Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (50 b. l.).

Kiti suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo į bylą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 str. 1 d.). Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo, ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, atsižvelgiama į LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo ir LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai LR CK 4.27 str. 2 d. nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą. LR CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko LR CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

Pareiškėja nurodė, kad pastatas-veršidė, esanti (duomenys neskelbtini), priklausė kolūkiui „Venta“, kuriam iširus, perėjo bendrovės „Aukseliai“ nuosavybėn. Likviduojantis ŽŪB „Aukseliai“ turtas buvo padalintas pajininkams. Ji ir jos sutuoktinis dirbo fermoje, abu turėjo pajus bendrovėje „Aukseliai“, todėl jiems atiteko veršidė, buvusi tame pačiame kaime, kuriame jie gyveno, - (duomenys neskelbtini). Veršidę jie valdė, naudojo savo šeimos reikmėms nuo 1995 metų, po sutuoktinio mirties 2006 metais iki šiol veršidę valdo ji viena. Šis pastatas nebuvo inventorizuotas, nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tik 2014 metais ji atliko pastato kadastrinius matavimus.

Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (40 b. l.), kurią pateikė pareiškėja, matyti, kad veršidė, esanti (duomenys neskelbtini), pastatyta 1850 metais. Iš 1992 m. kovo 10 d. Kelmės rajono „Ventos“ kolūkio narių visuotinio susirinkimo protokolo (20 b. l.), „Aukselių“ gyvulininkystės komplekto paskaičiavimo projekto (23 b. l.), „Aukselių“ komplekto pagrindinių priemonių ir kito turto vertės paskaičiavimo (21 b. l.), Kelmės rajono „Ventos“ kolūkio pastatų apyrašo (31-2-33 b. l.) matyti, kad veršidė, esanti (duomenys neskelbtini), priklausė Kelmės rajono kolūkiui „Venta“, jį reorganizavus į atskirus žemės ūkio komplektus, atiteko „Aukselių“ gyvulininkystės grupei. Kaip matyti iš įrašų viešame juridinių asmenų registre, žemės ūkio bendrovė „Aukseliai“, įsikūrusi (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota 1992 m. liepos 30 d., išregistruota 1995 m. balandžio 12 d. Iš „Aukselių“ žemės ūkio bendrovės pajininkų sąrašo (28 b. l.) matyti, kad pareiškėja Z. P. ir jos sutuoktinis G. P. buvo ŽŪB „Aukseliai“ pajininkais. Iš žemės ūkio bendrovės „Aukseliai“ visuotinio narių susirinkimo, vykusio 1994 m. gruodžio 14 d., protokolo matyti, kad likviduojant bendrovę, bendrovei priklausančius pastatus nutarta padalinti pajininkams proporcingai pagal pajaus dydį. Iš pareiškėjos paaiškinimo matyti, kad veršidė, esanti (duomenys neskelbtini), atiteko jai ir jos sutuoktiniui. Liudytoja O. J. Š., dirbusi „Aukselių“ bendrovėje fermos vedėja, teisme patvirtino, kad likviduojant žemės ūko bendrovę „Aukseliai“ (duomenys neskelbtini) esanti veršidė atiteko pajininkams Z. ir G. P. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Šaukėnų seniūnijos išduotoje pažymoje (35 b. l.) nurodyta, jog pagal Šaukėnų seniūnijos namų knygų įrašus G. P., miręs 2006 m., gyveno (duomenys neskelbtini), naudojosi (duomenys neskelbtini) esančiu veršidės pastatu. Iš mirties liudijimo (9 b. l.) matyti, kad G. P. mirė 2006 m. birželio 18 d. Iš notaro liudijimo (11 b. l.) ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (12-13 b. l.) matyti, kad mirusiojo G. P. palikimą yra priėmusi jo sutuoktinė Z. P.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pasibaigus kolūkinei nuosavybei, t. y. Kelmės rajono kolūkį „Venta“ 1992 metais reorganizavus į žemės ūkio bendroves, kolūkiui priklausanti veršidė, pastatyta 1850 metais, esanti (duomenys neskelbtini), atiteko žemės ūkio bendrovei „Aukseliai“. Šis pastatas buvo įtrauktas į bendrovės turto balansą, bendrovei likviduojantis 1995 metais atiteko šios bendrovės pajininkams Z. ir G. P., pastarajam mirus, veršidę valdo pareiškėja Z. P. Taigi, darytina išvada, kad nuo veršidės, esančios (duomenys neskelbtini), perėmimo savo žinion iki šiol pareiškėja nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo šį pastatą. Po 2003 m. liepos 1 d. viešame registre šių nekilnojamųjų daiktų valdymo nei vienas iš buvusių pastato savininkų nėra įregistravęs, nėra priimtas ir teismo sprendimas, patvirtinantis faktinį minėtų daiktų valdymą. Byloje duomenų nėra, kad pareiškėja pastatą būtų valdžiusi neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėtų daugiau už ją teisių į jos valdomą daiktą, t. y. būtų valdžiusi ne kaip savo. Byloje nenustatyta, kad nekilnojamąjį daiktą, į kurį pretenduoja pareiškėja, būtų užvaldęs koks nors kitas asmuo. Kaip jau anksčiau nustatyta, nekilnojamasis daiktas – ūkio paskirties pastatas veršidė, esanti (duomenys neskelbtini), iš kolūkinės nuosavybės privačion, t. y. žemės ūkio bendrovės nuosavybėn, perėjo likvidavus kolūkį 1992 metais. Vertinant šių nekilnojamųjų daiktų valdymo laiką LR CK 4.71 straipsnio 2 dalies normos prasme, konstatuotina, kad per įgyjamosios senaties laiką daiktų valdymas iš žemės ūkio bendrovės perėjo pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, kiekvieno iš jų valdymas atitiko LR CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl jų valdymo laikas skaičiuotinas kartu. Tokiu būdu, konstatuotina, kad LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., todėl LR CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šiuo konkrečiu atveju netaikoma.

Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo dienos. Veršidę, esančią (duomenys neskelbtini), sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė teisėti šio turto įgijėjai, turėdami teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į nekilnojamąjį turtą, bet nė karto nepasinaudojo ja, todėl valdymo teisė, įsigaliojus LR CK ketvirtosios knygos normoms, transformavosi į nuosavybės teisę teisėtiems šio turto valdytojams – pareiškėjai Z. P. ir jos sutuoktiniui G. P.. Kadangi G. P. mirė, jam priklausantį turtą paveldėjo jo sutuoktinė, todėl darytina išvada, kad vienintelė teisėta šio turto savininkė yra pareiškėja Z. P.

Ypatingos teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo, (CPK 443 str. 6 d.), todėl šioje byloje susidariusios pašto išlaidos priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsniu, CPK 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu į pastatą – veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš Z. P. 4 Eur (keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.