- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-31
- Bylos Nr.
- e2A-923-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08730-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Loreta Braždienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Incatrail“
- Trečiasis asmuo
- UADBB „Draudė“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Incatrail“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Incatrail“ ieškinį Ergo Insurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo UADBB „Draudė“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Incatrail“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Ergo Insurance SE 5 800,54 Eur draudimo išmoką, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-11-10 ieškovas, tarpininkaujant trečiajam asmeniui, su atsakovu sudarė transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kasko draudimo sutartį Nr. 851-0512656, apdrausdamas ją nuo visų rizikų, su išskaita vagystės ir plėšimo rizikai – 10 %, kitais atvejais – 100 Eur. Draudimo sutartis įsigaliojo nuo 2015-11-12 ir galiojo iki 2016-11-11. Draudimo sutarties sudėtine dalimi yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030. 2016-03-02 ieškovo atstovas V. A., vairuodamas transporto priemonę Klaipėdos mieste gyvenamųjų namų daugiabučių kiemų gatvėmis, patyrė avarinę situaciją: į važiuojamąją dalį išbėgus vaikų būriui ir vengiant su jais susidūrimo, buvo priverstas nedelsiant pasukti kairiau, dėl ko išvažiavus iš gatvės (kelio) susidūrė su medžiu žalios vejos teritorijoje. Vaikai iš įvykio vietos pasišalino. Po susidūrimo su medžiu buvo apgadinta ieškovui priklausanti, pagal draudimo sutartį apdrausta transporto priemonė. Atvykus policijos pareigūnams, buvo nubraižyta įvykio schema, ieškovo atstovas joje pasirašė, buvo patikrintas vairuotojo blaivumas. 2016-03-03 ieškovas pateikė pranešimą apie įvykį atsakovui su prašymu išmokėti draudimo išmoką remonto paslaugas atliekančiai UAB „Inchcape Motors“. Buvo surašytas transporto priemonės apžiūros-defektų aktas, paruošta sąmata remonto darbams atlikti, o 2016-04-20 pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. KLVD062053 už atliktus remonto darbus 5 900,54 be PVM/7 139,65 su PVM Eur. 2016-07-22 raštu atsakovas informavo, kad draudimo išmokos nemokės transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 – 3.1.7 punkto pagrindu, kuris numato, kad nedraudžiamaisiais įvykiais, už kuriuos draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, yra laikomi įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui, kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirtose teritorijose. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu dėl išmokos mokėjimo, 2016-07-26 raštu, tarpininkaujant trečiajam asmeniui, 2016-07-29 elektroniniu paštu pateikė papildomus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, pridėdamas įvykio vietos žemėlapį bei nuotrauką. 2016-08-02 raštu papildomai informavo, kad nesutinka su atsakovo sprendimu ir išdėstė nesutikimo motyvus. Atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė išmokėti 5 800,54 Eur draudimo išmoką. Draudimo taisyklių 3.1.7 punkte nustatyta nedraudžiamojo įvykio sąlyga yra pernelyg abstrakti: neįmanoma suprasti, kokiais atvejais ši sąlyga turi būti taikoma.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-08 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14972-933/2017 ieškovo ieškinį tenkino visiškai.Atsakovė pateikė prieštaravimą, kuriuo prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2016-03-03 pranešime draudėjo atstovas V. A. nurodė, kad 2016-03-02 17 val. 20 min. aikštelėje manevruodamas priekine eiga kliudė medį bei apgadino transporto priemonę. Atliekant įvykio administravimo veiksmus bei nuvykus į eismo įvykio vietą buvo įsitikinta, kad minėtas medis auga ne stovėjimo aikštelėje, kaip buvo pranešta, o ant žaliosios vejos ir yra nutolęs nuo gyvenamojoje zonoje einančios kelio važiuojamosios dalies. Be to, iš Klaipėdos apskrities VPK buvo gautas nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-53050856-16, kuriuo dėl 2016-03-02 eismo įvykio draudėjo atstovas V. A. pagal LR ATPK 124 straipsnio 2 ir 8 dalis nubaustas už Kelių eismo taisyklių 9, 150.5 punkto reikalavimus dėl to, kad vairavo automobilį žalia veja, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į medį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis Taisyklių 3.1.7 punktu, kuris nurodo, kad nedraudžiamaisiais įvykiais, už kuriuos draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui, kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirtose teritorijose, 2016-07-22 buvo priimtas sprendimas draudėjui atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Gavęs draudiko atsisakymą, draudėjas 2016-07-26 pateikė informacijos patikslinimą, kuriame nurodė kitas eismo įvykio aplinkybes, jog į medį buvo atsitrenkta siekiant išvengti į kiemo važiuojamąją dalį išbėgusio vaikų būrio. Sprendžiant iš eismo įvykio vietos apžiūros, apdrausto automobilio apgadinimas naujai draudėjo atstovo nurodytomis aplinkybėmis mažai tikėtinas. Abejonių dėl nurodytų aplinkybių bei įvykio kyla ir dėl to, jog Klaipėdos apskrities VPK patrulio D. K. rašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, nuvykus į įvykio vietą, minėtu adresu nieko nebuvo rasta, o automobilis buvo patrauktas iš įvykio vietos. Draudikas, siekdamas patikrinti ieškovo atstovo naujai nurodytą eismo įvykio versiją, kaip tai matyti iš ieškovo pateiktos įvykio bylos kopijos, dėl visos administracinės teisės pažeidimo bylos, tarp jų ir pirminio draudėjo atstovo paaiškinimo policijai, ne kartą kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK, tačiau šios informacijos negavo. Draudimo sutartis (taisyklių 5.1.5 p.) nurodo, kad, pranešdamas apie draudžiamąjį įvykį, draudėjas privalo teisingai užpildyti draudiko pateiktą anketą apie įvykį ir ją nedelsiant pristatyti draudikui. Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį (Taisyklių 4.3.4 p.). Pagal Kelių eismo taisyklių 3.7 punktą - kelias yra eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. KET 150.5 punktas draudžia sustoti ar stovėti, todėl ir važiuoti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), t. y. eksploatuoti automobilį transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Eismo įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnyje buvo numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, tarp jų: draudėjo atstovo pirminis pranešimas bei nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje, patvirtina tas pačias eismo įvykio kilimo aplinkybes, kad draudėjo atstovas ne atsitiktinai ar vengdamas susidūrimo su vaikais, už ką jis nebūtų nubaustas, užvažiavo ant žaliosios vejos, o apdraustą automobilį apgadino sąmoningai juo manevruodamas ne kelių eismui skirtoje zonoje, taip pažeisdamas KET reikalavimus, todėl apdrausto turto apgadinimas laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu, o atsakovas pagrįstai turėjo pagrindą nemokėti draudimo išmokos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. preliminarų sprendimą panaikino. Ieškovo UAB „Incatrail“ ieškiniu reiškiamus reikalavimus dėl 5 800,54 Eur draudimo išmokos, 6 procentų metinių procesinių palūkanų nuo bylos pagal ieškinį iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 66 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Incatrail“ 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui Ergo Insurance SE bei 5,68 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (21.9 p.). Nedraudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje ir/ar įstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas nemoka draudimo išmokos (21.19 p.). Nedraudžiamaisiais įvykiais, už kuriuos draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui, tarp jų kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirtose teritorijose (3.1.7 p.). Teismo vertinimu draudimo taisyklių sąlyga, kad nedraudžiamaisiais įvykiais, už kuriuos draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui, tarp jų kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirtose teritorijose (3.1.7 p.), vertinant taisyklių sąlygų visumą yra aiški. Ji reiškia, jog transporto priemonę eksploatuojant ne kelių eismui skirtose teritorijose, tai laikoma nedraudžiamuoju įvykiu. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad draudikas (atsakovas) pagrįstai sprendė, jog įvykęs įvykis nėra draudžiamasis ir teisėtai atsisakė draudėjui (ieškovui) mokėti draudimo išmoką: Pirma, pats V. A. 2016-03-03 pranešime nurodė, kad aikštelėje manevruodamas priekine eiga kliudė medį, apgadino savo transporto priemonės dešinės pusės priekinį sparną, žibintą, priekinį dangtį. Minėtame pranešime nėra jokių duomenų apie vėliau teiktoje informacijoje minimus išbėgusius vaikus. Antra, Klaipėdos apskrities VPK 2016-03-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-53050856-16 nutarė, vadovaujantis LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 124(1) straipsnio 2 dalimi, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur baudą; vadovaujantis LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 124(1) straipsnio 8 dalimi, skirti administracinę nuobaudą – 8 Eur baudą. Nutarime nurodyta, kad 2016-03-02 17:20 V. A. vairavo automobilį žalia veja, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į medį. KET 9, 150.5 punktai. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Minėtame nutarime nėra apskritai konstatuota aplinkybių apie esą galimą vaikų išbėgimą į kelią ir(ar) aplinkybes, šalinančias vairuotojo atsakomybę. Priešingai, minima, jog V. A. vairavo automobilį žalia veja, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į medį. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, <...>. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama: ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Trečia, policijos pareigūno teiktame tarnybiniame pranešime apskritai nėra konstatuota aplinkybių apie esą galimą vaikų išbėgimą į kelią ir(ar) aplinkybes, šalinančias vairuotojo atsakomybę. Ketvirta, į bylą teikta įvykio schema bei nuotraukos, kurios susijusios su eismo įvykio vieta, vertinant atstumą nuo kelio iki medžio, paneigia ieškovo argumentus apie esą galimą vaikų išbėgimą į kelią ir(ar) aplinkybes, šalinančias vairuotojo atsakomybę. Penkta, vėliau ieškovo teiktas informacijos patikslinimas dėl įvykio vertintinas kaip savo gynybos pozicijos keitimas, turint teisinį suinteresuotumą draudimo išmokos gavimu bei atsižvelgiant į atsakovo nurodytas aplinkybes dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas nesutiko su ieškovo argumentais, esą automobilis Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo eksploatuojamas kelių transportui skirtoje teritorijoje ir padarė išvadą, kad draudikas (atsakovas) pagrįstai sprendė, kad įvykęs įvykis nėra draudžiamasis pagal draudimo sutarties sąlygas ir teisėtai atsisakė draudėjui (ieškovui) mokėti draudimo išmoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas (apeliantas) UAB „Incatrail“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-08 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neatskleidė bylos esmės, formaliai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, draudimo sutarties (taisyklių) sąlygas vertino nesivadovaudamas sutarčių aiškinimą reglamentuojančiomis materialinėmis teisės normomis, formaliai cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, bylai reikšmingais klausimais nuo jos nukrypo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje turėjo būti nagrinėjamas tik klausimas, ar atsakovas pagrįstai atsisakė ieškovui mokėti draudimo išmoką taisyklių 3.1.7 punkto pagrindu, t. y. ar įvykio vieta, kurioje transporto priemonei buvo padaryta žala, laikytina ne kelių eismui skirta teritorija ir ar joje transporto priemonė buvo eksploatuojama. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime net nesiaiškino šių bylai reikšmingų sąvokų turinio, o tiesiog rėmėsi V. A. nubaudimo administracine tvarka faktu, administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis ir nenustatytomis (ko policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime neįrašė) aplinkybėmis, taip pat V. A. 2016-03-03 atsakovui pateikto pranešimo apie įvykį neišsamumu, nors tuo atsakovas rėmėsi tik savo prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, o ne 2016-07-22 sprendime dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo nagrinėjama teisme, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip prejudiciniais faktais rėmėsi pareigūno protokolu ir nutarimu skirti baudą, kadangi šie faktai nebuvo patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Antra vertus, atsakovo 2016-07-22 atsisakymo ieškovui išmokėti draudimo išmoką pagrindu nebuvo ieškovo padaryti ATPK ar KET nuostatų pažeidimai. V. A. atsakovui pateikė tokią informaciją, kurią laikė reikšminga ir pakankama pagal draudimo sutartį, o atsakovui pareiškus pretenzijas, nedelsiant situaciją paaiškino išsamiau. Bet kokiu atveju pranešimo „neišsamumo“ priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu ar juo labiau – su atsiradusios žalos dydžiu, šioje byloje nagrinėtas nebuvo. Minėta, pranešimo neišsamumas ir su tuo siejamas taisyklių 5.1.5 punktas nebuvo atsakovo 2016-07-22 atsisakymo ieškovui išmokėti draudimo išmoką pagrindu, todėl šia aplinkybe teismas negalėjo „sustiprinti“ savo motyvų atmetant ieškovo reikalavimus.. Nedraudžiamųjų įvykių neatribojimas nuo draudimo sutarties sąlygų pažeidimų taip pat lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Kai byloje įrodinėjimo dalyku turėjo būti atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindu nurodytas taisyklių 3.1.7 punktas, t. y. iš esmės šios taisyklių nuostatos turinys, teismas šios nuostatos taikymo pagrįstumą motyvuodamas „neišsamiu“ (nenurodymas apie į kelią išbėgusius vaikus) pranešimu apie įvykį, ieškovui perkėlė įrodinėjimo pareigą tai įrodyti, nors pagal teismų praktiką draudimo sutarties sąlygų pažeidimą (kas, minėta, net neturėjo būti šios bylos dalyku) privalo įrodyti draudikas. Todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovo teiktas informacijos patikslinimas dėl įvykio vertintinas kaip savo gynybinės pozicijos keitimas, turint teisinį suinteresuotumą draudimo išmokos gavimu bei atsižvelgiant į atsakovo nurodytas aplinkybes dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, padarytas dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo, nukrypus nuo teismų praktikos ir protingai neįvertinus objektyvias galimybes ieškovui įrodyti kelią perbėgusių vaikų faktą.Teismas nustatė, kad jei pagal sutarties sąlygą už įvykį draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, toks įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir tai yra aišku. Tačiau teismas, prieš tai deklaratyviai citavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, visiškai nesiaiškino šios sąlygos turinio, t. y. ką reiškia sąvokos ne kelių eismui skirtos teritorijos ir eksploatuoti. Atsakovė Ergo Insurance SE atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Pagal LR civilinio kodekso 6.156 straipsnio nuostatas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis) <...> Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų - draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių - pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Ir, sprendžiant dėl konkrečių aplinkybių priskyrimo (ne)draudžiamiesiems įvykiams, turi būti vadovaujamasi šalių sudarytos sutarties nuostatomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką yra nedraudžiamojo įvykio fakto nustatymas. Įrodinėdamas nedraudžiamojo įvykio faktą, atsakovas, be kitų byloje esančių duomenų: iš eismo įvykio vietos apžiūros (vietos nuotraukų), automobilio sugadinimų pobūdžio, taip pat rėmėsi ir Klaipėdos apskrities VPK 2016 m. kovo 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. A. buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį žalia veja, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į medį. Teismas pagrįstai nusprendė, jog visi byloje ištirti įrodymai paneigia ieškovo argumentus apie galimą vaikų išbėgimą į kelią ir (ar) aplinkybes šalinančias vairuotojo atsakomybę (LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnis). Bei atitinkamai tai reiškia, jog nebuvo paneigtos faktinės aplinkybėmis, kurios tapo pagrindu ir jau savaime buvo pakankamos, kad šis eismo įvykis būtų pripažintas nedraudžiamuoju. Nedraudžiamojo įvykio sąlygą - transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirtose teritorijose - apdraustą automobilį vairavęs V. A. turėjo suvokti kaip ir kiekvienas asmuo, kuriam suteikta teisė vairuoti transporto priemones. Byloje nekyla abejonių dėl jos išaiškinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta. Byloje nustatyta, kad 2015-11-10 tarp Incatrail, UAB (draudėjo) ir Ergo Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą (draudiko), buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. 851-0512656) dėl automobilio Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. 2016-03-03 pranešime nurodė, kad aikštelėje manevruodamas priekine eiga kliudė medį, apgadino savo transporto priemonės dešinės pusės priekinį sparną, žibintą, priekinį dangtį, surašytas transporto priemonės apžiūros – defektų aktas, teikta žalos sąmata, UAB „Autovytaras“ serviso pasiūlymas. Atsakovo 2016-07-22 pranešime nurodyta, kad, pranešdamas apie įvykį, V. A. nurodė, jog, manevruodamas aikštėje priekine eiga, kliudė medį. Žalos administravimo metu buvo gauta Klaipėdos apskrities VPK medžiaga, kurioje nurodyta, jog V. A. vairavo automobilį žalia veja, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į medį. Atsisakant mokėti draudimo išmoką remtasi draudimo taisyklių Nr. 030 3.1.7 punktu (kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirtose teritorijose). Ieškovas 2016-07-26 pateiktos informacijos patikslinime nurodė, kad lengvasis automobilis buvo eksploatuojamas kelių transportui skirtoje teritorijoje. Įvykio momentu važiuota Klaipėdos mieste nuo V. pusės iš R. gatvės, lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų daugiabučių kiemais. Greitis buvo nedidelis. Netikėtai į kiemo važiuojamąją dalį išbėgo būrys vaikų. Teko skubiai pasukti automobilį kairiau. Stabdė, tačiau neišvengė susidūrimo su medžiu. 2016-08-02 pareiškime nurodė, kad išdėstytos aplinkybės aiškiai rodo, jog automobilis buvo eksploatuojamas keliais, kiemais tam skirtose automobiliams važiuoti vietose. Siekiant išvengti nelaimingo atsitikimo teko įvažiuoti į žalią veją ir stresinėje situacijoje, nespėjus sustabdyti automobilio, atsitrenkti į medį. Atsakovas 2016-11-16 pranešime nurodė, kad, pakartotinai peržiūrėjus žalos bylos Nr. 512656-0851_1-002 dėl 2016-03-02 įvykusio administravimo metu surinktą medžiagą ir pateiktą informaciją, buvo priimtas sprendimas nekeisti 2016-07-22 sprendimo nemokėti draudimo išmokos. Į bylą išreikalauta administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. 30N-53050856-16 medžiaga: Klaipėdos apskrities VPK 2016-03-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-53050856-16 nutarė, vadovaujantis LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 124(1) straipsnio 2 dalimi, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur baudą; vadovaujantis LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 124(1) straipsnio 8 dalimi, skirti administracinę nuobaudą – 8 Eur baudą. Nutarime nurodyta, kad 2016-03-02 17:20 V. A. vairavo automobilį žalia veja, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į medį. KET 9, 150.5 punktai. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius; įvykio schema; asmens blaivumo duomenys; tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio. Į bylą teiktos nuotraukos, kurios susijusios su eismo įvykio vieta bei Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030.Apeliantės teigimu teismas visiškai nesiaiškino draudimo taisyklių 3.1.7 p. sąlygos, kad nedraudžiamaisiais įvykiais, už kuriuos draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui, kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirtose teritorijose turinio. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta. Teismas aiškinosi šios sąlygos turinį ir nurodė, jog ji yra visiškai suprantama. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams šiuo klausimu ir papildomai nurodo, jog sąvoką „kelių eismas“ privalo suvokti kiekvienas kelių eisme dalyvaujantis asmuo, nes ji yra aptarta su tuo susijusiuose viešosios teisės aktuose. Kelių eismo taisyklėse ir LR saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintas sąvokų turinys, jog: automobilis - bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones; eismo dalyvis - asmuo, dalyvaujantis kelių eisme (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis); kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. KET 169 (įvykio metu galiojusios redakcijos 150.5) punkte sakoma, jog draudžiama važiuoti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose; 193.5 punktas draudžia stovėti ant šaligatvio, vejos (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai). Transporto priemonės eksploatavimas - jos naudojimas pagal paskirtį. Iš šių norminių aktų turinio yra visiškai aišku, kad automobiliu važinėjant daugiabučio namo kiemo veja automobilis buvo eksploatuojamas ne kelių eismui skirtoje teritorijoje ir tokiu atveju įvykis pagrįstai pripažintas nedraudiminiu.Apeliantė teigia, kad nesant pagrindo teismas nepagrįstai kaip prejudiciniais faktais rėmėsi pareigūno protokolu ir nutarimu skirti baudą, kadangi šie faktai nebuvo patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nesirėmė administracinėje byloje nustatytais faktais kaip prejudiciniais, jis tiesiog nurodė tokius faktus esant ir savarankiškai nagrinėjo eismo įvykio aplinkybes.Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, peržengė bylos ribas, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes motyvuodamas „neišsamiu“ (nenurodymas apie į kelią išbėgusius vaikus) pranešimu apie įvykį, ieškovui perkėlė įrodinėjimo pareigą. Šalys civiliniame procese yra laisvos teikti byloje įrodymus ir argumentus, o teismo nurodyta aplinkybė, susijusi su vairavusio asmens parodymų kaita buvo ir yra itin svarbi priimant sprendimą dėl įvykio vertinimo draudiminiu, ar nedraudiminiu. Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį (Taisyklių 4.3.4 p.), tuo atveju, jei automobilį vairavęs asmuo būtų įrodęs faktą, kad jis buvo priverstas nuvažiuoti nuo kelio dėl kitų eismo dalyvių kaltės, tikėtina, jog įvykis būtų laikomas draudiminiu, nes Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarė teisingą išvadą, jog aptariamas eismo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudiminiu, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas advokatui už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 496,10 Eur, kurie priteistini iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
uždarosios akcinės bendrovės „Incatrail“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Incatrail“ 496,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui Ergo Insurance SE.