- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- 1-401-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51757-16-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
sekretoriaujant Indrei Veselkaitei, Monikai Petrošiutei, Aidai Gaučienei, Ramunei Gudaitei, Vilmai Smolskienei, S. B., Gitanai Levčenkaitei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini) d., Rusijoje, Vorkutoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Ž. būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , vykdančios didmeninę prekybą gyvais galvijais, mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą, mažmeninę prekybą šviežiai atšaldyta skerdiena, subproduktais, rūkytais mėsos gaminiais, juridinių asmenų registre įregistruotos 1999 m. gruodžio 24 d., registravimo adresas (duomenys neskelbtini)) direktore, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 30 d. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio reikalavimus, kur nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdama atsakinga už įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą, sąmoningai pažeisdama teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą - 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, tyčia organizavo ir apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinę apskaitą, o būtent: neapskaitė grynųjų pinigų gavimo už parduotą galvijų skerdieną ir mėsos gaminius bei nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso už 110 955,64 Eur, nedeklaravo valstybės biudžetą mokėtino 19 800 Eur pridėtinės vertės mokesčio, metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. sausio - spalio mėn. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės apskaičiuotą turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą, pajamas, apmokestinamąjį pelną bei mokėtiną 9 811 Eurų pelno mokesčio sumą, t. y. apgaulingai organizuodama ir tvarkydama buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2016-10-30 dėl grynųjų pinigų neapskaitymo UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarė 110 955,64 Eur turtinę žalą ir dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, turto vertės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros;
be to, R. Ž. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 30 d. būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ direktore, atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už savalaikį, tinkamą ir teisingą duomenų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL valstybei mokėjimo, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, 90 straipsnio 1 dalį, 78 straipsnio 1 dalį - „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio 1 dalį - „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos”, 53 straipsnio 1 dalį, kad „pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną”, 57 straipsnį, kad „mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti”, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo IX-575 (su vėlesnėmis redakcijomis) 4 straipsnio, kad „finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus”, 15 straipsnio 9 punktą, 16 straipsnio 7 punktą, kad iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, reikalavimus, Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose metinėse pelno mokesčio ir PVM deklaracijose nedeklaravo:
už laikotarpį 2013 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini) ” pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo galvijų skerdienų ir mėsos gaminių pardavimo pajamų iš viso už 94 287 Eur bei į valstybės biudžetą nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio: 2013 metais - 1 335 Eur; 2014 metais - 145 Eur; 2015 metais -6 151 Eur; 2016 m metais - 2 180 Eur, t. y. metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose valstybinei mokesčių inspekcijai už 2013, 2014, 2015 metus ir 2016 metų sausio – spalio mėn. laikotarpį pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės apskaičiuotą turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą, pajamas (deklaracijos (duomenys neskelbtini) 18 eilutėje) ir apmokestinamąjį pelną (deklaracijos (duomenys neskelbtini) 46 eilutėje), o PVM deklaracijose (forma FR0600) taip pat nedeklaravo 94 287 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių (finansinių ūkinių operacijų už mėsos gaminių ir skerdenos pardavimą), nuo kurių nepaskaičiavo 19 800 Eur į valstybės biudžetą mokėtinos PVM sumos ir tokiais veiksmais 2013-2016 m. sausio - spalio mėn. laikotarpiu pažeisdama aukščiau nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių teisės aktų reikalavimus išvengė 9 811 Eur pelno mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą ir 19 800 Eur PVM sumos mokėjimo į valstybės biudžetą, tokiu būdu nesumokėto pelno ir pridėtinės vertės mokesčių bendroje 29 611 Eur sumoje ir tuo padarė valstybės biudžetui 29 611 Eur turtinę žalą.
Kaltinamoji R. Ž. kalta neprisipažino ir parodė, kad jai inkriminuojamų veikų nepadarė ir yra nekalta. Ji nurodė, kad byloje tiriamu laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 30 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore, jos vyras buvo komercijos direktorius ir įmonės akcijų savininkas. Šiuo laikotarpiu mažmeninėje prekyboje UAB „(duomenys neskelbtini) “ prekiavo veršienos, jautienos, kiaulienos skerdiena, jų produktais. UAB „(duomenys neskelbtini) “ - jų šeimos verslas, visa šeima ten dirbo, be jos vyro dirbo ir duktė, ir sūnus. Jos išsilavinimas - aukštasis chemikės technologės, šiame versle dirba nuo 2001 m., vieną parduotuvę atidarė 2008 m., o 2013 m. kitą. Ji dirbo kartu su vyru, pradžioje jie pirkdavo gyvulius, ji pardavinėjo skerdieną, buvo „Biovelos“ tiekėjai, supirkinėjo ir perpardavinėjo „Biovelai“ gyvulius. Jie patys veždavosi jautieną iš „Samsono“, kitus gyvulius iš UAB „Baltoji lūšis“ ir kitur. UAB „Kazena“ yra skerdykla, kurios paslaugomis jų įmonė naudojosi. Su įmonėmis UAB „Eiginta“ ir UAB „Vendita“ prekiavo, jie sutartiniai klientai, jiems tiekdavo skerdieną. Įmonės prekių inventorizacija būdavo daroma savaitės gale. Darbuotojų drausminimui nuo 2013-08-19 buvo vedamas savaitinis skerdienos svėrimų sąsiuvinis – tai didesnio formato, raudonos spalvos, kietais viršeliais, sąsiuvinis (kuris FNTT specialistės išvadoje įvardintas, kaip Nr. 1), kurį 2016-10-15 įmonės kioske - parduotuvėje kontrolinio patikrinimo metu Šilainių turguje Žemaičių pl. 66, Kaune, policija išėmė. Tai buvo kioske vedamos prekybos apskaitos juodraštis, o ne įmonės vedamos buhalterinės apskaitos dokumentas. Tą dieną šiame žalios mėsos kioske-parduotuvėje dirbo ji ir jos dukra R. Ž. -R., kuri negali atvykti į teismą, nes ištekėjo už graiko ir 2017 m. išvyko gyventi į Graikiją. Mėsos skerdienos prekyboje ne visada dirbantys samdomi žmonės būna sąžiningi. Tuo tikslu paminėtoje įmonės parduotuvėje pagrinde kiekvieną savaitgalį buvo vykdomi kontroliniai svėrimai, tikslu žinoti suprekiautos skerdienos kiekį ir likučius ateinančiai savaitei. Tai buvo surašomą į šį sąsiuvinį kiekvieną savaitę, šis juodraštis neturėjo jokios įtakos įmonės buhalterijai, buhalterė apie jį nežinojo. Šį sąsiuvinį daugiausiai vesdavo pati kaltinamoji. Darbuotojai svėrimo metu savaitės pabaigoje tik surašydavo skerdienos likučių svorius, o ji pati surašydavo likučių kainas su PVM. Šaldikliuose būdavo mėsa gauta pagal sąskaitas faktūras, todėl sąsiuvinyje ji nurodydavo, kiek mėsos parduota, kiek dar kabo šaldiklyje sušaldyta. Skerdiena būdavo kiaulienos, jos vertės visą laiką būdavo tos pačios. Dažniausiai sekmadienį darbuotojai mėsą susverdavo ir surašydavo likučius. Jie žinojo, kad direktorė viską patikrins ir suskaičiuos. Po to kaltinamoji sąsiuvinyje susirašydavo kainas, kurias ji nustatydavo skerdienai. Dar buvo ir mažo formato raudonas sąsiuvinis (FNTT specialisto išvadoje įvardintas kaip Nr. 2) su metaline spyruokle nugarėlėje. Šiame sąsiuvinyje būdavo nurodytos gaunamos į prekybą prekės, tai buvo rašoma tik dėl savęs, tai nebuvo atskira buhalterija. Ji niekada šių sąsiuvinių su užrašais nelaikė dokumentais, ji juos galėjo sunaikinti bet kada, nes nuo jų nepriklausė įmonės ūkinės-finansinės apskaita ir tos apskaitos dokumentams. Ji, kaip įmonės direktorė, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasa turi būti tvarkinga, apskaitos dokumentai turi būti sudėti nustatytoje vietoje, jokių atskirai pardavėjų vedamų sąsiuvinių ten neturi būti. Tačiau šie sąsiuviniai buvo, juos galėjo matyti darbuotojai, buvo kaip drausminimo priemonė, kad ji juos tikrindavo darydama kontrolinius patikrinimus. Kaltinamoji nesutinka su UAB „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės mokestinės veiklos patikrinimą atlikusios FNTT specialistės Z. K. 2017-04-07 ir 2018-07-19 išvadomis, nes patikrinimo metu nebuvo įvertinti ir neapskaityti visi jai pateikti įmonės apskaitos dokumentai, pirminio patikrinimo metu specialistė padarė skaičiavimus remdamasi tik policijos patikrinimo metu parduotuvėje išimtais sąsiuviniais Nr. 1 ir Nr. 2, kurie savo pobūdžiu yra tik laisva forma pildyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdytos prekybos juodraščiai. Įmonės ūkinė veikla matyti iš įmonėje esančių oficialių buhalterinių dokumentų. Parduotuvėje buvęs kasos aparatas pardavus prekę išmušdavo tik prekės sumą, būdavo užrašoma – „mėsa“, čekyje matydavosi PVM dydis. Tie policijos išimti aštuoni lapeliai su užrašais buvo tik darbuotojų juodraštiniai užrašai, iš kurių matydavosi, kad kuris nors įmonės darbuotojas nusipirkdavo sau prekių mažesne nei parduotuvės pardavimo kaina, nes tokia lengvatinė tvarka jiems buvo taikoma parduotuvėje, tie pirkimai atsispindėdavo kasoje, jie įtraukti ir į sąsiuvinį Nr. 2. Šiame raudonajame sąsiuvinyje yra nurodytos prekių sumos su PVM, bet kodėl būtent tam tikrą dieną ir tam tikros prekių vertės nurodytos dabar negali niekuo pagrįsti. Taip būna todėl, kad nėra mėsos kaina vienoda, ji kinta, galima paimti prekę iš vitrinos, pvz. gali parduoti kumpį po 8 eurus, bet gali ji išpjaustyti, dalį mėsos parduoti brangiau, dalį mėsos sumalti ir parduoti pigiau. Dėl 2017-04-07 patikrinimo išvadoje dėl 2013 m. gruodžio mėn. nurodyto 27086,51 skirtumo ir dėl PVM sąskaitų nebuvimo, gali pasakyti, kad sąskaitos faktūros galėjo atsirasti apskaitoje tik kitą mėnesį, gal pardavė prekes gruodžio 30 dieną, gal persimetė sąskaitos į kitus metus. Ji sąskaitas išrašinėdavo tada, kai reikėjo išrašyti, o gal ir sausį išrašė. Negali paaiškinti nustatytų 20 tūkstančių skirtumo. Dažniausiai mėsos likučių svėrimas būdavo atliekamas sekmadienį, tada sąsiuviniuose užfiksuodavo savaitgalio likutį, nes ji domėdavosi kiek mėsos dar turi, kartu buvo nurodomi ir pardavimo antkainis (PVM ir antkainio procentas). Pvz. jei ji gauna mėsytę po 3 eurus, tai automatiškai 3 eurai plius PVM, po to užsideda pardavimo antkainį, tokią pardavimo suma būdavo įmušama į kasos aparatą. Raudonajame sąsiuvinyje yra užfiksuota jos preliminari apskaita, kiek ji norėtų gauti pardavus prekę (mėsos gaminius), nes ją gali parduoti ir už 6 eurus, o po to ir po 3 eurus. Sąsiuvinyje yra preliminarūs jos skaičiavimai. Procese kinta viskas. Kai paimama skerdiena iškapojama, jei ji pastovi neparduota, tada ją galima parduoti sumalus, parduodant kaip mėsą kotletams, tada kinta kaina. Daug kas priklauso nuo mėsininko darbo, kiekvienas mėsininkas iškapoja skirtingai. Po iškapojimo mėsos kaina gali skirtis 15 procentų. Todėl ji mėsos kainas sąsiuvinyje rašėsi tam, kad jas matytų darbuotojai. Ji turėjo tokius darbuotojus, kuriems viskas rūpėjo, ką ji čia daro, kiek uždirba iš prekybos, kad jiems keltų atlyginimą. Sąsiuviniai paprastai būdavo pas ją, tą kartą, kai jie buvo išimti policijos, ji sąsiuvinį Nr. 1 atsinešė sekmadienį, nes turėjo būti svėrimas. Todėl darbuotojai, kaip drausminimą, šį sąsiuvinį matydavo sekmadieniais, kai sverdavo mėsą. Anksčiau jį atsinešdavo penktadieniais. Sąsiuvinyje užrašytas žodis „suprekiauta“ yra jos lūkesčiai, kurie atsirasdavo iš jos preliminarių skaičiavimų. Jos lūkesčiai, numatyti sąsiuvinyje, buvo ne visada patenkinami. Jie labai sunkiai išgyvena ir sunkiai dirba, todėl ir ji, pati būdama direktore, dirba už prekystalio. Sąsiuviniuose yra taisymų, nes būdavo, kad darant svėrimą ateina žmogus ir parduoda jam mėsą, svėrimo rezultatai keičiasi. Jos vyras S. (sąsiuviniuose minimas, kaip S.) Ž. atveždavo nupirktą mėsą, jis atveždavo ir pasako svorį, būna kartu ir krovinio važtaraštis. Jai pasako ir kainą už kiek pirko, ir jai pasakydavo mokėsi po tiek, plius 21 proc. Ji viską į sąsiuviniuose vedamą apskaitą surašydavo iš sąskaitos- faktūros. Viskas tyrimui pateikta, ko prašė specialistė. Dėl lapelių, pridėtų prie bylos, tai du gal jos dukros raštu surašyti, ji anksčiau tokių lapelių nematė. Dukra dirbdama pildė ir sąsiuvinius, pvz. sąsiuvinis Nr. 1,psl. 17, 2016 m. spalio 10 d. grafoje, yra dukros pildytas su pieštuku ir nurodytas likutis, 528,68 euro, tai gal toks likutis liko. Gal antkainis parašytas, ji nežino. Dideliame sąsiuvinyje Nr.1 nurodyta apie tai, kad 2016 m. spalio 12 d. veršiuką 52 kg atvežė S. jos vyras, jį užsakė UAB ,,Šilas“ ir po to tą skerdieną išvežė. Didelės raudonos knygos Nr. 1 psl. 81 surašė pardavėja Vilma, nurodyta produkcija, žinoma kaina, svoris, o po to ji padaugindavo iš antkainio ir PVM, kad nustatytų parduodamos prekės galimą kainą. Praeitos savaitės likutis būdavo užrašomas viršuje, o paskui išskaičiuodavo, kad išvežus mėsą, tarkim į ,,Šilus“, jai liktų 46 proc. Kartais ir daugiau antkainio užsidėdavo. 1754,98 Eur kaina, tai paimta prekių, o suprekiauta 2349 Eur. Paskaičiavus visas sąskaitas – faktūras, susidėdavo galutinės sumos. Kiekvieną savaitės pradžią sistema ta pati, kad atsikelia į sąsiuvisuskaičiuotas likučius, padarius svėrimus. Būdavo nurodoma savaitės pradžioje paimtų prekių likutis ir naujos prekės su antkainiu. Į parduotuvės kasą keliaudavo ir gauti pinigai už mėsą iš kitų įmonių, su kuriomis jie buvo sudarę tiekimo sutartis. Raudonuose sąsiuviniuose galėjo būti netikslumų, matyti, kad likutis gavosi didesnis, vadinasi procentas gal netiksliai buvo pridėtas, nes ji tik preliminariai skaičiuodavo pardavimo kainas. Teisme gavus pakartotinę 2018-07-19 specialisto išvadą, ir išklausius jos įmonės buhalterės liudytojos A. M. parodymus vertinant šią išvadą, kaltinamoji nurodė, kad nesutinka su išvadoje nurodytais faktais ir ji laikosi tos pačios kritinės pozicijos, kaip ir įmonės buhalterė A. M., dėl specialistės Z. K. išvadų.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji ir neprisipažįsta padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jos kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais, liudytojų ir ekspertės Z. K. parodymais, ekspertės pateiktomis specialisto išvadomis, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, UAB“ (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje užfiksuotai bylai svarbiais duomenimis bei įmonės prekybos kioske - parduotuvėje išimta rašytine medžiaga- sąsiuviniais Nr. 1 ir Nr.2.
Liudytojas S. Ž. parodė, kad jis yra kaltinamosios R. Ž. vyras, jie santuokoje 30 metų. Individualioje įmonėje nuo 1999 metų jis dirbo direktoriumi, o 2005 metais įsteigta įmonė, kurios direktore paskirta žmona. Jis turi leidimą užsiimti gyvulių prekyba, gali prekiauti ir skerdiena. Pradžioje buhalteriją tvarkė M., po to nuo 2011 metų buhalteriją tvarko buhalterė A. M.. Jis yra komercijos direktorius ir prižiūri įmonėje transportą, pirkimą, pardavimą, organizuoja gyvulių supirkimus, supirkimų reklamos reikalus. Įmonė turi du prekybos taškus Šilainiuose ir yra vykdoma didmeninė prekyba. Įmonės apyvartos nežino, tuo užsiima žmona. Įmonėje daro akcininkų susirinkimus kas pusę metų. Direktorė pristato įmonės ataskaitas, mintinai jų nežino. 2017 metais įmonė buvo pelninga, tik vieni metai buvo nuostolingi. Vienais metais buvo pelnas apie 50000 eurų. Jis, kaip įmonės savininkas, kontroliuoja įmonės veiklą, bet parduotuvėse nesėdi ir neskaičiuoja parduodamos mėsos kiekių. Jis pagrinde dirba didmeninėje prekyboje, perka galvijus bei jų skerdieną, tarpininkauja tai perparduodant. Įmonė užsiima ne tik žaliavos prekyba savo reikmėms, bet ir produkcijos perpardavimu kitoms įmonėms. Įmonės pagrindinė veikla – skerdienos ir galvijų pirkimas - pardavimas tarpininkaujant tai perkant, išvežimas skerdienos į parduotuves, tai sudaro 80 proc. įmonės veiklos. Šį verslą žino 20 metų. Jis yra pagrindinis įmonės akcininkas, bet buhalterijos nežino. Žmona yra įmonėje samdoma darbuotoja. Įmonės apyvartos negali pasakyti, bet įmonės turto yra nupirkta už 105000 eurų, įmonės pelno negali pakomentuoti. Priduodant dokumentus VMI ir registrams, juos pasirašinėja direktorė. Jo sritis žaliavos tiekimas ir produkcijos realizavimas. Prekybos taškuose veiklą vykdė žmona. Buhalterė A. M. atvykdavo pas juos į ofisą, Rimgauduose, namų adresu. Ofisas oficialus, ten įmonės buveinė. Ofisas yra atskiras kambarys, yra kambaryje kompiuteris, nėra užrašų apie įmonės pavadinimą. Į ofisą atvyksta užsakovai, pirkėjai ir ten liudytojos A. M. darbo vieta. Buhalterė gal kada ir važiuoja į parduotuves, bankines operacijas atlieka buhalterė su direktore. Jis pats turi teisę naudotis įmonės kasa. Mano, kad pareikšti kaltinimai žmonai neteisingi. Buhaltere jis pasitiki 100 proc. Jų prekybos kioskuose Šilainių turguje nėra didelė apyvarta, pelnas uždirbamas dėl galvijų ir skerdienos išvežimo į didmeninę prekybą, pagrinde gyvuliais, o ne skerdienos. Parduotuvėse prekiaujant skerdiena nėra didelio pelno, gal 10-20 proc. Jis negali komentuoti dėl to, kad jo žmona, kaip įmonės direktorė, yra kaltina 215526 eurus neįtraukus į įmonės sąskaitą. Jis jai nebuvo davęs nurodymo slėpti mokesčius, įmonėje jokių klastojimų nebuvo. Su 2017-04-07 specialisto išvada jis susipažinęs, bet į ją nesigilino, nes nėra specialistas. 2016 ir 2017 metais sumažėjo pelnas pagal balanso duomenis, kai prasidėjo euras ir nukrito pelnas. Jis pagrinde organizuoja įmonėje prekybą, daro ir produkcijos užpirkimus, derina kainas, rašo gyvulių pirkimo kvitus, važtaraščius. Kai vyksta realizacija, išrašomos sąskaitos – faktūros. Jeigu jis pasiskerdžia galviją, tada skerdieną išveža į turgų, bet, jeigu paprašo kita įmonė, jis išveža tą skerdieną. Jis nuperka galvijus, sumoka grynais ir pavedimu, pildo gyvulių pirkimo kvitus, krovinio važtaraščius. Jis išgrynina pinigus, užpajamuoja ir padeda dokumentus ofise, kai ten nuvyksta. Direktorė tvarko grąžintus dokumentus. Kai atveža gyvulius į skerdyklą, pildo krovinio važtaraščius ir jis lieka skerdykloje, kol gyvulys yra paskerdžiamas, nes skerdykla nieko neišrašo dėl suteiktų paslaugų. Po to skerdienos sąskaitą - faktūrą veža direktorei. Ji dokumentus sega į segtuvą. Buhalterė gauna dokumentus kiekvieną dieną ir juos tvarko. Įmonėje yra vienas žmogus A. P., kuris atlieką tą patį, ką jis, perka - parduoda gyvulius, pardavęs gyvulius jis parveža dokumentus į įmonę. T. Ž. turi teisę priimti dokumentus. Atlikęs sandorį dokumentus palieka įmonėje. Įmonėje patvirtinta, kokiu principu pateikiami dokumentai. Gyvuliai yra perkami pagal griežtą apskaita, reikalingi dokumentai ir gyvulių statusas patikrinamas prieš perkant, išsiaiškinama ar galima juos pirkti, nei vieno gyvulio be reikiamos žymos neišveža. Vėliau dokumentus tvarko buhalterija. Įmonėje patikrinimai gal buvo ir anksčiau, tiksliai dabar negali pasakyti, tačiau per 20 darbo metų jokių ūkinių problemų nebuvo, nors jie ir buvo tikrinti VMI. Įmonėje audito nėra darę. Įmonėje jie „juodos“ buhalterijos nevedė. Policijos įmonėje išimti du sąsiuviniai, tai jo žmonos lūkesčiai parduotuvėje vykdant mėsos prekybą. Jis buvo girdėjęs apie šiuos sąsiuvinius, bet sąsiuvinių nematė, nėra juose nei dėjęs parašų nei atlikęs skaičiavimų. Jis matė, kad žmona rašosi į sąsiuvinį lūkesčius - turėdama mėsos gabalą, rašo, už kiek nori parduoti. Pavyzdžiui skerdieną gauna po 3 eurus, o nori parduoti už 5 eurus, bet būna, kad nepardavė už 5 eurus. Jam žmona sakė, kad tame sąsiuvinyje yra jos skaičiavimai, kad ji paskaičiuoja skerdienos iškapojimus. Jie pasikalba apie įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ veiklą, ar duoda pelną parduotuvė, kol duoda parduotuvė pelną, jos neuždaro, jeigu neduos pelno, uždarys. Iš viso turguj turi kelis kioskus, konkurencija didelė, todėl prekių kaina priklauso nuo konkurencijos. Policijos parduotuvėje rastame „spalio 16 d.“ lapelyje Nr.1 galėjo būti parašytas jo padarytas veršienos užsakymas. Tai galėjo būti atvejis, kai jis atvežė skerdieną, jeigu po to jos reikėjo – ją išvežė, todėl ji neužfiksuota. Jis pats parduotuvės savaitės pelno neskaičiuodavo ir jokio tokios apskaitos sąsiuvinio nematė, nes nestovi parduotuvėje.
Liudytoja V. Š. parodė, kad ji dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ pardavėja žalios mėsos kioske Šilainių turgavietėje, šiame kioske anksčiau dirbo ir direktorės sūnus T. Ž.. Ji dirbdavo slenkančiu grafiku po 3-4 dienas iš eilės. Dar yra rūkytų gaminių kioskas, ten dirba direktorė R. Ž.. Kioskuose yra kasos aparatai, ji jais naudojasi. Ji atskirai nerašo, ką pirkėjas nupirko. Kad kažką perka sau ji pasakydavo direktorei, ir ji jai pigiau parduodavo, pirkimą įmušdavo į kasą ir pridėdavo čekį, jeigu reikia. Kioske yra nemažas šaldytuvas mėsai. Šaldytuve temperatūra nuo 0 iki 3 laipsnių, mėsa neužšaldavo. Paprastai iš karto kioskas-parduotuvė gaudavo pardavimui pusę jaučio, dvi kiaules. Mėsą atveždavo UAB ,,Samsonas“. Pats direktorius S. Ž. atveždavo jautieną, ji būna sukapota, o kiaules atveža po pusę. Dar jie prekiauja aviena, veršiena, kiauliena. Kai mėsą atveža, ją pasveria, išrašo sąskaitą – faktūrą, ji priima dokumentą, pažiūri svorius, po to mėsininkas kapoja mėsą. Mėsininkas dirba ne visą darbo dieną, ryte atveža mėsą ir jis iki pietų ją sukapoja. Mėsininkas žino, ką iškapoti pagal asortimentus. Važtaraščius ji susegdavo ir atiduodavo direktorei. Kasą vakare priduodavo direktorei, atiduodavo jai tos dienos pagal kasą suprekiautus pinigus, tai buvo užrašoma kasos knygoje. Jeigu per dieną nenupirkdavo visos mėsos, tada ją dėdavo į šaldytuvą, jautieną iš šaldytuvo kartais išveždavo po dienos kitur. Savaitės bėgyje likdavo neparduoti įvairūs mėsos kiekiai, ji į tai nesigilindavo, nes parduotuvės direktorė R. Ž. tvarkė parduotuvės ūkinę veiklą. A. M. dirba buhaltere. Ji matydavo, kaip buhalterė A. M. ateidavo pas R. Ž., bet tai būdavo retai. Ji įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ ofise nėra buvusi. Liudytojai parodytas mažo formato raudonas sąsiuvinis (byloje pateiktas, kaip daiktinis įrodymas), jai žinomas, ji yra rašiusi į tą sąsiuvinį, ji mato įrašą sąsiuvinyje - kiaulienos šoninė ir parašyta, kad atvežta iš ,,Krekenavos“ ir parašyta kiek reikės mokėti, tai parašyta ir sąskaitoje - faktūroje. 2016 m. spalio 4 ir 6 d. ji taip pat rašė sąsiuvinyje, ne kiekvieną dieną jame ji rašydavo. Pvz. 16 lapas reversas – įrašas viršuje „ 2016m. spalio mėn. 03-09 d.d.“: 2016 m. spalio 6 d. yra įrašas, kad atvežė „1 gyv Kiauliena“ (Samsonas) parašyta sąsiuvinyje, kiek reikės sumokėti ir sąskaitoje ta suma nurodyta. Ant vienos sąskaitos surašyta veršiukas („1 gyv Veršiena (35,5 kg)“), ir avytė (1 gyv Aviena (21,5 kg) Balt. lūšis“), tai reiškia, kad buvo išrašyta bendra sąskaita. Žemiau įrašas „0,5 gyv Jautiena (S.) 63 kgx1+21%”, tai reiškia, kad atvežė S. Ž. 63 kg jautiena ir plius 21 proc. Ji surašydavo į sąsiuvinį tai, kas būdavo surašyta ant sąskaitos - faktūros. Analogiškai ir „2016 m. spalio 12 d.“ viskas surašyta su PVM, taip kaip parašyta sąskaitoje - faktūroje. Sąsiuvinyje rašė tai, ką jai nurodė R. Ž., todėl vienur parašyta su PVM, kitur be. Tą sąsiuvinį pagal dienas gal subraižė pati direktorė, arba kas nors kitas, bet ne liudytoja. Liudytojai parodžius policijos prekybos vietoje išimtus lapelius, liudytoja nurodė, kad kai kurie lapeliai surašyti jos ranka, pvz. 2016 m. spalio 13 d. apie tai, kad sau ji pasiėmė pigiau dešrelių ir dėlto tai ji parašė į tą lapelį, sumokėjusi už dešreles pinigus į kasą. Sąsiuvinį iš jų kiosko direktorė pasiimdavo, nes sąsiuvinis buvo kaip juodraštis. Maži lapeliai prie sąsiuvinio reiškia, kas ką pasiėmė. Pvz. iš 2016 m. spalio 11 d. įrašo lapelyje matyti, kad matomai, direktorė sau kažką pasiėmė iš prekių, liudytoja tai nurodydavo lapelyje. Iš 8 lapelių pridėtų prie raudono sąsiuvinio matyti, kad jos ranka užpildyti nuo 2-o iki 8-o lapelių, kas užrašė ant pirmojo lapelio užrašus „2016 spalio 10-16 d.d. Prekių paimta (15%+1075,83)+528,68 =1765,88 Įmušta: 940.25 Liko: 825,68”) ji nežino, negali pasakyti. Parodytas liudytojai prie bylos esantis daiktinis įrodymas didelis raudonas sąsiuvinis yra taip pat ir jos pildytas. Pvz. 2016 m. spalio 2 d. (sąsiuvinio psl. 81, psl. 16-17) jos ranka parašyta svėrimas . Dideliame sąsiuvinyje buvo rašoma skerdienos kaina be antkainio, ji savaitės gale per svėrimus surašydavo svorį, kas liko, nes mėsininkas pasverdavo, jai pasakydavo svorį, ir ji jį įrašydavo. Vėliau likusias sumas ir galutinę sumą surašydavo direktorė. Pvz. Ji rašo - veršienos plaučiai, tai parašo prekės pavadinimą, skerdikas pasako svorį ir ji parašo, jeigu žino, ir kainą. Savikaina, tai mėsos kaina be antkainio. Kai mėsa neišskirstyta dalimis, dar jeigu nesukapota, tai ir skerdienos kita kaina. Nežino, kas pildo gale sąsiuvinio, kas pildo likučius, nežino, parašas ne jos. Kas jai reikalinga surašiusi sąsiuvinį atiduodavo direktorei, o kas ką rašydavo, nežino. Iš sąsiuvinio matyti, kad ir malta mėsa gabaliukais būdavo šaldiklyje, sąsiuvinyje nurodyti ir kiaušiniai, nes ir jais bandė jie prekiauti. Ji perrašydavo sąskaitų - faktūrų duomenis iš sąsiuvinio, o paskui sąskaitas atiduodavo šeimininkei R. Ž.. Nesigilino, kodėl tokia tvarka reikia perrašyti iš sąskaitų -faktūrų, nes buvo nustatyta tokia tvarka ir ji neklausinėdavo. Sąskaitas - faktūras šeimininkė pasiimdavo sekmadieniais, o pinigus iš kasos pasiimdavo kiekvieną dieną. Į sąsiuvinį rašė duomenis, kas nurodyta prekių dokumentuose, nieko iš savo galvos nerašė. Kokia ant etiketės kaina, tokią ir rašydavo. Ji nieko blogo nepadarė. Nemano, kad tie sąsiuviniai yra juodosios buhalterijos sąsiuvinis.
Liudytoja A. M. parodė, kad ji nuo 2011 m. balandžio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ vyr. buhaltere. Ji turi aukštesnįjį ekonomikos-finansų išsilavinimą. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini). Ji dirba namuose, nuotoliniu būdu, gauna dokumentus ir vadovaudamasi jais tvarko buhalteriją. Jei reikia pasitarti su įmonės vadovybe, susitikimai vyksta įmonės registracijos adresu, tai yra direktorės R. Ž. namų adresas. Įmonėje dar dirba komercijos direktorius S. Ž., vadybininkas-tiekėjas T. Ž., vairuotojas A. P., pardavėjos J. A. ir V. Č., mėsininkas J. M.. Komercijos direktorius yra R. Ž. vyras, o vadybininkas yra direktorės sūnus. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinę apskaitą vykdo ji viena. Įmonės patikrinimai prasidėjo nuo 2016 m. Tikrino VMI, nerado trūkumų. Ji formuoja ir teikia UAB „(duomenys neskelbtini) “ deklaracijas apie įmonės veiklą. Įmonė gaudavo pelną: 2016 m. buvo apie 10 000 eurų pelno, 2015 m. direktorė uždirbdavo 800 eurų atlyginimo, vyr. buhalterė dirbo puse etato ir gaudavo 200 eurų, vadybininkas gaudavo 650 eurų, kasininkės gauna po 410 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini) “ turi du prekybinius kioskus Šilainių turgavietėje, vieną šalia kito. Apie byloje minimus policijos išimtus raudonos spalvos du sąsiuvinius ji nebuvo apie tai informuota R. ir St. Ž., ji nesusidūrė su UAB „(duomenys neskelbtini) “ juodąja buhalterija, minėtais sąsiuviniais. Ji policijos atliktame patikrinime nedarydavo. Ji skaitė 2017-04-07 specialisto išvadą. Iš patikrinimo medžiagos jai užkliuvo palyginimai, iš kur išaugo nedeklaruoti sandoriai. Lyginamos sumos, kurios yra ištrauktos iš sąsiuvinio, ir apyvartinės lėšos, tačiau į skaičiavimus neįtraukti veiksniai, tai yra įmonės pardavimai pagal PVM sąskaitas faktūras sutartiniams pirkėjams. Nes prekyba vyksta ne tik turgavietėje, kur jie parduoda prekes per kasos aparatus, bet ir pati įmonės nupirkta ir perparduodama skerdiena išvežama pastoviems klientams sudariusiems su UAB „(duomenys neskelbtini) “ tiekimo sutartis, didžiausią produkcijos pirkėjų procentą sudaro UAB „Eiginta“. Šios sąskaitos nebuvo įtrauktos, nors visos pardavimo sąskaitos faktūros buvo pateiktos tyrimui, nes tai sudaro didelį skirtumą. Apyvartinės lėšos, tai yra tokiu būdu gautos realizacinės pajamos, jos turėjo būti įvertintos. Pagal sąsiuvinį išeina, kad jame yra mažiau parodyta, nei parodyta įmonės apskaitoje, tai yra svarbus aspektas, nes ta parduodama skerdiena sutartiniams stambiems pirkėjams sudaro didelį procentą įmonės prekybinių pajamų. Jai niekas nesiūlė rašyti prieštaravimų. Gaunami skirtumai tarp skaičiavimų tokie milžiniški. Ji atliko savus paskaičiavimus. Pagrindiniai įmonės tiekėjai yra UAB „Eiginta“ ir UAB „Vendita“. Labai retais atvejais atsiranda kiti tiekėjai, įskaičiuoti ir kiti. Reikalingos sąskaitos faktūros pateikiamos laiku deklaracijoje. Pabrėžtina, kad nuo 2016 m. spalio mėn. atsirado prievolė teikti VMI krovinio važtaraščius, todėl išvežimus galima patikrinti. Ji į savo paskaičiavimus įtraukė tai, kas buvo tyrime neįvertinta, prisideda PVM ir neįvertintos sąskaitos faktūros, iš ko susidaro skirtumas. Yra didžiulis skirtumas tarp apyvartinių lėšų ir apyvartinių lėšų be PVM. Visos įmonės sąskaitos faktūros buvo pateiktos specialistei, jos yra byloje. Raudonųjų sąsiuvinių, kurie yra byloje, ji nematė, tik susipažino su fragmentais iš jų. Praėjusio mėnesio ūkinės finansinės veiklos apskaičiavimui duomenis pateikdavo įmonės vadovė direktorė R. Ž., ji gaudavo segtuvą su dokumentais už mėnesį ir dirbdavo su jais, pačios kioskų pardavėjos jai neteikia jokių duomenų. Raudonajame sąsiuvinyje nurodytos sumos yra su PVM, tai yra apyvartinės lėšos, supranta, kad tai, kas suprekiauta, yra apyvartinės lėšos. Yra EKA žiniaraščiai, sąskaitų žiniaraštis. Žmogus paprastai neperka kioske, čekis visada turėdavo būti išmuštas, ir tik pirkėjui paprašius buvo išrašoma sąskaita, pagal PVM sąskaitas faktūras paprastai būdavo išvežama skerdiena sutartiniams pirkėjams. Būdavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsiveža skerdieną, su skerdienos krovinio važtaraščiais, pradžioje mėsą pasikabindavo savo kioske, po to pagal PVM sąskaitą faktūrą išveždavo savo klientui. Šios sąskaitos 2017-04-07 specialisto išvadoje nebuvo įtrauktos, nors šios sąskaitos faktūros yra deklaruotos ir įtrauktos, yra atskiri registrai. Šie pinigai nepatenka į elektroninių kasųū apskaitą (EKA). Ji sąsiuvinių nėra mačiusi. Ji nekontroliuoja pardavėjų pasikeitimų, perdavimų, tai darė kaltinamoji. Negali pasakyti, kas rašė sąsiuvinyje, ten ne vieno asmens rašyta, bet jos rašto nėra. Teigia, kad savo padarytus apskaičiavimus gali pagrįsti konkrečiais dokumentais ir pateikti juos į bylą. 2013 m. gruodžio mėn. lentelėje nėra nurodyta pardavimų pagal sąskaitas faktūras, nes tai buvo gal tik vienas mėnuo, kai nebuvo išvežta skerdienos jų klientams. Jis nesutiko su specialistės Z. K. paskaičiavimais, nes realizacinės pajamos lyginamos su pajamomis be PVM. Kaip galima teigti, kad ten yra be PVM sumos. Dviejų kasos aparatų realizacinės pajamos yra viskas, kas suprekiauta. Jei kalbama tik apie kasos aparatus, reikėjo pasiimti realizacijos sumas. Realizacija ir paimtos sumos yra be PVM. Mėsos prekyba buvo vykdoma ir per kioskus-parduotuves ir per įmonę su PVM sąskaitomis faktūromis. Tai tikslūs duomenys, nes skerdiena buvo tikrinama veterinarijos, buvo tikrinami krovinio važtaraščiai, įsigijimai. Už išvežamą mėsą užmokama pavedimais per banką, EKA nemato šios sumos. Galėjo būti ši suma įtraukta į bendrą realizacijos sumą. Pateikus papildomą 2018-07-19 specialisto išvadą liudytoja A. M. parodė, kad su nauja išvada yra susipažinusi. Ji gali paaiškinti, pagal kokius dokumentus buvo atlikta ekspertizė. Tai buvo jos daryti registrai, remiantis jais specialistei ji pasilengvino darbą, tačiau ji vėl įtraukė tik dalį dokumentų. Pirmo tyrimo metu įmonės buvo paprašyta pateikti skerdienos pridavimo į turgavietę dokumentus. Jie pateikė, jų įmonės gyvulių pirkimo-pardavimo sistema tokia: yra gyvulių pirkimo kvitai, kur nurodyti gyvulių identifikaciniai numeriai, pagal numerius skirstoma dalis gyvulio, kuri lieka turgavietėje, ir kuri skirstoma. Jie, specialistės prašymu, jiems teikė registrus tik tos dalies skerdienos, kuri lieka turguje. Aišku, jie pateikė platesnę informaciją, nes pagal gyvulio numerį skirstė dalis, kurios lieka turgavietėje, ir kita dalis, kuri išvažiuoja „Eigintai“ – tai yra to paties gyvulio dalis. Šioje pripažintoje sąskaitų suvestinėje yra likusi tik ta dalis, kuri buvo skirstoma kitur: kur ne visas gyvulys pirkėjui išvažiavo, bet dalis skerdienos liko turgavietėje pagal krovinio važtaraštį. Dalis pagal sąskaitą išvažiavo. Specialisto išvadoje buvo palikta tik ta skerdienos dalis, kuri išvažiavo. Kas liko turgavietėje dėl skerdienos, viskas tvarkoje. Vertinamos buvo tik sąskaitos to, kas išvežta. Jos nurodomas aplinkybes yra pagrįstos dokumentais, nes . Jie turi atskirus krovinio važtaraščius, pagal tai ir buvo darytos suvestinės. Taip pat skerdiena išvažiuoja ir „Eigintai“, tai – pagrindinis jų pirkėjas, 90 procentų jų skerdienos išvežama „Eigintai“. Yra dalis, kuri turgavietei neskirstoma, būna, kad visas gyvulys pagal numerį išvežamas. Viskas buvo fiksuojama. Skerdiena, kuri lieka, sveriama, surašomas krovinio važtaraštis, matosi gyvulio numeris, taip pat skerdiena, kad ir nelieka turguje, visi svėrimai, persvėrimai vyksta turguje, išrašoma sąskaita, paduodama vairuotojui ir jis išvažiuoja. Būna du atvejai: kai gyvulio dalis lieka su krovinio važtaraščiu, dalis išvažiuoja su sąskaita, o kitas atvejis, kai viskas išvežama su sąskaita. Tik tą dalį sąskaitų specialistė pripažino. Dalies sąskaitų yra, dalies nėra. UAB „Eiginta“ yra apytiksliai išvežama 90 procentų skerdienos. Pakartotinoje 2018-07-19 išvadoje yra dokumentas apie tai, kad bylos 12 lape yra pateikta lentelė, kurioje nurodyta tik dalis pripažintų dokumentų. Buvo tikrinamas laikotarpis nuo rugpjūčio 19 d. Iškrenta kelios sąskaitos, dėl to skiriasi skaičius pripažintų dokumentų. Su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktu sąrašu jis šiek tiek neatitiks, kadangi buvo tikrinamas laikotarpis nuo rugpjūčio 19 d., tai yra nepilnas mėnuo. Kai buvo paimtos paskutinės pardavimo sąskaitos, buvo sudarytas dokumentas, kur nurodyti gyvulių identifikaciniai numeriai. Jei paimtų visas „Eigintos“ sąskaitas ir surašytų šalia kiekvieno, pamatytų, kad čia būtų visos neįtrauktos sąskaitos. Galėtų padaryti palyginimą įtrauktų ir neįtrauktų dokumentų su datomis, bet reikės pirminių dokumentų, kuriais galėtų remtis. Visos sąskaitos yra priduotos teismui, kaip pirminiai dokumentai. Jos nuomone, išvados 13 puslapyje pateikta informacija yra ginčytina, neaišku, ką reiškia traktuotė „per turgų“. Pabrėžta, kad likusi skerdiena parduota per turgų, o kita išvežta. Dalis skerdienos lieka, o dalis skerdienos išvažiuoja. Traktavimas „per turgų“ jų atžvilgiu yra neaiškus. Iš pakartotinės išvados matyti, kad nustatytas biudžetui nuostolis sumažėjo dvigubai. Dviejų elektroninių aparatų (EKA) sumos ir sumažino tą bendrą sumą. Tos PVM faktūros maža dalimi tik prisidėjo. Visos ūkinės operacijos (IV tomas, 156 b. l.) matosi lentelėje, kurioje matomi gyvulių pirkimo kvitai. Nurodoma lentelėje ir data, ir gyvulio numeris, ir gyvulio rūšis. Būna trys atvejai, kai įsigyja gyvulį: 1. Paskerstas gyvulys išvežamas į UAB „Eiginta“ pagal PVM sąskaitą faktūrą; 2. Gyvuliai lieka su krovinio važtaraščiu turgavietėje; 3. Pagal sąskaitas faktūras dalis gyvulių išvežama į įmonę UAB „Eiginta“, o kita dalis – į turgavietę. Liudytoja mano, kad direktorės vestas raudonas sąsiuvinis yra tik informacinio pobūdžio. Ji susidarė žurnalą tam, kad matytų prekybos eiliškumą. Gyvulių išvežimo žurnalai buvo turguje. Ji suvedinėja šiuos dokumentus. Veterinarija turi atskirą Gyvulių išvežimo žurnalą, kuriame viskas yra nurodyta aiškiai. Liudytoja teisme paaiškino pagal jai pateiktą ūkinių operacijų žurnalą gyvulių įsigijimo, skerdimo, atvežimo į turgų, iš jo didiesiems pirkėjams mechanizmą ir mėsos apskaitą įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalteriniuose dokumentuose. Todėl jų įmonė nesutinka su specialistės Z. K. atliktais apskaičiavimais, nes viskas UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra apskaityta teisingai. Ji mano, kad raudonajame sąsiuvinyje direktorės buvo fiksuojama tik prekyba turguje, o ne visos įmonės prekyba. Niekur neparašyta, jog vedant juodraštį reikia laikytis įstatymo, ji mano, kad sąsiuvinyje nebūtina vesti visko, kadangi tai yra tarsi juodraštis, jis nėra pirminis apskaitos dokumentas. Ji būdama įmonės buhalterė, vesdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitą, laikosi įstatymų.
Žemesnės instancijos teismas
Iš FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės Z. K. 2017-04-07 specialisto išvados dėl UAB "(duomenys neskelbtini) " ūkinės finansinės veiklos, matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2016-10-09 UAB "(duomenys neskelbtini) " direktore dirbo R. Ž.. Pagal LR BAĮ 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Dokumentiniam tyrimui pateikto bendrovės "(duomenys neskelbtini) " sąsiuvinio Nr. 1 įrašų duomenimis, laikotarpiu nuo 2013-01-01- iki 2016-10-09 UAB "(duomenys neskelbtini) ", į.k. (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad "į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 12 str. 1 d., nuostatą, kurioje nurodyta, kad "visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais", nes laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-10-09 į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė 215526 Eur grynų pinigų gavimą už parduotą skerdieną ir mėsos gaminius, bendrovei padarytas nuostolis 215526 Eur. Laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-10-09 UAB "(duomenys neskelbtini) " pažeidė LR Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 3 str., 1 d., 14 str. , 89 str., 90 str., 2013 metais ir 2016 m. sausio - spalio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis: eilutėje "PVM apmokestinami sandoriai" nedeklaravo 170265 Eur, eilutėje "Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM" nedeklaravo 45260 Eur, bei šias deklaracijas, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. UAB "(duomenys neskelbtini) " per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 įvykusias ūkines, finansines operacijas, tai yra skerdenos ir mėsos gaminių pardavimą iš viso už 134404 Eur neparodė bendrovės finansinėje atskaitomybėje pelno (nuostolių) ataskaitose, pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo 15829 Eur pelno ir neapskaitė grynųjų pinigų gavimą už parduotą galvijų skerdeną ir mėsos gaminius į bendrovės kasą iš viso 170131 Eur. Dokumentiniam tyrimui pateikto UAB "(duomenys neskelbtini) " sąsiuvinio Nr. 1 įrašų duomenimis bendrovė "(duomenys neskelbtini) " 2013 metais nedeklaravo ir nesumokėjo 2758 Eur pelno mokesčio, 2014 m. - 3376 Eur pelno mokesčio, 2015 metais 9695 Eur pelno mokesčio, iš viso 15829 Eur pelno mokesčio. Pagal UAB "(duomenys neskelbtini) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 str. 2 d., 12 str., 1 d., nuostatų nesilaikymo, 2002-03-05 PVM įstatymo IX-751, 78 str. 1 d. ir 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675, 57 str., 1 d., 2 d. laikotarpiu nuo 2013-08-09 iki 2016-10-09 negalima iš dalies nustatyti UAB "(duomenys neskelbtini) " veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (1 t. b.l. 71-107)
S. Z. Klepikova apklausta dėl 2017-04-07 specialisto išvados parodė, kad ji atliko patikrinimą ir teikė specialisto išvadą šioje byloje. Savo išvadą tvirtina. Liudytojos A. M. teisme pateiktų naujų duomenų vertinti negalėtų, tik pasako savo nuomonę, kad tai yra sąskaitos-faktūros, kurios neturi nieko bendro su pateiktais 2017-04-07 specialisto išvadoje dokumentais. Reikia atlikti naują tyrimą, be to, finansininkė turi patvirtinti, kad tai duomenys, apmokėti per banką. Ji tyrimą darė pagal įmonės pateiktą apskaitą, yra įvertinti visi įmonės apskaitoje sutraukti, užfiksuoti duomenys ir lyginti su rastais duomenimis sąsiuviniuose. Duomenys buhalterinėje apskaitoje, EKA duomenys, sąskaitų faktūrų duomenys yra sutraukiami į apskaitos registrą. Registrų duomenys buvo lyginami su rastais kasininkės darbo vietoje, šalia kasos aparato, apskaitos sąsiuviniais, kurie prijungti byloje, kaip daiktiniai įrodymai. Tai yra dokumentas, kuriame fiksuotos ūkinės operacijos. Sąsiuviniuose pardavimai yra fiksuoti didesni, nei fiksuota įmonės buhalterinėje apskaitoje. Juose yra duomenų, kiek gauta ir kiek parduota skerdienos. Yra perkama iš fizinių asmenų, kurie parduoda gyvą gyvulį ir atsiskaito grynais pinigais. Gyvuliai skerdžiami, išdarinėjami, pristatomi į parduotuvę. Įmonė buvo sudariusi sutartis su skerdimo įmone, gyvuliai buvo ten ir skerdžiami. Byloje yra buhalterės paaiškinimas, kad jie skerdienos gavimo pagal kiekius nevedė, vedė apskaitą pagal vertes, kiek užpajamuota ir kiek realizuota. Vedė tik suminę apskaitą, kiekinės apskaitos nevedė. Yra fiksuotos pardavimo pajamos, iš pardavimo pajamų yra jos paskaičiuotos pardavimo pajamos, yra papildomai priskaičiuotos pajamos ir nuo jų paskaičiuotas papildomas pelno mokestis. Tos pajamos yra, kurios nurodytos tyrimui pateiktame sąsiuvinyje. Vertinant sąsiuvinio duomenis, nuo papildomai priskaičiuotos sumos buvo paskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Pardavimai be kasos aparato yra be PVM. Duodama 2017-04-07 išvadą ji vertino sąsiuvinyje esančią informaciją, ją suvedė faktiškai nurodytomis sumomis. Įvertinta gavimo suma, nes užfiksuota, kad parduota gavimo kainomis, tai yra be PVM. Nėra duomenų, kad buvo skaičiuotas PVM nuo tos sumos. Kai ji skaičiavo el. kasos duomenis, buvo galima paskaičiuoti su PVM, bet to neskaičiavo, nes tokių duomenų sąsiuvinyje nėra. Ji paskaičiavo PVM nuo gauto skirtumo. Byloje yra nurodyta, kokie dokumentai buvo prašomi ir kokie buvo pateikti. Ji gavo viską, ką prašė. Suprekiautą sumą ji įrašė be PVM, tai yra pardavimo suma. Ji nežino, ar skerdienos pardavimai pagal sąskaitą faktūrą buvo įtraukti, jie neturi nieko bendro su grynais pinigais. Jie nėra įtraukti, nes tai sąskaitos faktūros, pagal kurias vyksta mokėjimai per banką. Nėra duomenų, kad tai yra pardavimas su PVM. Jei nenurodyta, kad suma su PVM, tai skaičiavimo metodika yra tokia, kokią ji taikė. Jei ji gauna mėsą su PVM ir parduoda su PVM, turi matytis PVM. Įmonė (duomenys neskelbtini) pirkdavo gyvulius be PVM. Yra pirkimo lentelė, kurioje išskirtas PVM, kur pirkta su PVM. Tai įvertinta atliekant specialisto išvadą, ji tai nurodė tas aplinkybes. Kai mėsą parduoda, gaunamas čekis, suma, PVM, galutinė suma. Ji ėmė ne bendrą pardavimo sumą, o tą sumą, kuri yra be PVM. Atlikdama tyrimą visur viską lygino be PVM. Apskaitos registruose yra duomenys iš kasos aparatų. Yra išskirta, kas parduota per kasą, kas per banką. Todėl lentelėje daryta visai kita apskaita, nei mini (duomenys neskelbtini) buhalterė. Ji tyrimui gavo visą medžiagą, dokumentus, kur nėra mokėta grynais. Buvo pateikti ir bankiniai pavedimai. Įmonė pasirinko tokią apskaitos politiką, kai yra vedama parduotuvių apskaita, sąskaitų faktūrų apskaita, tyrimui jie ėmė parduotuvės apskaitą ir lygino su kasos aparato apskaita. Parduotuvės apskaitą lygino su kasos aparato duomenimis ir su parduotuvėje išimta neoficialia apskaita, daryta policijos išimtuose sąsiuviniuose. Mano, kad sumos, nurodytos sąsiuvinyje be PVM, nes pardavėja gauna pinigus gavimo kaina, surašyta gavimo kainomis, nėra duomenų, kad būtų nurodytos sumos su PVM. Sąsiuvinyje sumos yra be antkainio ir be PVM. 2013-2014 m. apskaita daryta litais, po to paversta eurais. Sąsiuvinyje nėra duomenų, kad tos sumos nurodytos su ar be PVM. Ji lygino sumas, kurios yra be PVM. Jai užduotyje buvo pateiktas konkretus klausimas apie parduotuvę, o ne apie visą įmonės veiklą. Ji nelygino parduotuvės veiklos analizės su bendra įmonės ūkine finansine veikla. Dalis sąskaitų faktūrų buvo išrašytos, nors buvo sumokėta per kasą ir tie duomenys yra įvertinti. Dalis prekių nepatekdamos iš skerdyklų, su važtaraščiais važiuodavo tiesiai pas gavėjus juridiniams asmenims. Tai yra įforminta dokumentuose. Įmonė užsiiminėjo ir mėsos perpardavimu. Mėsa yra pirkta iš „Samsono“, „Krekenavos agrofirmos“, „Utenos mėsos“, iš eilės įmonių. Įmonė vedė atskirą parduotuvių apskaitą, taip pat ir kasos, ir pagal sąskaitą faktūrą. Ji nelygino visos apskaitos, buvo lyginama parduotuvės apskaita su neoficialia parduotuvės apskaita. Ji nevertino įmonės apskaitos. Ji vertino, kas parduota per kasos aparatą, jei be kasos aparto parduota, nevertino, nes tai buvo visai kitas pardavimo būdas. Vertino tik tai, kas buvo kasoje. Negali pasakyti, ar dubliavosi apskaita. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai įmonės teritorijoje, parduotuvėje prie kasos EK aparato iš pardavėjos paėmė dokumentus, kuriuose fiksuota įmonės prekiaujamas asortimentas, vardai, pavardės, datos, pasikeitimai, pirkimai, pardavimai. Iš šių duomenų specialistė sprendžia, kad tai yra neoficiali apskaita. Dalies pardavimų į apskaitą įmonė neįtraukė, nes įmonė, gaudama skerdieną iš skerdyklos, atveža į turgų ir registruoja veterinarijos tarnyboje. Tie gyvuliai, kurie priduoti į turgų, pripažįsta, jog įskaityti. Vertinant 2013 m. rugpjūčio mėnesį, užskaitė pardavimų tik dalį, nes buvo žiūrima pardavimus tik į turgų. Už tai, ko A. M. nepadarė, ji ir neatsako, tačiau visos ūkinės operacijos įmonėje turi būti apskaitytos teisingai. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini) “ ne viskas buvo apskaityta, nes, lyginant su raudonuoju sąsiuviniu, duomenys nesutapo. Priimdama 2017-04-07 išvadą, ji rėmėsi tais sąsiuviniais, kurie buvo išimti.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus neaiškumams ir prieštaravimams, po liudytojos A. M. pastabų dėl 2017-04-07 specialisto išvados teiginių, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. bylą nagrinėjusio teisėjo nutartimi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei Z. K. buvo pavesta atlikti pakartotinį tyrimą ir atsakyti į šiuos klausimus:
1. Ar 2018-05-16 teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorės R. Ž. pateiktoje lentelėje nurodyti duomenys yra pagrįsti apskaitos dokumentais ir juos atitinka?
Žemesnės instancijos teismas
2. Ar 2018-05-16 teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorės R. Ž. pateiktoje lentelėje nurodyti duomenys turi įtakos 2017-04-07 specialisto išvadoje Nr. 5-2/40 pateiktoms išvadoms ir ar keičia išvadą dėl nuostolio valstybės biudžetui padarymo ir mokesčių nesumokėjimo? Jeigu taip, tai koks padarytas nuostolis valstybės biudžetui dėl nedeklaruotų pajamų ir kokio dydžio mokesčius turi sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini) “?
3. Ar pagal 2018-05-16 teismui pateiktus papildomus duomenis keičiasi pagal sąsiuvinius Nr. 1 ir Nr. 2 paskaičiuotos pardavimo sumos ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ oficialiai vestoje apskaitoje nurodytos pardavimo sumos dėl PVM ir kitų mokesčių sumokėjimo valstybei? Jeigu taip, tai kokio dydžio mokesčius už laikotarpį nuo 2013-08-19 iki 2016-10-09 turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini) “, įvertinus papildomai pateiktus duomenis?
4. Ar įvertinus papildomus duomenis galima (negalima) visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros? Jeigu negalima, tai dėl ko ir kas už tai atsakingas?
Teismo posėdžio metu atlikusi patikrinimą specialistė Z. K. patvirtino 2018 m. liepos 19 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-9-7796 (bylos 5 tomas) nurodytas išvadas:
Žemesnės instancijos teismas
2018-05-16 teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorės R. Ž. pateiktoje lentelėje yra nurodytas mėsos pardavimas užfiksuotas elektroniniu kasos aparatu (toliau EKA) už 339 509,72 Eur, mėsos pardavimo PVM -71 296,51Eur, rūkytų gaminių pardavimas per EKA už 18 762,35 Eur, rūkytų gaminių pardavimo PVM 3 940,23Eur, ir nurodytas pardavimas bendrovėms „Eiginta“ ir „Venditor“ už 141 830,12 Eur ( su PVM), iš viso už 575 338,93Eur su PVM. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ pridavimo į turgavietę žurnalo duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu bendrovė per turgų pardavė UAB „Eiginta“ ir UAB „Venditor“ mėsos produktų gaminių už 24 242,17 Eur, PVM 5 090,84Eur, iš viso už 29 333,01 Eur, tai yra 112 497,11 (141 830,12-29 333.01) Eur mažiau nei nurodyta 2018-05-16 teismo posėdžio metu pateiktoje lentelėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 14 ir 15 straipsnių nuostatomis UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitoje įsigytas ir parduotas trumpalaikis turtas ( mėsa ir mėsos produktai) turi būti apskaitomas be pridėtinės vertės mokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorė R. Ž. nurodė, kad sąsiuvinyje Nr. 1 buvo fiksuojamas prekių gavimas į turgų ir pardavimas iš turgaus su pridėtinės vertės mokesčiu, kas prieštarauja 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 14 ir 15 straipsnių reikalavimams. Oficialioje UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinėje apskaitoje prekių pirkimo ir pardavimo suma buvo apskaitoma įsigijimo kaina, tai yra be PVM mokesčių, o pridėtinės vertės mokesčio suma buvo apskaitoma atskirose sąskaitose kaip mokėtinas į valstybės biudžetą ir grąžintinas iš biudžeto PVM mokestis.
Tiriamojo laikotarpio EKA apyvartos žiniaraščiuose ir kasos operacijų žurnale buvo apskaitytos pardavimo pajamos 358 272,07 (339 509,72+18 762,35) Eur ir mokėtinas PVM 75 236,74 (71 296,51+3 940,23) Eur, iš viso 433 508,81Eur su PVM , per turgų parduota UAB „Eiginta“ ir UAB „Venditor“ už 29 333,01 Eur, iš viso parduota per turgų 462 841,82 (410 806,23+22 702,58+29 333,01) Eur, sąsiuvinio Nr. 1 duomenimis parduota per turgų mėsos ir jos gaminių už 573 797,46 Eur, tai yra 110 955,64 Eur daugiau, nei apskaityta buhalterinėje apskaitoje. Dokumentinio tyrimo metų, palyginus patikrinimo metu prekybos vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvėje, adresu Žemaičių pl. 66, Kaune, paimtame juodraštiniame sąsiuvinyje Nr.1 įregistruotos realizuotų prekių pardavimų pajamas su tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini) “ tvarkomoje apskaitoje užfiksuotas šios parduotuvės pardavimų pajamas nustatyta, kad sąsiuvinyje Nr. 1 rasta įrašų apie parduotus mėsos gaminius už 110 955,64 Eur, kurios nebuvo apskaitytos bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ apskaitoje, todėl per laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2016-10-09 UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, nes UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentais: PVM sąskaitomis faktūromis, elektroninio kasos aparato kvitais neįformino ir į buhalterinę apskaitą neįrašė 110 955,64 Eur pardavimo pajamų ir už parduotą produkciją gautų 110 955,64 Eur pinigų neapskaitė bendrovės kasoje, todėl bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ buvo padarytas 110 955,64 Eur nuostolis.
Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė R. Ž. nesivadovavo 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme Nr. VIII-1835 (nauja įstatymo redakcija Nr. IX-1889 nuo 2004 m. sausio 1 d.) nurodytų reikalavimų: 19 straipsnio 8 dalies (bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), 37 straipsnio 7 dalies (bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais), įstatymo 12 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.
LR BAĮ (2001m. lapkričio 6d. Nr.IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1-oje dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ , o laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2016-10-09 UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore dirbo R. Ž.;
UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarytas nuostolis valstybės biudžetui dėl nedeklaruotų 110 955,64Eur pajamų ir nuo šių pajamų nesumokėti mokesčiai išdėstyti atsakant į 3 užduoties klausimą;
2016-11-21 užduotyje atlikti UAB „(duomenys neskelbtini) “, įm. kodas (duomenys neskelbtini) , adresas: Žemaičių pl. 66, Kaunas, ūkinės finansinės veiklos tyrimą ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-51757-16 nurodyta, kad 2016-10-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai atliko patikrinimą pagal 2016-10-06 pavedimą Nr. 20- IL-69050, UAB „(duomenys neskelbtini) “, mėsos parduotuvėje, adresu Žemaičių pl. 66, Kaune. Patikrinimo metu, aukščiau minėtoje parduotuvėje, rasti ir paimti du sąsiuviniai su užrašais ir aštuoni lapeliai su užrašais, taip pat paimti mėsos įgijimo dokumentai. Išimtame sąsiuvinyje nurodomos laikotarpyje nuo 2013-08-19 iki 2016-10-09 už parduotas prekes, kas savaitę, gautos pinigų sumos, bet palyginus su UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos aparato kasos operacijų žurnaluose Nr. 3 ir Nr. 4 užrašais, nustatyta, kad kasos žurnale nurodytos mažesnės pardavimų sumos nei nurodytos minėtame sąsiuvinyje.
Dokumentiniam tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini) “ prekybos kioske rasto užpildyto sąsiuvinio Nr. 1 duomenimis per laikotarpį nuo 2013-08-19 iki 2016-10-09 bendrovė pardavė prekių (skerdienos, rūkytų gaminių, subproduktų ) už 110 955,64 Eur, kurių neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir nuo šios sumos neapskaitė, nedeklaravo ir nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio.
- LR Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX -751 (su pakeitimais) 3 straipsnio „ Lietuvos Respublikos PVM objektas“ 1d. reikalavimų, nes 2013 metais ir 2016 m. sausio- spalio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis: eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 94 287 Eur, eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo 19 800 Eur, bei šias deklaracijas pateikė Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl tiriamuoju laikotarpiu pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ tvarkomos buhalterinės apskaitos duomenis negalima nustatyti bendrovės prievolių, susijusių su PVM teisingumo, nes apskaityti ne visi PVM apmokestinami sandoriai.
- 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo IX-575 (nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 , 2013-03-29 įstatymo Nr. 2012-03-29 redakcija Nr. XI-1949 ), nes UAB „(duomenys neskelbtini) “ per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 įvykusias ūkines, finansines operacijas, tai yra skerdenos ir mėsos gaminių pardavimą, iš viso už 94 287 Eur neparodė bendrovės finansinėje atskaitomybėje (pelno (nuostolių) ataskaitose.
Žemesnės instancijos teismas
- 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ nurodymų, nes UAB „(duomenys neskelbtini) “ per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 pelno mokesčio deklaracijose neapskaičiavo, nedeklaravo, nesumokėjo 9 811 Eur pelno.
UAB „(duomenys neskelbtini) “ per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-10-30 iš viso nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą 29 611 (19 800+9 811) Eur.
Per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-10-30 UAB „(duomenys neskelbtini) “ neapskaitė grynųjų pinigų gavimą už parduotą galvijų skerdeną ir mėsos gaminius į bendrovės kasą iš viso 110 955,64Eur , todėl bendrovei buvo padarytas 110 955,64 Eur nuostolis;
Dokumentiniam tyrimui pateiktais dokumentais ir duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “, vykdydamas ūkinę, finansinę veiklą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-10-19 nesivadavo Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies , 90 straipsnio reikalavimais, nes iki šio Įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos PVM deklaracijose (forma FR0600) nedeklaravo 94 287 Eur PVM apmokestinamų sandorių, nuo kurių neapskaičiavo PVM mokesčio - 19 800Eur mokėtinos į biudžetą sumos.
Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesivadovavo 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 53 straipsnio 1 dalies reikalavimais, nes tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini) “ nepriskaičiavo ir nesumokėjo 9 811 Eur pelno mokesčio
Laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-10-09 UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nuostatomis, nes į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė 110 955,64 Eur grynų pinigų gavimą už parduotą skerdieną ir mėsos gaminius, todėl bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ padarytas 110 955,64 Eur. nuostolis.
Pagal UAB „(duomenys neskelbtini) “ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, 2002-03-05 PVM įstatymo IX-751 78 straipsnio 1 dalies ir 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio 1d, 2 d. laikotarpiu nuo 2013-08-19 iki 2016-10-09 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ : 1) turto, nes gautiems pinigams nesurašė buhalterinės apskaitos dokumentų; gautų pinigų už parduotą mėsą ir mėsos gaminius neapskaitė kasoje; 2) įsipareigojimo dydžio ir struktūros, nes neapskaičiavo PVM ir PM mokesčių ir neapskaitė įsiskolinimo valstybės biudžetui; 3) nuosavo kapitalo dydžio, nes nuosavas kapitalas – tai turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus
Žemesnės instancijos teismas
Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė R. Ž. nesivadovavo 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme Nr. VIII-1835 (nauja įstatymo redakcija Nr. IX-1889 nuo 2004 m. sausio 1 d.) nurodytų reikalavimų: 19 straipsnio 8 dalies (bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), 37 straipsnio 7 dalies (bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais), įstatymo 12 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir BAĮ (2001m. lapkričio 6d. Nr.IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1-oje dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“
Po papildomos specialisto išvados pateikimo specialistė Z. K. parodė, kad pirmoje 2017-04-07 specialisto išvadoje lyginta neoficiali apskaita (prekių gavimas ir pardavimas bei kasos aparato duomenys). Buvo pateikti duomenys, jog neva įmonė vykdė mažmeninę ir didmeninę prekybą maisto skerdiena ir mėsos gaminiais. Dalis produktų buvo parduota pagal sąskaitas faktūras, nepatenkant į turgų. Pateikta informacija, jog neva visi pardavimai įmonėms buvo realizuojami per turgų. Atliekant papildomą specialisto išvadą, pasitelkti duomenys apie tai, kiek įmonė, pristatydama produkciją į turgų, registruoja turgaus žurnale. Palyginus turgaus produkciją, dalis sąskaitų faktūrų buvo įskaitytos, ir ta dalimi buvo paskaičiuota realizuota prekių suma. Ji turi pirminę išvadą, todėl gali pasakyti tikslius skaičius. Pirminės išvados 12 lentelėje (32 išvados lapas) yra suskaičiuota, jog iš viso pajamų, lyginant elektroninės kasos aparato duomenis su neoficialiais kasos duomenims, yra 215526 eurų neapskaitytų pajamų. Įvertinus žurnalų duomenis, pagal kuriuos mėsos produktai buvo parduoti galimai UAB „Eiginta“ įmonei, remiantis 2018-07-19 specialisto išvados 9 lentele gaunasi, jog neapskaityta yra 114 087 eurų pajamų. Tai pateikta paskutinėje grafoje, kurioje nurodyta „Pajamos iš viso“. Įmonė realizuodavo didmeninę prekybą ne tik UAB „Eiginta“, bet ir kitoms įmonėms, kurių apskaita buvo vedama atskirai. Lygino tik tas UAB „Eiginta“ sąskaitas, kurios nurodytos pridavimo į turgų žurnale. Įmonė vesdavo apskaitą pagal kvitus. Žurnale yra atžymėtos sąskaitos faktūros, kurios galimai buvo parduotos per UAB „Eiginta“. Vadinasi, tam tikra dalis prekybos vyko per turgų. Dabartinė žala valstybei padaryta yra 19800 eurų. Vertinant informaciją, esančią 2018-07-19 specialisto išvadoje, yra gyvulių pirkimo kvitai ir pridavimo į turgavietę žurnalas. Matosi lentelėje, kiek parduota įmonei UAB „Eiginta“. Matosi, jog juodojoje buhalterijoje tie pirkimai neatsispindi. Darant pirmąją išvadą, buvo įsitikinusi, jog juodojoje buhalterijoje yra visi pirkimai. Pagal naujus duomenis, vertina tai, jog, galbūt, dalis yra parduota. Pagal dokumentus gali pasakyti, jog tie pirkimai buvo. Patikrinimo metu buvo visi dokumentai. Ji lygino buhalterinę apkaitą, vedamą per sąsiuvinį, ir pagal kasos aparatą. Papildomai pateiktų dokumentų nėra. Dabar pateikti tie patys dokumentai. Kaltinamoji nurodė, jog neva dalis pirkimų irgi buvo atlikta per turgų. Įvertinus sąskaitas faktūras, kurios išrašytos įmonei UAB „Eiginta“, kasoje tie pirkimai neatsispindi. Kasoje pirkimai nebuvo fiksuojami. Apmokėjimas turi atsispindėti kasoje. Šiuo atveju yra aiškinama, jog ne visos sąskaitos, apmokėtos UAB „Eiginta“, buvo vežamos tiesiogiai tai įmonei. Tos sąskaitos faktūros, kurios žymimos, jog ėjo per turgų, jos ir lemia tą sumų mažėjimą. Palyginus buhalterinę apskaitą ir įvairias sąskaitas faktūras, gavosi, jog kasos aparate buvo parodytos mažesnės sumos nei raudonajame sąsiuvinyje. Mano, jog tos operacijos įvyko. Mokesčiai nesumokėti. Tos ūkinės operacijos, kurios vestos raudonajame sąsiuvinyje, ir tos, kurios kasos aparate, sumos nesutampa. Kaltinamoji aiškino, jog raudonajame sąsiuvinyje apskaityti ir tie pirkimai, kurie atlikti per sąskaitas faktūras, tačiau visos ūkinės operacijos turi būti apskaitytos dokumentais. Mato, jog buvo vesta buhalterija, neapskaičius tam tikrų dokumentų. Rėmėsi dokumentais tokiais, kaip pridavimo į turgų žiniaraščiais. Tas žurnalas vadinasi „pridavimo į turgų žurnalas“. Toks žurnalas yra teisėtas. Tas žurnalas tiesiogiai neturi atsispindėti apskaitoje, bet tuo žurnalu galima vadovautis, siekiant sužinoti, kiek pirkimų buvo vesta per turgų. Tikrino, ar buvo parduota ta produkcija įmonei UAB „Eiginta“. Pardavimai buvo atlikti. Kyla klausimas, ar parduota per turgų. Dėl įmonės UAB „Eiginta“ teigiama, jog dalis parduota per įmonę, o dalis – per turgų. Prieš pirmąjį patikrinimą turėjo visus dokumentus ir naujų dokumentų negavo. Dabar buvo pateikti tie patys dokumentai. Vertinimai skiriasi, kadangi pirmojoje specialisto išvadoje neatsižvelgė į gyvulių pardavimo kvitus ir pardavimo žurnalą. Pirmos išvados atveju lygino sąsiuvinyje esančius duomenis su kasos aparate esančiais duomenimis. Kai paėmė priėmimo į turgų žurnalą, matyti, jog pardavimai buvo atlikti ir UAB „Eiginta“ įmonei. Jei dalis gaminių realizuota per turgų, apmokėjimas vyksta per banką. Kasa lyginama su sąsiuviniais. Banko operacijos yra atskirai vertinamos. Pirminėje išvadoje gautas pajamas taip ir vertino kaip pajamas. Raudoni sąsiuviniai – tai kasos darbo apskaita, tačiau tai nėra visos prekybos apskaita. Dėl antrosios išvados, tai apskaičiavimas (išvados 24 lapas) padarytas vertinant grynuosius pinigus už parduotą skerdieną. Vertinant antrąją lentelę, negali dabar greitai pasakyti, kas yra ta 110955 eurų suma. Pagal duomenis, esančius II išvados 7 lentelėje (išvados 14 lapas)gavosi, jog pagal sąsiuvinį suprekiauta daugiau. Pagal 8 lentelę (išvados 17 lapas.) nurodytos mokestinės sumos. Negavo 110955 eurų grynų pinigų į kasą, todėl skaičiuojama nuo šios sumos. Laikotarpiai nurodyti teisingai. Kai vyksta ūkinės operacijos, pelno mokestis skaičiuojamas iki metų pabaigos. Su byla ji yra susipažinusi. Vertino tas sąskaitas faktūras, kurios buvo pateiktos žurnale. Tų faktūrų, kurių ten nebuvo, negalėjo vertinti. Žurnalas vadinasi „Gyvulių pirkimo kvitai ir skerdienos pridavimo į turgavietę žurnalas“.
Iš 2016 m. lapkričio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2016 m. spalio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai atliko patikrinimą pagal pavedimą Nr. 20-IL-69050, UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , mėsos parduotuvėje, adresu Žemaičių pl. 66, Kaune. Patikrinimo metu parduotuvėje rasti ir paimti du sąsiuviniai su užrašais ir aštuoni lapeliai su užrašais, taip pat paimti mėsos įgijimo dokumentai. Išimtame sąsiuvinyje nurodomas laikotarpis nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. spalio 9 d. už parduotas prekes kas savaitę, gautos pinigų sumos ir palyginus su UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos aparato kasos operacijų žurnaluose Nr. 3 ir Nr. 4 užrašais, nustatyta, kad kasos žurnale nurodytos mažesnės pardavimų sumos nei nurodytos minėtame sąsiuvinyje (1 t., b. l. 16).
2016 m. spalio 15 d. Nr. 20-IL-71579 patikrinimo akte nurodyta, kad 2016 m. spalio 15 d., 9.30 val. Kauno apskrities VPK KP ENTV tyrėjas N. K. vykdydamas kontrolinį užpirkimą UAB „(duomenys neskelbtini) “, kioske, esančiame Žemaičių pl. 66, Kaune, nupirko jautienos mėsos. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pardavėja R. Ž.-Rousi padavė mėsą, įdėtą į maišelį, už mėsą pardavėja nurodė susimokėti 5,92 eurus. N. K. padavė pardavėjai 6 eurus, pardavėja R. Ž.-Rousi atidavė 8 euro centus, bet į kasą gautų pinigų neįmušė ir kasos čekio nepadavė. Tyrėjai parodė tarnybinius pažymėjimus, prisistatė ir pasakė, kad atliekamas netikėtas įmonės patikrinimas. Įmonėje yra kasos aparatas CHD3050, kasos žurnalas vedamas tvarkingai, mėsos įsigijimo dokumentai pateikti. Kasos dienos ataskaitoje nurodoma, kad kasoje turo būti 220,58 eurai, bet kasoje buvo 215,58 eurai. Nupirkta mėsa grąžinta įmonės pardavėjai. Pardavėja R. Ž.-Rousi grąžino pinigus tyrėjui N. K.. Buvo patikrintas darbo grafikas, pažeidimų nenustatyta (1 t., b. l. 18).
2016 m. spalio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pardavėjos R. Ž. - Rousi paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. spalio 15 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ mėsos pardavimo kioske, Žemaičių pl. 66, Kaune. 9 val. 30 min. pirkėjui pardavė jautienos mėsos už 5,92 eurus, jų neįnešė į kasą ir neišmušė kasos čekio, kadangi parduotuvėje buvo daug klientų, skubėdama nespėjo. Klientas, kuriam pardavė mėsą prisistatė policijos pareigūnu, parodė pažymėjimą. Buvo vykdomas kontrolinis užpirkimas. Parduota mėsa buvo grąžinta įmonei, grąžino pinigus už sumokėtą mėsą. Pateiktame sąsiuvinyje yra surašyta jos ranka bei kitų pardavėjų prekių gavimas kiekvienos dienos. Kitame sąsiuvinyje yra surašytas kiekvienos savaitės pabaigoje atliekamos likusios mėsos svėrimas. Lapeliuose nurodyta suma bei kiekai parduotų mėsos įmonės darbuotojams. Šiuos lapelius užpildė pati, bei kiti įmonės darbuotojai (1 t., b. l. 19).
2017 m. balandžio 28 d. apžiūros protokolu apžiūrėti du sąsiuviniai su užrašais ir aštuoni lapeliai su užrašais. Viename iš sąsiuvinių buvo fiksuotas prekių gavimas mėsos parduotuvėje, adresu Žemaičių pl. 66, Kaune, kitame sąsiuvinyje buvo užfiksuotas ūkinių operacijų tęstinumas perimant praeitos savaitės pasvertų prekių likučius, buvo apskaitoma gautų prekių suma, antkainis procentais, gautų prekių suma su antkainiu, suprekiautų prekių suma, savo reikmėms paimtų prekių suma (prie sumos nurodant vardą), likutis laikotarpio pabaigoje (4 t., b. l. 9–13).
UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams visus prašytus įmonės ūkinės-finansinės veiklos dokumentus: (1 t., b.l. 21- 66), atlikus patikrinimą įmonės ūkinės-finansinės veiklos dokumentai buvo sugrąžinti UAB „(duomenys neskelbtini) “.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.
Kaltinamoji nuo pat pradžių kaltę dėl jai pareikštų kaltinimų neigė, nurodydama, kad prekybos vietoje rasti sąsiuviniai su užrašais nėra „juodoji buhalterija‘, o tik jos vedami užrašai apie skerdienos likutį, planuojamą gauti pelną ir skirti „sudrausminti“ parduotuvės darbuotojus, kad jie siektų įmonei geresnių rezultatų. Buhalterė A. M. nurodė, kad ji jokiais direktorės pildomais sąsiuviniais vesdama įmonės buhalteriją nesivadovavo, apie jų buvimą nežinojo, sąsiuvinių nematė, viską skaičiavo tik pagal pateiktus dokumentus. Apie sąsiuvinius nurodo nežinojęs ir kaltinamosios vyras S. Ž., nurodęs, kad jis parduotuvėje nedirbo, jo darbinės funkcijos yra kitokios. Teismas kritiškai vertina kaltinamosios ir liudytojų A. M. ir St. Ž. parodymus, nes iš bylos matyti, kad jie suinteresuoti bylos baigtimi, S. Ž. kaltinamosios vyras ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ komercijos direktorius bei faktinis įmonės savininkas, A. M. – įmonės vyr. buhalterė, vykdžiusi įmonės buhalterinę apskaitą. Ji neigė ką nors žinojusi apie direktorės R. Ž. nuo 2013 metų kas savaitę vedamus užrašus „juodąją buhalteriją“- policijos išimtus du raudonos spalvos sąsiuvinius su įmonės veiklai svarbia informacija, kuri į juos buvo beveik kasdien surašoma iš įmonėje gautų sąskaitų-faktūrų. Šie rašytiniai įrodymai yra labai svarbūs byloje, nes jais yra grindžiamas kaltinimas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdžius netinkamai ūkinę – finansinę veiklą, ją neteisėtai fiksuojant būtent šiuose sąsiuviniuose. Įmonės buhalterė teismo posėdžio metu neigė net buvusi įmonės prekybos taškuose kioskuose Šilainių turguje, nors įmonėje dirbo nuo 2011 metų ir kitų prekybos taškų įmonė neturi. Šiuos parodymus teismas vertina kritiškai, nes byloje apklausti liudytojai tai paneigė, nes nurodė, kad matydavo ją atėjusią pas direktorę, kuri pati net dirbdavo už prekystalio. Bylos nagrinėjimo metu buvo matyti, kad A. M. puikiai buvo informuota apie policijos išimtuose sąsiuviniuose buvusią informaciją, teismui įrodinėjo sąsiuviniuose Nr. 1 ir Nr. 2 esančios informacijos neaktualumą įmonės ūkinei-finansinei veiklai ir jos kontrolei, jos svarbą tik įmonės darbuotojų sąžiningumo kontrolei.
Poėmio metu išimtuose lapeliuose, pažymėtuose skaičiais nuo 2 iki 8 svarbios bylai informacijos nėra, nes jose galimai fiksuoti juodraštiniai darbuotojų užrašai, darbuotojui paėmus sau iš parduotuvės prekių ir už jas sumokant mažiau nei parduotuvėje jos parduodamos, nes taip elgtis leido įmonės direktorė. Lapelis su numeriu 1 yra svarbus bylai, nes jame užfiksuota informacija apie prekių gavimą, kuri nėra pagrįsta buhalterinis dokumentais. Ta aplinkybė, kad kaltinamosios R. Ž. dukra R. Ž. – R., UAB „(duomenys neskelbtini) “ pardavėja, 2016 m. spalio 15 d. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ mėsos pardavimo kioske, Žemaičių pl. 66, Kaune. 9 val. 30 min. tariamam pirkėjui, policijos pareigūnui vykdžiusiam kontrolinį užpirkimą, pardavė jautienos mėsos už 5,92 eurus, jų neįnešė į kasą ir neišmušė kasos čekio, nėra susieta su jos motinai pareikštu kaltinimu, nes ji nurodė tai padarė skubėdama dėl pirkėjų gausos (1 t., b. l. 19).
Teismas ištyręs byloje surinktų įrodymų visetą konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės Z. K. 2017-04-07 ir 2018-07-19 specialisto išvadomis dėl UAB "(duomenys neskelbtini) " ūkinės finansinės veiklos, nes patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant BPK normų reikalavimų ir remiantis Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių ūkinę-finansinę veiklą reglamentuojančiais įstatymais.
BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika pažeidžia teisės aktuose nustatytą duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarką. Minėtų neteisingų duomenų pateikimas yra susijęs ir su kaltininko siekiu išvengti mokesčių. Taigi tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarka. BK 220 straipsnyje numatytas nusikaltimas apima du veikos požymius: pirma, įrašymą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir, antra, šių dokumentų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai. Taigi, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, įrašęs į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikęs juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veikas pagal šį straipsnį, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius mokestinius santykius. Tokio pobūdžio bylose, kur asmuo kaltinamas padarę nusikalstamas veikas finansų sistemai, svarbus įrodymų šaltinis yra valstybinės mokesčių inspekcijos atliktų finansinių dokumentų patikrinimo išvados bei specialistų išvados.
Iš byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų ir specialistės Z. K. 2017-04-07 ir 2018-07-19 specialisto išvadų dėl UAB "(duomenys neskelbtini) " ūkinės finansinės veiklos, matyti kad kaltinamoji R. Ž., „(duomenys neskelbtini) “, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , vykdančios didmeninę prekybą gyvais galvijais, mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą, mažmeninę prekybą šviežiai atšaldyta skerdiena, subproduktais, rūkytais mėsos gaminiais, juridinių asmenų registre įregistruotos 1999 m. gruodžio 24 d., registravimo adresas (duomenys neskelbtini) ) direktore, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 30 d., būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už savalaikį, tinkamą ir teisingą duomenų pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL valstybei mokėjimo, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, 90 straipsnio 1 dalį, 78 straipsnio 1 dalį - „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio 1 dalį - „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos”, 53 straipsnio 1 dalį, kad „pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną”, 57 straipsnį, kad „mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti”, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo IX-575 (su vėlesnėmis redakcijomis) 4 straipsnio, kad „finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus”, 15 straipsnio 9 punktą, 16 straipsnio 7 punktą, kad iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, reikalavimus, Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose metinėse pelno mokesčio ir PVM deklaracijose nedeklaravo:
už laikotarpį 2013 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini) ” pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo galvijų skerdienų ir mėsos gaminių pardavimo pajamų iš viso už 94 287 Eur bei į valstybės biudžetą nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio: 2013 metais - 1 335 Eur; 2014 metais - 145 Eur; 2015 metais -6 151 Eur; 2016 m metais - 2 180 Eur, t. y. metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose valstybinei mokesčių inspekcijai už 2013, 2014, 2015 metus ir 2016 metų sausio – spalio mėn. laikotarpį pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės apskaičiuotą turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą, pajamas (deklaracijos (duomenys neskelbtini) 18 eilutėje) ir apmokestinamąjį pelną (deklaracijos (duomenys neskelbtini) 46 eilutėje), o PVM deklaracijose (forma FR0600) taip pat nedeklaravo 94 287 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių (finansinių ūkinių operacijų už mėsos gaminių ir skerdenos pardavimą), nuo kurių nepaskaičiavo 19 800 Eur į valstybės biudžetą mokėtinos PVM sumos ir tokiais veiksmais 2013-2016 m. sausio - spalio mėn. laikotarpiu pažeisdama aukščiau nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių teisės aktų reikalavimus išvengė 9 811 Eur pelno mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą ir 19 800 Eur PVM sumos mokėjimo į valstybės biudžetą, tokiu būdu nesumokėto pelno ir pridėtinės vertės mokesčių bendroje 29 611 Eur sumoje ir tuo padarė valstybės biudžetui 29 611 Eur turtinę žalą, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų. Už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus, taip pat ir padarytus tyčia, yra numatyta ir administracinė atsakomybė. Baudžiamajai atsakomybei už buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimą būtini BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Konstatuojant įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius, būtina nustatyti konkrečius buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimus bei priežastinį ryšį tarp veikos (kuri gali būti padaroma tyčiniu veikimu ir neveikimu) ir padarinių. Apgaulingos apskaitos tvarkymo požymiai BK 222 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš joje nurodytų veikų.
Teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad ir ši kaltinamajai R. Ž. inkriminuota nusikalstama veika numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje pasitvirtino ir yra įrodyta, nes ištyrus byloje surinktus įrodymus ir teisme patikrintus įrodymus nustatyta, kad ji būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ direktore, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 30 d. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio reikalavimus, kur nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdama atsakinga už įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą, sąmoningai pažeisdama teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą - 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, tyčia organizavo ir apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinę apskaitą, o būtent: neapskaitė grynųjų pinigų gavimo už parduotą galvijų skerdieną ir mėsos gaminius bei nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso už 110 955,64 Eur, nedeklaravo valstybės biudžetą mokėtino 19 800 Eur pridėtinės vertės mokesčio, metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. sausio - spalio mėn. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės apskaičiuotą turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą, pajamas, apmokestinamąjį pelną bei mokėtiną 9 811 Eurų pelno mokesčio sumą, t. y. apgaulingai organizuodama ir tvarkydama buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2016-10-30 dėl grynųjų pinigų neapskaitymo UAB „(duomenys neskelbtini) “ padarė 110 955,64 Eur turtinę žalą ir dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, turto vertės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, tai yra šias veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji R. Ž. yra kalta, todėl ji baustina. Skiriant bausmę už jos padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamoji R. Ž. padarė vieną nesunkų (BK 220 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį (BK 222 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus, padaryti nusikaltimai baigti, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji turi aukštąjį išsilavinimą, dirba šeimos versle UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nėra byloje informacijos, kad būtų bausta dėl mokestinių veikų pažeidimų vadovaujant įmonei (4 t., b. l. 34), priklausomybės ligų centre neregistruota, psichiatrinio gydymo įskaitoje nėra.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina BK 220 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Kaltinamajai skirtina nusikalstamų veikų padarymo metu galiojanti BK 47 straipsnio redakcija (2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1350 (nuo 2011 04 28) (Žin., 2011, Nr. 49-2374), numatanti už apysunkio nusikaltimo padarymą baudą iki 1000 MGL dydžio baudą. Baudos dydis už nusikalstamas veikas parenkamas atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją, ir paskaičiuojamas pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusį MGL dydį (37,66 eurų).
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo (4 t., b.l. 51-52). Civilinio ieškovo atstovo pareikštas ieškinys 29611 eurų laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamosios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du sąsiuvinius su užrašais ir 8 lapelius su užrašais palikti saugoti prie bylos, kaip tirtos nusikalstamos veikos įrodomąją medžiagą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir:
- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti 40 MGL, tai yra 1506,40 eurų baudą;
- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti 80 MGL, tai yra 3012,80 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes iš dalies sudėti ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL, tai yra 3766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) baudą.
Įpareigoti R. Ž. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Ž. neskirti.
Priteisti valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, 29611 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių šešių šimtų vienuolikos eurų) civilinį ieškinį turtinei žalai valstybės biudžetui atlyginti, pinigus sumokant į VMI prie FM (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du sąsiuvinius su užrašais ir 8 lapelius su užrašais palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.