Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė terminuota laisvės atėmimo bausmė 7 mėnesiams (bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2019 m. lapkričio 17 d. apie 15.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,04 promilių neblaivumas), (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, priėjo prie E. D., keičiančio ratus automobiliui (duomenys neskelbtini), ir necenzūriniais žodžiais pradėjo reikšti šiam pretenzijas dėl neva netinkamai pastatyto automobilio, po ko sugriebė E. D. dešine ranka už kaklo ir smaugė pastarąjį, taip sukeldamas šiam fizinį skausmą. Tokiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 18 d. įtariamuoju apklaustas A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 15-16 val. savo automobiliu (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) važiavo link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Važiuodamas kiemais pamatė, kad prie vieno iš namų viduryje kelio stovi automobilis, lyg auksinės spalvos, modelio tiksliai neįsidėmėjo - (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Ką darė vairuotojas prie automobilio, A. S. nematė, žino, kad jis buvo ne vienas, o su dar vienu vyru. Jis (A. S.) pravažiuodamas pro automobilį atidarė vairuotojo langą ir padarė pastabą, kad būtų patrauktas automobilis. Ką jam atsakė vyrai ar vyras, jis tiksliai neišgirdo, lyg pasakė negražiai: ,,ką nupirkai teises, kad negali pravažiuoti?“. Tokie žodžiai jį (A. S.) supykdė, todėl jis, pastatęs savo automobilį atokiau nuo jų, vėl priėjo prie tų vyrų ir išgirdo, kad vienas iš jų jam (A. S.) vėl kažką sako, o tada jis (A. S.) susinervinęs viena ranka sugriebė vyrą už kaklo, kažkiek suspaudė. Pabaigti veiksmo iki galo jis neketino. Po kelių akimirkų jis (A. S.) vyrą paleido ir nuėjo namo. Namuose išgėrė alkoholio ir jam būnant namie, atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė (b. 1. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 17 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. D. parodė, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 15:40 val. (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje keitė ratus automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio nepamena. Keičiant ratus privažiavo automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas pravažiavo pro E. D. ir atsidaręs langą pasakė, kad E. D. automobilis neteisingai pastatytas, trukdo kitiems. Vairuotojas pasakė, kad E. D. iškvies policiją. E. D. jam paaiškino, kad automobilį perstatys, kai baigs keisti ratus. Vairuotojas E. D. pasakė, kad iškvies jam policiją. E. D. vairuotojas sukėlė įtarimą, kad jis galimai neblaivus, todėl pasakė, kad jis (E. D.) jam (vairuotojui) pats iškvies policiją. Vairuotojas išvažiavo E. D. nežinoma kryptimi ir po maždaug 5 minučių grįžo į aikštelę, kur jis (E. D.) keitė ratus. Grįžęs vyras naudojo necenzūrinę leksiką ir sugriebė E. D. dešine ranka už kaklo ir smaugė jį, sukėlė jam fizinį skausmą. Netoliese buvę du vyriškiai priėjo prie E. D. smaugusio vyro ir jis, pamatęs ateinančius asmenis, nusiramino ir paleido E. D. kaklą. Atėję vyrai paklausė E. D. smaugusio vyro, ar jis turi kokių nors problemų. E. D. užpuolęs vyras atrėžė, kad jiems patiems bus problemų ir apsisukęs išėjo. Iškart po užpuolimo E. D. iškvietė policijos pareigūnus (b. 1. 19–21).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 20 d. liudytoju apklaustas R. Š. (R. Š.) parodė, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 15-16 val. jis kartu su savo giminaičiu E. D. keitė jo automobilio (duomenys neskelbtini) padangas. Tą jie darė (duomenys neskelbtini) namo, o būtent – automobilių stovėjimo aikštelėje. Pravažiavimo jie neužstojo, pro juos kelis kartus pravažiavo kiti automobiliai. Vienu metu pro juos važiavo sidabrinės spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), A klasės, kurio vairuotojas atidarė keleivio priekinį langą ir pradėjo šaukti, keiktis, kad jie neva jam trukdo pravažiuoti. E. D. jam gražiai atsakė, kad vietos pravažiuoti pakanka ir liepė paimti šiek tiek kairiau. Vyras iš (duomenys neskelbtini) kažką surėkė ir nuvažiavo, o po maždaug 2-3 minučių atėjo pėsčias, priėjo prie E. D. ir pradėjo jį smaugti, paguldydamas E. D. galvą ant kito automobilio. Kai jis (R. Š.) tą pamatė, pradėjo sakyti: ,,ką tu darai?“ ir tada vyras paleido E. D. Taip pat, kai vyras pradžioje atidarė savo automobilio langą, iš automobilio pradėjo sklisti stiprus alkoholio kvapas, o kai jis atėjo prie jų be automobilio, matėsi, kad jis svirduliuoja, nusiteikęs agresyviai, R. Š. manė, kad jis buvo girtas. Po to, kai vyras išėjo, jis (R. Š.) ant E. D. kaklo pamatė raudonas dėmes nuo smaugimo. Iš karto po įvykio E. D. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Vyrui iš pažiūros nuo 45-50 metų, aukštas, stambokas, pražilęs, buvo su juoda striuke. Vyrą galėtų atpažinti iš nuotraukų pagal veido bruožų visumą, atpažinti gyvai jo nepageidauja, nes nenori turėti problemų, kadangi netoli to namo laiko savo automobilius (b. 1. 27–29).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 21 d. liudytoju apklaustas P. S. parodė, kad patruliavimo metu kartu su vyriausiuoju patruliu D. J., 2019 m. lapkričio 17 d. apie 15.53 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad po (duomenys neskelbtini) namo kiemą automobiliu (duomenys neskelbtini) važinėja girtas vairuotojas, kuris pareiškėjui padarius pastabą, pradėjo smaugti pranešėją. Pareigūnams atvykus nurodytu adresu maždaug po 15 minučių, į juos kreipėsi E. D., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad jam keitus ratus namo kieme, pro jį pravažiavo automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas atidaręs langą pradėjo rėkti, reikšdamas pretenzijas, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kad neva jam pareiškėjas trukdo pravažiuoti. Nors jam E. D. pasakė, kad pakeitęs ratus, automobilį patrauks, (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas, priparkavęs automobilį, priėjo prie E. D. ir pradėjo jį smaugti. Be to, E. D. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus, kam priklauso automobilis pagal jo valstybinį numerį, nustatyta, kad jis priklauso A. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Nuėjus nurodytu adresu, jiems duris atidarė akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip vėliau paaiškėjo A. S., kuris paklaustas, kas įvyko (duomenys neskelbtini) namo kieme, atsakė, kad tarp jo ir vyro įvyko žodinis konfliktas, bet nieko nesakė apie tai, kad ką nors smaugė. Tik parodžius A. S. nukentėjusiojo nuotraukas (nuotraukos padarytos nukentėjusiajam parodžius savo kaklą, kur matėsi smaugimo žymės) A. S. nustojo neigti, negalėdamas patikėti, kad galėjo likti tokios žymės. Dėl savo neblaivumo vyras pasiteisino, kad išgėrė namuose iki jų atvykimo, neigė vairavęs neblaivus. Jam buvo nustatytas didesnis nei 2 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 36–38).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. S. 2019 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodomo iš esmės tos pačios aplinkybės kaip ir P. S. liudytojo apklausoje (b. l. 31).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 15.51 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad po kiemą važinėjo automobilis (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Pranešėjui padarius įspėjimą, vyras pradėjo smaugti pranešėją. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Kur neblaivus vyras pabėgo, nežino (b. l. 5–6).

Iš 2019 m. gruodžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino vyras iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašė iškviesti policiją adresu: (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodė, kad jo pavardė E. D. Asmuo teigė, kad keitė automobilio ratą, kai pravažiavo neblaivus žmogus už (duomenys neskelbtini) vairo. Kai asmuo privažiavo, E. D. nurodė, kad šiuo metu negali patraukti automobilio. Tada vairuotojas nuvažiavo, o vėliau atėjo ir pradėjo jį smaugti. Paskui asmuo pasišalino. Nukentėjusysis greitosios medicinos pagalbos nepageidavo (b. l. 12–14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2019 m. lapkričio 22 d. išvadoje Nr. G 4190/2019 (01) konstatuota, kad E. D. kakle išorinių sužalojimo požymių nėra (b. 1. 25).

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog A. S. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmą kartą 16.25 val. patikrinus A. S. neblaivumą alkotesteriu, jam nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, patikrinus A. S. neblaivumą antrą kartą 16.47 val., jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (b. l. 32–34).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo, nukentėjusiojo E. D., liudytojų R. Š. ir P. S. parodymai, pareigūno P. S. tarnybinis pranešimas, nukentėjusiojo pranešimas, policijos įvykių registro išrašao, neblaivumo nustatymo akto duomenys), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, 2019 m. lapkričio 17 d. apie 15.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,04 promilių neblaivumas), (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, smaugdamas nukentėjusįjį E. D. sukėlė jam fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 63–65), nukentėjusysis taip pat informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 62).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. A. S. tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo daryti išvadą, kad A. S. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, A. S. išsakyti teiginiai, kad jis gailisi, yra aiškiai formalūs. Tai rodo jo agresyvus elgesys sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą, taip pat, kaip matyti iš bylos aplinkybių, kad A. S. buvo abejingas atsiradusiems padariniams, kaltinamajam nerūpėjo, kad sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam, jo neatsiprašė, iškart po įvykio pasišalino, o atvykus policijos pareigūnams sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės, nutylėjo apie panaudotą fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį. Be to, kaltinamojo teisei priešingas elgesys (smurtas prieš kitus asmenis) kartojasi, kaltinamasis praeityje jau yra teistas už smurtinio pobūdžio veiksmus, užuot dėjęs pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės normų reikalavimai, pakartotinai padarė analogišką teisei priešingą veiką – smurtavo prieš kitą asmenį. Išvardytos aplinkybės neleidžia teigti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai, todėl jo pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia. Kita vertus, teismas vertina, jog kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. S. – nedirba (b. l. 56), per vienerius metus nebaustas administracine tvarka (b. l. 61), teistas vieną kartą, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš kitą asmenį (b. l. 55–56), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam A. S. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 17 d. 16.25 val. iki 2019 m. lapkričio 18 d. 13.55 val. (b. l. 40, 42). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti A. S. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2019 m. lapkričio 17 d. 16.25 val. iki 2019 m. lapkričio 18 d. 13.55 val., šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti A. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.