Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02181-2014-0

NUTARTIS

2016 m. gegužės 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (kreditorė, apeliantė) AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-04 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. ir A. K. prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pareiškėjai prašymą palaikė. Pareiškėja papildomai nurodė, kad kreipėsi į darbo biržą dėl darbo ir dėl galimybės lankyti kulinarijos kursus, ji tikisi įgyti virėjos specialybę ir gauti darbą. Pareiškėjas argumentavo, jog plano pakeitimus sąlygojo objektyvios aplinkybės: jo pajamų sumažėjimas dėl sumažėjusios neįgalumo pensijos, sunkesnės galimybės rasti darbą, kurį galėtų dirbti pagal sveikatos būklę.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nurodyta šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procedūra stengiamasi suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 str. nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 d.). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 str. nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.

Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2016-02-02 bankrutuojančių pareiškėjų kreditorių susirinkime nutarta netvirtinti 2016-01-26 patikslinto pareiškėjų mokumo atkūrimo plano. Balsuodama „prieš“ ginčo plano patvirtinimą, pareiškėjų kreditorė – AB SEB bankas, turinti 92,12 proc. teismo pavirtinų kreditinių reikalavimų, motyvavo, jog bankas balsuoja „prieš“ pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą ir reikalauja bankrutuojančius asmenis bei administratorę paaiškinti bei pateikti duomenis apie tai, kokias pajamas per visą bankroto proceso laikotarpį gavo bankrutuojantys asmenys (atskirai kiekvienas iš jų ir kiekvieną mėnesį atskirai), iš kur šios pajamos buvo gautos, kokios išlaidos buvo patirtos ir kokios piniginės lėšos buvo skirtos šioms išlaidoms dengti, kokios sutartys pareiškėjų buvo sudarytos ir (ar) nenutrauktos per visą bankroto procesą, apie kurias nebuvo informuoti kreditoriai.

Iš 2016-01-26 patikslinto pareiškėjų mokumo atkūrimo plano turinio matyti, jog pareiškėjų kreditoriams (be banko dar 4 kreditoriai) numatyta mokėti kiekvieną mėnesį po 10 Eur (bankui 9,21 Eur, J. B. – 0,67 Eur, UAB „4Finance“ – 0,06 Eur, AB „Lesto“ – 0,05 Eur, antstolei B. T. – 0,01 Eur), įmokas pervedant kartą per 6 mėnesius, o bankroto administratorei – po 40 Eur kiekvieną mėnesį, apmokant išlaidas ne rečiau kaip kas 3 mėnesius. Nuo 2015-04-08 pareiškėja dirbo UAB „Akatas“, darbo sutartis nutraukta 2015-07-13, pareiškėja registruota Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje ir išmokų iš Klaipėdos teritorinės darbo biržos negauna. Bendrai pareiškėjų pajamos (atskaičius mokesčius) sudaro apie 575 Eur. Pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas ir gyvenamasis namas, kurie areštuoti ir įkeisti hipotekos kreditorei AB SEB bankas. Šio turto vidutinė rinkos vertė, VĮ Registrų centro duomenimis, 155 699 Eur. Įkeistą turtą nurodyta parduoti iš varžytynių, nustatant pradinę turto pardavimo kainą pirmose varžytynėse – 166 821,13 Eur, antrose –125 115,85 Eur. Pinigines lėšas, gautas iš parduoto turto, pervesti įkaito turėtojai. Teismas pažymi, jog ankstesniame – 2015-04-29 teismo nutartimi patvirtintame patikslintame 2015-04-09 pareiškėjų mokumo atkūrimo plane, duomenys apie minėtą nekilnojamąjį turtą, jo pardavimo tvarką yra identiški, o mokėtinos kreditoriams įmokos (iš viso 195,99 Eur mėnesio įmoka) skiriasi (yra didesnės) net keletą kartų: bankui – 180,58 Eur, J. B. – 13,19 Eur, UAB „4Finance“ – 1,12 Eur, AB „Lesto“ – 1,10 Eur. Pareiškėjų pajamomis 2015-04-09 mokumo atkūrimo plane nurodyta 823,50 Eur, o ginčo 2016-01-26 plane – 574,70 Eur, taigi pareiškėjų pajamos sumažėjo 248,80 Eur (sumažėjo 30,22 proc.). Ginčo plane bankroto administravimo išlaidoms dengti nurodyta 4 200 Eur suma, 2015-04-09 mokumo atkūrimo plane – 4 344,30 Eur, taigi ginčo plane administravimo išlaidos sumažintos 3,32 proc.

Kompleksiškai įvertinęs nurodytus duomenis, remdamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjų kreditorių finansiniai reikalavimai nuo 2015-04-09 iki dabar nepasikeitė, be to, net padidėjo 54 Eur (antstolės reikalavimas) suma, jog pareiškėjų pajamos faktiškai sumažėjo, tačiau tik trečdaliu, o mokėtina kreditoriams įmoka, inter alia, bankui sumažinta daugiau nei 20 kartų (nuo 180,58 Eur iki 9,21 Eur), jog nėra jokių konkrečių duomenų apie ginčo įkeisto bankui nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių laiką bei neaišku, iš kokių lėšų bus mokamas net keturis kartus didesnis atlygis administratorei nei kreditoriams numatyta išmokėti per mėnesį pinigų suma, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ginčo plane nurodyta mokėtina kreditoriams pinigų suma (po 10 Eur per mėnesį visiems kreditoriams) nėra ir negali būti vertinama kaip teisinga bei atitinkanti šios bankroto procedūros tikslus ir paskirtį. Priešingai, teismo vertinimu, tokia įmokų mokėjimo tvarka pažeidžiamas skolininkų (pareiškėjų) ir jų kreditorių interesų pusiausvyros principas bei bendrieji protingumo ir sąžiningumo principai.

Atsižvelgdamas į ginčo bankroto procedūrų dinamiką (planas jau ne pirmą kartą tikslinamas), į tai, jog realiai bankui įkeistas nekilnojamasis turtas ateityje bus parduodamas iš varžytynių ir (ar) pan., teismas sprendžia, jog tiek administratorė, tiek pareiškėjai turi siekti optimalaus bendradarbiavimo su įkaito turėtoja (banku), dėti maksimalias pastangas tikslinant planą išlaikyti banko (ir kitų kreditorių) ir skolininkų interesų pusiausvyrą, vertinti visas skolininkų gaunamas pajamas, įskaitant ir dienpinigius, kurie įtraukti į pareiškėjo gautinas sumas (tačiau nedetalizuoti), skirtas kreditorės reikalavimams patenkinti. Teismas pažymi, kad dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Kas laikytina pajamomis, išvardyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 d.: pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo.

Atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, priimdamas ir vertindamas kartu su skundu pateiktus įrodymus (pareiškėjų banko sąskaitų išrašai), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai turėtų apsvarstyti didesnės dalies dienpinigių skyrimo galimybes kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (CPK 314 str.).

Be to, priverstinio vykdymo proceso negalima tapatinti su fizinio asmens bankroto procesu. Bankroto proceso sėkmė priklauso nuo paties bankrutuojančio asmens pastangų ir geranoriškumo. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti, todėl, dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Sudarydamas sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, fizinio asmens bankroto procesas reiškia ir kiek didesnį finansinį suvaržymą, nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios, tam, kad, pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas skundžiamą teismo nutartį vertina kaip priimtą neįsigilinus į mokumo atkūrimo plano tvirtinimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų 2016-01-26 prašymas patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą paliktinas nenagrinėtas, suteikiant galimybę pareiškėjams pataisyti nurodytus trūkumus ir pataisytą plano projektą pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str.1, 2 dalys, CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kreditorės AB SEB banko atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų R. K. ir A. K. 2016-01-26 prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą palikti nenagrinėtą.