- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-06
- Bylos Nr.
- 2YT-2418-722/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01839-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., G. M.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., A. M. ir G. M. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. M., siekdama įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2010-01-07, mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja, jo sutuoktinė A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti jo turtą (b. l. 2–3).
Pareiškime nurodė, kad 2010-01-07 mirė pareiškėjos sutuoktinis G. M.. Pareiškėja su G. M. gyveno kartu jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame bute, naudojosi kartu su sutuoktiniu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika. Gyvendami santuokoje su G. M. 2005-09-14, nusipirko 0,0514 ha sodo sklypą su sodų pastatu sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas pareiškėjos vardu. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau prižiūrėjo sodą, sodino daržoves, mokėjo mokesčius sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Ji 2016 m. baigė savo lėšomis statyti sodo pastatą, rekonstravo pastatą ir padarytus pakeitimus savo vardu įregistravo VĮ Registrų centre. Pablogėjus sveikatai, pareiškėja nutarė parduoti minėtą sodo sklypą, tačiau Jonavos rajono 2-ajame notaro biure paaiškėjo aplinkybė, kad ji įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė palikimo po savo sutuoktinio G. M. mirties. Pareiškėja po sutuoktinio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi buvo įsitikinusi, jog po sutuoktinio mirties faktiškai ji palikimą priėmė pradėjusi valdyti jo turtą. Juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti tam, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo liudijimą ir ateityje tinkamai disponuotų minėtu nekilnojamuoju turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. M., A. M. ir G. M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, nurodydami, kad neprieštarauja pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui (b. l. 27, 28, 29).
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja A. M. ir G. M. buvo sutuoktiniai, susituokė 1959-07-03 (b. l. 6). 2010-01-07 mirė pareiškėjos sutuoktinis G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Remiantis Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro notaro Z. B. 2017-06-22 išduotu liudijimu apie palikimo nepriėmimą, po pareiškėjos sutuoktinio G. M., mirusio 2010-01-07, mirties, notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, palikėjo įpėdiniai palikimo nėra priėmę (b. l. 7). Remiantis Gyventojų registro išrašu, G. M. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jis turėjo tris sūnus: A. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Pareiškėja deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (b. l. 12, 33–34). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 0,0514 ha sodo sklypas ir jame esantis pastatas-sodo pastatas, esantys sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), yra registruoti pareiškėjos A. M. vardu (b. l. 9–10). Kaip matyti iš pareiškėjos pareiškimo, ji tiek su sutuoktiniu, tiek po jo mirties, prižiūrėjo sodo sklypą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) sklype sodino daržoves, mokėjo mokesčius sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. baigė savo lėšomis statyti sodo pastatą, sodo pastatą rekonstravo, ką patvirtina rašytiniai įrodymai (b. l. 11, 13–15). Testamentų registro duomenimis, G. M. testamentų nesudarė ( b.l. 18). Terminą palikimui priimti pareiškėja praleido, kadangi manė, jog po sutuoktinio mirties ji faktiškai palikimą priėmė, nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas jos vardu. Pareiškėjos ir mirusio sutuoktinio pilnamečiai sūnūs A. M., A. M. ir G. M. palikimo įstatymo nustatyta tvarka po tėvo mirties nepriėmė ir pretenzijų į palikimo dalį nereiškia. Kitų paveldėtojų nėra.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja A. M. po sutuoktinio G. M., mirusio 2010-01-07, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2010-01-07, mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja, jo sutuoktinė A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti jo turtą.
Byloje susidarė 5,68 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pareiškimą patenkinus, priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 88 str. 1d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2010-01-07, mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja, jo sutuoktinė A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai valdyti jo turtą.
Priteisti iš pareiškėjos A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,68 Eur (penkių eurų ir 68 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.