Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Almos Markvaldienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. aplaidžiai tvarkė UAB „Energoteka“ buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2010-03-31 iki 2015-06-17 būdamas UAB „Energoteka“, įmonės kodas 135919338, reg. adresu A. Juozapavičiaus pr. 3M, Kaunas, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio l dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingu už UAB „Energoteka“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2010-03-31 iki 2015-06-17 pažeidė:

Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., kur nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 4 d., kur nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 str. 1 d., kur nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes 2014 m. sausio - kovo mėnesių pirkimų suvestiniame apskaitos registre neįregistravo 2014-02-28 PVM sąskaitos faktūros AUT0019108 už 580,36 Lt (168,08 EUR) sumą, 2014-03-07 PVM sąskaitos faktūros KVA1403000002 už 422,16 Lt (122,27 EUR) sumą, jokiame registre neįregistravo 2014-04-29 pinigų sumokėjimą pateisinančio kasos pajamų orderio kvito Nr. 003902 už 422,16 Lt (122,27 EUR) sumą;

Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str., kur nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis; bei pažeidžiant 2004-03-30 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) 12 str. 1 d., kur nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; bei pažeidžiant 2011-03-09 Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 nustatytus minimalius dokumentų saugojimo terminus ir tvarką, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi būti saugomi 10 metų, nes ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė UAB ,,Energoteka“ 2014 m. balandžio - gruodžio mėnesių laikotarpio suvestinių apskaitos registrų, pirminių apskaitos dokumentų (išskyrus 2014-04-29 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 003902 už 422,16 Lt (122,27 EUR) sumą);

Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str., kur nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis; Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 str. 1 d., kur nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; bei pažeidžiant 1996-02-22 Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. 13 (galiojo iki 2010-12-31), 2010-10-18 Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-46 (galiojo iki 2011-03-17) ir 2011-03-09 Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 (galioja nuo 2011-03-18) nustatytus minimalius dokumentų saugojimo terminus ir tvarką, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi būti saugomi 10 metų, nes neišsaugojo ir ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė UAB ,,Energoteka“ 2010 - 2011 m. pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų suvestiniuose apskaitos registruose įregistruotiems įrašams apie ūkines operacijas pagrįsti;

dėl to laikotarpiu nuo 2010-03-31 iki 2015-06-17 negalima iš dalies nustatyti UAB „Energoteka“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d., pripažino visiškai (t. 3, b. l. 35-36), jo parodymuose nurodytos aplinkybės visiškai atitinka kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika smulkiau šiame teismo baudžiamajame įsakyme neanalizuojama, tik išvardijami pagrindiniai įrodymai, kurie neabejotinai įrodo ir patvirtina kaltinamojo kaltę: Bankrutuojančios UAB „Energoteka“ pranešimas (t. 1, b. l. 8-9), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 5-6), liudytojų R. B. (t. 1, b. l. 61-64), S. V. (t. 1, b. l. 71-73) parodymai, 2015-12-31 dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 97-99), 2016-01-21 dokumentų perdavimo priėmimo aktas (t. 1, b. l. 102), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus2016-03-15 specialisto išvada Nr. 5-2/41 (t. 2, b. l. 94-118) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis nuo 2010-03-31 iki 2015-06-17 būdamas UAB „Energoteka“ direktoriumi ir aplaidžiai tvarkydamas UAB „Energoteka“ buhalterinę apskaitą dėl ko laikotarpiu nuo 2010-03-31 iki 2015-06-17 negalima iš dalies nustatyti UAB „Energoteka“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d., todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir pagrįstai.

Bausmės skyrimas.

BK 223 str. 1 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų byloje nėra.

Prokurorė 2016-07-19 paskelbė kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutiko, prašo sumažinti baudos dydį ir baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. (t. 3, b. l. 41-43, 45-46).

Prokurorė 2016-07-21 pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kreipėsi į teismą (t. 3, b. l. 47-53). Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma - netiesioginė tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas, todėl darytina išvada, kad esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.), kuriuo siekiant bausmės tikslų, numatytų BK 41 str., kaltinamajam skirtina bausmės rūšis - bauda.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamojo prašymas leisti baudos mokėjimą išdėstyti dalimis laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – baudą 18 (aštuoniolika) MGL dydžio, tai yra, 677,70 eurus (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 70 ct).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – baudą 12 (dvylikos) MGL dydžio, tai yra 451,80 eurus (keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 80 ct).

Leisti A. B. bausmę įvykdyti - baudą 12 MGL dydžio (451,80 eurus) geranoriškai sumokėti per 6 (šešis) mėnesius tokia tvarka: nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno po to einančio mėnesio paskutinės dienos lygiomis dalimis sumokėti po 2 MGL (75,30 eurus – septyniasdešimt penkis eurus 30 ct) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti į Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinę (kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti, kad neįvykdžius bausmės – geranoriškai nesumokėjus baudos įmokų teismo baudžiamajame įsakyme nustatyta tvarka, pavėlavus sumokėti ar nepateikus įmokų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų teismui, bausmė - bauda bus nukreipta priverstinai vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal asmens gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.