Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2010-12-10 · Byla Nr. N-444-2744-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-12-10
Bylos Nr.
N-444-2744-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2744/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 10 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. , atstovaujamo advokato A. K. , apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. S. 2009 m. rugsėjo 25 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį nubaustas administracine nuobauda – 2000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesių laikotarpiui – už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 29 d., apie 17 val. 40 min., Telšių rajone, Getautės kaime privažiavime nuo kelio Telšiai–Varniai vairuodamas transporto priemonę ir įvažiuodamas į lygiareikšmių kelių sankryžą slydo kelio danga ir suko į kairę naudodamas stovėjimo stabdį, kelyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuo sukėlė pavojų savo ir kitų žmonių bei eismo saugumui, nors taip vairuoti nebuvo konkretaus ir aiškaus tikslo, bei tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4 punkto reikalavimus. Nustatyta atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė, pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Šalies argumentai

A. S. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad važiavo tvarkingai, buvo blaivus, turėjo visus reikalingus dokumentus, važiavo žvyrkeliu apie 40-50 km/h greičiu. Posūkyje į dešinę, nors pareigūnas surašytuose dokumentuose nurodė, kad sukosi į kairę pusę, automobilis susimėtė ir galinė dalis slystelėjo į šoną. Jei būtų labiau sulėtinęs automobilio greitį, galbūt posūkyje automobilis nebūtų slydęs. Jo vairavimo patirtis daugiau kaip 5 metai, todėl automobilį jis suvaldė, sukdamas rankinio stabdžio nenaudojo ir į priešpriešinio eismo juostą nebuvo išvažiavęs, taip pat nemano, kad savo važiavimu sukėlė grėsmę aplinkiniams, kadangi kelyje daugiau jokių automobilių nebuvo.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi A. S. skundą atmetė, Institucijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nusprendė, kad A. S. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje surinkti įrodymai bei liudytojų policijos pareigūnų parodymai. Teismas atmetė policijos darbuotojų suinteresuotumo ar asmeniškumo galimybę, pažymėjo, kad šių liudytojų parodymai yra detalūs ir nuoseklūs – atitinka tiek jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas įvykio aplinkybes, tiek aplinkybes, kurias jie nurodė apklausiant juos liudytojais teismo posėdyje.

II.

A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nutarime nurodytas KET 4 punktas nesusijęs su jo padarytu pažeidimu. Teigia, jog joks pavojaus kilimas nebuvo nustatytas ir įrodytas, šis būtinasis pažeidimo sudėties požymis nebuvo nustatytas. Teismas neatsižvelgė į A. S. ir A. N. nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais. Pareigūnai nepagrįstai tvirtina, kad jis naudojo rankinį stabdį, slydimas ir galinių ratų čiuožimas kilo dėl nudėvėtų galinių padangų ir automobilis žvyrkelio pusėje galėjo kiek slystelėti. Rankinio stabdžio naudojimo nustatymui reikalingos specialios žinios, šiuo atveju pareigūnų parodymai yra prielaidos, o ne patvirtinti faktai. Teismas ignoravo aplinkybes, kad automobilį sumėtė ir galinė jo dalis slydo į šoną, kas įvyko ne dėl chuliganiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Pagal ATPK 284 straipsnį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007).

Institucijos nutarime nurodyta, kad A. S. 2009 m. rugpjūčio 29 d., apie 17 val. 40 min., Telšių rajone, Getautės kaime privažiavime nuo kelio Telšiai–Varniai vairuodamas transporto priemonę ir įvažiuodamas į lygiareikšmių kelių sankryžą slydo kelio danga ir suko į kairę naudodamas stovėjimo stabdį, kelyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuo sukėlė pavojų savo ir kitų žmonių bei eismo saugumui, nors taip vairuoti nebuvo konkretaus ir aiškaus tikslo, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4 punkto reikalavimus, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nesurinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, kad A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, t. y. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nagrinėjamu atveju pavojinga veika, kuri kvalifikuota kaip ATPK 124² straipsnio 2 dalies pažeidimas, pasireiškė tuo, kad A. S. įvažiuodamas į lygiareikšmių kelių sankryžą slydo kelio danga ir suko į kairę naudodamas stovėjimo stabdį, kelyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuo sukėlė pavojų savo ir kitų žmonių bei eismo saugumui. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų A. S. parodymų, jis neginčija, kad posūkyje automobilį sumėtė ir jo galinė dalis slystelėjo į šoną, tačiau teigia, jog taip atsitiko dėl nudėvėtų galinių padangų ir kelio dangos – žvyrkelio, neigia naudojęs rankinį stabdį. Tokius pačius paaiškinimus pateikė ir teismo posėdžio metu apklaustas kartu važiavęs liudytojas A. N. . Ši apelianto nurodyta bei liudytojo patvirtinta įvykio versija nebuvo paneigta, kelio danga iš tiesų buvo žvyrkelis, automobilio padangų policijos pareigūnai netikrino. Policijos pareigūnai nurodė, kad automobilis, naudojant rankinį stabdį, įvažiavo į sankryžą, slysdamas šonu įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, sukeldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, surinkti įrodymai neleidžia daryti besąlygiškos išvados, kad automobilis slydo ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą dėl tyčinių A. S. veiksmų padarytų iš chuliganiškų paskatų. Byloje surinkti įrodymai taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina, jog A. S. veiksmai sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. A. S. bei liudytoju apklaustas A. N. nurodė, kad kelyje kitų automobilių nebuvo. Policijos pareigūno S. P. tarnybiniame pranešime apskritai nenurodyta, ar buvo kitų automobilių, pėsčiųjų. Policijos pareigūno L. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pašalinių asmenų buvo šalia policijos automobilio, o tai, bylos duomenimis, buvo 50-100 metrų atstumu nuo posūkio, kuriame slydo A. S. vairuojamas automobilis, be to, nei vienas iš tų žmonių nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad apelianto bei liudytojų paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems, o kitų įrodymų, patvirtinančių A. S. padarytą pažeidimą byloje nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra įrodyta, kad A. S. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų nepakanka pagrįsti A. S. kaltei, padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad rinkti naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla A. S. atžvilgiu nutraukiama, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį bei Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius