Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams ir BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir d., paskirta bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir 2 MGL (250 litų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžio dalis, kuria M. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 1 d., 180 str. 2 d., 294 str. 2 d. ir paskirta jam trijų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei priteista nukentėjusiojo A. S. Jankaus naudai 234 litai turtinei žalai ir 500 litų neturtinei žalai atlyginti, tai pat J. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d. ir paskirta jam dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė neskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad kartu su nuteistaisiais J. M. ir M. V. , būdami girti, bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą tariamą J. M. teisę, panaudodami fizinę prievartą nukentėjusiajam, ir tuo padarė didelę žalą asmens teisėms bei teisėtiems interesams. Nusikaltimas padarytas tokiomis aplinkybėmis:

2006 m. rugsėjo 12 d. apie 22.30 val. J. M. įsibrovus per langą, o M. V. ir J. M. įsibrovus per duris į S. M. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje, pareikalavo iš S. M. perduoti J. M. 2000 litų už neva jo sugadintą J. M. priklausantį benzininį pjūklą „Husqvarna“, o nukentėjusiajam paaiškinus, jog tokios pinigų sumos jis neturi, J. M. , M. V. ir J. M. kumščiais bei metaliniu strypu sudavė S. M. smūgius į įvairias kūno dalis, tuo nežymiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą.

Be to, J. M. , bendrininkų grupėje, kartu su M. V. , būdami girti įsibrovė į patalpą, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis:

2006 m. rugsėjo 12 d. apie 22.30 val. J. M. įsibrovus per langą, o M. V. įsibrovus per duris į S. M. butą, esantį Geležinkelio g. 35A-6, Varėnoje, po kartu su J. M. įvykdytų savavaldžiavimo veiksmų S. M. atžvilgiu, bei J. M. iš buto išėjus, M. V. ir J. M. iš S. M. toliau reikalavo pinigų. M. V. su stikliniu buteliu smogė nukentėjusiajam smūgį į galvą, o šiam nusiplovus kraują, J. M. su metaliniu strypu sudavė jam į kojas. Po to M. V. ir J. M. uždarė S. M. į kambaryje buvusią spintą, tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, ir pagrobė jam priklausančius mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia 5140i“ 638,99 litų vertės, elektorinį laikrodį 30 litų vertės ir 10 litų smulkiomis monetomis, tuo padarydami S. M. materialinę žalą bendrai 678,99 litų sumai.

Nuteistasis J. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti ir jį pagal BK 294 str. 2 d. išteisinti, bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis pats nuvyko į policiją ir atidavė iš nukentėjusiojo pavogtus daiktus. Nuteisimas pagal BK 180 str. 2 d. apeliaciniame skunde neginčijamas.

Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis S. M. teismo metu paaiškino, kad apeliantas pinigų iš jo nereikalavo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 294 str. 2 d. Taip pat nuteistasis nurodo, kad teismas nenustatė jokių atsakomybę švelninančių aplinkybių, nors jis pats atvyko į policiją ir atnešė vogtus daiktus.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam J. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 294 str. 2 d. taip pat teismas nuteistajam paskyrė tinkamą bausmę, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Nuteistojo J. M. apeliaciniame skunde iškelta versija, kad jis iš nukentėjusiojo S. M. už sugadintą benzopjūklą pinigų nereikalavo, o pas nukentėjusįjį kartu su kitais nuteistaisiais J. M. ir M. V. užėjo išgerti, buvo patikrinta bylą nagrinėjant apygardos teisme bei pagrįstai atmesta.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis S. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad jam būnant savo bute, išgirdo beldimą į duris, tačiau jų neatidarė. Tada per pravertą kambario langą įlipo nuteistasis J. M. , kuris atidarė duris ir į kambarį įėjo kiti nuteistieji J. M. bei M. V. . Nuteistieji buvo girti. M. V. rankose laikė metalinį laužtuvą. Tuo metu, nukentėjusiajam sėdint ant lovos, priėjo J. M. ir pradėjo reikalauti 2000 litų už sugadintą benzopjūklą. Nukentėjusiajam paaiškinus, kad tiek pinigų neturi, J. M. kumščiu sudavė smūgius į šoną, M. V. sudavė metaliniu strypu per rankas ir reikalavo pinigų. Po to metalinį strypą paėmė J. M. ir, reikalaudamas pinigų, nukentėjusiajam strypu sudavė per nugarą ir rankas. Vėliau, atėjus liudytojai J. J. ir išsivedus nuteistąjį J. M. , kambaryje likę nuteistieji J. M. ir M. V. toliau reikalaudami pinigų, tyčiojosi iš nukentėjusiojo. Nuteistasis M. V. jam į galvą sudaužė butelį. Kadangi nukentėjusiajam po suduotų smūgių pradėjo bėgti kraujas, jis nuėjo nusiprausti. Jam prausiantis, nuteistasis J. M. saugojo, kad nukentėjusysis nepabėgtų. Grįžus į kambarį, nuteistasis J. M. jam sudavė metaliniu strypu per kojas. Kai nukentėjusysis suklupo, nuteistieji J. M. ir M. V. įstūmė nukentėjusįjį į spintą, o iš spintelės stalčiaus paėmė mobilaus ryšio telefoną, elektroninį laikrodį ir 10 litų. Po to, M. V. išėjo namo, o J. M. užmigo. Tada nukentėjusysis išėjo iš savo buto, išsimiegojo darbovietėje ir kitą dieną apie įvykį pranešė policijos pareigūnams.

Šiuos parodymus nukentėjusysis S. M. patvirtino parodymų patikrinimo metu bei akistatose su nuteistaisiais.

Nukentėjusiojo S. M. parodymai apie nuteistojo J. M. nusikalstamas veikas, padarytas jo atžvilgiu, pasitvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Nuteistasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad atėjus į S. M. butą, jo brolis J. M. paklausė nukentėjusiojo kada atiduos skolą ir kada sutaisys benzopjūklą. Nuteistasis M. V. taip pat kelis kartus klausė S. M. kada jis atiduos skolą J. M. bei sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam metaliniu strypu. Tuo metu nuteistasis J. M. sėdėjo šalia nukentėjusiojo ir taip pat kelis kartus sudavė nukentėjusiajam delnu per viršugalvį (t. 2 b.l. 22, 24-25). Iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjams, davė ir kiti nuteistieji J. M. (t. 2 b.l. 82) ir M. V. (t. 1 b.l. 149, 155). Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistieji J. M. , J. M. bei M. V. pakeitė parodymus dėl reikalavimo iš nukentėjusiojo S. M. pinigų už sugadintą benzopjūklą, nurodydami, kad konfliktas su nukentėjusiuoju kilo dėl asmeninių nesutarimų, tačiau apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje rėmėsi nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes, kas išsamiai aptarta apygardos teismo nuosprendyje. Tai pasitvirtina teismo medicinos specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, bei kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Taigi, apygardos teismas, tinkamai įvertinęs surinktų įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis J. M. kartu su kitais nuteistaisiais J. M. ir M. V. , panaudodami fizinį smurtą reikalavo iš nukentėjusiojo S. M. perduoti pinigus J. M. už neva jo sugadintą J. M. priklausantį benzopjūklą. Tuo pačiu paneigtas nuteistojo J. M. apeliacinio skundo argumentas, jog jis nereikalavo iš nukentėjusiojo pinigų už neva sugadintą benzopjūklą ir smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Be to, atkreiptinas dėmesys į pačią įvykių eigą bei nuteistųjų veiksmus, tame tarpe J. M. , kuris ginčija nuosprendžio pagrįstumą dėl jo nuteisimo pagal 294 str. 2 d. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistieji J. M. , J. M. ir M. V. girtavo pradžioje M. V. namuose, vėliau pas J. M. , kur kilo mintis nueiti pas nukentėjusįjį S. M. ir išsiaiškinti dėl sugadinto benzopjūklo ir pareikalauti pinigų už sugadintą benzopjūklą. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai nurodė, kad reikalaujant iš jo pinigų už neva sugadintą benzopjūklą, dalyvavo ir nuteistasis J. M. , taip pat pastarasis jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Apygardos teismui nebuvo pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, kas nepagrįstai ginčijama J. M. apeliaciniame skunde.

Taip pat apygardos teismas nuteistajam J. M. paskyrė tinkamą bausmę atsižvelgdamas į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, nuteistojo asmenybę, nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, J. M. padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą. Kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nusikaltimų padarymo metu nedirbo, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Todėl apygardos teismo paskirtoji laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Nuteistasis J. M. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jis pats atvyko į policiją ir atnešė pavogtus daiktus, tačiau tai neatitinka baudžiamosios bylos medžiagai bei pačio nuteistojo J. M. parodymams. Taip nuteistasis J. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė kaltę dėl nukentėjusiojo S. M. turto užvaldymo bei parodė, kad sekančią dieną po minėtų įvykių jis buvo nuėjęs pas kito nuteistojo J. M. sugyventinę J. J. , kuri atidavė iš nukentėjusiojo pavogtus daiktus ir liepė juos nunešti į policiją. J. J. jam paaiškino, kad šiuos daiktus jai kažkas perdavė mieste. Todėl nuteistasis J. M. ir nunešė šiuos daiktus į policiją. Taigi, įvertinus šias nuteistojo nurodytas pavogtų daiktų grąžinimo aplinkybes, neigiant savo kaltę, nėra pagrindo nuteistojo J. M. atžvilgiu taikyti BK 59 str. nuostatas, numatančias atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam J. M. bausmę, BK 54 str., 59 str., 61 str., 63 str., 64 str. reikalavimų nepažeidė.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.