- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-19
- Bylos Nr.
- 2S-431-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Kreditorius
- UAB „Norfos mažmena“
- Skolininkas
- UAB „Domoextra“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus UAB „Norfos mažmena“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal kreditoriaus UAB „Norfos mažmena“ pareiškimą skolininkui UAB „Domoextra“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Norfos mažmena“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė iš skolininko UAB „Domoextra“ priteisti 33648,60 Lt skolos, 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo kiekvienos uždelstos atsiskaityti sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, t. y. 794,78 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti skolininkui UAB „Domoextra“ priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises. Nurodė, kad skolininkas prisiimtų įsipareigojimų nustatytais terminais neįvykdė, todėl manytina, jog skolininko finansinė būklė yra bloga ir yra realus pavojus, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti visiškai neįmanomas.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Norfos mažmena“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad įstatymas besąlygiškai nesieja prievolės neįvykdymo fakto su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, todėl įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę teismas turi vertinti duomenis apie tikėtiną skolininko turtinių galimybių santykį su reikalavimo suma. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad skolininkas gali imtis nesąžiningų veiksmų, į reikalavimo sumą, remdamasis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis apie skolininką, konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvados, jog neareštavus skolininko turto teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Norfos mažmena“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateiktas griežtai pagal įstatymo nustatytą formą. Teismas pažeidė teisėtų interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, proporcingumo principus. Teismo argumentai, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimui užtikrinti apie tai nepranešus skolininkui yra nepagrįstas, atmestini. Jis pareiškė reikalavimą dėl didelės pinigų sumos, todėl teismas turėjo vadovautis teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog didelės sumos reikalavimas yra reali grėsmė, padidinanti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas neatsižvelgė į tai, jog buvo išnaudotos visos priemonės nepriverstiniam skolos išreikalavimui, tačiau skolininkas piktybiškai vengia sutartu laiku tinkamai padengti įsiskolinimą bei piktnaudžiauja teise sumokėti gan ilgą laiką, o tai trikdo jo planuotą darbą, komercinę – ūkinę veiklą, įsipareigojimų vykdymą valstybei, tretiesiems asmenims, destabilizuoja piniginių lėšų judėjimą, todėl yra pagrindo manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Skolininko piktnaudžiavimas teise, nesąžiningas elgesys, vengimas įvykdyti prisiimtas prievoles, leidžia daryti prielaidą, kad skolininko finansinė padėtis yra bloga, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas turės galimybę realizuoti ar kitaip apsaugoti savo pinigines lėšas ir turtą nuo išieškojimo. Dėl to teismo išvada, jog jis neįrodė grėsmės bendrovės turtiniams interesams yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Skolininkas UAB „Domoextra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas grubiai pažeistų kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, suteiktų kreditoriui perdėtą pranašumą, sutrikdytų jo veiklą. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyta, kad tarp UAB „Tilžė LT“ ir jo buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, 2008-07-25 tarp UAB „Tilžė LT“ ir UAB „Rivona“ – nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis ir žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Tilžė LT“ patalpų savininko ir nuomotojo teisės perėjo UAB „Rivona“, o administratoriumi pagal šią sutartį buvo paskirtas UAB „Norfos mažmena“. Tačiau jis jokio pranešimo apie parduodamas (nuosavybės teisių perleidimą) išnuomotas negyvenamąsias patalpas negavo nei prieš sandorį, nei iki šiol, todėl jis neturėjo galimybės pasinaudoti CK 6.494 str. 3 d. numatyta teise nutraukti sutartį. Dėl to jam nekilo pareiga mokėti nuomos mokestį pagal kreditoriaus išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą ir pareiškime nurodyta informacija nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Kreditorius nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog jis imsis nesąžiningų veiksmų ir apsunkins teismo sprendimo vykdymą, jokie jo piktybiški ar nesąžiningi veiksmai nėra nustatyti, todėl teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išduodamas teismo įsakymą kreditoriui UAB „Norfos mažmena“ netenkino kreditoriaus UAB „Norfos mažmena“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismo įsakymo instituto esmė – maksimaliai supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą, veiksmingai įgyvendinti proceso koncentruotumo principą. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo yra nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Tai lemia šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie nustatyti CPK XXIII skyriuje. Priimdamas teismo įsakymą teismas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo netikrina (CPK 437 str. 2 d. 4 p.), pagal CPK 431 str. 5 d. bylos dėl teismo įsakymų išdavimo yra nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus. CPK 433 str. nustatyti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formai ir turiniui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 1 d. 5 p. nurodyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tam yra pagrindas, bei duomenys apie skolininko turtą. Tai reiškia, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones privalo atitikti šiame punkte prašymui keliamus reikalavimus, t. y. būti motyvuotas, turi būti pateikti duomenys apie skolininko turtą, nes prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra sudėtinė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dalis.
Kreditorius UAB „Norfos mažmena“ pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodydamas, kad, kreditoriaus manymu, skolininko finansinė būklė yra bloga, nes skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kreditoriaus reikalavimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tačiau jokių duomenų apie skolininko turtą ar turtinę padėtį kreditorius nepateikė. Kreditorius turėjo galimybę su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti duomenis iš viešų registrų – juridinių asmenų ir turto arešto registrų – apie skolininko UAB „Domoextra“ finansinę padėtį, iš kurių pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs spręsti apie skolininko UAB „Domoextra“ mokumą, kitų skolininko kreditorių reikalavimu skolininko turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jų nepateikė. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatitiko CPK 433 str. 1 d. 5 p. reikalavimų. Dėl to nepripažintinas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išduodant teismo įsakymą buvo parengtas pagal įstatymo keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien ta aplinkybė, kad yra iškelta civilinė byla dėl skolos priteisimo, nes skolininkas laiku neatsiskaitė su kreditoriumi ir todėl skolininko turtinė padėtis, anot kreditoriaus, yra bloga, nesudarė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo labiau, kad kaip matyti iš atsiliepimo į atskirąjį skundą, skolininkas UAB „Domoextra“ neatsiskaito su kreditoriumi dėl to, kad, anot skolininko, jis neturi pareigos mokėti kreditoriui pagal kreditoriaus išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, t. y. tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar skolininkas privalo mokėti kreditoriui, ar ne.
Kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas ir dėl to, kad, kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2010-02-23 nutartimi skolininkui UAB „Domoextra“ iškelta bankroto byla, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Tai reiškia, kad šiuo metu nėra teisinių galimybių taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal kreditoriaus pareikštą prašymą. Nutartimi iškelti bankroto bylą atsakovui buvo areštuotas visas UAB „Domoextra“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Pagal to paties įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Dėl to atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 6,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kreditoriaus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš kreditoriaus UAB „Norfos mažmena“ į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš UAB „Norfos mažmena“ 6,95 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.