Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. L. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 25 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. L. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. gegužės 24 d., apie 17.48 val., (duomenys neskelbtini), prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini) esančio garažų masyvo (duomenys neskelbtini) garažų grupėje, veikdamas bendrininkų grupe su E. B., grasino nužudyti ar kitaip sutrikdyti asmens sveikatą, būtent: nukentėjusiajam L. A. atidarius garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vienos pusės duris, J. L., matant nukentėjusiajam, užsitaisė šaunamąjį ginklą ir nieko nesakydamas nukreipė ginklą į nukentėjusįjį, po to nukentėjusysis, vengdamas sužalojimo, griebė J. L. už rankų bei ginklo ir jiems grumiantis, J. L. šovė link nukentėjusiojo L. A. kojų, tačiau nepataikė, po to bandė šauti antrą kartą, tuo metu E. B. bandė atplėšti nukentėjusiojo L. A. rankas nuo J. L. ir tyčia sudavė abiem rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam L. A. į galvos sritį, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam L. A. fizinį skausmą, dėl to nukentėjusiajam L. A. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

2. J. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2024 m. gegužės 25 d. 1.50 val. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo 2024 m. gegužės 26 d. nutartimi įtariamajam J. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 25 d. To paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi J. L. suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams nuo 2024 m. liepos 25 d. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi kaltinamajam J. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 25 d.

Motyvuojamoji dalis

3.1. Skunde kaltinamasis nurodo, kad jo pateikti dokumentai patvirtina, jog jis turi gyvenamąją vietą – I. L. sutinka, kad jis gyventų adresu: (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, todėl galės prisidėti prie savo šeimos, kurioje yra 2 vaikai, išlaikymo. Be to, Probacijos tarnybos pažyma patvirtina, kad jam anksčiau 7 mėnesius ir 14 dienų buvo taikoma intensyvi priežiūra ir per šį laikotarpį jis jokių pažeidimų nepadarė, baigė nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo programą ir išmoko gyventi normalų gyvenimą – dirbti, nebevogti.

3.2. Kaltinamasis pažymi, kad atlikęs bausmę jis per 1 metų ir 2 mėnesių laikotarpį administracinių nusižengimų nepadarė, persikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), dirbo, sukūrė šeimą ((duomenys neskelbtini) sudarė santuoką), laisvalaikį leido su šeima arba užsiimdavo savo hobiu – motociklų taisymu, sugebėjo „suvaldyti priklausomybę narkotikams“. Šioje byloje nagrinėjamas konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis liko jam skolingas už darbą.

3.3. J. L. atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog jis yra teistas užsienyje ir turi ten ryšių, neatsižvelgė į tai, kad jis užsienyje buvo iki (duomenys neskelbtini) ir pats pasirašė sutikimą būti deportuotas iš šalies su sąlyga, kad į Jungtinę Karalystę jis niekada nebesugrįš, taigi visi jo ryšiai su užsieniu yra nutrūkę.

3.4. Kaltinamojo teigimu, jis nuo policijos nebėgo, pamatęs žymėtą policijos automobilį ir uniformuotus pareigūnus, pats atsigulė ant žemės, todėl teismo teiginys, kad jis sulaikymo metu bėgo, yra nepagrįstas. Be to, jo paties prašymu jo asmens dokumentas yra pristatytas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, o tai taip pat patvirtina, kad jis nesiruošia bėgti ar slėptis.

3.5. Pasak kaltinamojo, trukdyti procesui jis negali, nes visi procesiniai veiksmai jau atlikti, apklausti visi liudytojai, nukentėjusysis, byla jau perduota teismui, be kita ko, apklausos metu jis pasakė, kad gali nurodyti, kur išmetė nusikaltimo padarymo priemonę. Akcentuoja, kad savo kaltę jis pripažįsta visiškai, prokuroras kaltinamajame akte nurodė, jog šioje byloje yra galimybė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo J. L. skundas atmetamas.

5. J. L. prašė į teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas jo skundas, pristatyti jį ir leisti teismo posėdyje dalyvauti jo žmonai I. L. Šis kaltinamojo prašymas netenkinamas. Pažymima, kad pagal BPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, aukštesniajame teisme skundui nagrinėti rengiamas posėdis, kuriame būtinas tik prokuroro dalyvavimas, o suimtojo ir jo gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti dėl kaltinamajam pratęstos kardomosios priemonės pagrįstumo, J. L. skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties nagrinėjamas jam nedalyvaujant teismo posėdyje.

6. BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant kardomosios priemonės taikymo klausimą, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant suėmimą, jų nebūtina turėti tiek, kiek šių duomenų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Kartu pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimų nesprendžia, įrodymų nevertina – tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis J. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo J. L. parodymuose, kaltinamojo E. B., nukentėjusiojo L. A., liudytojų M. U., S. S. parodymuose, asmens apžiūros protokole, vaizdo įrašo apžiūros protokole, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kitų objektų apžiūros protokoluose.

8. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam J. L. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais – manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui, daryti naujus nusikaltimus.

9. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo vietos kaip legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą ar neturėjimą, ankstesnį teistumą ir kitas aplinkybes.

10. J. L. kaltinamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą (BK 145 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienų metų laisvės atėmimo bausmę, anksčiau jis yra teistas daug kartų, teistas ir užsienio valstybėje – Didžiojoje Britanijoje, kaip apylinkės teismo posėdyje nurodė pats kaltinamasis, jis yra gyvenęs užsienio valstybėje, be to, J. L. naują nusikaltimą kaltinamas padaręs neišnykus teistumui, yra jauno amžiaus, priešingai nei skunde teigia kaltinamasis, iš bylos medžiagos matyti, kad jis, siekdamas išvengti sulaikymo, bėgo nuo policijos pareigūnų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis persikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąją vietą, dirba – vykdo individualią veiklą (3 t., b. l. 87), sudarė santuoką (4 t., b. l. 191), šeimoje yra 2 nepilnamečiai jo žmonos vaikai (3 t., b. l. 34, 35), priešingai nei sprendė apylinkės teismas, rodo, kad kaltinamasis yra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais, tačiau minėtos aplinkybės išvados, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis), nepaneigia, nes, bylos duomenimis, kaltinamasis jau bėgo, bandydamas išvengti sulaikymo, be to, tai, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis), priklauso tik nuo jo paties valios.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat, jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas (kaltinamas) grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką, gali tą nusikaltimą padaryti.

12. J. L. kaltinamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, kuris nepatenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra teistas daug kartų, naują nusikaltimą galimai padarė neišnykus teistumui, šioje byloje yra kaltinamas grasinimu nužudyti nukentėjusįjį ir fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimu, nukentėjusysis apklausų metu nurodė, kad J. L. nukreipus į jį ginklą, jis (nukentėjusysis) turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog J. L. gali į jį šauti ir taip jį nužudyti arba sutrikdyti jo sveikatą (1 t., b. l. 138–139), sprendžiama, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl suėmimo pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytas teisingai.

13. Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu gali būti paskirtas ar jo terminas gali būti pratęstas tuomet, kai yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 2 punktas). Aplinkybė, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, turi būti pagrįsta bylos duomenimis, pavyzdžiui, byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus įtariamuosius (kaltinamuosius) ir kt.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad joje nėra duomenų, jog kaltinamasis J. L. pats ar per kitus asmenis būtų bandęs paveikti nukentėjusįjį, liudytojus ar kitus asmenis, be to, kaip teisingai nurodyta kaltinamojo skunde, visi procesiniai veiksmai byloje atlikti ir byla perduota teismui, kaltu padaręs nusikalstamą veiką J. L. prisipažįsta visiškai. Taigi, nors nusikalstamos veikos padarymo priemonė ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo rasta, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo – pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra, todėl šis suėmimo taikymo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalinamas. Tačiau, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytiems suėmimo pagrindams, konstatuojama, kad švelnesnėmis negu suėmimas kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis probacijos laikotarpiu ir kurį laiką po bausmės atlikimo jokių pažeidimų nepadarė, sukūrė šeimą, vykdo individualią veiklą nepaneigia įstatyme numatytų suėmimo pagrindų ir pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumo dėl pirmiau nurodytų priežasčių bei nesudaro pagrindo J. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą keisti viena ar keliomis švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis, tarp jų ir kaltinamojo pageidaujama kardomąja priemone – intensyvia priežiūra, nes nė viena iš jų ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo J. L. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties atmesti.

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties pašalinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.