- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-374-642/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- B. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties, kuria nustatyti trūkumai pareiškėjos B. S. pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme gautas pareiškėjos B. S. pareiškimas, kuriuo prašoma paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S. po savo motinos A. S. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs valdyti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo rūpintis kaip savo turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjai B. S. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pareiškimo trūkumams pašalinti.
3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja pateikė pareiškimą, kuriame suinteresuotais asmenimis neįtraukė jokių suinteresuotų asmenų. Pareiškėja reiškia teises, susijusias su žemės sklypu, kurio naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo atitinkama valstybinė institucija, su kurios teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Pareiškėja pareiškime turi nurodyti visus su pareiškimu susijusius suinteresuotus asmenis.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą į konkretų A. S. priklausiusį turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nustatinėdamas juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, teismas nesprendžia klausimo dėl palikimą sudarančio turto apimties. Teismas tesprendžia, ar įpėdinis faktiškai perėmė turtines palikėjo teises ir pareigas. Dėl nurodytos priežasties nustatant atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje negali būti nurodomas konkretus pareiškėjo paveldėtas turtas. Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjos pateiktas prašymas ta apimtimi, kuria prašoma teismo sprendime nurodyti, kokį konkretų turtą pareiškėjos sutuoktinis priėmė faktiniu valdymu, yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, koks yra konkretus atitinkamos institucijos suinteresuotumas, t. y. kokioms konkrečioms jos teisėms ir pareigoms turės įtakos bylos baigtis. Be to, jei pirmosios instancijos teismas matė pagrindą suinteresuotu asmeniu į procesą įtraukti tam tikrą asmenį, su kurio teisėmis ir pareigomis, jo vertinimu, yra susijusi nagrinėjama byla, atitinkamas asmuo į procesą turėjo būti įtrauktas paties teismo iniciatyva.
5.2. Priešingai nei nurodyta teismo nutartyje, pareiškime nėra prašoma nei „nustatyti juridinį faktą į konkretų A. S. priklausiusį turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)”, nei „teismo sprendime nurodyti, kokį konkretų turtą pareiškėjos sutuoktinis priėmė faktiniu valdymu”.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyti pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo trūkumai ir nustatytas terminas jiems pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
9. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą apima ne tik ieškinio pareiškimo teikimo atvejus, bet ir pareiškimus teismui ypatingosios teisenos bylose. Asmuo, prašydamas teismo nustatyti ypatingosios teisenos tvarka juridinį faktą, kartu netiesiogiai prašo apginti ir jo teisę, atsiradusią dėl to fakto. Tačiau teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimo santykis lemia tai, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis CPK nustatytos tvarkos.
10. Pateiktas pareiškimas turi atitikti CPK 111 straipsnyje ir 113 straipsnyje nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus, taip pat CPK 447 straipsnyje nustatytus specialiuosius reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas negali užkirsti, apriboti ar iš esmės apsunkinti asmens teisės kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus (CPK 5 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti tuo pagrindu, kad pareiškėja reiškia teises, susijusias su žemės sklypu, kurio naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo atitinkama valstybinė institucija. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.
12. Kaip teisingai pastebėjo apeliantė, nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai neįvardijo atitinkamos institucijos, tačiau referavimas į žemės naudojimo valstybinę kontrolę leidžia numanyti, kad omenyje turėta būtent Nacionalinė žemės tarnyba. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog minėtos institucijos teisės yra susijusios su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodė, koks yra konkretus atitinkamos institucijos suinteresuotumas, t. y. kokioms konkrečioms jos teisėms ir pareigoms turės įtakos bylos baigtis. Pažymėtina tai, kad, kaip matyti iš valstybės įstaigos Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra vis dar registruotas A. S. vardu. Be to, pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad byla yra susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 3 dalimi, galėjo pats šaukti jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.
13. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodoma, jog pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą į konkretų A. S. priklausiusį turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto prašymo, pareiškėja teismo prašo nustatyti juridinį faktą, kad S. S. po savo motinos A. S. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs valdyti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi pareiškėja, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, neprašo nustatyti juridinį faktą į konkretų A. S. priklausiusį turtą. Esant šioms aplinkybėms, visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog „nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjos pateiktas prašymas ta apimtimi, kuria prašoma teismo sprendime nurodyti, kokį konkretų turtą pareiškėjos sutuoktinis priėmė faktiniu valdymu, yra nepagrįstas“.
14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą. Esant šioms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.