- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- 2-4097-883/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03043-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) K. B. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. B. prašo nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje kartu su sutuoktine R. B., t.y. nustatyti, kad pareiškėjui K. B. nuosavybės teise priklauso ½ buto su 5,10 kv. m. rūsiu (duomenys neskalbtini). Prašyme nurodoma, kad antstolė G. V. vykdydama 2012-02-27 ir 2012-06-20 Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką, areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, (duomenys neskalbtini). Areštuotas turtas yra įgytas santuokos metu ir yra bendra jungtinė pareiškėjo ir jo sutuoktinės R. B. nuosavybė. Vykdydamas antstolio pasiūlymą ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, prašo nustatyti jo (skolininko) turto dalį bendrojoje nuosavybėje.
Posėdžio metu pareiškėjas prašymą palaikė, paaiškino, kad vykdymo procese areštuotas jo vardu registruotas butas. Kadangi minėtas turtas yra įgytas pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjo santuokos metu, todėl, preziumuojant, kad sutuoktinių turto dalys lygios, prašė nustatyti, kad jam priklauso 1/2 dalis buto. Paaiškino, kad butas su rūsiu yra vieno kambario, todėl detalios buto naudojimosi tvarkos nustatyti neįmanoma, butu įmanoma naudotis tik abiems savininkams kartu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. B. posėdžio metu nurodė, kad prašymui nustatyti K. B. turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje neprieštarauja.
Antstolė G. V. sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta įteikiant teismo šaukimą, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Atsižvelgęs į tai, kad antstolei G. V. ir išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai apie posėdį pranešta, teismas bylą nagrinėja antstolei G. V. ir išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai nedalyvaujant, nes byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, kuri numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės G. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-02-27 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką Nr. (23.17-08)-320-11031 dėl 128 563 28 Lt ir 2012-06-20 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-31577 dėl 41659,93 Lt išieškojimo iš skolininko K. B.. Antstolė 2012-07-03 areštavo vieno kambario butą su rūsiu, registruotą K. B. vardu, esantį (duomenys neskalbtini) (6, 9 b. l.). Areštuotą turtą skolininkas įgijo 1998 m. santuokoje su R. B. (5. b. l), todėl turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (LR CK 3. 88 str.).
Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis. Pažymėtina, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi skolininkas K. B.. Kaip jau buvo minėta, turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių K. B. ir R. B. nuosavybė. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad antstolis išieškojimą vykdo iš skolininko K. B. asmeninio turto, todėl yra būtina nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendra su sutuoktine R. B. nuosavybe. Antstolis areštavo abiems sutuoktiniams priklausantį nekilnojamąjį turtą – vieno kambario butą. Pareiškėjas, pateikęs pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, konkrečiai suformulavo reikalavimą ir nurodė, jog prašo nustatyti, kad pareiškėjui K. B. nuosavybės teise priklauso ½ buto su 5,10 kv. m. rūsiu.
Pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, priskiriant skolininkui ½ dalį buto, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 straipsnyje numatytus reikalavimus. Teismas sutinka su pareiškėju, kad nustatyti detalios vieno kambario buto naudojimosi tvarkos neįmanoma, todėl butas paliekamas bendram sutuoktinių naudojimuisi.
Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 2 d., teismas
nutaria:
Prašymą patenkinti.
Nustatyti, kad skolininko K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje nuosavybėje yra ½ buto su 5,10 kv. m. rūsiu (duomenys neskalbtini).
Nustatyti naudojimosi butu (duomenys neskalbtini) tvarką: butą palikti bendram K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojimui.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.