Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas; Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., ir perduotas pagal laidavimą tėvo atsakomybėn be užstato vienerių metų (1 m.) terminui; kaltinamas padarę nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 291 str. 1 d.,

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, miręs, kaltinamas padarę nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji M. B. bei V. V., veikdami bendrininkų grupėje – M. B. žinodamas kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos saugomame pasienio ruože valstybės sieną tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos nenustatytoje kirtimui vietoje skiria griovys, 2013 m. liepos 10 d., apie 14:45 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šakių rajone, Sudargo seniūnijoje, Keršiškių kaimo ribose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos saugomame pasienio ruože, sukurstė V. V. daryti nusikalstamą veiką liepiant jam pereiti sausuma iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Rusijos Federacijos teritoriją ir atgal, ne per pasienio kontrolės punktą ir nenustatytoje kirtimui valstybės sienos vietoje pereinant grioviu ir neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o V. V. neteisėtai, apeidamas pasienio kontrolės punktą ir valstybės sienos kirtimui neskirtoje vietoje, sausuma grioviu, kuri pažymėta aiškiai matomais valstybės sienos ženklais, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federaciją bei netrukus tuo pačiu būdu grįžo į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Be to kaltinamieji M. B. bei V. V., veikdami bendrininkų grupėje – M. B. pakartotinai, žinodamas kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos saugomame pasienio ruože valstybės sieną tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos nenustatytoje kirtimui vietoje skiria griovys, 2013 m. liepos 15 d., apie 23 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Šakių rajone, Sudargo seniūnijoje, Trakinių kaimo ribose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės, Rociškių užkardos saugomame pasienio ruože, sukurstė V. V. daryti nusikalstamą veiką liepiant neteisėtai apeiti pasienio kontrolės punktą ir nenustatytoje kirtimui, valstybės sienos vietoje, pereiti sausuma grioviu, kuris skiria Lietuvos Respublikos valstybę nuo Rusijos Federacijos valstybės ir parnešti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, o V. V. perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusijos Federacijos teritoriją paėmė tris polietilenu aptrauktas dėžes su 1 428 vnt. cigarečių pakeliais „NL New line“ be banderolių, kurių muitinė vertė neviršija 250 MGL, t. y. 32 500 Lt, tačiau užraukia administracinę atsakomybę, ir sugrįžo atgal į Lietuvos Respublikos teritoriją, kur 2013 m. liepos 16 d. 01 val. Šakių rajone, Sudargo seniūnijoje, Trakinių kaimo ribose su šiomis cigaretėmis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pareigūnų.

Kaltinamasis M. B. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltės nepripažino ir parodė, kad niekada V. V. neprašė nešti cigarečių, kirsti valstybės sienos. Apie tai su juo net nėra kalbėjęs. Pažįsta V. V., kadangi šis pas jį dirbdavo – malkas pakapodavo, tujas pagenėdavo, žolę nupjaudavo. V. V. įvykio dieną pas jį dirbo ir paprašė nakčiai paskolinti telefoną, kuriuo galėtų kažką nusifotografuoti, po internetą panaršyti. Paskolino telefoną, kurį tuo metu naudojo mažiausiai ir į kurį jam niekas neskambindavo. V. V. taip pat parodė kaip telefonu naudotis – įsijungti internetą, fotografuoti. Nerodė jam kaip navigacija naudotis. Negali pasakyti ar paskolintu telefonu bendravo su V. V., bet kai jis dingo, tai galėjo rašyti ir skambinti į tą telefoną. Mobilaus ryšio telefono iki šiol nėra atgavęs. Už paskolintą telefoną šiai dinai moka, nes jį buvo įsigijęs išsimokėtinai. Anksčiau yra „kibęs“ su kontrabanda. Buvo palydovas – vaikščiojo pasienio ruože, kad jį pagautų, o kitas asmuo tuo metu nešė cigaretes. Einant buvo perėjęs griovį. Turi padaręs garso įrašą, iš kurio matyti, kad V. V. niekas nekurstė nusikaltimo daryti. V. V. ikiteisminio tyrimo metu jį apkalbėjo. Jis neturėjo kitos išeities, nes buvo daromas lengvas spaudimas. Apšnekėjo būtent jį, nes pas V. V. buvo rastas jo telefonas. Tyrėja J. P. ir jam yra grasinusi, kad uždarys. V. V. vakarais niekur neišsiveždavo. Jį tik parveždavo namo. R. S. dėl šios aplinkybės meluoja. Su ja nesipyksta, bet gal ši užpyko, kai V. V. paprašė grąžinti jam priklausantį telefoną (II tomas, b. l. 91-94).

Kaltinamasis V. V. 2014 m. gegužės 29 d. vykusio posėdžio metu parodė, kad pas M. B. dažnai važiuodavo dirbti. Įvykio dieną dirbo pas M. B., pas kurį atvažiavo du vyrai. Šie pakalbėję su M. B. priėjo prie jo ir pasiūlė užsidirbti. Sutiko. Minėti vyriškiai iškart pasakė ką reikės daryti – nešti cigaretes. Po to paklausė kada galėtų susitikti. Vieną dieną M. B. pavežė jį iki namų ir paleido prie malūno. Kai M. B. nuvažiavo, tie vyrai atvažiavo jo pasiimti. Tada „nuvažiavo kur reikia, tačiau jiems nieko nepavyko“. Po kelių dienų paskambinę vėl pasakė, kad reikia važiuoti. Tą dieną dirbo pas M. B., todėl ir pasiskolino telefoną iš jo. Telefoną iš M. B. skolinosi, nes jam reikėjo nuotraukas įsikelti ir norėjo internetu pasinaudoti. Taip M. B. sakė. Iš tikro jam minėti vyrai sakė, kad pasiskolintų telefoną su navigacija, nes nebus palydovo ir turės eiti vienas. Navigacijoje parodė kur turi atsidurti. Nuėjęs palaukė kol permetė per tvorą dėžes. Iki tvoros nebuvo priėjęs. Nespėjo. Buvo pasakyta, kad nelįstų ant tako, nes gali pasieniečiai užklupti. Nuo tvoros buvo gal už 10 metrų. Suprato, kad ten yra pasienis. Tuo metu buvo vienas. Nepažinojo asmenų, kurie jį vežė nešti cigarečių, todėl tyrėjai jų nurodyti negalėjo. Tyrėja J. P. parodė į M. B. nuotrauką ir jam pasakė, kad „tai tas asmuo“. Šiai sakė, kad tai ne M. B., bet ši tik pasakė, kad viską žino, nes pas jį rado pastarojo telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keturis kartus. Bandė vėliau tyrėjai pasakyti, kad ne M. B. jį išsiveždavo, tačiau jam buvo pasakyta, kad bus uždarytas iki teismo jeigu keis parodymus. Ant parodymų pasirašė, nes bijojo, kad jį iki teismo uždarys. Tyrėja pati sugalvojo, kad M. B. jam grasino ir liepė pakeisti parodymus, o jis ir pasirašė. Iš tikro M. B. jam negrasino. Vakarais M. B. jo niekur neišsiveždavo. Jo sugyventinė nežinodavo kas jį vakarais išsiveža, nes į lauką neidavo. Tik po kažkiek laiko M. B. pasakė, kad jo telefonas sulaikytas, kai šis pats paskambino į jo žmonos telefoną. M. B. prašė, kad papasakotų kaip viskas iš tikro buvo, nes nori telefoną atgauti. M. B. paburnojo dėl to, kad šį apkalbėjo, tačiau nereikalavo sumokėti už prarastą telefoną (II tomas, b. l. 94-96).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. V. kaltu pripažino iš dalies, o kaltinamasis M. B. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, M. B. kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Liudytojas S. B. parodė, kad kaltinamasis M. B. jam yra matytas. Vykdydamas „pėsčiąjį patrulį“ rado pėdsakus, ateinančius į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos. Rado dviejų asmenų pėdsakus, nes viena pėda buvo mažesnė, kita – didesnė. Toje vietoje buvo išdžiūvęs upelis ir įspaudai matėsi puikiai. Nuo tvoros iki upelio galėjo būti ne didesnis nei 50 metrų atstumas. Upelis skiria valstybių sienas. Apie tai informavo užkardos vyresnįjį, kuris atvyko ir pratęsė paiešką. Saugojo pėdsakus, nes buvo pradėję lyti. Buvo iškviesti jų operatyviniai darbuotojai, Rusijos Federacijos pasieniečiai (II tomas, b. l. 96).

Liudytojas P. D. parodė, kad abu kaltinamieji jam matyti. M. B. kažkada buvo ruože sustabdytas. Praeitų metų vasarą susidūrė su V. V.. Tada slapukavo prie valstybės sienos. Žino, kad buvo vasara, bet tikslios datos pasakyti negali. Galėjo būti 1-2 val. nakties. Iš Rusijos pusės išgirdo šakų traškėjimą, bruzdesį. Girdėjosi, kad eina žmogus. Sulaukė kol asmuo atėjo ir jį sulaikė. Stovėjo Lietuvos pusėje, už 3-5 metrų nuo griovio, kuris žymi valstybinę sieną. Išgirdo iš Rusijos Federacijos gilumos ateinantį žmogų ir laukė kol šis pereis griovį. Asmuo perėjo per tiltuką ir tada jį sulaikė. Tai buvo V. V.. V. V. su savimi turėjo cigarečių. Tiksliai nepamena, bet lyg du telefonai buvo rasti pas jį. Tuo metu griovys buvo sausas, bet jis yra akivaizdžiai matomas. Griovys žymi Lietuvos valstybinę sieną, o tvora žymi Rusijos Federacijos sieną (II tomas, b. l. 96-97).

Liudytojas A. G. parodė analogiškai liudytojui P. D., papildomai nurodydamas, jog pas V. V. buvo rasti du telefonai: „iPhone“ ir senesnio modelio „Nokia“. Kai sulaikė V. V., klausė šio kam jam reikalingas išmanusis telefonas. V. V. sakė, kad telefonas yra ne jo, kad pastarajame buvo pasijungęs GPS, bet vis tiek pasiklydo (II tomas, b. l. 97-98).

Liudytojas K. P. parodė, kad buvo surengta pasala, kurios metu koordinavo situaciją. Tamsiu paros metu prie valstybės sienos buvo sulaikytas vienas iš kaltinamųjų – V. V., kuris atėjo iš Rusijos Federacijos. Jis buvo sulaikytas perėjęs griovį. Sulaikymo metu pas jį buvo aptikti du mobilaus ryšio telefonai, iš kurių vienas priklausė jo sugyventinei, o kitas – „iPhone“ – M. B.. Šis telefonas buvo naudojamas kaip navigacija. Pas M. B. sugyventinę buvo atlikta krata, kurios metu buvo išimta keletas mobilių telefonų, jų dėžučių, iš kurių viena buvo būtent „iPhone“ telefono, kuris buvo rastas pas V. V.. Ant dėžutės buvo IMEI bei telefono numeriai. Buvo atliekama telefono išklotinių analizė, iš kurios nustatyta, kad M. B. prieš pat įvykį keletą kartų bendravo su V. V. būtent tuo telefonu, kuris buvo rastas pas V. V.. Jie tarpusavyje bendravo maždaug mėnesį. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad buvo bendrauta ir įvykio dieną. Su V. V. šnekėjo po šio sulaikymo. Tada jis užsiminė, kad ilsintis prie Jūros upės prie jo priėjo aukštas, tamsus, su tamsia mašina atvažiavęs asmuo ir pasiūlė užsidirbti. Jis paaiškino, kad reikės nueiti prie sienos ir parnešti cigarečių. V. V. apibūdino sutiktą asmenį. V. V. apibūdintas asmuo leido iškelti versiją, kad nusikaltime gali dalyvauti ir M. B.. Jokio fizinio smurto prieš kaltinamuosius nenaudojo ir jam nėra žinoma, kad tai būtų darę kiti pareigūnai (II tomas, b.l. 110-111).

Liudytoja I. P. parodė, kad kaltinamuosius žino. V. V. žino iš dviejų ikiteisminių tyrimų vedimo, kurie vėliau buvo sujungti, o M. B. žino iš eilės bylų, kurios buvo pradėtos Pagėgių rintinės ikiteisminio tyrimo skyriuje. Šioje byloje atlikinėjo ikiteisminį tyrimą. Jokios prievartos ir jokių grasinimų V. V. atžvilgiu taikoma nebuvo. Jis pats paminėjo, kad buvo apklausiamas 4 kartus, todėl yra būdų, ir ne tik ikiteisminiame tyrime, kuriais jis gali išreikšti valią, jeigu jam buvo grasinama ar taikyta prievarta. M. B. jam nebuvo nurodomas. V. V. pats viską nurodė ir jokia prievarta jo atžvilgiu nebuvo taikoma. V. V. ikiteisminio tyrimo metu nereiškė valios keisti savo parodymus. Jis tik nurodė, kad bijo M. B.. Gal tai ir nebuvo užfiksuota, bet taip buvo pasakyta. Todėl apklausai ir buvo iškviesta R. S.. Po M. B. apklausos ir įtarimo jam pareiškimo, šis tą pačią dieną nuvažiavo pas V. V. į namus. Kai V. V. buvo paklausta iš kur jis gavo telefoną, šis atsakė, jog M. B. davė tam, kad atrasti vietovę, kurioje jis turi paimti cigarečių dėžes. Taip pat buvo atlikta telefonų išklotinių analizė, kurioje aiškiai matosi, kad V. V. naudojosi M. B. telefonu. Be to šioje byloje yra sujungti du ikiteisminiai tyrimai. Pirmasis ikiteisminis tyrimas buvo „tamsus“, nes nebuvo nustatyti asmenys, bet kai antrame ikiteisminiame tyrime buvo sulaikytas V. V., jis pats prisipažino apie pirmąjį atvejį. Mano, kad tuomet apklausą atlikinėjo ir įtarimą reiškė tyrėja E. J., kuriai jis pirmas nurodė M. B. pavardę. R. S. taip pat apklausinėjo. Jos atžvilgiu prievarta taip pat nebuvo taikoma. Apklausos metu R. S. išreiškė, kad pas ją į namus atvažiavo M. B. su „krūta“ mašina, išvarė ją iš kambario ir jie dviese su V. V. kalbėjosi, ko pasėkoje po M. B. išvažiavimo V. V. buvo nepatenkintas, suirzęs. Pastarasis jai nepaaiškino kas yra, bet ji suprato, kad kažkas negerai (II tomas, b. l. 121-122).

Liudytoja R. S. parodė, kad M. B. pas juos namuose nėra buvęs. Jis gal ir buvo atvažiavęs, bet niekada neidavo žiūrėti kas pas jos sugyventinį atvažiuoja. Tyrėja J. P. ją apklausinėjo du kartus. Vieną kartą į apklausą vežėsi girtą, o antrą kartą pagiringą, todėl ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra neteisingi. Jokių gerų mašinų pas juos neatvažiuodavo (II tomas, b. l. 122).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. nustatyta tvarka pagarsintų liudytos R. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo tyrėjui, nustatyta, kad liudytoja nurodė, jog apie tai, kad jos sugyventinis užsiima neleistina veikla sužinojo iš pareigūnų 2013 m. liepos mėnesį. Turi mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Į ši telefoną paskambindavo nepažįstamas asmuo ir prašydavo pakviesti V. V., kurį po to išsiveždavo atvažiavę geromis mašinomis. 2013 m. sausio 23 d. pas V. V. buvo atvažiavęs aukštas, liesas, tamsių plaukų vyriškis, kuris nuėjo su sugyventiniu pasikalbėti (I tomas, b. l. 43)

Liudytoja J. K. parodė, kad V. V. dirbo pas ją ir jo sugyventinį M. B.. Šis kapojo malkas. Kai sėdėjo ir valgė pietus, V. V. paprašė sugyventinio paskolinti jam telefoną. Nelabai norėjo, kad skolintų, nes daiktas yra brangus, bet M. B. vis tiek paskolino. Nežino kokiu tikslu V. V. telefonas buvo reikalingas. Jis sakė, kad rytojaus dieną atvažiuos dirbti ir telefoną atneš (II tomas, b. l. 129).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefonas „iPhone A1387“, SIM kortelės dėklas „Labas“ su numeriu (duomenys neskelbtini), telefono dėžutė, kurios IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu apžiūrėti nebuvo, tačiau buvo perklausyta esminė dalis garso įrašo, kurį teisminio tyrimo metu pateikė kaltinamasis M. B. (Lietuvos Respublikos BPK 289 str. 1 d.).

Iš 2013-07-10 įvykio vietos apžiūros protokolo, foto nuotraukų, schemos matyti, kad įvykio vieta yra Keršiškių kaimo ribose, Sudargo seniūnijoje, Šakių rajone. Įvykio apžiūros metu buvo užfiksuota griovyje, kuriuo eina Lietuvos Respublikos valstybės siena, ištrypta žolė, dviejų asmenų avalynės palikti pėdsakai, kurie veda iš Rusijos Federacijos pusės (I tomas, b. l. 6-7, 8-10, 11).

Iš 2013-07-16 įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, kuriame apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti Trakinių kaimo ribose, Sudargo seniūnijoje, Šakių rajone. Įvykio vietoje buvo rasta ir paimta: 1428 pakelių cigarečių „NL New line Full Flavor“ be banderolių, mobiliojo ryšio telefonas „iPhone A1387“, „Nokia C5-00“, kurių apžiūra buvo užfiksuota 2013-12-04 bei 2013-12-11, 2013-12-17 daiktų apžiūros protokoluose (I tomas, b. l. 35-40, 49-51, 59-67, 71-73).

2013-07-23 J. K. namuose atliktos kratos metu buvo rasti ir paimti: mobiliojo ryšio telefonai, dėžutės nuo mobilių telefonų, SIM kortelės, tarp kurių – SIM kortelės dėklas „Labas“ su numeriu (duomenys neskelbtini), telefono dėžutė kurios IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) (I tomas, b. l. 81-82, 97-101, 102-104).

2013-07-16 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad V. V. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino M. B. kaip asmenį, kuris jo prašė nešti cigaretes (I tomas, b. l. 120-121).

Iš telefonų išklotinių nustatyta, kad prieš tai, kai V. V. išvykdavo į pasienį cigarečių nešti (2013-07-10, 2013-07-15), pastarasis telefonu bendravo su M. B. (I tomas, b. l. 91-96; II tomas, b. l. 67)

Iš mirties išrašo nustatyta, kad kaltinamasis V. V. (duomenys neskelbtini) mirė (II tomas, b. l. 138).

Byloje nekilo ginčo, kad kaltinamasis V. V. du kartus nenustatytoje kirtimui vietoje kirto valstybės sieną, tačiau kaltinamieji M. B. bei V. V. teisiamojo posėdžio metu neigė, jog šį nusikaltimą padaryti sukurstė M. B.. Kaltinamasis V. V. taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam tyrėja I. P. grasino, kad sulaikys, todėl M. B. jis apkalbėjo, o pastaram priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurį sulaikymo metu pas jį pareigūnai rado, buvo iš pastarojo tik pasiskolinęs. Kam jam telefonas buvo reikalingas, M. B. nesakė. Teismas, tokius kaltinamojo V. V. parodymus vertina kritiškai, kadangi jo nurodyta veiksmų motyvacija ir aplinkybės yra neįtikinamos. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. V. pripažindamas savo kaltę išsamiai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais (įvykio vietos apžiūrų metu nustatytomis aplinkybėmis, rastais ir iš kaltinamųjų paimtais daiktais, taip pat liudytojų parodymais), todėl šie V. V. parodymai laikytini įrodymais, patvirtinančiais M. B. dalyvavimą padarant pastarajam inkriminuojamą nusikaltimą. Antra, V. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nepažįstami vyrai liepė jam pasiskolinti telefoną su navigacija, nes nebus palydovo ir turės eiti vienas, tačiau tokios kaltinamojo nurodomos aplinkybės yra nelogiškos, kadangi įprastai asmenys, kurie paimami ir atvežami gabenti kontrabandą, būna aprūpinami visomis cigarečių nešimui reikalingomis priemonėmis. Mažai tikėtina, kad būtų rizikuojama tuo, jog cigaretes nešantis asmuo naudotųsi nežinia kokiu ir nežinia iš ko pasiimtu mobilaus ryšio telefonu. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu V. V. savo pirminius parodymus paneigė nurodydamas, kad jis juos duoti buvo priverstas ikiteismnio tyrimo pareigūnei I. P. grasinant sulaikymu, tačiau netikėti šiais jo parodymais pagrindo nėra: jie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pirminių savo parodymų V. V. nepakeitė gana ilgą laiką – šešis mėnesius, tai yra net ir po to, kai įtarimai buvo pareikšti ir įtariamuoju šioje byloje apklaustas M. B.. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl psihologinio ar fizinio smurto prieš V. V. panaudojimo, tai yra, kad kaltinamasis V. V. būtų turėjęs pretenzijų dėl sveikatos būklės. Jis to neminėjo ir teisiamojo posėdžio metu. Šią aplinkybę V. V. paminėjo tik M. B., kai šis buvo nuvažiavęs su pastaruoju pasišnekėti ir įrašinėjo jų pokalbį, tai yra galimai M. B. bijodamas ir švelnindamas susidarisią padėtį. V. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad M. B. buvo pas jį atvažiavęs į namus ir prašęs pakeisti parodymus. Tai patvirtino ir V. V. sugyventinės R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad R. S. M. B. galimai apkalbėjo supykusi, jog šis reikalauja V. V. grąžinti mobilaus ryšio telefoną, kadangi iš garso įrašo turinio nematyti, kad jam bendraujant su R. S. ši pastarajam reikštų priekaištus, pyktį. Vertinant kaltinamojo M. B. parodymus taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pasienio ruožo taisyklių pažeidimą, kontrabandinių cigarečių gabenimą ir jų laikymą namuose. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad būtent M. B. sukurstytas V. V., kuriam buvo pažadėtas pinigis atlygis, neteisėtai, tai yra nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, turėdamas tikslą nueiti ir paiimti per tvorą iš Rusijos Federacijos permestų kontrabandinių cigarečių, du kartus nueinant ir iš Rusijos Federacijos teritorijos grįžtant, perėjo Lietuvos valstybės sieną, tai yra žinojo, jog V. V. privalės eidamas paimti per tvorą permestų cigarečių kirsti valstybės sieną.

Kaltinamojo M. B. pateiktas garso įrašas nepaneigia teismo padarytų išvadų, kadangi perklausius garso įrašą buvo nustatyta, jog kaltinamasis M. B. pirmiau V. V. pats papasakoja kokius paropdymus davė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, po V. V. bando paaiškinti kodėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams kaip bendrininko nurodė M. B. pavardę, aiškina ką pareigūnai jam sakė kai šis nuvažiavo pakeisti parodymų, svarsto apie tai, kuris turėtų būti iš jų nuteistas, liepia M. B. sakyti „kokių parodymų jis nori“ (nuo 9 garso įrašo minutės). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. V. nurodė bijojęs pareigūnų grasinimų suimti jį, tačiau iš garso įrašo matyti, kad kaltinamasis kalba apie tai, jog jis nebijo būti nuteistas (41 garso įrašo minutė). Toliau klausant garso įrašą girdėti R. S. ir M. B. pokalbis. Jo metu R. S. nurodo M. B., kad V. V. jai sakęs, kad nežino ką tyrėjams sakyti, kadangi M. B. neatvažiuoja pasitarti, kad teismo metu kaltę vers tyrėjai, taip pat garso įrašo pradžioje girdisi kaip R. S. sako M. B., kad jos į „jų nesąmones nekištų“ (34, 7 garso įrašo minutės).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis V. V. yra miręs ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai, todėl dėl šios aplinkybės baudžiamasis procesas pradėtas jo atžvilgiu turi būti nutrauktas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 7 p.).

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių apilnkybių teismas nenustato. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Jokia kardomoji priemonė kaltinamajam M. B. nėra paskirta, kaltinamajam V. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Skiriant kaltinamajam M. B. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukėlusias pasekmes – nusikaltimas tikslu pasipelnyti, gabentas cigarečių kiekis užtraukė tik administracinę atsakomybę; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis neteistas; ne kartą baustas administracine tvarka (už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pasienio ruožo taisyklių pažeidimą, kontrabandinių cigarečių gabenimą ir jų laikymą namuose), dirba, turi mažametį išlaikytinį. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam M. B. už padarytą nusikaltimą skirtina bauda, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad darant nusikalstamą veiką kaip nusikaltimo priemonės buvo panaudotas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone A1387“, todėl jis nuosprendžiui įsiteisėjus kartu su telefono dėžute, kurios IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., konfiskuotini.

Nesant suinteresuotų asmenų prašymų, SIM kortelės dėklas „Labas“, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kaip menkavertis daiktas sunaikintinas (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 7 p., kaltinamojo V. V. atžvilgiu nutraukti baudžiamąjį procesą byloje Nr. 1-82-829/2014, kurioje jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d. padarymu.

Panaikinti V. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 291 str. 1 d. ir nuteisti 40 MGL (5 200Lt) dydžio bauda

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., konfiskuoti mobiliojo ryšio telefoną „iPhone A1387“, telefono dėžutę, kurios IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti SIM kortelės dėklą „Labas“, kurio numeris (duomenys neskelbtini).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės kaltinamajam M. B. neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.