Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Gražina Mataitienė Civilinė byla Nr. 2A-625-440/2013

2013 m. spalio 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, kolegijos teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-346-841/2013 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams D. G., V. G., trečiajam asmeniui D. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasiskolintus iš ieškovo pinigus atsakovai naudojo šeimos poreikių tenkinimui. Pats ieškovas reikšdamas ieškinį ne kartą nurodė, kad atsakovas V. G. skolinosi piniginių lėšų UAB „Preigla“ veiklai vystyti. Tas pačias aplinkybes nurodė ir atsakovai.Teismas netinkamai įvertino paskolos sutartį bei neatskleidė tikrųjų šalių ketinimų, tuo pažeisdamas LR CK 6.193 straipsnio nuostatas.Solidari apeliantės atsakomybė negali būti preziumuojama, o turi būti įrodyta. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kreditorius turi pareigą įrodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.109 straipsnio dispozicijoje esančias sąlygas, t.y, iš sandorio įgyto objekto faktinį panaudojimą. Būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad lėšos iš paskolos sutarties buvo naudojamos išskirtinai šeimos poreikiams tenkinti, o tokių įrodymų ieškovas byloje nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių vieno iš sutuoktinių sudarytos prievolės pripažinimo solidaria kito sutuoktinio atžvilgiu, aiškinimo ir taikymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas paskolino atsakovui V. G. 40000,00 Lt sumą. Šalys paskolos sandorį įformino 2002 m. gegužės 10 d. pasirašytu paskolos rašteliu (skolos sutartimi), kuriuo atsakovas V. G. įsipareigojo ieškovui grąžinti paskolos sumą iki 2003 m. sausio 15 d. (80 b.l.). Atsakovui negrąžinus skolos, ieškovas ieškiniu prašė priteisti negrąžintą paskolos sumą (su palūkanomis) solidariai iš atsakovo V. G. ir jo sutuoktinės D. G.. Ieškovas reikalavimą atsakovo sutuoktinei D. G., kaip solidariai skolininkei, grindė LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal kurį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsirandančios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Ieškovo teigimu, atsakovas V. G. skolindamasis lėšas UAB „Preigla“ veiklai vystyti, tai darė šeimos interesais, su jo sutuoktinės žinia ir sutikimu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas laikėsi pozicijos, kad aplinkybės, jog apeliantė žinojo ir pritarė sutuoktinio skolinimuisi buvo nustatytos Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-766-167/2009 ir Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-47-772/2011. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo argumentais ir apeliantės skundo motyvus, kad ieškovas, o ne atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovo V. G. paskola buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti, laiko pagrįstais.

Pažymėtina, kad be bendrųjų prievoliniams teisiniams santykiams taikytinų nuostatų, sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimai sprendžiami, remiantis specialiosiomis LR CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus normomis. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. LR CK 3.109 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolės, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Nuostatų, reglamentuojančių sutuoktinių atsakomybę pagal turtines prievoles, aiškinimo ir taikymo klausimais išsamiai pasisakyta formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (LR CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.111 straipsnis, 3.115 straipsnio 1 dalis). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (LR CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (LR CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (LR CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (LR CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (LR CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, suvienodindamas teismų praktiką dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais, išaiškino, kad kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, o nustatomas, vadovaujantis LR CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos bei pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Taip pat LR CK 3.92 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nereiškia, kad vieno iš sutuoktinių vardu sudarytas sandoris laikomas sudarytu šeimos interesais, t.y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės LR CK 3.109 str. prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (LR CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (LR CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis LR CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal LR CK 3.109 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą pripažinti solidaria turtinę prievolę atsiradusią pagal atsakovo V. G. paskolos sutartį (80 b.l.), konstatavęs, kad paskolos sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu, o ne su įmone. Teismas sprendimą taip pat grindė tuo, kad atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, čekių ar kitokių dokumentų, galinčių patvirtinti, kad atsakovas pinigų skolinosi būtent verslui, atsakovė D. G. nepateikė teismui jokių jos turėtas pajamas patvirtinančių įrodymų, deklaracijų, verslo liudijimų, buto pirkimo lizingo būdu įrodymų (122 b.l.). Kolegija nesutinka su šia teismo išvada, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą, kad paskola buvo skirta ne atsakovų šeimos interesams tenkinti, perkėlė atsakovei. Kaip jau minėta, sudaryti paskolos sutartį nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas žodžiu ar raštu, todėl tam, kad atsakovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta, kreditorius turi pareigą įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Vadovaujantis išdėstytu, pareigą įrodyti, kad paskola, paimta vieno iš sutuoktinių buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti, tenka kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Ieškovas, bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir neteikė jokių įrodymų, kad paskola buvo sudarytos šeimos interesais, o aplinkybė, kad apeliantė žinojo apie atsakovo paskolą nėra pagrindas laikyti, kad pasiskolintos piniginės lėšos buvo skirtos šeimos poreikiams. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantė, pats ieškovas pripažino ir neneigė, kad atsakovas pinigines lėšas skolinosi UAB „Preigla“ veiklai vystyti, medienai pirkti (1, 117 b.l.), o argumentas, kad minėta įmonė priklausė atsakovui, nesuteikia pagrindo išvadai, kad atsakovo veiksmai siekiant plėtoti ar išlaikyti verslą, tuo pačiu preziumuojami kaip veiksmai, atlikti šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas su vienu iš sutuoktiniu (atsakovu) sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių (abiejų atsakovų) prievole, turėjo įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal LR CK 3.109 straipsnį (LR CPK 178 straipsnis). Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas tokių įrodymų nepateikė, todėl pirmosiosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad sutuoktinių prievolė ieškovui pagal 2002 m. gegužės 10 d. skolos sutartį yra solidari.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad 40000,00 Lt skola nepagrįstai pripažinta solidaria apeliantės ir atsakovo prievole ieškovui, apeliantės reikalavimas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl įstatyminių ir procesinių palūkanų skaičiuojamų nuo ginčijamos skolos sumos priteisimo solidariai, taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles nustatymą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl 40000,00 Lt skolos bei nuo šios sumos skaičiuojamų įstatyminių bei procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovės D. G., todėl toje dalyje sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovo ieškinys priteisti solidariai iš atsakovės D. G. 60000,00 Lt skolos, 15000,00 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo ginčijamos skolos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas.

Sprendimo dalyje priėmus naują sprendimą, iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas A. M. už ieškinį yra sumokėjęs 2304,00 Lt žyminį mokestį (46 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 72 proc. ieškinio reikalavimų atsakovo V. G. atžvilgiu ir 3 proc. ieškinio reikalavimų atsakovės D. G. atžvilgiu, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo V. G. priteistina ieškovui A. M. 1659,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 69,00 Lt priteistini solidariai iš atsakovų V. G. ir D. G..

Valstybė šioje byloje pirmoje instancijoje patyrė 20,55 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (LR CPK 88 straipsni, 93 straipsnis), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo V. G. valstybei priteistina 14,20 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš ieškovo ir atsakovės D. G. procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė prašymų bei duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas žyminio mokesčio (1615,00 Lt) už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (145 b.l.). Patenkinus apeliacinį skundą, valstybei iš ieškovo priteistina 1615,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteista solidariai iš atsakovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 40000,00 Lt skola, 13833,33 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 53833,33 Lt sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2012-02-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1659,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš jų 69,00 Lt priteisti solidariai iš atsakovų V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: priteisti valstybei iš atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,20 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1615,00 Lt žyminio mokesčio sumokėto bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 straipsnis)

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.