- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-524-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- N. S.
- Trečiasis asmuo
- M.
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 44.5.1.
2010 m. gegužės 11 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovei T. S., jos atstovui advokatui A. M., atsakovės N. S. atstovei advokatei V. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2678-451/2009 pagal ieškovės T. S. patikslintą ieškinį atsakovei N. S., trečiajam asmeniui 7-ojo notarų biuro notarei J. V. ir atsakovės N. S. priešieškinį ieškovei T. S., trečiajam asmeniui M. S. dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė T. S. patikslintu ieškiniu teismo prašė:
1) pakeisti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , rūsio patalpų naudojimo tvarką ir paskirti naudotis ieškovei patalpomis: R-3 /2,22 kv. m, R-4/2,06 kv. m, R-8/0,44 kv. m, R-9/11,7 kv. m, R-11/3,55 kv. m ir 34/100 patalpų R-l/3,86 kv. m, R-2/2,46 kv. m, R-10/2,11 kv. m ir R-12/1,82 kv. m, viso 23,46 kv. m; atsakovei N. S. skirti patalpas R-5/5,39 kv. m, R-6/5,58 kv. m, R-7/2,62 kv. m ir G-1/27,43 kv. m ir 66/100 patalpų R-1/3,86 kv. m, R-2/2,46 kv. m, R-10/2,11 kv. m ir R-12/1,82 kv. m, iš viso 47,78 kv. m patalpų;
2) įpareigoti atsakovę netrukdyti jai perkelti atsakovės dujų katilą su įranga ir kitais daiktais iš patalpos R-9 į patalpą G-1, ją pritaikius tokio agregato naudojimui;
3) nustatyti kitų to namo patalpų tokią naudojimosi tvarką: ieškovei naudotis mansardos patalpomis 2-1 5,18 kv. m, 2-2 1,5 kv. m, 2-3 3,54 kv. m, 2-4 14,16 kv. m, 2-5 5,20 kv. m, 2-6 7,00 kv. m, 2-7 8 kv. m, viso 44,23 kv. m patalpomis, esančiomis mansardoje; atsakovei N. S. naudotis 1-ojo aukšto patalpomis 1-1 1,19 kv. m, 1-2 19,14 kv. m, 1-3 18,36 kv. m, 1-4 6,30 kv. m, 1-5 2,92 kv. m, 1-7 5,85 kv. m, 1-9 11,79 kv. m, 1-10 20,06 kv. m, viso 85,63 kv. m patalpomis, esančiomis 1-ame namo aukšte;
4) panaikinti 2004-03-19 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 7KV-1939, išduoto notarės J. V., dalį dėl naudojimosi rūsio patalpomis R-7 ir R-9;
5) priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė N. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , rūsio patalpų naudojimosi tvarką ir nustatyti tokią rūsio patalpomis naudojimosi tvarką: atsakovei paskirti naudotis patalpomis R-5 (5,39 kv. m), R-6 (5,58 kv. m), R-7 (2,62 kv. m), G-1 (27,43 kv. m), ieškovei paskirti naudotis patalpomis R-3 ( 2,22 kv. m), R-4 ( 2,06 kv. m), bendram naudojimui paskirti patalpas R-8 (0,44 kv. m), R-9 (11,70 kv. m), R-10 (2,11 kv. m), R-11 (3,55 kv. m), R-1 (3,86 kv. m), R-2 ( 2,46 kv. m), R-12 (1,82 kv. m).
Ieškovė nurodė, kad pagal gyvenamojo namo nuosavybės teisės dalį ji turi teisę į 0,34 dalis rūsio patalpų, tačiau naudojasi žymiai mažesniu plotu. Ginčo esmę sudaro atsakovės įsitikinimas, kad patalpa G-1 27,43 kv. m (garažas) nėra rūsio patalpa, kad ši patalpa yra jos vienos. G-1 patalpa turi būti įskaityta į bendrą rūsio plotą ir turi būti nustatyta naudojimosi ja tvarka. Ši patalpa Nekilnojamojo turto registre neturi atskiro identifikacinio numerio, ir pagal savo paskirtį yra susijusi su pagrindiniu daiktu. Nors ši patalpa žymima G-1, tačiau automobiliui laikyti nenaudojama ir pagal dabartinę padėtį negali būti naudojama, nes jos durys užaugusios krūmais. Tai yra namo dalis, nepriklausomai nuo to, kokiu šifru ji būtų pažymėta. Pagal idealinių dalių skaičiuotę R8, R9, R11 atitinka trūkstamo atsakovei T. S. ploto dydį. G1 patalpa paliekama naudotis atsakovei. Tarp šalių kyla ginčas dėl naudojimosi 11,79 kv. m katiline R-9. Ieškovė nurodė, kad jos buto apšildymo sistema jau seniai atjungta nuo katilinės, nes vamzdžius nupjovė atsakovė, o savo bute statyti dujų katilo negali, nes nėra būtinų techninių sąlygų. Ieškovė savo butą priversta apšildyti tik elektra. Jeigu nebūtų bendros katilinės, nebūtų pagrindinės priežasties konfliktams. Ieškovė sutinka atsakovės naudojamą katilinės įrangą perkelti į patalpą G-1, sutinka pagal specialistų parengtą projektą pasirūpinti būtinomis sąlygomis atsakovės katilinei G-1 patalpoje. Jai turi būti paliekama naudotis esamos katilinės patalpa R-9. Priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad priešieškinio reikalavimai neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Bendraturčiai turi turėti kuo mažiau bendrų patalpų, nes jos tampa nesantaikos šaltiniu. Atsakovė turėtų naudotis pirmo aukšto patalpomis, o ieškovė mansarda.
Atsakovė N. S. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , rūsio patalpų naudojimosi tvarką ir nustatyti tokią rūsio patalpomis naudojimosi tvarką: atsakovei paskirti naudotis patalpomis R-5 (5,39 kv. m), R-6 (5,58 kv. m), R-7 (2,62 kv. m), G-1 (27,43 kv. m), ieškovei paskirti naudotis patalpomis R-3 ( 2,22 kv. m), R-4 ( 2,06 kv. m), bendram naudojimui paskirti patalpas R-8 (0,44 kv. m), R-9 (11,70 kv. m), R-10 (2,11 kv. m), R-11 (3,55 kv. m), R-1 (3,86 kv. m), R-2 ( 2,46 kv. m), R-12 (1,82 kv. m).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad šalių ginčas kyla dėl R-8, R-9 ir R-11 patalpų. Anksčiau katilas buvo bendras visam namui ir stovėjo R - 11 patalpoje. Šildymo sistemą atskyrus, katilas buvo pastatytas R-9. Senas katilas stovi R-11, todėl ieškovė gali savo katilą statytis ten, arba R-9 šalia jos katilo, patalpa didelė, vietos užteks. R-9 patalpa šalys gali naudotis bendrai. Dėl R-7 ir R-10 ginčo nėra, R-12 stovi skaitikliai, o R-8, R-9 ir R-11 turi paliktos kaip bendro naudojimosi patalpos, nes R-11 yra vamzdžiai vandens, kuriuo užpildoma šildymo sistema. Į R-8 patalpą galima patekti tik per R-9. Ieškovei turi būti palikta naudotis tik R-3 ir R-4 patalpomis, nes 1992 m. buvo kitokie paskaičiavimai, kitokios idealinės dalys ir tuo metu, pagal plotą viskas buvo teisinga. Katilas negali būti perkeltas į garažą G-1, nes tai yra garažo patalpa, neatitinkanti priešgaisrinės apsaugos aktų reikalavimų. Ieškovė nenurodo, kieno lėšomis turi būti išmontuotas ir perkeltas katilas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies, panaikino 2004-03-19 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 7KV–1939, išduoto notarės J. V., dalį dėl naudojimosi rūsio patalpomis R-7, ir R-9; nustatė, jog T. S. naudosis patalpomis 2-1 5,18 kv. m, 2-2 1,5 kv. m, 2-3 3,54 kv. m, 2-4 14,16 kv. m, 2-5 5,20 kv. m, 2-6 7,00 kv. m, 2-7 8 kv. m, iš viso 44,23 kv. m; nustatė, jog N. S. naudosis patalpomis 1-1 1,19 kv. m, 1-2 19,14 kv. m, 1-3 18,36 kv. m, 1-4 6,30 kv. m, 1-5 2,92 kv. m, 1-7 5,85 kv. m, 1-9 11,79 kv. m, 1-10 20,06 kv. m, iš viso 85,63 kv. m; pakeitė gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. 1993-5003-9019, esančio Kaune, K. Būgos 23 / Sopranų g. 12, rūsio patalpų naudojimosi tvarką:
nustatė, kad T. S. naudosis rūsio patalpomis: R-3, 2,22 kv. m, R-4, 2,06 kv. m, R-5 5,39 kv. m, R-6 5,58 kv. m , iš viso 15,25 kv. m;
nustatė, kad N. S. naudosis rūsio patalpomis: R-7 2,62 kv. m, G-1 27,43 kv. m, iš viso 30,05 kv. m;
nustatė, kad rūsio patalpomis R-1 3,86 kv. m, R-10 2,11 kv. m, R-9 11,70 kv. m, R-8 0,44 kv. m, R-11 3,55 kv. m, R-2 2,46 kv. m, R-12 1,82 kv. m ieškovė T. S. ir atsakovė N. S. naudosis bendrai;
priteisė iš atsakovės N. S. ieškovei T. S. 1 675 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės T. S. atsakovės N. S. naudai 1 000 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės T. S. 31,55 Lt, o iš atsakovės N. S. 63,10 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini) . Ieškovė nuosavybės teise valdo 34/100 pastato, atsakovė – 66/100 pastato dalis. Toks bendrosios dalinės nuosavybės dalių skaičius yra nustatytas 2004-02-09 dienos Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. 2004-03-19 paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą Nr. 7 KV-1939, kuriuo atsakovė N. S. paveldėjo savo vyro K. S. turtą po jo mirties, yra nustatyta naudojimosi ginčo patalpomis tvarka, t. y. nustatyta patalpos, kuriomis atsakovė naudosis 1-ame aukšte, rūsyje ir patalpos, kuriomis atsakovė su ieškove naudojais bendrai. Kauno miesto apylinkės teismo 1995-01-25 sprendimu 1992-08-14 pirkimo-pardavimo sutarties dalis, kuria atsakovės vyras K. S. nusipirko patalpas R-7 ir R-9, pripažinta negaliojančia. Teismas nurodė, kad atsakovė N. S. po savo vyro mirties paveldėjusi jo turtą, įgavo teisę rūsyje naudotis taip pat ir patalpomis R-7, ir R-9. Kadangi šių patalpų priklausomybė jau buvo panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 1995-01-25 sprendimu, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 2004-03-19 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 7 KV–1939 dalyje dėl naudojimosi rūsio patalpomis R-7, R-9 patalpomis panaikinimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl turi būti tenkinamas.
Teismas nustatė, kad dėl to, jog ieškovė T. S. naudosis mansardos patalpomis 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, iš viso 44,23 kv. m, o atsakovė N. S. naudosis pirmo aukšto patalpomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-7, 1-9, 1-10, iš viso 85,63 kv. m, ginčo tarp šalių nėra, tai atitinka faktinę šalių naudojimosi tvarką, nepažeidžia nei vienos iš šalių interesų, todėl teismas šią ieškinio dalį tenkino.
Teismas nustatė, kad pagrindinis ginčas byloje kilo dėl patalpos R-9, kurioje stovi atsakovės dujų katilas. Teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovės argumentą, kad atsakovė jai trukdo patekti į šią patalpą, dėl to kyla nuolatiniai ginčai tarp šalių. Teismas nustatė, kad šioje rūsio patalpoje nuo 1973 m. yra įrengta katilinė, 2007 m. pakeistas dujų katilas, pagal 2006-09-12 išduotas projektavimo sąlygas Nr. 06-25774. Atsakovė sutinka, kad R-9 patalpoje gali pastatyti kitą katilą. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas leisti jai įrengti dujų katilą atsakovei G-1 patalpoje ieškovės lėšomis negali būti tenkinamas, nes G-1 patalpa neatitinka reikalavimų dujinio katilo įrengimui, ką patvirtino AB „Lietuvos dujos“ atstovas, be to, tai akivaizdžiai pažeistų atsakovės interesus ir prieštarautų teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijams, formuojamai teismų praktikai dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo. Teismas sprendė, kad patalpa R-9 turi būti priskiriama prie bendro naudojimo patalpų, ieškovė turi visas teises ir galimybes šioje patalpoje įsirengti savo dujų katilą. Įrengus dujų katilą patalpoje R-9 ieškovei, niekaip nebūtų pažeistos šalių teisės, interesai, tai geriausiai atitiktų šalių teisėtų lūkesčių principą, geriausiai atitiktų faktinę situaciją. Teismas nurodė, kad patalpos R-1 ir R-10, per kurias patenkama į patalpą R-9, bei patalpos R-8 ir R-11 yra neatsiejamai susijusios su patalpa R-9, o R-12 patalpoje yra ieškovės ir atsakovės vandens skaitikliai, todėl šiomis patalpomis abi šalys turi naudotis bendrai. Teismas, nustatęs, kuriomis rūsio patalpomis šalys turi naudotis bendrai, sprendė, kad kitomis rūsio patalpomis šalys turi naudotis atsižvelgiant į idealines dalis, kurias jos valdo nuosavybės teise, t. y. ieškovė patalpomis R-3, R-4, R-5, R-6, atsakovė – patalpomis R-7 ir G-1.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė T. S. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą pakeisti: rūsio patalpą R-9 11,7 kv. m ploto paskirti naudotis ieškovei vienai, įpareigoti ieškovę atsakovės N. S. patalpų apšildymo katilą perkelti į patalpą G-1, o rūsio patalpas R-5 ir R-6 palikti atsakovei N. S..
Apeliantė nurodė, kad katilinė buvo bendra rūsio patalpoje R-9, tačiau atsakovė N. S. prieš keletą metų parengė tik savo dalies apšildymo projektą, o jos dalies šildymą atjungė. Tai padarė be jos sutikimo, pažeisdama jos teises ir CK 4.75 str. 1 d. nuostatas, kur nurodyta, kad naudojimosi tvarkos, t. y. ir apšildymo klausimas, turi būti sprendžiamas bendru sutarimu, o iškilus nesutarimui – teisme. Aplinkybės, kad ieškovės dalis liko neapšildyta, atsakovė neginčija. Šalių konfliktus ir negalimumą naudotis svarbiomis patalpomis bendrai patvirtina teismų sprendimai, esantys byloje. Apeliantė nurodė, kad teismas paskyrė jai rūsio patalpas R-5 ir R-6, kuriomis iki šiol naudojosi atsakovė. Virš šių patalpų yra atsakovės virtuvė, todėl per ją tiesti apšildymo vamzdžius, juos izoliuoti būtų atsakovės teisių pažeidimas. Mansardoje statyti dujų katilo nėra kur, be to, gyvenamoje patalpoje jo statyti negalima, o virtuvėlė per maža. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Apeliantė nurodė, kad patalpą G-1 dujų katilo įrengimui pritaikyti galima. Ji sutinka pasirūpinti dokumentais, reikalingais perkėlimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė N. S. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos motyvus:
1) ieškovė teisminiais procesais siekia užvaldyti geriausias rūsio patalpas. Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl rūsio patalpos R-9 11,7 kv. m Patalpa. R-9 buvo naudojama bendrai. Šioje patalpoje katilas pastatytas teisėtai, jo griauti ir perkelti į kitą patalpą nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovė serga onkologine liga ir tokiam perkėlimui neturi nei lėšų nei sveikatos. Ieškovei niekas netrukdo šioje patalpoje įsirengti savo dujinį katilą, tačiau ieškovė to nenori;
2) ieškiniu ji nepagrįstai siekia gauti sau tvarkingą, R-9 11,70 kv. m dydžio patalpą su langu, kurioje galėtų įsirengti pirmame aukšte kambarį ir jame gyventi, nes jos butas yra antrajame namo aukšte. Ieškovė realiai savo bute beveik negyvena, ji gyvena sodo namelyje, į šį butą atvažiuoja tik retkarčiais, todėl jai būtų naudinga rūsyje turėti kambarį (patalpą R-9), kuriame ji apsistotų. Šios patalpos paskirtis yra kita, iš jos visada buvo apšildomas visas gyvenamasis namas, patalpa pagal savo funkcinę paskirtį yra katilinė;
3) ieškovė neįrodė, kad ji neturi galimybės įsirengti katilo patalpoje R-9. Ieškovė neįrodė, kad jai trukdoma R-9 patalpa naudotis;
4) reikalavimas perkelti šildymo katilą perkelti į patalpą G-1 yra nepagrįstas, pažeidžiantis atsakovės teisėtus interesus. Byloje nebuvo pateiktas projektas, patvirtinantis galimybę statyti dujinį katilą patalpoje G-1, nebuvo paneigtos specialistų išvados, nurodančios, kad G-1 patalpoje dujų katilo pagal esamą situaciją įrengti negalima. Tam reikalinga: įrengti reikiamo ploto langą arba priešgaisrinę uždujinimo signalizaciją su dujų atkirtos vožtuvu bei atlikti dūmtakių ir vėdinimo kanalų ištyrimą. AB „Lietuvos dujos“ atstovas nurodė, kad šioje patalpoje katilą statyti yra labai neekonomiška, nes patalpoje G-1 reikėtų įrengti apšiltinimą. Be to, technologiškai būtų sunku katilą prijungti prie šildymo sistemos. Ieškovei nepaneigus specialistų išvadų, nepateikus katilo perkėlimui parengto preliminaraus projekto, nenurodžius darbų sąmatos, nepagrindus ir neįrodžius aplinkybių dėl jos teisių pažeidimo, teismas pagrįstai šią ieškovės ieškinio dalį atmetė ir pagrįstai patalpą R-9 paskyrė naudotis mums abiems bendrai;
5) teismas pagrįstai, įvertinęs šalių turimas idealines dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, patalpas R-5 (5,39 kv. m) ir R-6 (5,58 kv. m) paskyrė naudotis ieškovei. Perdavus šias patalpas naudotis atsakovei, būtų pažeisti ieškovės interesai.
Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2010) išaiškinta, kad gyvenamasis namas priskiriamas prie nekilnojamųjų daiktų kaip civilinių teisių objektų (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.98 straipsnio 1, 2 dalys, 4.2 straipsnio 1, 2 dalys), kartu jis yra ir nuosavybės teisės objektas. Daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Šios teisės pažeidimo atveju jos apsaugą užtikrina konstitucinis teisės į teisminę gynybą principas (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), kuris gali būti įgyvendinamas CK 1.138 straipsnyje įvardytais civilinių teisių gynimo būdais. Kai nuosavybės teisė į tam tikrą daiktą priklauso keliems asmenims, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės(lot. communio) teise. Tuo atveju, kai kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys į daiktą yra nustatytos, laikoma, kad daiktas bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiais atvejais į vieną ir tą patį daiktą nukreipiama ne vieno savininko, bet visų bendraturčių nuosavybės teisės, kurios tarpusavyje gali konkuruoti, varžyti viena kitą ir pan. Kilusius nesutarimus bendraturčiai turi galimybę išspręsti tarpusavio sutarimu, o nepavykus to padaryti – kreiptis į teismą dėl kilusio ginčo išsprendimo teismo tvarka.
Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi patalpa R-9, kuri šalių naudojama nuo 1973 m. kaip katilinė (2 t., b. l. 6). Apeliantės paaiškinimu, patalpoje R-9 yra atsakovės šildymo katilas, ieškovė šiuo katilu nesinaudoja, nes šildymo sistema 2006 m. įrengta pagal atsakovės projektą (2 t., b. l. 4), o buvusi šioje patalpoje šildymo sistema atjungta nuo apeliantės patalpų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai, jog konfliktus ir negalimumą naudotis patalpa R-9 bendrai patvirtina teismų sprendimai, nėra įrodyta. Esantys byloje teismo sprendimai (1 t., b. l. 15-16, 89-97; 2t., b. l. 53) nepatvirtina, kad tarp šalių vyko konfliktai dėl ieškovės teisės įrengti patalpoje R-9 šildymo sistemą.
Antra, dujų sistemos rekonstrukcija ir atjungimas nuo anksčiau buvusios sistemos atliktas dėl to, jog namo bendraturtė, šioje byloje atsakovė, pageidavo šildyti savo patalpas atskirai nuo ieškovės. Atsakovė atsijungė nuo bendros dujų šildymo sistemos, savo lėšomis nupirko naujus šildymo įrengimus. Byloje nėra ginčo, kad po to, kai atsakovės lėšomis buvo atlikta dujų sistemos rekonstrukcija, apeliantei nuosavybės teise priklausančios patalpos nebuvo šildomos anksčiau veikusios dujų sistemos. Tačiau, kadangi dujų sistemos atjungimas ir prijungimas gali būti atliekamas tik atitinkamos srities specialistų, o apeliantė jokių dokumentų dujų sistemai įrengti ir pajungti neparuošė, ji liko be šildymo paslaugų. Taigi apeliantė neturi pagrindo teigti, jog dujų sistemą atjungė atsakovė, nes byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dujų sistema buvo pertvarkyta po to, kai atsakovė gavo visus reikiamus leidimus naujai sistemai įrengti. Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad apeliantė patalpoje R-9 taip pat gali įrengti šildymo sistemą, patvirtina AB „Lietuvos dujos“ raštas, kuriame nurodyta, jog patalpa R-9 yra tinkama dujų įrenginiams eksploatuoti. Todėl atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pagrįstai nurodė, kad ieškovė gali naudoti R-9 (katilinę) pagal paskirtį ir ten įrengti dujų katilą.
Apeliantė prašo paskirti atsakovei patalpas R-5 ir R-6, nes šiose patalpose apeliantė negali įrengti šildymo sistemos dėl virš patalpų R-5 ir R-6 išdėstytų atsakovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų. Dėl to, apeliantės manymu, būtina paskirti šias R-5 ir R-6 patalpas atsakovei, taip pat pašalinti atsakovės katilą iš patalpos R-9 ir paskirti patalpą R-9 ieškovei. Su šiais ieškovės reikalavimais sutikti negalima. Kaip nustatyta anksčiau, šildymo sistema gali būti įrengta gavus atitinkamus leidimus ir parengus atitinkamus projektus, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo teisę įrengti šildymo sistemą tik tam įrenginiui eksploatuoti pritaikytoje patalpoje, šiuo atveju dujų šildymo sistemai, o ne bet kur savo nuožiūra. Tačiau nuo 2006 m. apeliantė nepateikė jokių dokumentų dujų tarnyboms, kurie patvirtintų, kad apeliantė realiai nori įrengti šildymo sistemą tam tikroje patalpoje ar kad apeliantei bus suteiktas dujų specialistų leidimas perkelti savo lėšomis šildymo sistemą iš patalpos R-9 į patalpą G-1 ir sutvarkyti visus su tuo susijusius dokumentus (3 t., b. l. 3). Todėl tikėtinas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad ieškovės reikalavimas atlaisvinti patalpą R-9 nesusijęs su šildymo sistemos įrengimu.
Bylos medžiaga patvirtina, kad garažo patalpa yra nenaudojama ir netinkama šildymo sistemai įrengti, o specialisto išvada patvirtina, kad pagal esamą situaciją garažo patalpoje įrengti dujų katilo negalima (2 t.. b. l. 24). Taigi ieškovės reikalavimas iškelti atsakovės naudojamą šildymo sistemą į patalpą G-1 (2 t., b. l. 22) neatitinka nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką nustatančių teisės normų tikslo bei turinio, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Kadangi apeliantės reikalavimas perkelti atsakovės katilą apeliantės lėšomis į garažą negali būti patenkintas, todėl atmestinas.
Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, ji neprieštaravo dėl teismo sprendimo, kuriuo patalpos R-5 ir R-6 paskirtos ieškovei. Bylos duomenimis, šalys prašė nustatyti rūsio patalpų naudojimosi tvarką, šalių suformuluoti ieškinio (priešieškinio) reikalavimai buvo išnagrinėti (CPK 42 str.). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką, privalėjo atsižvelgti į šalims tenkančias nuosavybės teise valdomas pastato dalis, nusistovėjusią naudojimosi patalpomis tvarką, patalpų paskirtį, šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka šiuos reikalavimus atitiko Taigi apeliacinio skundo motyvas dėl materialinės ir procesinės (įrodymų vertinimas) teisės normų pažeidimo atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas įvertino visus surinktus byloje įrodymus ir dėl jų pasisakė sprendime (CPK 185 str.) ir tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 4.72,4.81,4.93 str.).
CPK 328 str. pasakyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovei priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė byloje pinigų priėmimo kvitą Nr. 569703, kuris patvirtina, kad atsakovė sumokėjo advokatei už darbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą) apeliacinės instancijos teisme 1100 Lt. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (byla sudėtinga įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo prasme), suteiktų teisinių paslaugų apimtį, pobūdį (advokatė surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo atsakovei apeliacinės instancijos teismo posėdyje), taip pat vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinta Rekomendacija dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio ir CPK 98 str. nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės priteistina 600 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
. Valstybė turėjo 31,05 Lt išlaidų (3 t., b. l. 5.) dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu šalims. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš ieškovės T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme:
600 (šešis šimtus)Lt atsakovei N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) );
31,05 (trisdešimt vieną Lt 5 ct) Lt valstybei.