Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-967-185/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-21
Bylos Nr.
1S-967-185/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Advokatai
Algis Biguzas
Kategorijos
Teisėjas Česlovas Kulikauskas Bylos Nr. 1S-967-185-2013
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 21 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant:prokurorui Robertui Diksai,gynėjui advokatui Algiui Biguzui ir jo padėjėjui Dainiui Mažyliui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, išsituokusio, nedirbančio, ankščiau teisto, turinčio neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, registruoto darbo biržoje, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 147 str. 2 d., skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties, kuria A. V. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, bei susipažinęs su bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. V. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2013 m. liepos 22 d. veikdamas organizuota grupe kartu su S. Ž., M. Z., A. D., I. V., A. B., A. B., M. A., A. N., A. K. ir kitais asmenimis, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus - verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, verbavo, perleido, gabeno ir išnaudojo K. J. ir kitus nukentėjusiuosius nusikalstamoms veikoms daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. pagrindu A. V. buvo laikinai sulaikytas 2013-09-25 12.00 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi A. V. skirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui, kuris skundžiama to paties teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartimi pratęstas trims mėnesiams, motyvuojant tuo, kad suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., t. y. kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, nėra išnykę.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis A. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nutartį, kuria jam kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta trims mėnesiams, nes, pasak įtariamojo, ši nutartis nepagrįsta ir neteisėta.

Įtariamasis skunde nurodo, kad teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą, neįsigilino į byloje esančius duomenis, nevertino to, kad jis gali būti apkalbamas.

Teigia, jog tai, kad teismas mano, jog veikos galimai padarytos bendrininkų grupe, neduoda vieno iš pagrindų laikyti jį suimtą iki teismo, kol bus nustatyta, ar jis įvykdė inkriminuojamas veikas ar ne. Jis niekada nebuvo susijęs su jokiomis organizuotomis grupėmis, užsiimančiomis nusikalstamų veikų vykdymu, nebuvo policijos pareigūnų perspėtas dėl kontaktų nepalaikymo ar nusikalstamų veikų nevykdymo. Asmenų, su kuriais neva palaikė ryšius ir darė nusikaltimus, nepažįsta. Norėtų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai kaip galima greičiau ir objektyviau ištirtų įvykdytas galimas nusikalstamas veikas ir kaltus asmenis patrauktų baudžiamojon atsakomybėn bei panaikintų jam pateiktus nepagrįstus, neteisingus įtarimus. Nurodo, kad turi daug sveikatos problemų, nuolatinę gyvenamąją vietą, charakterizuojamas tik gerai, turi darbo pasiūlymą, išlaiko mažametę dukrą, rūpinasi sunkiai sergančia motina. Mano, kad yra suimtas tik remiantis kažkokiais, dar nepatvirtintais ir nustatyta tvarka nepatikrintais duomenimis. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į gynėjo prašymą jam skirti švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kardomąją priemonę. Jis serga įvairiomis ligomis, yra patyręs labai daug galvos traumų, jam reikalingas nuolatinis gydymas ir medicininė priežiūra. Jeigu jam būtų paskirta kita kardomoji priemonė (arba net kelios) pažada kiek galėdamas ir toliau padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams šioje baudžiamojoje byloje nustatyti tiesą ir kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nuo pareigūnų ir teismo nesislapstys, kviečiamas atvyks, liudytojams įtakos nedarys.

Teismo posėdyje gynėjas ir jo padėjėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo A. V. terminas pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindams, numatytiems BPK 122 str.

BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šioje tyrimo stadijoje surinkti duomenys yra pakankami manyti, kad A. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str. 2 d. Tai duomenys, užfiksuoti nukentėjusiojo M. K., liudytojo L. J. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, kratų, daiktų apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Nors įtariamasis A. V. neigia savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau teismas, svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, asmens kaltės klausimo nesprendžia ir surinktų įrodymų nevertina. Teismo nutartis dėl suėmimo termino pratęsimo nėra baigiamasis teismo dokumentas, kuriame byloje surinktų įrodymų pagrindu asmuo išteisinamas arba pripažįstamas kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą ir kuriame turi būti išsamiai atskleidžiamas įrodymų turinys bei jų įrodomoji reikšmė. BPK 125 str. 2 d. 3 p. nereikalauja išsamaus duomenų, pagrindžiančių suėmimą, turinio atskleidimo. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kokia veika A. V. įtariamas ir kurie duomenys teismui suformavo pagrįstą manymą, kad A. V. galėjo padaryti veiką, kuria jis įtariamas.

Skundžiama nutartimi įtariamajam A. V. suėmimo terminas pratęstas, motyvuojant tuo, kad neišnykę BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatyti pagrindai, t. y. kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus bei padarius išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Jei remiantis minėta aplinkybe padaroma išvada, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šiuo atveju pakanka pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą teismas pagrįstai konstatavo atsižvelgęs į tai, kad A. V. įtariamas tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatyme numatyta griežta ir tik laisvės atėmimo nuo ketverių iki dvylikos metų bausmė, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taip manyti dar leidžia ir tai, kad A. V. anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką įtariamas padaręs turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių, t. y. yra išsituokęs, niekur nedirba. Be to, nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas A. V. pobūdis, bei kiti bylos duomenys duoda pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis turi ryšių užsienyje, o tai padidina pasislėpimo tikimybę. Taigi atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad įtariamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu pratęstas pagrįstai.

Skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą tuo pagrindu, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, galima tik tada, kai yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš šių nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Kaip minėta, A. V. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Šios aplinkybės įtariamąjį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti ir neturintį tvirtų moralinių nuostatų. Bylos duomenimis, iki nusikalstamos veikos padarymo įtariamasis niekur nedirbo ir neturėjo nuolatinio pragyvenimo šaltinio, o pats nusikalstamos veikos savanaudiškas pobūdis rodo, kad iš jos įtariamasis A. V. galimai nusikalstamu būdu gaudavo lėšų pragyvenimui. Taigi visos šios aplinkybės bei tai, kad A. V. nusikalstamą veiką, kuria įtariamas, padarė galimai veikdamas organizuota grupe, jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką aiškiai nebuvo antraeilis, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus, todėl suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu jam pratęstas taip pat pagrįstai.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, taikant švelnesnes kardomąsias priemones įtariamajam A. V., nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas A. V., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai didelės organizuotos grupės padarytą labai sunkų nusikaltimą, susijusį su žmonių verbavimu, perleidimu, gabenimu ir išnaudojimu nusikalstamoms veikoms daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Įtariamojo A. V. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra gerai charakterizuojamas, turi darbo pasiūlymą, teikia išlaikymą dukrai bei rūpinasi sergančia motina, aptartų suėmimo pagrindų ir sąlygų nepaneigia ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Įtariamasis skunde taip pat akcentuoja savo blogą sveikatos būklę, praeityje patirtas galvos traumos bei nuolatinio gydymo poreikį. Tam tikrų A. V. negalavimų buvimą patvirtina teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys išrašai iš medicininių dokumentų, tačiau duomenų apie tai, kad dėl nurodomų sveikatos sutrikimų jis negali būti laikomas izoliuotas ar kad jam esant suimtam neužtikrinama tinkama medicininė pagalba ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra, jų nepateikta ir skundą nagrinėjančiam teismui. Be to, pažymėtina, kad šią kardomąją priemonę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems suimtųjų sveikatos sutrikimams jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose. Todėl darytina išvada, kad įtariamojo A. V. sveikatos būklė suėmimo taikymo ir tęsimo pagrindų taip pat nešalina.

Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą nacionalinę bei tarptautinę praktiką šiuo klausimu, yra pripažįstama, jog kuo sunkesnės bei sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Todėl šiuo atveju atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, į suėmimo A. V. taikymo trukmę konstatuotina, kad įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pačios griežčiausios kardomosios priemonės įtariamajam taikymo.

Be to, įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suėmimo terminas A. V. pratęstas teisėtai ir pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 130 str.,

NUTARIA:

Įtariamojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus