- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-948-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Eduardas Monkevičius
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- D. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos, pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo, nagrinėjimas ir nustatytas terminas susitaikymui,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 8 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos, pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo, nagrinėjimą ir nustatė 6 mėnesių terminą sutuoktinių susitaikymui.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas daro neigiamą įtaką vaikų auklėjimui, smurtauja. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jų šeima nėra suirusi ir ją galima atstatyti, prašė teismo nustatyti terminą susitaikymui. Kauno savivaldybės VTAT nurodė, kad būtina nustatyti terminą susitaikyti, nes šeimoje yra mažamečiai vaikai, jiems reikalingi abu tėvai. Ieškovė nepateikė duomenų, kad jau konsultuotasi su psichologais, kad jų šeimos santykių atstatyti neįmanoma. Ieškovei svarbūs ne tik šeimos tarpusavio santykiai, bet ir materialiniai interesai, atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau kaip pats nurodė, kad stengiasi su jomis susidoroti pagal savo galimybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, atsižvelgiant į vaikų amžių, sutuoktinių sveikatos būklę ir jų turtinius santykius, teismas turi vykdyti pareigą imtis priemonių sutuoktinių taikinimui, todėl pripažinęs, kad terminas susitaikymui šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesų nepažeis, nustatė terminą šalims susitaikyti ir sustabdė bylą ( CK 3.54 str., 3.75 str.2d., CPK 231 str.1d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė D. B. nesutiko su teismo nutartimi, prašė ją pakeisti ir vietoje nustatyto 6 mėnesių susitaikymo termino nustatyti vieno mėnesio susitaikymo terminą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) teismas neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus, kad jau daugiau kaip metus šalys negyvena santuokoje, kad atsakovas per laikotarpį, kai ieškovė iškėlė bylą, niekaip nesiekė susitaikyti, ir nesiekia, priešingai, jis sukelia namuose didelę įtampą, nesutaria su mažamečiais vaikais, pats pripažino, kad sudavė ranka dukrai;
2) ieškovė nemano, šiuo atveju skirtinas maksimalus terminas, nes iš šalių elgesio matyti, kad jokių susitaikymo ir santuokinio gyvenimo atnaujinimo požymių nėra ir nebuvo, vyksta nuolatiniai šalių konfliktai dėl vaikų auklėjimo. Ieškovė intymiai nebendrauja su atsakovu daugiau kaip metus. Atsakovas nepaneigė ieškovės teiginių, kad iki kreipimosi į teismą ne kartą sutuoktiniai lankėsi pas įvairius specialistus dėl santuokos krizės;
3) ieškovė ne kartą su abiem mažamečiais vaikais buvo priversta išeiti iš namų dėl permainingo atsakovo elgesio, nuolatinės emocijų kaitos, kuri padarė tolesnį bendrą buvimą vienoje patalpoje neįmanomu, kadangi dėl savo ligos atsakovas ne visada adekvačiai suvokia aplinką. Ieškovės manymu, ir dabar atsakovas nesuvokia, jog santuoka jau iširo;
4) tolesnis gyvenimas formalioje santuokoje pažeidžia ieškovės, kaip asmenybės ir pilietės teises, nes ji yra priversta toliau kentėti nesantaiką ir atsakovo psichologinį spaudimą, matyti pažeidžiamus vaikus, neturėti namuose poilsio po įtempto darbo;
5) teismas, nuspręsdamas dėl maksimalaus termino susitaikymui, atsižvelgė vien tik į atsakovo prašymą, nevertino ieškovės prašymo, nesivadovavo nepilnamečių vaikų interesais, kritikuotina VTAT išvada pritarti maksimaliam terminui susitaikyti;
6) šalys bendrai netvarko šeimos ūkio, ieškovė, savo vardu paėmusi kreditą būstui įsigyti, viena jį ir grąžina. Atsakovas duoda savo nuožiūra dalį pinigų bendram turtui išlaikyti tik komunalinių paslaugų apmokėjimui, todėl laikytina, kad šalių nesieja ir jokie bendri ekonominiai saitai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo D. B. atstovė advokatė R. G. nesutiko su atskiruoju skundu ir prašė teismo nutarties nekeisti dėl šių motyvų:
1) remiantis CK 3.64 str. 1 d., teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Šį terminą teismas skiria visais atvejais, išskyrus situacijas, kai taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams (CK 3.64 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju, atveju nėra aplinkybių, trukdančių skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti;
2) terminas susitaikyti yra skiriamas dviejų mažamečių vaikų interesais, tokiu būdu įgyvendinamas CK 3.3 str. 1 d. numatytas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje principas, kadangi geriau pasirūpinti savo vaikais šalys gali gyvendami santuokoje bei išsaugodami šeimą;
3) CK 3.53 str. 1 d. numato, kad santuoka laikoma iširusia, jei sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Atsakovas D. B. nelaiko, kad jo ir ieškovės santuoka yra iširusi - šalys turi bendrai įgytą turtą - gyvenamąjį namą, kuriame iki šiol gyvena abu ir kartu juo rūpinasi, yra paėmę kreditą būstui įsigyti. Atsakovas pageidauja maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime ir juos prižiūrint, taip pat yra įsitikinęs, jog šeimyniniai ryšiai su ieškove nėra galutinai nutrūkę, todėl teismo skirtas susitaikymo terminas gali padėti išsaugoti šeimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, CK ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, jiems įgyvendinti įstatymuose nustatytos konkrečios materialinės ir procesinės teisės normos.
Teismai nagrinėja šeimos bylas pagal bendrąsias ieškinio (ginčo) teisenos taisykles, tam tikri ypatumai (aktyvus teismo vaidmuo ir kt.) nustatyti CPK XIX skyriuje. Juos lemia valstybės ir visuomenės pripažįstama šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto svarba, o šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas iš esmės yra viešojo intereso gynimas. Teismas, priimdamas sprendimą šeimos teisinių santykių byloje, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, santuokos nutraukimo byloje privalo imtis priemonių šalims sutaikyti. CPK 376 straipsnyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, ginčo pobūdį, jeigu yra šio straipsnio 3, 4 dalyse nurodytos sąlygos, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka šalies teisės sistemoje įtvirtintų šeimos ir santuokos apsaugos garantijų, pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir nepadarė procesinių teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
Apeliantė iš esmės neginčija, jog pirmosios instancijos teismas galėjo skirti sutuoktiniams susitaikymo terminą, tačiau mano, jog sutuoktiniams turėjo būti paskirtas tik vieno mėnesio, o ne šešių mėnesių terminas susitaikymui. Su šiais motyvais sutikti negalima, kadangi vieno mėnesio susitaikymo terminas šioje byloje nėra nei protingas, nei teisingas. Paskirtas sutuoktiniams susitaikyti šešių mėnesių terminas yra pagrįstas bylos aplinkybėmis ir VTAT atstovės paaiškinimu, kad terminas sutuoktinių susitaikymui yra būtinas atsižvelgiant į vaikų interesus, kadangi vaikams reikalingi abu tėvai. Kolegija sutinka su atsakovo D. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad teismo skirtas susitaikymo terminas gali padėti sutuoktiniams išsaugoti šeimą. Kolegija neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo motyvais ir pripažinti, kad teismas atsižvelgė tik į atsakovo prašymą nuspręsdamas paskirti sutuoktiniams maksimalų susitaikymo terminą, todėl šis ieškovės motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliantės motyvai, jog šalys nebendrauja daugiau kaip metus neįpareigoja teismą besąlygiškai pripažinti, kad ilgesnis susitaikymo terminas nepadės sutuoktiniams atkurti santykius, susitaikyti ir atnaujinti santuokinį gyvenimą.
Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad paskirtas sutuoktiniams sutaikymo terminas pažeidžia ieškovės teises, nes Įstatymo (CK 3.54 str.1d.,2d.) taikymas yra vienas iš būdų, kaip teismas gali įgyvendinti savo pareigą sutaikyti sutuoktinius, todėl negali būti pripažintas ieškovės teisių pažeidimu.
Taip pat, atmestinas apeliantės motyvas dėl negalėjimo gyventi kartu su atsakovu vienoje patalpoje dėl atsakovo netinkamo elgesio, kadangi šioms skundo aplinkybėms patvirtinti byloje nepateikti įrodymai (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 376 str.2d.,291 str.).
Dėl to atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teismo nutarties, ir ji paliktina nepakeista (CPK 338 str., 337 str. 1d.1p.,328 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nutarties nekeisti.