Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. S. skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi, kurios teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi, R. S. Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarimu paskirti ir neatlikti 19 valandų nemokami viešieji darbai pakeisti 115 Eur bauda.

R. S. 2017 m. kovo 17 d. prašymu kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti jam paskirtą 115 Eur baudą, nes paaiškėjo nauja aplinkybė – jis Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi pripažintas nepakaltinamu.

Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi R. S. prašymą atmetė.

Skundu R. S. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį, taip pat panaikinti jam šio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi paskirtą 115 Eur baudą. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi, nes nagrinėjamos bylos aplinkybės tokios pačios.

R. S. skundas netenkinamas.

Pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 19 straipsnį administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 10 straipsnyje nustatyta, kad nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų; asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako.

Taigi, iš minėtų straipsnių nuostatų akivaizdu, kad už padarytą teisės pažeidimą neatsako tik tas asmuo, kuris buvo nepakaltinamas, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, būtent įstatymo uždraustos veikos darymo metu. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad asmuo nepakaltinamu pripažįstamas teismo sprendimu.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje, o taip pat ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad R. S. būtų teismo pripažintas nepakaltinamu, tokių duomenų nebuvo ir Joniškio rajono apylinkės teismui priimant 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį, konstatuojama, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino R. S. prašymo ir akcentavo, kad įsiteisėjusi teismo nutartis privalo būti vykdoma. Nors Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. M1-16-874/2017 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), R. S. perduotas rūpintis jo dukrai ir jam nustatytas medicininis stebėjimas jo gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centre, tai nereiškia, kad šia nutartimi R. S. pripažintas nepakaltinamu. Be kita ko, minėta nutartimi R. S. baudžiamoji byla nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti R. S. skundą ir šią nutartį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.