- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-14
- Bylos Nr.
- 1-112-876/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Nukentėjusysis
- V. V. V., A. B.
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nukentėjusiesiems V. V. V., A. B., kaltinamajam E. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 284 str. 1 d. padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. 2012 m. spalio 24 d. tarp 14-15 val. Baltkalnio g. 34, Kudirkos Naumiestyje, šakių rajone, būdamas V. V. V. namuose, iš švarko kišenės pagrobdamas neteisėtai įgijo V.V. V. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko „Maestro“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)– 20 Lt vertės su prie jos buvusiu prisijungimo kodu, kurią panaudojo neteisėtai atlikdamas finansines operacijas – grynųjų pinigų paėmimą iš V.V. V. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsiskaitymą už prekes, tai yra apgaule elektroninei AB „Swedbank“ banko sistemai identifikuodamas save kaip V.V. V. 2012 m. spalio 24 d. apie 19 val. UAB „Gelvybė“ degalinėje „Ventus“ Girėnų kaime, Šakių seniūnijoje, Šakių rajone atsiskaitė už prekes – 127,84 Lt; 2012 m. spalio 24 d. apie 21 val. bankomate Rungos g. 4, Elektrėnuose paėmė 1000 Lt; 2012 m. spalio 26 d. 11 val. 41 min. bankomate Ozo g. 25, Vilniuje, paėmė 500 Lt; 2012 m. spalio 27 d. 15 val. 02 min. Bankomate Draugystės g. 13, Elektrėnuose paėmė 1000 Lt; 2012 m. lapkričio 3 d. 12 val. 22 min. bankomate Draugystės g. 13, Elektrėnuose, paėmė 1000 Lt; 2012 m. lapkričio 5 d. 11 val. 06 min. bankomate Draugystės g. 13, Elektrėnuose, paėmė 600 Lt; 2012 m. lapkričio 8 d. 12 val. 51 min. bankomate Rungos g. 12, Elektrėnuose, paėmė 80 Lt; 2012 m. lapkričio 12 d. apie 15 val. UAB prekybos centras „Maxima Lt“ parduotuvėje „Maxima“ Rungos g. 4, Elektrėnuose atsiskaitė už prekes – 2,98 Lt; 2012 m. lapkričio 13 d. apie 19 val. UAB „Palink“ parduotuvėje Sodų g. 9, Elektrėnuose atsiskaitė už prekes – 2,99 Lt, tai yra apgaule užvaldė svetimą turtą, tuo nukentėjusiajam V.V. V. padarydamas bendrą 4333,81 Lt turtinę žalą.
Be to, E. P. 2013 m. balandžio 28 d. apie 19 val. Baltkalnio gatvėje, Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti savo aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų tyčia mažiausiai du kartus spyrė A. B. į kairės rankos žastą, dešinės rankos plaštaką ir padarė poodinę kraujosruvą kairiame žaste, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, sumušė nykštį bei tuo A. B. nežymiai sutrikdė sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu E. P. nurodė, kad kortelę prisipažįsta, kad paėmė. Dėl sumušimo tai neprisipažįsta, nes nukentėjusysis pats provokavo. Teigė, jog nukentėjusysis jau ne pirmą kartą jį provokuoja. Dėl kortelės visas sumas pripažįsta, dalį žalos atlygino. Mama nukentėjusiajam paduoda pinigus.
Nurodė, jog nukentėjusiajam sudavė, tačiau šis pats provokavo. 2013-04-28 sutiko nukentėjusįjį ir sudavė už tai, kad jo mamą kabinėjo prieš metus. Sudavė du smūgius. Tą dieną buvau truputį išgėręs, alaus du butelius. Alaus išgėrimas nepaskatino tokiam elgesiui. Civilinis ieškinys labai didelis, nukentėjusysis pats kaltas ir jam nemokės. Dėl to, kad mamą užkabinėjo jis niekur nesikreipė. Tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos. Šiuo metu nukentėjusysis jau nesikabinėja nei prie jo, nei prie jo šeimos narių. Teigė, jog netinkamai pasielgė suduodamas B.. Po smūgio jis su draugai nuėjau namo, paskui juos pasieniečiai sustabdė. Nukentėjęs prieš smūgį kalbėjo telefonu, kai sudavė smūgį, tai nieko jam nesakė, tik po smūgio pasakė, kad tai už kabinėjimąsi. V. atsiprašė, jo kortelę išmetė į šiukšlinę.
Nukentėjęs Vilhelmas V. V. nurodė, kad jie nėra giminės. Jo žmona serga, guli ant patalo, ją prižiūri kaltinamojo mama. Kaltinamasis kartais ateidavo pas juos. Prisitaikė prie kortelės ir pasiėmė. Norėjo nusiimti pinigų ir nerado kortelės namie. Nuvažiavo į banką, kur pasigedo pinigų, tada mama kaltinamojo paklausė, tačiau jis neprisipažino. Paskui nuotraukose pamatė jo atvaizdą bankomatuose, kai nuiminėjo pinigus. Kas tą kortelę paėmė jis nematė. Dėl žalos sutarė, atlygins.
Nukentėjusysis A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kaltinamojo niekada nekabino. Jis ėjo iš parduotuvės 2013-04-28 ir pamatė juos einančius keturis asmenis. Tada kaltinamasis pribėgo ir spyrė jam, jis tuo metu kalbėjo telefonu, paskui kaltinamasis dar kartą spyrė. Parėjęs namo pasiskambino policijai ir tada parašė pareiškimą. Kaltinamasis nepaaiškino, kodėl jam spyrė. Jam į ranką sudavė du smūgius, dar iš kojos spyrė į pečius. Dabar palaiko 500 Lt civilinį ieškinį. Jis niekada pas jį nebuvo į namus nuėjęs, į gydytojus nesikreipė. Labai skaudėjo sumuštą ranką. Po įvykio neatsiprašė, anksčiau buvo tarp jų nesutarimų.
Kadangi po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje buvo sutrumpintas.
Dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad E. P. kaltė be jo prisipažinimo dėl nurodomų nusikalstamų veikų yra įrodyta:
Protokolu – pareiškimu, kuriame nukentėjusysis Vilhelmas V. V. pranešė apie įvykdytus nusikalstamus veiksmus (b.l. 19);
Daiktų – dokumentų pateikimo protokolu, kurima nurodyta, jog V.V. V. pateikė sąskaitų išrašus; (b.l. 20);
Sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, jog buvo nuimti pinigai (b.l. 21);
AB „Swedbank“ pateiktos fotonuotraukos, kuriose galima matyti, kad kaltinamasis naudojasi bankomatu (b.l. 25-36).
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant jį užvaldyti. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Suklaidintas dėl kaltininko ketinimų perduodamo turto atžvilgiu, nukentėjusysis perduota turtą kitam asmeniui laikinai valdyti, naudoti ar jo.
BK 214 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už gaminimą, įgijimą, laikymą ar realizavimą netikro ar suklastoto mokėjimo instrumento arba jo panaudojimą finansinei operacijai inicijuoti, gaminimą, įgijimą, laikymą ar realizavimą įrangos, kompiuterinės programos ar kitokios priemonės, tiesiogiai skirtos ar pritaikytos netikriems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti ar tikriems mokėjimo instrumentams klastoti, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą, laikymą, realizavimą ar panaudojimą svetimo mokėjimo instrumento finansinei operacijai inicijuoti.
Kadangi paprastai mokėjimo instrumentas (pvz., banko mokėjimo kortelė) nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas BK 214 straipsnio prasme. BK 215 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už žinomai neteisėto mokėjimo instrumento panaudojimą pripažinus teisėtu, neteisėtą mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimą, neteisėtą tikrų identifikavimo duomenų panaudojimą, žinomai netikrų identifikavimo duomenų panaudojimą inicijuojant ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu. Mokėjimo instrumento identifikavimo duomenys – tai tokie mokėjimo instrumento duomenys, kurie yra būtini inicijuojant ar atliekant finansinę operaciją (pvz., šio instrumento naudotojo vardas, pavardė, parašas, jam suteiktas asmens tapatybės nustatymo kodas (PIN ir kt.). BK 215 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali.
E. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK kaip: apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 214 str. 1 d., apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 215 str. 1 d., nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 1 d. Kaltinamasis neneigė, jog nukentėjusiojo banko kortelę ir kodus jis paėmė be savininko žinios iš jo namų, kas leidžia daryti išvadą, jog E. P. pasinaudojo nukentėjusiojo kortelę ir identifikavimo kodais neteisėtai, tai yra jo veiksmai atitinka BK 214 str. 1 d. požymius, - neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojų duomenis (BK 215 str. 1 d.) ir apgaule įgijo svetimą turtą. Tai yra bankomatui save pateikdamas kaip Vilhelmą V. V., tokiu būdu juos suklaidino ir tai turėjo lemiamos įtakos tam, kad bankomate jam buvo išduoti ne jam priklausantys pinigai. (BK 182 str. 1 d.).
Šioje veikos E. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat pripažintina tai, jog atlygino žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis Vilhelmas V. V. patvirtino, jog žala atlyginta ir dėl to susitarta, kas patvirtina atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. kvalifikavimo
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. gegužės 3 d. protokolas – pareiškimas, kuriuo A. B. pranešė apie įvykdytą nusikalstamą veiką.
Specialisto išvadoje Nr. G163/13(10)nurodoma, kad A. B. yra padaryta poodinė kraujosruvoa kairiame žaste, poodinėlriajosruva dešinėje plaštakoje, nykščio sumušimas ir šie sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje bei A. B. yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b.l. Nr. 48)
E. P. traukiamas atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą. Kaip nurodoma kaltinime E. P. demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams nežymiai sutrikdė A. B. sveikatą. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus E. P. atliko gatvėje, tai yra vietoje, kur laisvai gali vaikščioti kiti asmenys, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Be to, atsižvelgiant į bendruosius sąvokos „viešosios tvarkos“ požymius, teismas konstatuoja, jog įvykis vyko viešoje vietoje. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog E. P. įžūliu elgesiu, vandališkai veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, panaudojo smurtą prieš A. B..
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad gatvėje E. P. panaudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010). Šios aplinkybės patvirtina tai, kad asmenys garsiai konfliktavo ir tokiu būdu buvo trikdoma visuomenėje nusistovėjusi tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad E. P. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – gatvėje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. B., o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tad darytina išvada, kad E. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jo veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai.
Dėl bausmės rūšies ir dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir stadiją, – padaryti apysunkiai ir nesunkus nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, – yra pilnametis, neteistas, baustas administracine.
BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. yra numatytos bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas. Teismo posėdžio metu E. P. nurodė, kad šiuo metu dirba, tačiau nepateikė jokių duomenų apie savo darbinę veiklą, gaunamas pajamas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nedirbo, pajamų neturėjo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad taikant laikino nuosavybės teisės apribojimą jokio turto nerasta, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, kad kaltinamasis bus pajėgus sumokėti baudą, todėl jam skirtina arešto bausmė.
E. P. įvykdė tyčines nusikalstamas veikas, šis įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. P. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Pats E. P. neteistas, charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išadą, kad jis linkęs daryti pažeidimus bei nepaisyti įstatymų reikalavimų, tačiau teisiamas pirmą kartą. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. E. P. veiksmuose dėl inkriminuotų veikų pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas nustato, kad skirtina bausmė mažesnė negu numatyti bausmės vidurkiai. BK specialiosios dalies straipsniuose nėra nurodytos arešto dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 49 str. 3 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog už nusikaltimą skirtinas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų, taigi mažesnis negu vidurkis skirtinas po 30 parų už kiekvieną nusikalstamą veiką.
Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d. teismas nuosekliai laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę. Taip pat būtina įvertinti atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamajame akte nurodoma, kad E. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau teismas laiko jog nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtina šios aplinkybės buvimą. Teismo posėdžio metu E. P. nurodė, jog jis buvo išgėręs alaus, tačiau tai visiškai neturėjo įtakos jo elgesiui. Kitų duomenų, paneigiančių kaltinamojo parodymus byloje nėra, todėl laikydamasis principo, jog visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, teismas laiko, jog ši sunkinanti aplinkybės neįrodyta. Taip pat nepripažintina, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors E. P. pripažįsta savo kaltę, tačiau savo neteisėtus veiksmus laiko kaip vienintelį būdą išsiaiškinti konfliktinius santykius, dėl savo neteisėto elgesio kaltina patį nukentėjusįjį, teigdamas, jog šis jį išprovokavo. Teismas tokio kaltinamojo požiūrio negali laikyti nuoširdžiu gailėjimusi, todėl laikytina, jog jo veiksmuose šios aplinkybės nėra. Kaltinamasis teigė, jog jo elgesį išprovokavo nukentėjusiojo elgesys, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytą teismas liko, jog už nusikalstamą veiką taikytinas arešto bausmės dydis, atitinkantis numatytą bausmė vidurkį, tai yra 50 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytą BK 214 str. 1 d., 284 str. 1 d., prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Byloje nukentėjusysis A. B. pateikė 5000 Lt ieškinį. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog mažina ieškinio reikalavimą iki 500 Lt. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys (b.l. 53), kuriame nurodoma, jog prašoma priteisti neturtinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3)žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.
Nukentėjusiojo patikslintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad A. B. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą. Smurtiniai veiksmai prieš jį buvo panaudoti viešoje vietoje, matant aplinkiniams žmonėms. Taip nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamojo veiksmai. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog A. B. prašomas 500 Lt žalos atlyginimas priteistinas.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. P. pripažinti katu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 parų areštą;
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 parų areštą;
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 parų areštą;
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti 50 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 30 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę ir bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmė iš dalies pridedant švelnesnes bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 80 parų areštą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinio ieškovo A. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 500 Lt (penkis šimtus Lt) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo iš E. P..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.