Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ernesto Spruogio ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Europos socialinio fondo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Agentūros sprendime padaryta įstatymui prieštaraujanti išvada, jog akcijų pardavimas ne notarine forma suponuoja prielaidą, jog sandoris fiktyvus. Akcijų pardavimas ne notarine forma nedaro sandorio negaliojančiu. Pareiškėjo manymu, vertinant kiek laiko užtrunka sandorio įgyvendinimas naudojantis notaro paslaugomis, šiuo atveju buvo pasirinktas greitesnis akcijų pirkimo- pardavimo būdas, kadangi laiko atžvilgiu kiekviena diena buvo itin svarbi. Visi akcijų perleidimo sandoriai neprieštaravo Civilinio kodekso nustatytiems reikalavimams, nėra nuginčyti ir yra galiojantys.

Faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. sausio 6 d. atitinka 2016 m. gegužės 9 d. projekto sutarties 6.20 punktą. Akcijų pardavimo-pirkimo sutarčių įregistravimas VĮ Registrų centre atlieka jų išviešinimo, o ne nuosavybės teisės įgijimą patvirtinančią funkciją, todėl atliktų sandorių neįregistravimas VĮ Registrų centre nereiškia, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartys netenka juridinės galios.

Agentūrai pareiškėjas pateikė tris 2018 m. sausio 4 d., sausio 5 d. ir sausio 6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis), kuriomis Čekijoje registruota įmonė (duomenys neskelbtini) iš D. M. P. įsigijo 72 vnt. (įmonė išleidusi 100 vnt. akcijų, todėl tai atitinka 72 proc.) paprastųjų vardinių pareiškėjo akcijų (akcijos pirktos trimis sutartimis kiekvieną dieną po 24 vnt.), tačiau Agentūra nustatė, kad šis akcininkų pasikeitimas juridinių asmenų registre nebuvo užregistruotas, o Registrų centrui pateiktas minėtoms sutartims prieštaraujantis dokumentas, t. y. 2018 m. vasario 20 d. vienintelio akcininko D. M. P. sprendimas atleisti iš direktorės pareigų tuometinę pareiškėjo vadovę K. M. ir direktoriumi paskirti save.

Atsižvelgiant į pareiškėjo atžvilgiu atliekamą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, Agentūra pasiliko teisę paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms įtakos pažeidimo tyrimo rezultatams ir (ar) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, patvirtinančiam nusikalstamą veiką, pažeidimo tyrimą atnaujinti ir priimti sprendimą šioje dalyje nustatyti pažeidimą bei susigrąžinti visas išmokėtas ES lėšas;

Projekto vykdytojo pateiktos 2018 m. sausio 4 d., sausio 5 d. ir sausio 6 d. akcijų pirkimo- pardavimo sutartys, kuriomis Čekijos įmonė (duomenys neskelbtini) iš D. M. P. po 24 proc. kiekvieną dieną iš viso įsigijo 72 proc. paprastųjų vardinių Pareiškėjo akcijų, Agentūros įsitikinimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktui, reglamentuojančiam tokių sandorių formą. Be to, juridinių asmenų registre registruotas 2018 m. vasario 20 d. D. M. P., kaip vienintelio akcininko, sprendimas, kuris patvirtina tai, kad kvestionuojamomis sutartimis akcijos 2018 m. sausio mėnesį užsienio įmonei nebuvo parduotos, o (duomenys neskelbtini) pareiškėjo akcininke, Registrų centro duomenimis, yra tik nuo 2018 m. gegužės 15 d. (įregistruota 2018 m. gegužės 28 d.). Taigi, Agentūra priėmė sprendimą nustatyti projekte pažeidimą, kadangi nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio projekto vykdytojo akcininku nebuvo užsienio investuotojas (įmonė), darantis projekto vykdytojui lemiamą įtaką, todėl projekto vykdytojas pažeidė projekto sutarties 6.20 punkte numatytą reikalavimą viso projekto įgyvendinimo metu atitikti Apraše numatytus reikalavimus pareiškėjui ir šiuo laikotarpiu patirtas bei deklaruotas išlaidas (86 608,15 Eur) pripažino netinkamomis finansuoti. Pareiškėjas pateikė tris paprastos rašytinės formos sutartis, sudarytas 2018 m. sausio 4 d., sausio 5 d. ir sausio 6 d. su tuo pačiu juridiniu asmeniu ((duomenys neskelbtini)), kiekvieną dieną perleidžiant jam po 24 vnt. akcijų. Per tris dienas iš eilės (duomenys neskelbtini) iš viso perleista 72 vnt. (72 proc.) akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas žinojo, jog užsienio investuotojas turi daryti Pareiškėjui lemiamą įtaką ir jam reikės perleisti didžiąją dalį akcijų, akivaizdu, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių tikslas ir valia buvo perleisti visas 72 akcijas, o tokiu atveju reikalinga notarinė sandorio forma. Pareiškėjo teiginys, kad 2018 m. sausio 4-6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo papildytos punktu dėl vėlesnio jų įsigaliojimo 2018 metų gegužės mėnesį, pagrindžia, jog sandorio objektas ne tik buvo dirbtinai išskaidytas, vengiant privalomos formos, tačiau negaliojo ir dėl pačių sandorio šalių valios, nustatant vėlesnę jo įsigaliojimo datą. Tai tik patvirtina Agentūros išvadą, kad 2018 m. sausio 4-6 dienomis Pareiškėjo akcijos nebuvo perleistos Čekijos įmonei (duomenys neskelbtini). Agentūra kvestionuoja 2018 m. sausio 4- 6 d. sutartis ne dėl to, kad šios sutartys nėra išviešintos juridinių asmenų registre, o dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo, kuris šiuo atveju daro sandorį negaliojančiu, bei dėl kitų aukščiau šiame atsiliepime aptartų aplinkybių, kurios leidžia apskritai abejoti tokio sandorio tikrumu.

(duomenys neskelbtini) jokiu pareiškėjo veiklos laikotarpiu neregistruota, kaip įmonės akcininke, todėl pareiškėjo teiginiai ir pridedami dokumentai vis tiek neįrodo (duomenys neskelbtini) registravimo akcininke. Nepaisant to, akcijų perleidimo (duomenys neskelbtini) sandoris, kaip minėta, patvirtintas notaro, todėl Agentūra neneigia (duomenys neskelbtini) buvimo akcininke (jei baudžiamojoje byloje nebus nustatyta kitaip).

Agentūra apie įtariamą pažeidimą sužinojo ne iš projektą administruojančios įmonės, o išsiaiškino pati, atlikdama projekto administravimo veiksmus. Taigi Pareiškėjas nesilaikė ne tik Projekto sutarties 6.20 punkte numatyto reikalavimo viso projekto įgyvendinimo metu atitikti Aprašo reikalavimus, bet ir nedelsiant informuoti Agentūrą apie bet kokius pasikeitimus, galinčius turėti įtakos jo atitikimui Aprašo reikalavimams.

Pareiškėjo argumentas, jog jis faktiškai nuo 2018 m. sausio 6 d. atitiko Projekto sutarties 6.20 punktą, yra nepagrįstas ir nesutampa su aukščiau aptartu Skundo argumentu, kad minėtos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys dėl neva techninių klaidų įsigaliojo tik 2018 m. gegužės 14 d. Pareiškėjas šiuo atveju prieštarauja pats sau, teigdamas, kad 2018 m. sausio 4-6 d. sutartimis akcijos buvo perleistos, nors iki 2018 m. gegužės 14 d. sutartys, jo paties teigimu, negaliojo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas teisinės reikšmės neturinčiais, abstrakčiais teiginiais skundžia Sprendimą dėl pažeidimo, neišvengdamas prieštaravimų savo paties pozicijai.

Atsakovo nuomone, projekto pažeidimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir remiantis objektyviais duomenimis ir dokumentais, sprendimu dėl pažeidimo abejoti nėra pagrindo, o Pareiškėjo skundas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Anot Agentūros, tyrimo metu pareiškėjui ne kartą buvo suteikta galimybė išsakyti savo argumentus, paaiškinimus ir visi pateikti paaiškinimai bei dokumentai buvo įvertinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Europos socialinio fondo agentūros 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo projekte Nr. 09.4.3-ESFA-K-805-01-0056, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendina iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 09.4.3-ESFA-K-805-01-0056 „Darbuotojų kompetencijos didinimas įmonėje (duomenys neskelbtini)“ (toliau - Projektas) pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės 2016 m. gegužės 9 d. pasirašytą Projekto finansavimo sutartį Nr. 09.4.3-ESFA-K-805-01-0056 (toliau - Projekto sutartis) (b.l. 27-46). Projekto finansavimo ir įgyvendinimo sąlygas be Projekto sutarties taip pat reglamentuoja 2014- 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.4.3-ESFA-K-805 „Žmogiškieji ištekliai Invest LT+“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1 (toliau - Aprašas).

2016 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo akcininkės K. M. įsigijo 51 procentą pareiškėjo akcijų. Paraiškos teikimo ir sprendimo skirti ES finansinę paramą priėmimo metu, pareiškėjui lemiamą įtaką darė (duomenys neskelbtini), turėjusi kontrolinį pareiškėjo akcijų paketą.

2018 m. sausio 4 d., sausio 5 d. ir sausio 6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis Čekijoje registruota įmonė (duomenys neskelbtini) iš D. M. P. įsigijo 72 vnt. (įmonė išleidusi 100 vnt. akcijų, todėl tai atitinka 72 proc.) paprastųjų vardinių pareiškėjo akcijų. Šis akcininkų pasikeitimas juridinių asmenų registre nebuvo užregistruotas. 2018 m. vasario 20 d. VĮ Registro centrui buvo pateiktas vienintelio akcininko D. M. P. sprendimas atleisti iš direktorės pareigų tuometinę Pareiškėjo vadovę K. M. ir direktoriumi paskirti M. P. (save).

Agentūra, projekte atlikusi pažeidimo tyrimą nustatė, kad nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio pareiškėjo akcininku buvo fizinis asmuo D. M. P., kas reiškia, jog pareiškėjas neatitiko Aprašo reikalavimų, tuo pažeisdamas Projekto sutarties 6.20 punktą.

Projekto sutarties 6.20 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas viso projekto įgyvendinimo metu privalo atitikti Apraše numatytus reikalavimus pareiškėjui ir nedelsiant informuoti įgyvendinančią instituciją apie bet kokius pasikeitimus, galinčius turėti įtakos jo atitikimui Aprašo reikalavimams (b.l. 30). Aprašo 12 punkte numatyta, kad galimi pareiškėjai yra investuotojai, o 4.7 punktas nustato, jog investuotoju laikomas užsienio investuotojas (įmonė) arba užsienio investuotojo (įmonės) Lietuvos Respublikoje įsteigtas privatus juridinis asmuo, kuriam užsienio investuotojas daro lemiamą įtaką.

Pareiškėjo teigimu, dėl paslaugos teikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai įvykdytų formalių pažeidimų pareiškėjas savęs nelaiko atsakingu, nes būtent paslaugos tiekėjas privalo užtikrinti, kad mokymus vestų atitinkamą kvalifikaciją turintys dėstytojai. Tačiau ne paslaugos tiekėjas, o pareiškėjas, kuris yra projekto vykdytojas pasirašė Projekto sutartį su Agentūra ir yra atsakingas už projekto įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teismas detaliai neanalizuoja Agentūros Sprendimo dėl pažeidimo dalies, susijusios su viešaisiais pirkimais, kadangi šios dalies, kaip kad nurodo pareiškėjas skunde, jis neskundžia.

Pareiškėjo teigimu, Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, kuri valdo 51 procentą įmonės akcijų, todėl Projektui keliami reikalavimai yra įgyvendinti tinkamai. Tačiau iš viešų registro duomenų - VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2018-06-05 Išplėstinio išrašo su istorija (b.l. 47-50) matyti, jog Latvijos bendrovė (duomenys neskelbtini) pareiškėjos veiklos laikotarpiu nebuvo registruota, kaip bendrovės akcininkė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčo Sprendime nurodyta, jog akcijų perleidimo (duomenys neskelbtini) sandoris yra patvirtintas notaro, todėl atsakovė neneigė (duomenys neskelbtini) buvimo akcininke. Pažymėtina, jog Agentūra pažeidimo bei netinkamų finansuoti išlaidų šioje dalyje nenustatė.

Pareiškėjas nurodo, jog 2017 metų gruodžio 28 dieną visas įmonės akcijas įsigijo užsienietis D. M. P., kuris šiuo metu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, įmonės akcininkas vykdė derybas su užsienio investuotojais, tačiau deryboms užsitęsus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos (72 vienetai paprastųjų vardinių akcijų) buvo parduotos tik 2018 metų sausio 6 dieną, užsienio juridiniam vienetui, įmonei (duomenys neskelbtini). Taip pat Agentūrai buvo pateiktos 2018 m. sausio 4 d., sausio 5 d. ir sausio 6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys. Be to, Agentūros sprendime padaryta įstatymui prieštaraujanti išvada, jog akcijų pardavimas ne notarine forma suponuoja prielaidą, jog sandoris fiktyvus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnis reglamentuoja sandorių notarinę formą. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau akcijų (išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį). Taigi, anksčiau minėtos įstatyminės nuostatos nustato imperatyvią pareigą sudarant uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau akcijų, notarui patvirtinti sandorį. Pareiškėjui netaikomos įstatyme numatytos išimtys, todėl perleidžiant 25 procentus ar daugiau akcijų, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas privalėjo būti tvirtintas notariškai.

2018 m. sausio 4 d. D. M. P. sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 25 Eur pirkimo – pardavimo sandorį su pirkėju (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog tos pačios šalys analogiško turinio (ir akcijų kiekio) sandorius sudarė ir 2018 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 6 d. Taigi, per tris dienas (2018 m. sausio 4 d., 2018 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 6 d.) buvo perleistos 72 vnt. (72 procentai) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Šiuo atveju teismas visiškai sutinka su atsakovės padaryta išvada, jog pareiškėjas žinojo, jog užsienio investuotojas turi daryti pareiškėjui lemiamą įtaką ir jam reikės perleisti didžiąją dalį akcijų, todėl akivaizdu, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių tikslas ir valia buvo perleisti visas 72 akcijas, o tokiu atveju įstatymas numato notarinę sandorio formą. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, jog ne notarinis akcijų pirkimo-pardavimo būdas buvo pasirinktas siekiant greičiau įforminti sandorius. Šiuo atveju teismas pritaria atsakovės padarytai išvadai, jog anksčiau minėtų akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai tam pačiam juridiniam asmeniui buvo dirbtinai išskaidyti per tris dienas aiškiai siekiant tokiu būdu išvengti įstatyme numatytos imperatyvios pareigos dėl privalomos notarinės sandorio formos.

CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Pagal šio straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taigi, anksčiau minėti trys akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai, kurio esmė ir ketinimas buvo perleisti 72 procentus akcijų, turėjo būti sudaromi notarine forma. Todėl teismas sutinka su atsakove, jog užsienio juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 4-6 d. negalėjo tapti Pareiškėjo akcininke, kas reiškia, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu neatitiko Apraše numatytų reikalavimų dėl lemiamos užsienio investuotojo įtakos. Be to, nors pareiškėjas nurodo, jog nuo 2018 m. sausio 6 d. akcininkais tapo užsienio juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip minėta, 2018 m. vasario 20 d. VĮ Registro centrui buvo pateiktas vienintelio akcininko D. M. P. sprendimas atleisti iš direktorės pareigų tuometinę Pareiškėjo vadovę K. M. ir direktoriumi paskirti M. P. (save). Šiuo atveju teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginį, jog vadovas nebuvo įsigilinęs į įstatymo reikalavimus ir nepranešęs įmonės atstovui, jog yra įvykdytas akcijų pirkimo-pardavimas, pasirašė vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo atleido buvusią vadovę ir įmonės direktoriumi paskyrė save. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovą (bendrovės dalyvį) ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, todėl sprendimo, kuriame akcininkas D. M. P. save 2018 m. vasario 20 d. įvardija vieninteliu akcininku (turinčiu 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų) ir priima vienintelio akcininko kompetencijai priskiriamus sprendimus, pasirašymas (kai anot anksčiau minėtų akcijų pirkimo-pardavimo sandorių buvo perleista 75 procentai akcijų Čekijos įmonei), nelaikytinas vadovo techninio pobūdžio klaida.

Atkreiptinas dėmesys, kad Agentūra kvestionuoja 2018 m. sausio 4-6 d. sutartis ne dėl to, kad šios sutartys nėra išviešintos juridinių asmenų registre, o dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo.

Taigi, konstatuotina, jog Agentūra priėmė teisėtą sprendimą nustatydama propjekto vykdytojo Projekto pažeidimą, kadangi nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio projekto vykdytojo akcininku nebuvo užsienio investuotojas (įmonė), darantis projekto vykdytojui lemiamą įtaką, todėl projekto vykdytojas pažeidė Projekto sutarties 6.20 punkte numatytą reikalavimą viso projekto įgyvendinimo metu atitikti Apraše numatytus reikalavimus pareiškėjui ir šiuo laikotarpiu patirtas bei deklaruotas išlaidas (86 608,15 Eur) pagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.