Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Šviesos vizija“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui UAB „Šviesos vizija“ procesiniai dokumentai įteikti išsiuntus 2015-12-17 juridinio asmens buveinės vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (CPK 123 str. 4 d). Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2014-10-31 Trinapolio g. 11, Vilniuje įvykio metu – keliant plastikinį lango rėmą trūko virvės ir krintantis lango rėmas apgadino transporto priemonę BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas A. K. turtą buvo apdraudęs transporto priemonių savanoriškuoju draudimu „Kasko“ AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (bylos l. 6). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ vadovaujantis Draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu (bylos Nr. 10), UAB „Autovytaras“ pateikta sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos l. 12) išmokėjo automobilio BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus atlikusiai įmonei UAB „Autovytaras“ 542,28 Eur (1872,37 Lt) dydžio draudimo išmoką. Bylos duomenimis nustatyta, kad keliant plastikinį lango rėmą trūkus virvėms krintantis lango rėmas apgadino stovėjusią transporto priemonę BMW 3, atsakingu už šį įvykį pripažintas UAB „Šviesos vizija“ darbuotojas, o už darbuotojo darbo metu padarytą žalą atsakinga UAB „Šviesos vizija“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.).

Darbuotojus samdančio fizinio ar juridinio asmens deliktinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, reglamentuoja CK 6.264 straipsnis. CK 6.264 straipsnio 1 dalis - speciali norma CK 6.263 straipsnio atžvilgiu (lot. lex speciali derogat generali), numatanti darbdavio civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmus (CK 6.246 str. 2 d.). Civilinė atsakomybė, kai už padarytą žalą atsako ne tiesiogiai žalą padaręs asmuo, bet kitas, už žalą padariusį asmenį atsakingas asmuo, vadinama netiesiogine civiline atsakomybe. Norint taikyti šią atsakomybės formą, be bendrųjų civilinės atsakomybės pagrindų (neteisėtos veikos, kaltės, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos), būtina nustatyti, kad neteisėtus veiksmus darbuotojas atliko darbo vietoje ir darbo metu. Samdantis darbuotojus asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Jis atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką bei aiškindamas CK 6.246 straipsnio nuostatas taip pat yra nurodęs, kad už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo nusikalstamų veiksmų yra atsakingas darbdavys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011).

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad atsakovės UAB „Šviesos vizija“ darbuotojams atliekant lango rėmo kėlimo darbus, trūkus virvėms ir lango rėmui nukritus buvo apgadintas automobilis BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje šiai transporto priemonei buvo padaryta žala. Minėtas turtas buvo apdraustas draudimo sutarties su AB „Lietuvos draudimas“ pagrindu. Kadangi ieškovas apmokėjo žalą patyrusio automobilio remonto išlaidas 542,28 Eur (1872,37 Lt) - draudimo išmoką, jis įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos atlyginimo asmenį – atsakovą UAB „Šviesos vizija“. Atsižvelgiant į tai, AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 542,28 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Šviesos vizija“ 542,28 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 542,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.