Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 4 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad platino psichotropines medžiagas nepilnamečiams, t. y. naktį iš 2014 m. lapkričio 1 d. į lapkričio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, Ž. B. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas ir tikrai žinodamas, kad E. L. (E. L.), gim. 2002 m. spalio 7 d., bei J. V. (J. V.), gim. xxxx, yra nepilnamečiai, neatlygintinai perdavė jiems vartoti uostant nenustatytą kiekį amfetamino ir metamfetamino miltelių, tokiu būdu platino psichotropines medžiagas.

Duodamas pirminius parodymus neprisipažino, nes pareigūnai darė psichologinį spaudimą, kad jį pasodins ilgam į kalėjimą. Bijodamas to, jis neigė inkriminuotas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Prašė atsižvelgti, kad atlikdamas bausmę neturi jokių nuobaudų, gerai charakterizuojamas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis nuosprendį ginčija tik dėl bausmės, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo bausmės skyrimą.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad R. T. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neigiamus padarinius nepilnamečių sveikatai, dėl to vienam iš nukentėjusiųjų prireikė medicinos specialistų pagalbos; nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, iki sulaikymo dirbo, anksčiau neteistas, savo kaltę iš dalies pripažino; nenustatė, kad jis sistemingai platino narkotines ar psichotropines medžiagas ir tai buvo jo pragyvenimo šaltinis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių, kurios nurodytos R. T. apeliaciniame skunde (neteistas, jauno amžiaus) ir kurias jau įvertino pirmosios instancijos teismas.

Nepagrįstas nuteistojo R. T. apeliacinio skundo argumentas teismą neatsižvelgus, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti padaryto nusikaltimo aplinkybes.

Priešingai, teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir pagrįstai bei motyvuotai konstatavo, kad, nors R. T. ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, o teisme ją pripažino iš dalies, tačiau to negalima vertinti kaip visiško prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, kadangi jis linkęs menkinti savo vaidmenį nurodydamas, jog nukentėjusieji patys domėjosi psichotropinėmis medžiagomis.

Beje, jis parašė laišką nukentėjusiajam E. L., kuriame prašė dėl įvykio kaltinti kitą nukentėjusįjį J. V., šmaikštavo dėl to, kas įvyko. Tai rodo, kad apeliantas nenuoširdus.

Dėl to nėra teisinių argumentų pripažinti R. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes jos esmę sudaro ne tik prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, bet ir nuoširdus gailėjimasis.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jam darė psichologinį poveikį, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokį skundo teiginį.

Byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų kreipęsis dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu. Apklausų metu duotus parodymus jis patvirtino savo parašais, nepareiškė jokių pastabų dėl apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų neatitikimo, nėra duomenų, kad būtų davęs parodymus ne laisva valia.

Nuteistojo R. T. apeliacinio skundo argumentai, jog bausmės atlikimo vietoje neturi jokių nuobaudų, gerai charakterizuojamas, negali turėti esminės reikšmės bausmei, pakeičiant jos dydį, nes skiriant bausmę pirmiausia atsižvelgiama į bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumą, numatytą BK 54 straipsnyje.

Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai nulėmė, kad už psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 3 iki 12 metų, t. y. bausmės vidurkiui 7 metams ir 6 mėnesiams, R. T. teismas paskyrė žymiai mažesnę nei vidutinės trukmės, artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę.

Paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga, nėra per griežta.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.