- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-02-22
- Bylos Nr.
- 1-104-369/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Civilinis ieškovas
- V. K.
- Kaltinamasis
- V. L.
- Advokatai
- Marius Embrektas, Vidmantas Martišius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. L., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L., 2009-07-01 d., apie 10.47 val. Savanorių prospekte, ties pastatu Nr. 174A, Vilniuje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Mondeo“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus aplinkai ir nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusios transporto priemonės. Atsiradus kliūčiai nespėjo laiku sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „BMW 320“, v/n. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. K., kuris nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusias kitas transporto priemones tarp kurių buvo ir M. D. vairuojamas automobilis „Alfa Romeo“ v/n (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu automobilio „BMW 320“, vairuotoja V. K. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei buvo apgadintas M. D. automobilis „Alfa Riomeo“. Tokiu būdu V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14, 132, 134 punktų reikalavimus ir įvykdė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2009-07-01 d., apie 11.00 val. vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, važiavo Savanorių pr. link Vilkpėdės. Važiuodamas nepasirinko tinkamo atstumo ir atsitrenkė į priekyje judėjusį ar stovėjusį nukentėjusiosios automobilį „BMW 320“. Kaltinamasis teisme nurodė, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, todėl po autoavarijos jo kraujyje buvo rastas etilo alkoholis.
Specialisto išvadoje Nr.T-A 3461/09(01) konstatuota, kad po autoavarijos kaltinamojo V. L. kraujyje rasta 1.86 promilės alkoholio ( b.l. 63).
Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. paaiškino, kad 2009-07-01d. apie 11.00 val. vairuodama automobilį „BMW“, važiavo Savanorių pr. Vilniuje ir artėdama link šviesoforo pajuto stiprų smūgį į užpakalinę jos vairuojamo automobilio dalį. Nuo smūgio jos automobilis buvo nublokštas į priekį ir atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį. Autoavarijos metu patyrė rankos traumą, ilgai gydėsi, todėl prašė patenkinti jos civilinį ieškinį ir atlyginti jai padarytą neturtinę ir turtinę žalą.
Specialisto išvadoje Nr. G 3026/09(01) konstatuota, kad V. K. buvo padarytas dešinio alkūnkaulio atauginės ataugos lūžis, galimai aplinkybėse nurodytu laikui (2009-07-01 d.). Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio alkūnkaulio lūžio V. K. sveikata ir dešinės rankos funkcija sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l.42).
Specialisto išvadoje Nr.T-A 3448/09(01) konstatuota, kad po autoavarijos nukentėjusiosios V. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( b.l.33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. D. paaiškino, kad 2009-07-01 d., apie 10.30 val. vairuodamas automobilį „Alfa Romeo“, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo Savanorių pr., link Vilkpėdės g. Kadangi priekyje susidarė automobilių spūstis, jis pradėjo automobilį stabdyti. Sustojęs, už kelių sekundžių, išgirdo smūgio garsą, stabdžių cypimą ir pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jo automobilis buvo nublokštas į priekį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad jam iš paskos stovi 3 apgadinti automobiliai. Kaip įvyko susidūrimas tarp kitų transporto priemonių jis nematė. Šalia automobilio „BMW“ ant skiriamosios juostos gulėjo moteris. Jai prireikė medicininės pagalbos. Dėl minėto eismo įvykio M. D. patyrė turtinę žalą, tačiau jo manymu, ši žala yra nedidelė ir bus atlyginta draudimo kompanijos lėšomis (b.l. 46-47). Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas M. D. pareiškimas, kad kaltinamajam pretenzijų jis neturi (b.l. 108).
Byloje esantys įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad neblaivus V. L., vairuodamas automobilį buvo neatidus aplinkai, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje judėjusios transporto priemonės, atsiradus kliūčiai nespėjo laiku sustabdyti transporto priemonės ir atsitrenkė į nukentėjusiosios vairuojamą automobilį. Tai patvirtina ne tik kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir eismo įvykio vietos protokolas ir prie jo esanti įvykio schema (b.l.5-15). Autoavarijos metu V. K. padarytus kūno sužalojimus patvirtina baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada. Aukščiau paminėtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14, 132, 134 punktų reikalavimus ir įvykdė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.
Teismas iš V. L. kaltinimo šalina jam inkriminuotas faktines aplinkybes, kad 2009-07-01 įvykusio autoįvykio metu jis apgadino P. G. vairuojamą automobilį „VW Golf“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) savo paties vairuojamą automobilį „Ford Mondeo“, v/n (duomenys neskelbtini) UAB „Swedbank lizingui“ priklausantį automobilį „BMW 320“, v/n (duomenys neskelbtini) S. K. priklausantį automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) nes išvadinti fiziniai ir juridiniai asmenys nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais, teismui nebuvo pateikta duomenų, kad dėl jiems priklausančių automobilių apgadinimo jie patyrė didelės turtinės žalos. Teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės nėra reikšmingos bylai ir nesusijusios su V. L. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad nukentėjusysis M. D. dėl autoavarijoje apgadinto automobilio „Alfa Romeo“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė didelės turtinės žalos nesunkiai buvo sutrikdyta jo sveikata.
LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas V. L. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje neteistas (b.l.74), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l.75-77). Byloje yra duomenys, kad V. L. dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, charakterizuojamas teigimai ( b.l.133). Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė neblaivus nepripažintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes girtumas yra LR BK 281 str. 2 d. būtinas sudėties elementas.
Teismas nenustatė ir V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi.
Byloje yra duomenys, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nepasisakė dėl savo kaltės ir atsisakė duoti parodymus (t.1 b.l. 71). Apklausta teisme nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jai skambino telefonu, papasakojo apie jam atsiradusias problemas, tačiau jos neatsiprašė ir neatlygino jai padarytos žalos. Teismo posėdžio metu V. L. prisipažinimas kaltu bei jam suteikto paskutinio žodžio metu nukentėjusiajai išsakyto atsiprašymo, teismo nuomone negalima pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, bei vadovaudamasis LR BK 54 str. 1 d., 2 d., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant V. L. bausmę – baudą.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, jog neblaivus V. L. vairavo padidinto pavojaus šaltinį, savo veiksmais sukėlė grėsmę žmonėms ir kitoms transporto priemonėms, padarė autoavariją, kurioje nukentėjo asmuo bei buvo apgadintos transporto priemonės, teismas jo atžvilgiu taiko Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d, 68 str. 1 d. nuostatas ir V. L. uždraudžia naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones. Taikydamas kaltinamojo atžvilgiu šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas atkreipia dėmesį, kad tik prasidėjus dienai, kaltinamasis važinėjo judriomis Vilniaus gatvėmis turėdamas vidutinį girtumo laipsnį, kuris buvo nustatytas praėjus jau valandai laiko po įvykdytos autoavarijos. Teismas atsižvelgia, kad šiuo metu kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau nuo 2003-05-07 iki 2006-04-27, už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus jis buvo 7 kartus baustas administracine tvarka iš jų 4 kartus už viršytą greitį.
Dėl nukentėjusiosios V. K. civilinio ieškinio ir prašymo iš kaltinamojo priteisti teisinei pagalbai išleistas lėšas.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. prašė jai priteisti 10.653.36 litus turtinei žalai atlyginti, 99.08 litus delspinigių, 70.000 litus neturtinei (moralinei) žalai atlyginti, bei 4000 litų už jai suteiktą advokato pagalbą. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis, kurį vairavo kaltinamasis V. L., buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pareigą sudaryti tokio draudimo sutartį ir apdrausti Lietuvos teritorijoje naudojamas transporto priemones nustato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (4 straipsnis). Šiame įstatyme reglamentuota tiek draudimo sutarties sudarymo, tiek žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarka. Skyrium imant, įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas (draudimo įmonė) moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Byloje nustatyta, kad dėl nukentėjusiajai padarytos žalos kaltas yra V. L., jam atsirado civilinė atsakomybė ir todėl draudimo įmonė, neviršydama įstatyme nustatytų draudimo sumų, turi išmokėti išmoką nukentėjusiam asmeniui.
Bylos nagrinėjimo metu, V. K. prašė teismui patektame civiliniame ieškinyje įvardintą jai padarytą žalą priteisti iš kaltinamojo V. L. ir iš AB „Lietuvos draudimas“. LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, o LR BPK 111 straipsnio 1 dalyje – kad civiliniais atsakovais gali būti įmonės, įstaigos, organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Draudimo įmonė, su kuria draudėjas sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį nėra įmone, pagal įstatymą materialiai atsakinga už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą, nes draudimo įmonę su žalą padariusiu asmeniu sieja sutartiniai santykiai. Tačiau, šiuo atveju negalima teigti, kad draudimo bendrovei, nukentėjusiesiems asmenims neišmokėjusiai draudimo išmokos, kurią ji privalėjo sumokėti pagal sutartį, baudžiamajame procese negali būti pareiškiamas civilinis ieškinys ir ji negali būti civiliniu atsakovu. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme yra įtvirtina bendra visų transporto priemonių valdytojų pareiga sudaryti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir už šios pareigos nevykdymą yra numatyta atsakomybė (Įstatymo 43 straipsnis). Kadangi tokią pareigą įtvirtina būtent įstatymas, darytina išvada, kad draudimo įmonė, su kuria yra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, draudimo sumos ribose yra atsakinga už kaltininko veika padarytą žalą ir ją privalo atlyginti.
Draudiko pareigą nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui atlyginti žalą (nuostolius) nustato tokios rūšies draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos ir atitinkamos rūšies draudimo taisyklės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje atsakovams sudarant draudimo sutartį, buvo nustatyta, kas pagal šį įstatymą laikoma draudimo objektu. Tai – transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta bendroji nuostata, kad draudikas atlygina žalą asmeniui ir turtui. Įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui sąvoka – tai žala trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, padaryta autoavarijos metu, ar atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė. Taip pat pažymėta, kad žala asmeniui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. Šiame specialiajame įstatyme žalos asmeniui samprata plačiau nedetalizuota, neatskleista, ar ji apima turtinę ir neturtinę žalos asmeniui rūšis, ar tik vieną jų. To nepadaryta ir 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintose draudimo taisyklėse. Šių specialiųjų teisės aktų nuostatos nukreipia į bendrąsias teisės normas. CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai, todėl sprendžiant nagrinėjamoje byloje kylančius klausimus, būtina vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2000 m. Civilinis kodeksas, kurio 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta deliktinė atsakomybė už žalą, padarytą sveikatos sužalojimu. Bendrojoje normoje – CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais. CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį. Prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas. Neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė.
Tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 1000 eurų t.y. 3452.00 Lt (1000x3.452) dėl neturtinės žalos padarymo ir 100 000 eurų dėl žalos turtui (LR 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 (nuo 2007 m. birželio 11d.) Žin. Nr. 61-2340 NR. 630 redakcija).
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos draudimo sumos ir kitos antrajame skirsnyje naujai įtvirtinamos nuostatos dėl draudimo sutarties sąlygų galioja draudimo sutartims, sudaromoms po 2007 05 17 įstatymo Nr. X-1137 įsigaliojimo. 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos draudimo sumos pradedamos taikyti nuo šiuose punktuose nurodytų datų (Žin., 2007, Nr. 61-2340).
Nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys dėl 8326.02 litų turtinės žalos – negautas jos darbo užmokestis, skirtumas tarp darbo užmokesčio kurį ji būtų gavusi, jeigu nebūtų įvykęs V. L. sukeltas autoįvykis, tenkintinas pilnai, nes jis pagrįstas rašytiniais įrodymais. Ši suma priteistina iš AB „Lietuvos draudimo“.
Nukentėjusiosios reikalaujama priteisti 2327.34 litų suma, dėl to, kad ateityje jai bus atliekama dar viena operacija, kurią atlikus V. K. mažiausiai vieną mėnesį bus nedarbinga teismo nuomone yra atmestinas. Nukentėjusioji pateikė teismui duomenis - medicininį pažymėjimą Nr. 118, kuriame nurodyta, kad jai reikalinga atlikti pakartotinę operaciją, kurios metu iš operuotos rankos bus pašalintos metalinės konstrukcijos, tačiau teismui neturint duomenų, kad ši operacija jau iš tikro atlikta, tikslų nukentėjusiosios pooperacinį nedarbingumo laikotarpį, teismas daro išvadą, kad V. K. civilinis ieškinys toje dalyje atmestinas.
V. K. prašymas už laikotarpį nuo patirtos traumos pradžios - autoavarijos dienos (2009-07-01) iki 2010-02-08 jai priteisti 1645,68 litus delspinigių, atmestinas, nes delspinigių priteisimo ji prašo vadovaudamasi LR DK 207 str. 1 d., o šis straipsnis reglamentuoja dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio teisines pasekmes, matyti, jog šis reikalavimas nėra susijęs su žalos atlyginimu dėl 2009-07-01 eismo įvykio, todėl netenkintinas.
Nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį, jų trukmę.
Kaltinamasis V. L. sąmoningai nesiekė V. K. sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų, sveikatos sutrikdymas jai buvo padarytas dėl neatsargumo, tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis, neblaivus vairuodamas automobilį pasielgė labai lengvabūdiškai ir neatsakingai. Autoavarijos metu V. K. buvo padarytas kūno sužalojimas, ji buvo operuota, gydėsi ir šis gydymas nėra baigtas. Teismas neturi duomenų, kad dėl padaryto kūno sužalojimo nukentėjusioji tapo nedarbinga, ar atsirado kitokios neigiamos pasekmės (tam tikro laipsnio nedarbingumo praradimas ir pan.), tačiau įvertinus teismui pateiktas V. K. sužalotos rankos nuotraukas, akivaizdu, kad atlikus chirurgines intervencijas, jos rankoje liks randų pėdsakai. Spręsdamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. K. reikalaujamos priteisti neturtinės (moralinės) žalos dydis 70 000 yra akivaizdžiai per didelis ir ši suma mažintina.
Nukentėjusioji ir ją atstovaujantis advokatas M. E. nepateikė teismui dokumentų patvirtinančių 4000 litų V. K. turėtų ir su šia byla susijusių teisinių išlaidų, todėl šis prašymas pilnai atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 273 str., 297-305 str., 307-308 str. teismas;
nusprendė:
V. L., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 2 d. ir nubausti 20 MGL, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių ir šešių šimtų) litų bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d., 68 str. 1 d. V. L. uždrausti 1 (vienerių) metų laikotarpiui vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, ši terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaudamasis LR BPK 352 str. ir LR BVK 22 str. išaiškinti V. L., kad šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Nukentėjusiosios V. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir jos naudai iš AB „Lietuvos Draudimas“, įmonės kodas Nr. 110051834, priteisti 3452,00 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du) litus, o iš V. L. jai priteisti 3548 (tris tūkstančius penkis šimtus ir keturiasdešimt aštuonis) litus.
Nukentėjusiosios V. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš AB „Lietuvos Draudimas“, įmonės kodas Nr. 110051834, priteisti 8326.02 Lt (aštuonis tūkstančius tris šimtus dvidešimt šešis litus ir du centus).
Nukentėjusiosios V. K. prašymą iš V. L. jai priteisti patirtas teisines išlaidas – 4000 litų atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.