Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, susipažinusi su D. S. prašymu (skundu), paduotu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Joniškio rajono apylinkės teisme gautas D. S. prašymas (skundas) privataus kaltinimo tvarka, kuriuo ji prašo iškelti bylą B. J. pagal 154 str., nes policijos komisariatas nepradėjo ikiteisminio tyrimo bylos.

Skundas negali būti priimtas ir turi būti grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. numatytų reikalavimų.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta veika, kurios padarymu yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismas nėra aktyvus proceso dalyvis renkant įrodymus ir jis negali būti įpareigojamas pats savo iniciatyva rinkti įrodymus. BPK 412 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys, o minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustatyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo.

D. S. skunde nenurodo nei teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimo, nei nusikalstamos veikos, kuria kaltina B. J., padarymo vietos, laiko, padarinių, netgi nenurodo pagal kurią BK 154 str. dalį kaltina B. J.. Iš D. S. privataus kaltinimo tvarka paduoto skundo matyti, kad jame abstrakčiai nurodytos aplinkybės, iš skundo visiškai neaišku, kada, kur, esant kokioms aplinkybėms pasireiškė galimai neteisėti B. J. veiksmai, nesuformuluoti aiškūs kaltinimai dėl konkrečios nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiojoje dalyje, padarymo.

Privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba, pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius neginčytinus duomenis. Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde. Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti besikreipiančiojo į teismą asmens advokatu ir už jį suformuluoti skundo motyvus ar reikalavimus. Besikreipiantysis į teismą asmuo, pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad D. S. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. reikalavimų, todėl nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis aukščiau išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 3 d., 439-440 str., teismas,

nutaria:

nepriimti D. S. skundo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.