- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-21
- Bylos Nr.
- II-30-119/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13608-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Mickevičienė
- Pažeidėjas
- K. C.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. C. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2013-11-14 nutarimo Nr. A11-40926-(1.1.5.6-SM3) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas L. Gajauskas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10 K. C. dėl to, kad šis 2013-10-11 apie 15.11 val. P. Vileišio g. 20, Vilniuje, pastatė automobilį „SAAB“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ant vejos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 pavirtintų Kelių eismo taisyklių 155.5 punktą, ir padarė LR ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą.
Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Snarskytė 2013-11-14 nutarimu Nr. A11-40926(1.1.5.6-SM3) už LR ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė K. C. 200 Lt baudą.
Šalies argumentai
K. C. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2013-11-14 nutarimą Nr. A11-40926-(1.1.5.6-SM3). Skunde nurodė, kad 2013-10-11 savo automobilį „SAAB“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė šalia kelio esančioje stačiakampio formos aikštelėje, kur stovėjo daug į eilę gražiai surikiuotų automobilių, įvažiavimo į aikštelę neribojo joks bortas. Automobilį pastatė ant gelsvos spalvos žvyro dangos. Danga buvo lygi, žvyras maišytas su skaldytais akmenimis. Tai buvo ne lauko akmenys, o pramoninės kilmės skaldyti akmenys, kokie naudojami kelio dangai. Aikštelėje nebuvo jokių juodžemio pėdsakų, jokių augalų arba jų dalių, ar kitokių požymių, kurie leistų manyti, kad aikštelės vietoje yra arba kažkada buvo veja. Protokolą surašiusio asmens teigimu, savivaldybės plane ši aikštelė pažymėta kaip gyvenamoji teritorija, apželdinta žole, teigė, kad šis planas savaime įrodo, kad ten yra žolė, terminas „veja“ neapibrėžtas KET, o teismas šį terminą interpretuoja skirtingai. 2013-10-15 Valstybinė lietuvių kalbos komisija jam išdavė raštą S1-508 (1.7), kuriame išaiškinta žodžio „veja“ reikšmė, remiantis naujausia „Dabartinio lietuvių kalbos žodyno redakcija“. Jis paprašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento išduoti pagrindinį jo tariamo pažeidimo įrodymą – spalvotą aukštos raiškos nuotrauką. Bylą nagrinėjantis pareigūnas neatsižvelgė nei į šią nuotrauką, nei į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą, nors pareiškėjas paprašė nuotraukoje nurodyti pievelę ar žolyną. Kelių eismo taisyklės ir LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nenumato pareigos vairuotojui vadovautis savivaldybės planais, reikalavimas transporto priemonių vairuotojams gauti ir detaliai išstudijuoti galiojančius savivaldybių planus, prieštarautų protingumo principui, nes tai be galo didelės apimties informacija ir joks eismo dalyvis negali ir neprivalo jos įsiminti bei žinoti. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, veja turėtų būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri yra specialiai suformuota (apželdinta) ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį. Akivaizdu, kad pateikiamoje nuotraukoje matomas žemės plotas neatitinka tokio apibrėžimo. Nėra jokių priežasčių teigti, kad minėtas plotas yra veja. Pagal analogiją, mokama automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Lvovo g. šalia Vilniaus miesto savivaldybės administracinio pastato yra padengta lygiai tokia pačia danga kaip aikštelė P. Vileišio g. 20, Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, netinkamai įgyvendino jai pavestas funkcijas: priėmė nepagrįstą administracinį aktą, skyrė nepagrįstą nuobaudą, neobjektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atsakinga už tai, kad konkrečioje byloje įstatymo leidėjo jai pavestus uždavinius įgyvendino netinkamai, jai tenka pareiga atlyginti sąnaudas, kurias pareiškėjas patyrė, realizuodamas teisę į teisminę gynybą: t.y, pareiškėjo laiko ir kuro bei automobilio nusidėvėjimo sąnaudas. Skundu prašo atlyginti jam 26,46 Lt kuro sąnaudas ir 100 Lt už laiką, sugaištą įrodymų rinkimui, pasiruošimui bylos nagrinėjimui, skundo surašymui.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo netenkinti K. C. skundo, kadangi pažeidimo faktą įrodo byloje objektyviai surinkti duomenys: pažeidimo nustatymo laikas – 2013-10-11 15.11 val., pažeidimo vieta – P. Vileišio g. 20, Vilniuje, pažeidimo faktas –ant vejos pastatė automobilį „SAAB“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo faktą liudija N. G., Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Pareigūnas, atsižvelgdamas į byloje esančius objektyvius įrodymus bei į tai, kad papildomų įrodymų, lengvinančių ar sunkinančių pažeidėjo atsakomybę, byloje nėra, skyrė jam baudą – 200 Lt. Iš byloje esančios fotonuotraukos aiškiai matyti, kad transporto priemonė „SAAB“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria 2013-10-11 naudojosi K. C., buvo pastatyta ant vejos. K. C. pateikė ir savo fotonuotrauką, kuri taip pat įrodo, kad vieta, kurioje buvo pastatyta transporto priemonė, neturi automobilių stovėjimo aikštelėms būdingų požymių: bordiūrų, neasfaltuota, nepažymėta ženklais, todėl nepritaikyta automobilių stovėjimui. Pareiškėjo motyvas, kad automobilis buvo pastatytas ne ant vejos, o ant žvyro, maišyto su skaldytais akmenimis, nepagrįstas, nes žolė toje vietoje tiesiog išvažinėta. Ta aplinkybė, kad toje vietoje neaugo žolė, atsakomybei jokios reikšmės neturi, nes automobilis buvo pastatytas draudžiamoje statyti transporto priemones vietoje, pažeidžiant KET 155 punktą. Iš byloje esančių fotonuotraukų aiškiai matyti, kad įvykio vietoje yra kelias, kurio važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo šaligatvio. K. C. nurodo, kad vietoje, kurioje buvo užfiksuotas jo automobilis, žolė seniai nebeauga, todėl tos vietos negalima laikyti veja, ant kurios draudžiama statyti transporto priemones. Kaip matyti iš fotonuotraukų, K. C. priklausantis automobilis SAAB, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant vejos, kuri vietomis yra apaugusi žole, ir nors iš sutryptos vejos dangos matyti, kad tai dažnai ne pagal paskirtį naudojamas žemės sklypas, veją juosiantis bortelis aiškiai atskiria aukščiau esantį vejos žemės plotą nuo žemiau esančios važiuojamosios kelio dangos. Laikytina, kad vien tai, kad veja tolygiai neapaugusi žole, vejoje sodinama žolė neauga, tai nedaro vejos ta vieta, kurioje pagal eismo taisykles galima statyti automobilius. Aplinkybę, kad K. C. pastatė automobilį ant vejos, patvirtina ir duomenys, pateikti iš „Gis“ informacinės sistemos, kuri patvirtina Vilniaus mieste esančius žaliuosius plotus. Minėta sistema yra laikoma oficialiu dokumentu, kurio pagrindu asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad kreipėsi į teismą su skundu dėl to, kad savivaldybė nubaudė jį už tai, kad pastatė automobilį ant žolės, jis gi teigė, kad to nebuvo padaręs. Šalia P. Vileišio gatvės buvo įvažiavimas į aikštelę iš geltono žvyro ir skaldytos dangos, įvažiavimo neriboja nei bortas, nei niekas, aikštelėje buvo daug automobilių išrikiuota, sustatyta taip, kaip daugumoje aikštelių būna sustatoma. Taigi pastatė ten automobilį, o grįžęs rado šaukimą atvykti į savivaldybę, kad neva pažeidė Kelių eismo taisykles. Jokių požymių, kad tai buvo žalia veja, nebuvo, danga buvo grynai žvyras ir skaldyti akmenys, jokių augalų nebuvo, jokio išvažinėto juodžemio, kaip būna, jeigu augo kažkas, taip pat nebuvo. Ir ta aikštelės forma buvo stačiakampė. Vilniuje yra daugiau tokių aikštelių su žvyro danga, neasfaltuotų, net gi mokamos yra tokios aikštelės. Automobilis buvo jo nuosavas. Kadangi savivaldybė jį neteisėtai nubaudė, dar prašė atlyginti kuro sąnaudas – 26,46 Lt, nes jam reikėjo važinėti į savivaldybę be to kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją dėl išaiškinimo, ką reiškia „žalia veja“. Yra dokumentacija, jam teko kelis kartus vykti į savivaldybę, o kilometražas yra nustatytas pagal Susisiekimo ministro įsakymą kaip skaičiuoti kuro normas pagal jo automobilio darbinį tūrį. Taip pat prašo, kad savivaldybė jam atlygintų simbolinę šimto litų sumą už sugaištą pasiruošti bylos nagrinėjimui laiką. Jei teismui tokio prašymo nagrinėjimas nežinybingas, prašo prašymo dalyje dėl laiko ir kuro sąnaudų atlyginimo nenagrinėti.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė Kristina Snarskytė į teismo posėdį neatvyko, nurodė, kad negali atvykti į teismo posėdį dėl vienasmenio kitų administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo tuo pačiu laiku. Esant tokioms aplinkybėms skundas nagrinėjamas nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).
K. C. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2013-10-11 apie 15.11 val. P. Vileišio g. 20, Vilniuje, pastatė transporto priemonę „SAAB“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ant vejos, tuo pažeidė KET 155.5 punkto reikalavimus.
LR ATPK 124¹ str. 4 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimą vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, stovėjimą tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, važiavimo ar stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus.
KET 155.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde ir teismo posėdyje neneigė, kad jis 2013-10-11 P. Vileišio g. 20, Vilniuje, pastatė transporto priemonę „SAAB“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukoje (b.l. 10) užfiksuotoje vietoje, tačiau neigė, kad ši vieta laikytina veja, kadangi vieta neatitinka Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne suformuluotos vejos reikšmės požymių.
Vejos apibrėžimas Kelių eismo taisyklėse nepateiktas, tačiau LR Želdynų įstatymo (2007-06-28 redakcija Nr. X-1241) 2 straipsnio 20 punkte „veja“ apibrėžiama, kaip lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišinių apsėtas prižiūrimas žolynas; Dabartinės lietuvių kalbos žodyne veja apibrėžiama kaip jauna žolė, pievelė; bendrinėje kalboje veja paprastai suprantama kaip žemės sklypas, apsėtas žole.
Iš byloje pateiktų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuotraukų, savivaldybės administracijos pateikto plano, matyti, kad šalia P. Vileišio gatvės, plote tarp P. Vileišio gatvės ir namo, adresu P. Vileišio g. 20, Vilnius, yra nuo Vileišio g. važiuojamosios kelio dalies įvažiavimas į netaisyklingos formos keturkampį, plotą, kuris iš vienos pusės ribojamas kelio, iš kitos žalios vejos, šiame keturkampyje neauga žolė, iš pažiūros jo danga – suvažinėtas žvyras, matyti atskiri skaldos gabaliukai ar akmenys. Nors savivaldybės administracija atsiliepime į skundą teigia, kad veją juosiantis bortelis aiškiai atskiria aukščiau esantį vejos žemės plotą nuo žemiau esančios važiuojamosios kelio dangos, pagal Google.maps žemėlapio nuotraukas matyti, kad P.Vileišio gatvę nuo vejos atribojantis bortelis baigiasi kaip tik ties tuo keturkampiu plotu, kuris naudojamas automobiliams statyti, ir net už šio ploto jokio bortelio, atribojančio veją nuo kelio, daugiau nėra. Taigi, šis keturkampis niekuo nėra atribotas nuo važiuojamosios gatvės dalies. (b.l. 5-6). Pažeidimas užfiksuotas spalio metu, nuotraukose užfiksuoti šalia keturkampio esantys vejos plotai, tačiau akivaizdu, kad šio keturkampio plote žolė neauga. Pagal Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 2 str. 20 p., veja- tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Iš pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad minėtame plote nėra žolyno priežiūros požymių. Pagal teismų praktiką, veja turėtų būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta, ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį. (LVAT nutartis Nr. 2007-05-04 Nr. N3-894-07). Įvertinęs šias detales teismas laiko pagrįstais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus, kad nėra aiškių požymių, jog ši vietą turėtų būti užželdinama veja, kurie leistų nedviprasmiškai spręsti dėl minėto ploto naudojimo paskirties.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad įvykio vieta neatitinka LR Želdymų įstatymo 2 str. 20 p. vejos apibrėžimo. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, dėl analogiškų pažeidimų, suformavo nuostatą, kad sprendžiant dėl pažeidimo sudėties, atsižvelgtina į tai, kaip savivaldybė atlieka pareigą rūpintis ir prižiūrėti žaliuosius miesto plotus, t.y., jei ji šios pareigos neatlieka, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis turėdamas objektyvų pagrindą manyti, kad šioje vietoje parkuodamas transporto priemonę, nepažeidžia jokių teisės normų, stato automobilį vietoje, visiškai neatitinkančioje vejos sąvokos ir vaizdo. (2013-06-26 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)628/2013). Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė nepasirūpino, kad įvykio vietoje žemės keturkampis būtų kokiomis nors priemonėmis atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies, kas leistų daryti išvadą, kad ten turėtų augti veja, nors iki šio keturkampio esanti pieva yra atribota borteliu. Ta aplinkybė, kad tas plotas pagal planus sutampa su žaliaisiais plotais, negali būti objektyvus pagrindas patraukti asmenį atsakomybėn. Savivaldybė ir seniūnija, turėdamos pareigą prižiūrėti jų teritorijoje esančius žalius plotus ir šių plotų tinkamą atskyrimą nuo važiuojamosios dalies, šios pareigos šioje konkrečioje vietoje neatlieka.
LR ATPK 9 str. 1 d. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn jo kaltė turi būti įrodyta.
Kadangi byloje nepaneigtas K. C. teiginys, kad įvykio vietos paskirtis nėra aiški, plotas nėra atribotas, Vilniaus miesto savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, kad kaip automobilių aikštelė naudojama vieta būtų apželdinta, apskritai abejotina, kad joje yra tinkamas dirvožemis žolei augti, laikytina, kad byloje nesurinkta duomenų, jog K. C. turėjo suvokti ir numatyti, kad jis daro pažeidimą, statydamas automobilį ant vejos, ar bent jau ploto, kurio paskirtis kultūrinė – auginti veją, todėl jo veiksmuose nėra LR ATPK 124⁴ str. 1 d. numatyto įvykio ir sudėties. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2013-11-14 nutarimas Nr. A11-40926-(1.1.5.6-SM3) naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla K. C. atžvilgiu nutrauktina. (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo privalo tikrinti priimto organo (pareigūno) nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.), t.y, jis nesprendžia klausimų, kurie nebuvo kelti bylos nagrinėjimo metu ir dėl kurių nėra priimto sprendimo. Be to, išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str. Šis straipsnis apibrėžia ratą subjektų, kurie turi teisę į išlaidų atvykti į bylos nagrinėjimą atlyginimą bet nenumato galimybės pareiškėjui priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjo prašymas šioje dalyje netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,
nutarė:
tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. C. skundą, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2013-11-14 nutarimą Nr. A11-40926-(1.1.5.6-SM3), kuriuo K. C. už LR ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą paskirta 200 Lt bauda, ir bylą nutraukti.
Dėl nutarimo per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.