o šaukdavo, vartodama įvairius įžeidimus. Supažindinant su dokumentais, tai yra su neblaivumo aktu ir transporto priemonės perdavimo aktu, net nekreipė dėmesio ir bet kokio parašo atsisakė. Taip pat atsisakė pasirašyti ir visus kitus procesinius dokumentus.
Iš liudytojo M. M. apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir tarnybiniame pranešime.
Iš liudytojo Ž. S. apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir vyriausiasis patrulis M. M. tarnybiniame pranešime bei apklausos metu.
Iš liudytojo V. Č. apklausos protokolo matyti, kad automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, registruotas jo vardu. 2024 m. rugpjūčio 3 d., ryte, apie 08.00 val., pas jį į namus atvyko jo pažįstamas, kuris jį paėmė ir nuvežė iki darbovietės, nes turėjo išvykti į reisą mėnesiui laiko. Savo automobilį paliko savo namo kieme. Minėtu automobiliu leido naudotis visą tą laiką, kol jo nebus, pažįstamai S. R., jai davė ir savo buto raktus, kad galėtų prižiūrėti namus. S. R. pažįsta apie 3 metus. Jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Jam buvo žinoma, kad S. R. buvo neseniai išsilaikiusi teisę vairuoti transporto priemones, todėl pagalvojo, kad kol jo nebus, ši galės naudotis jo automobiliu. 2024 m. rugpjūčio 5 d. jam į telefoną S. R. parašė SMS žinutę, kad ją vakar kažkas pakišo, kad ji buvo areštinėje, atėmė teises, ir kad jis dabar turėtų rašyti prašymą dėl automobilio susigrąžinimo. Nesitikėjo, kad S. R. vairuos automobilį, o tuo labiau, būdama neblaivi, nes buvo tik išsilaikiusi teisę vairuoti, ir jai buvo svarbu turėti vairuotojo pažymėjimą. Automobilį norės susigrąžinti, nes nežinojo kad jo automobiliu bus daroma nusikalstama veika.
Iš liudytojo V. R. apklausos protokolo matyti, kad dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. 2024 m. rugpjūčio 4 d., 08.00 val. pradėjo darbą ir pastebėjo, kad nuo jo kolegės S. R. sklido alkoholio kvapas, šios akys buvo raudonos, ji kalbėjo nerišliai. Kai paprašė S. R. automobilio raktelių, jam ši juos padavė. Apie 09.30 val. prie jo priėjo S. R. ir pradėjo reikalauti automobilio raktelių, gąsdino, kad iškvies policija ir teigė, kad jis atėmė jos automobilio raktelius ir apie tai pasakys policijai. Po S. R. žodžių jis šiai automobilio raktelius grąžino. S. R. nuėjo prie automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Pastebėjo, kad S. R. įsėdo į automobilį, kurį užsivedė. Tai pastebėjęs, liudytojas priėjo, mėgino atidaryti duris, beldė į langą ir aiškino, kad „nevažiuok, ką tu čia darai?“, tačiau S. R. nekreipė į tai dėmesio, išvažiavo automobiliu „Toyota Auris“ iš automobilių stovėjimo aikštelės ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Bendraudamas telefonu su policijos pareigūnais, pastebėjo, kad S. R. sustabdė (duomenys neskelbtini).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d., 10.50 val., S. R. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) negali. S. R. vengė neblaivumo patikrinimo, nuo parašo atsisakė.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta policijos pareigūnų kūno kamerų 13 vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Policijos pareigūno Ž. S. kūno kameros garso ir vaizdo 6 įrašai:
1. Apžiūrėtas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 30 min. <...> Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai Ž. S. ir M. M., gavę informaciją apie neblaivų vairuotoją, tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) sustabdo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja moteris, apsirengusi žaliais marškinėliais su užrašu (duomenys neskelbtini) (parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbo drabužis) ir mėlynais džinsais. Ant automobilio galo yra patvirtintas pradedančiojo vairuotojo skiriamasis ženklas: baltas kvadrato formos su žaliu klevo lapu viduryje ženklas. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos yra žinoma, kad tai S. R.. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad S. R. yra neblaivi: jos kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. S. R. uždaroma į tarnybinio automobilio sulaikomų asmenų skyrių. Ji nesipriešina, pareigūnams pasako, kad važiuoja namo. Pareigūnas Ž. S. paklausia, ar sutinka pasitikrinti neblaivumą. S. R. sutinka. Pareigūnas M. M. paruošia alkotesterį, kad nustatyti S. R. neblaivumą, bet ši pradeda elgtis agresyviai, keturis kartus neįpučia alkotesterio iki rodmenų užfiksavimo ir atsisako toliau tikrintis neblaivumą. Pareigūnai perspėja S. R. apie atsisakymo nusistatyti neblaivumą pasekmes. S. R. vis labiau karščiuojasi, įžeidinėja pareigūnus, grasina jiems.
2. Apžiūrėtas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 30 min. <...> Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) tarnybiniame automobilyje pildo procesinius dokumentus – Neblaivumo nustatymo aktą. Įrašo laiku 3 min. 37 sek. prie pareigūnų automobilio prieina vyresnio amžiaus moteris tamsia gėlėta suknele. Ji pasako, kad yra S. R. teta. Moteris pasipiktina S. elgesiu, liepia šiai sėdėti uždarytai „kaip beždžionei“, o pareigūnams – kad greičiau vežtų šią. S. R. elgiasi agresyviai, plūsta pareigūnus, ji neatlieka neblaivumo nustatymo testo, nes visą laiką šaukia, keikiasi. Įrašo laiku 05 min. 40 sek. pareigūnas Ž. S. prieina prie tarnybinio automobilio galo ir paklausia S. R., ar ši norėtų vykti į ligoninę, duoti kraują ir nusistatyti neblaivumą. Įrašo laiku 21 min. 22 sek. atvyksta autoevakuatorius. Sulaikomai S. R. leidžiama pasiimti iš automobilio asmeninius daiktus, pasako, kad automobilis jai nepriklauso, o yra jos draugo.
3. Apžiūrėtas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 1 min. 12 sek. <...> Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnas telefonu paskambina žmogui, kuris pranešė apie neblaivią vairuotoją, ir susitaria dėl apklausos laiko. Po to sėda į tarnybinį automobilį ir išvažiuoja. Vaizdo įrašas baigiasi.
4. Apžiūrėtas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 44 sek. <...> Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai Ž. S. ir M. M. pristato S. R. į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Kol S. R. vedama į apklausų kambarį, ji visą laiką burnoja ant pareigūnų.
5. Apžiūrėtas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 20 min. 56 sek. <...> Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai Ž. S., M. M. ir S. R. yra policijos komisariato apklausų kambaryje. Ateina pareigūnė V. R., kuri bando ramiai pakalbėti su S. R.. S. R. pasako, kad turi mažametį vaiką, kuris yra paliktas saugiai su močiute, kad ji pati yra socialinių darbuotojų priežiūroje. Pareigūnė bando nuraminti S. R. ir pažada po apklausos paleisti, jei ši ramiai bendraus ir elgsis adekvačiai. S. R. sako, kad ją sulaikė ir automobilį išvežė be priežasties, nes ji yra blaiva. Bandant išsiaiškinti dėl S. R. neblaivumo, ji sako, kad tris kartus pūtė į alkoholio matuoklį ir visus kartus prietaisas rodė nulius. Tačiau pareigūnai su ja nesutinka, nes ji nei karto neišpūtė iki rodmenų užfiksavimo. Pareigūnas M. M. sėdi prie kompiuterio ir pildo procesinius dokumentus. S. R. neatsako į kai kuriuos klausimus, kelia įvairias sąlygas pareigūnams. Pareigūnai nusprendžia S. R. uždaryti į areštinę, paaiškina, kad automobilis bus konfiskuotas. S. R. dar labiau supyksta, atsistoja prie stalo, kelia balsą ir grasina skundais į prokuratūrą. S. R. nuvedama į laikino sulaikymo patalpas, apžiūrimi ir surašomi jos asmeniniai daiktai.
6. Apžiūrėtas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 28 min. <...> Vaizdo įraše nufilmuota ta pati situacija, tuo pačiu laiku, kaip ir pareigūno M. M. kūno kameros įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimu (duomenys neskelbtini), tik įrašas paimtas iš pareigūno Ž. S. kūno kameros. Kadangi abu pareigūnai kartu aiškinosi įvykio aplinkybes, pareigūno Ž. S. kūno kameros vaizdo įraše pateikta informacija iš esmės kartojasi. Kitos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui informacijos nėra ir toliau vaizdo įrašas neaprašomas.
Policijos pareigūno M. M. kūno kameros garso ir vaizdo 7 įrašai:
1. Apžiūrėtas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 30 min. <...> Vaizdo įraše nufilmuota ta pati situacija, tuo pačiu laiku, kaip ir pareigūno Ž. S. kūno kameros įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimu (duomenys neskelbtini), tik įrašas paimtas iš pareigūno M. M. kūno kameros. Kadangi abu pareigūnai kartu aiškinosi įvykio aplinkybes, pareigūno M. M. kūno kameros vaizdo įraše pateikta informacija iš esmės kartojasi.
2. Apžiūrėtas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 30 min. Šiame vaizdo įraše nufilmuota ta pati situacija, tuo pačiu laiku, kaip ir pareigūno Ž. S. kūno kameros įrašuose: Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimu (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimu (duomenys neskelbtini), tik įrašas paimtas iš pareigūno M. M. kūno kameros. Kadangi abu pareigūnai kartu aiškinosi įvykio aplinkybes, pareigūno M. M. kūno kameros vaizdo įraše pateikta informacija iš esmės kartojasi. Kitos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui informacijos nėra ir toliau vaizdo įrašas neaprašomas.
3. Apžiūrėtas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 1 min. 12 sek. Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnas M. M. telefonu paskambina žmogui, kuris pranešė apie neblaivią vairuotoją, ir susitaria dėl apklausos laiko. Po to sėda į tarnybinį automobilį ir išvažiuoja.
4. Apžiūrėtas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 1 min. 56 sek. Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai Ž. S. ir M. M. pristato S. R. į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. S. R. nuvedama į apklausų kambarį, ji visą laiką burnoja ant pareigūnų. Ji pasako, kad šiandien darbe buvo dėl to, kad turėjo kažką pavaduoti.
5. Apžiūrėtas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 12 min. 54 sek. <...> Vaizdo įrašo pradžioje matyti, S. R. yra policijos komisariato laikino sulaikymo patalpose, asmenų apžiūros kambaryje. Pareigūnas M. M. ant stalo padeda protokolą dėl S. R. laikino sulaikymo ir paprašo pasirašyti. S. R. atsisako pasirašyti, nes nesutinka, kad yra girta, nes ji tris kartus pūtusi į alkotesterį ir nei karto prietaisas nerodęs jokių promilių. Po to pareigūnas pateikia „Teisių įtariamajam išaiškinimo protokolą“. S. R. nepasirašo. Ateina areštinės darbuotojai ir išveda S. R.. Toliau vaizdo įraše matyti, kad pareigūnas M. M. pildo procesinius dokumentus, supakuoja S. R. daiktus.
6. Apžiūrėtas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 30 min. <...> Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai Ž. S. ir M. M. važiuoja tarnybiniu automobiliu. Pareigūnas M. M. paskambina telefonu, prisistato ir paklausia, ar kalba su S. mama. Moteriškas balsas atsako, kad taip. Pareigūnas M. M. praneša, kad S. R. sulaikyta iki 48 val. dėl vairavimo neblaiviai. Moteris telefonu atsako, kad ji yra parduotuvės vadovė, ir kad ji išprašiusi S. iš darbo. Darbdavė nesitikėjusi, kad S. sės už vairo. Pasako, kad ji yra ne S. mama, o darbdavė. Pareigūnas išsiaiškina, kad S. R. pateikusi ne tą, ne savo motinos, telefono numerį. Pareigūnai atvyksta į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir apklausia apsaugos darbuotoją, pranešusį apie neblaivią vairuotoją. Apsaugos darbuotojas aiškina, kad atėjo į darbą ir pamatė, kad S. „biškiuka įkalusi“. Iš pradžių atėmė iš jos raktelius, kad nebevažiuotų. Kurį laiką parduotuvės (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas svarsto, ar gerai padaręs, kad pranešė apie neblaivią vairuotoją. Pareigūnai jį ramina, kad labai geras poelgis, nes vadovė sakiusi, kad ne pirmas kartas. Toliau vaizdo įraše pareigūnai tęsia apsaugos darbuotojo apklausą.
7. Apžiūrimas pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė 1 min. 44 sek. <...> Matyti, kad pareigūnas M. M. išlipa iš tarnybinio automobilio ir paduoda apsaugos darbuotojui pasirašyti dokumentus: „Teisės ir pareigos“, „Asmens duomenys“, „Liudytojo apklausos protokolo spec. priedas“. Apsaugos darbuotojas pasirašo ir grįžta į parduotuvę.
Iš 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad automobilis „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui V. Č..
Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra V. Č., gim. (duomenys neskelbtini).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su analogiškais techniniais duomenimis, kurį vairavo S. R., vidutinė rinkos kaina su PVM Lietuvoje yra 2 960 eurų.
Aukščiau išvardintų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji S. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki kol apie 10.50 val., prie (duomenys neskelbtini) sustabdyta policijos pareigūnų, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, pagal kurį, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, vengė neblaivumo patikrinimo, keturis kartus tyčia neįpusdama alkotesterio iki rodmenų užfiksavimo, po ko atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nėra abejonių, kad vengdama neblaivumo patikrinimo, kaltinamoji suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamoji vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, S. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu, prašo paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis per pusantrų metų. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
Kaltinamosios S. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji savo kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, į vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. S. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, ji neteista, bausta administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, dirbanti, Respublikinio priklausomybių ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo pranešime nurodyta, kad S. R., lankosi RPLC (duomenys neskelbtini) filiale; 2024 m. balandžio 4 d. ir 2024 m. rugsėjo 18 d. konsultuota gydytojo psichiatro; Diagnozė: (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 27 d. gautas raštas iš Respublikinio priklausomybių ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo, kuriame nurodyta, kad S. R. 2024 m. spalio 9 d. konsultuota/gydyta Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio priklausomybės; Diagnozė: (duomenys neskelbtini).
Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas artimas minimumui.
Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamoji prisipažino padarius nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu į galutinės bausmės laiką įskaitytinas S. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. 10.55 val. iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. 10.33 val. (1 para).
Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, kaltinamosios prašymą, savanoriško baudos sumokėjimo terminas S. R. nustatytinas 18 mėnesių laikotarpiui.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo kaltinamajai S. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise 2 (dvejiems) metams. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju S. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, teismas laiko tikslingu S. R. skirti prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d.
Prokurorė taip pat prašo kaltinamajai skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2960 Eur (kaina su PVM). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ pažymos, automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. Č., šią aplinkybę jis patvirtino ir apklausos metu. Todėl konstatuotina, kad automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. Č. ir jis yra faktinis jo savininkas. Duomenų, patvirtinančių automobilio savininko žinojimą, kad kaltinamoji jam priklausantį automobilį panaudos nusikalstamos veikos padarymui, bei sutikimą su tuo, byloje nėra, todėl šiuo atveju yra tikslinga skirti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, tą vertę nustatant remiantis VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutine transporto priemonės kaina Lietuvoje, t. y. 2960 eurų, į kurią įskaičiuotas PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020).
Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek transporto priemonės vertės konfiskavimas, tiek ir uždraudimas naudotis specialiąja teise yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos, byloje esantį vairuotojo pažymėjimą Nr. 02439378 perduodant saugojimui AB „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
S. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 60 MGL dydžio, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. R. galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti S. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. 10.55 val. iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. 10.33 val. (1 parą), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų).
Išaiškinti S. R., kad paskirtą baudą ji privalo sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, ar kitą VMI interneto svetainėje skelbiamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant bylos numerį e1-206-1082/2025, o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Išaiškinti S. R., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5 dalimis S. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2960 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti, byloje esantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui AB „Regitra“.
Išaiškinti S. R., kad ji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.