- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- eI3-2999-402/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00076-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Kauno apylinkės teismo
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Kauno apylinkės teismui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo kanclerio 2021-12-08 įsakymą Nr. P-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojai – Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorei V. M. – skyrimo“; 2) teismui nusprendus netenkinti pirmojo reikalavimo, pakeisti Kauno apylinkės teismo kanclerio 2021-12-08 įsakymo Nr. P-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojai – Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorei V. M. – skyrimo“ 2 punktą ir tarnybinę nuobaudą „griežtas papeikimas“ pakeisti į švelnesnę tarnybinę nuobaudą „pastaba“.
Pareiškėja teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad 2021-09-21 apie 15 val. vykdydama valstybės tarnautojo pareigas Kauno apylinkės teismo patalpose adresu Laisvės al. 103, Kaunas, kartu su teismo sekretore G. S. pirmame aukšte laukdama lifto sutiko iš matymo jai žinomą prokurorę R. O.. Į liftą kartu įlipo ir minėta prokurorė. Ji pasiteiravo, ar galėsiu ją įleisti į koridorių trečiame pastato aukšte, t. y. tarnybines patalpas. Kadangi žinojo, kad minėtas asmuo yra prokurorė, taip pat ne kartą mačiusi prokurorus Kauno apylinkės teismo tarnybinėse patalpose (kuriose nėra teismo posėdžių salių), nesuabejojo jos tikslais ir pagrindu patekti į tarnybines patalpas, todėl įleido prokurorę į Kauno apylinkės teismo trečiame aukšte esančias tarnybines patalpas.
2021-09-21 Kauno apylinkės teismo teisėjo padėjėja A. K. išsiuntė pranešimą el. paštu ne.korupcijai@teismas.lt, pranešdama apie galimą korupcijos atvejį Kauno apylinkės teisme ir 2021-10-04 pateikė papildomą pranešimą, kuriame iš esmės nurodė, kad 2021-09-21 apie 15 val. jos darbo vietoje pasirodė moteris, kuri atnešė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo ir išeidama iš kabineto paliko saldainių dėžutę „Tūkstantmečio Lietuva“. Vėliau paaiškėjo, kad asmuo, palikęs kabinete saldainių dėžutę, yra prokurorė, kurią į teismo trečiame aukšte esančias tarnybines patalpas įleido pareiškėja. Kanclerė 2021-10-12 įsakymu sudarė komisiją galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti (toliau – ir Komisija), nustatytas terminas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikti ir motyvuotą išvadą pateikti iki 2021-11-11. Pareiškėja pateikė Komisijai paaiškinimą, kuriame nurodė, jog į Kauno apylinkės teismo trečiame aukšte esančias tarnybines patalpas įleido asmenį, nes žinojo šio asmens tapatybę ir prokuroro statusą, manė, jog tai nėra pašalinis asmuo ir vyksta į susitikimą pas teismo pirmininką ar teismo pirmininko pavaduotoją, su saldainių perdavimo aplinkybėmis ji nėra susijusi, apie prokurorės ketinimą juos perduoti nežinojo, saldainių nematė. 2021-11-19 Komisija pateikė Išvadą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorės V. M. tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Išvada), kuria siūlė pripažinti, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį tuo, kad 2021-09-21, eidama valstybės tarnautojo pareigas, veikdama tiesiogine tyčia, į tarnybines teismo patalpas adresu Laisvės al. 103, Kaunas, trečiame aukšte, be teisėto pagrindo įleido pašalinį asmenį, t. y. ne teismo darbuotoją, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorę R. O., kuri teisėjo padėjėjos A. K. darbo vietoje paliko saldainių dėžutę „Tūkstantmečio Lietuva“. Išvadoje nurodyta, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1, 8 ir 13 punktuose įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės veiklos etikos principus, taip pat diskreditavo valstybės tarnybos autoritetą ir piktnaudžiavo tarnyba. Komisija siūlė pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Kanclerė 2021-12-08 įsakymu Nr. P-413 (toliau – ir Įsakymas) pritarė Išvadai ir pripažino, kad Išvadoje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, diskreditavo valstybės tarnybos autoritetą ir piktnaudžiavo tarnyba, ir skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Pareiškėja nurodo, jog ji nesutinka su Įsakymu ir juo paskirta tarnybine nuobauda, mano, kad jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties požymių, nėra tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, pripažinus, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, jos manymu, tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis, o tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra per griežta, todėl naikintina arba keistina į švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Nurodė, kad Išvadoje nustatant tarnybinį nusižengimą buvo minimas Kauno apylinkės teismo pirmininko 2015-11-30 įsakymu Nr. V-265 patvirtinto Kauno apylinkės teismo pastato ir jo teritorijos apsaugos ir patekimo į juos kontrolės aprašo 14 punktas, kuris nustato, kad „į Teismo antro, trečio ar ketvirto aukšto tarnybines patalpas, esančias Laisvės al. korpuse, pašaliniai asmenys gali patekti tik išimtiniais atvejais, paprastai esant tarnybiniam būtinumui ir tik lydint teismo darbuotojui. Už atvykusio asmens buvimą šiose patalpose bei jo išlydėjimą iš jų asmeniškai atsako darbuotojas, pas kurį atvyko asmuo“, tačiau pareiškėja su minėtu įsakymu ir juo patvirtintu aprašu nebuvo supažindinta, jis nebuvo įkeltas į intranetą kaip vidaus teisės aktai, su kuriais pareiškėja privalėjo susipažinti pagal nustatytą tvarką ir juos tinkamai vykdyti. Tad už įleidimo į tarnybines patalpas taisyklių pažeidimą pareiškėjai negali kilti tarnybinė atsakomybė. Iš minėtu įsakymu patvirtinto Aprašo 14 punkto matyti, kad pašalinių asmenų patekimo tvarka taikoma tarnybinėms patalpoms, esančioms Laisvės al. korpuse, o šiuo atveju nusižengimas nustatytas, kad pareiškėja įleido asmenį į patalpas, esančias J. G. g. korpuse. Išvadoje minimas intranete 2020-01-30 paskelbtas informacinis pranešimas, tačiau informacinis pranešimas neatitinka vidiniam teisės aktui taikomų reikalavimų: nėra duomenų apie jo priėmimą ir galiojimą, ar tokį informacinį pranešimą priėmė / patvirtino įgalioti asmenys. Su informaciniu pranešimu pareiškėja nebuvo supažindinta kaip su vidiniu teisės aktu per intraneto skiltį. Informacinis pranešimas iš dalies prieštarauja ir Aprašo 14 punktui, kitaip, nei nurodo informacinis pranešimas, Aprašo 14 punktas: (i) nenustato pareigos lankytojams registruotis pas teismo pirmininką ar jo pavaduotoją; (ii) nenustato taisyklės, kad lankytoją pasitinka pirmininko patarėja ar vyresnioji padėjėja; (iii) taikomas tik patalpoms, esančioms Laisvės al. korpuse; (iv) neįtvirtina pareigos valstybės tarnautojui, sutikusiam lankytoją, informuoti apie tai teismo pirmininko patarėją ar vyresniąją padėjėją, o lankytojo prašyti palaukti. Aprašo 2 punktas nustato, jog jo nuostatos taikomos tiek, kiek šių teisinių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai arba kiti teisės aktai. Informacinis pranešimas iš esmės nėra teisės aktas, todėl neturėtų būti taikomas, ypač esant prieštaravimų. Pareiškėja pažymėjo, kad į patalpas įleido ne bet kokį pašalinį asmenį, o valstybės pareigūną – prokurorą, todėl pagrįstai manė, jog būtinumas įleisti asmenį tokiam vizitui yra, palydėjo iki įėjimo į patalpas. Nors Išvadoje minima Aprašo 14 punkto nuostata, tačiau tiek iš Išvados, tiek iš Įsakymo matyti, jog pareiškėja laikoma pažeidusia valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus. Pareiškėjos manymu, nustatant tarnybinį nusižengimą privalo būti nurodyta, kokią konkrečią neteisėtą veiką tarnautojas padarė ir kokias konkrečias teisės aktuose nustatytas taisykles ir pareigas pažeidė. Vis dėlto tarnybinio nusižengimo objektas yra būtent vidaus tarnybos tvarka. Todėl nurodymas, kad pareiškėja, įleisdama prokurorę į tarnybines patalpas, padarė valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų (atsakomybės, sąžiningumo ir nešališkumo) pažeidimus, yra pernelyg abstraktus, nekonkretus, išplečiantis valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės ribas. Pažymėjo, kad nei Aprašo 14 punktas, nei Informacinis pranešimas faktiškai ir praktiškai nėra taikomi Kauno apylinkės teisme, o jų nesilaikantys asmenys nėra traukiami atsakomybėn. Tiek pareiškėja, tiek kiti atsakovo tarnautojai ar darbuotojai dažnai pastebi kitus valstybės tarnautojus ar darbuotojus, kurie įsileidžia / atsiveda galimai pašalinius asmenis, tačiau, pareiškėjos žiniomis, nei vienu iš šių ar kitų atvejų nebuvo nei pradėti tyrimai, nei priimti sprendimai dėl nuobaudų skyrimo. Aplinkybės, kad atsakovas toleruoja pašalinių asmenų atsivedimą į tarnybines patalpas, patvirtina, kad pats atsakovas tokio elgesio nelaiko tarnybiniu nusižengimu, todėl ir pareiškėjai negali būti konstatuota neteisėta veika ir / ar kaltė. Nurodė, kad nenustatyti jokie neigiami padariniai dėl pareiškėjos veiksmų, įleidžiant į tarnybines patalpas prokurorę, neigiamų padarinių nenustatė ir Komisija surašytose Išvadose, nei kanclerė įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai. Nors Išvadoje nurodoma, jog tokie veiksmai gali sudaryti prielaidas, dėl kurių gali kilti korupcijos pasireiškimo tikimybė, kad sukėlė grėsmę atsakovo autoritetui, tačiau tuo pačiu Išvadoje nurodoma, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus neigiamų pasekmių. Akivaizdu, jog konkrečių neigiamų pasekmių dėl pareiškėjos tariamo tarnybinio nusižengimo nėra nustatyta. Pažymėjo, kad pareiškėja nėra niekuo susijusi su minėta prokurore, apie jos ketinimus ar tikslus nežinojo, saldainių nematė, pareiškėja negalėjo abejoti, kad valstybės pareigūnas, įleistas į tarnybines patalpas, elgsis teisėtai. Pareiškėja mano, jog jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo ir tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. neteisėtos veikos, kaltės, neigiamų padarinių ir priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Nepaisant to, kad pareiškėja mano, jog ji nepadarė tarnybinio nusižengimo ir nėra tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, teismui vis dėlto nusprendus, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, toks pažeidimas galėtų būti laikomas nebent mažareikšmiu. Mano, jog pareiškėjos veiksmai, nesant jai tinkamai supažindintai su vidiniais teisės aktais, nesant neigiamų padarinių, nesant pareiškėjos tyčinės kaltės, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, pagal savo pobūdį negali būti vertinami kaip šiurkštūs. Skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra akivaizdžiai per griežta, neadekvati ir neproporcinga. Nurodo, jog prašo panaikinti jai skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, tačiau teismui nusprendus, kad pareiškėja vis dėlto padarė tarnybinį nusižengimą, prašo skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeisti į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pažymėjo, kad atsakovas, tirdamas tarnybinį nusižengimą, padarė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 3, 11 ir 12 punktų pažeidimus: atsakovas apie įvykį buvo informuotas 2021-09-21, o tarnybinis nusižengimas pradėtas tirti tik 2021-10-12 (pažeistas 5 darbo dienų terminas); Komisija sudaryta 2021-10-12, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti baigtas iki 2021-11-11, Komisijos 2021-11-11 prašyme pratęsti tyrimo terminą nėra nurodyta motyvuotų argumentų ar objektyvių aplinkybių, dėl kurių šis terminas turėtų būti pratęstas; siekiant objektyviai ir visapusiškai ištirti tarnybinį nusižengimą, nebuvo apklausta įvykio vietoje buvusi teismo sekretorė G. S., nebuvo gauti paaiškinimai iš asmens, kurį pareiškėja įleido į tarnybines patalpas. Šios aplinkybės sudarė sąlygas nevisapusiškai ištirti pažeidimą ir Išvadą grįsti prielaidomis. Pareiškėjos manymu, nurodyti procedūriniai tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarkos pažeidimai taip pat sudaro pagrindą panaikinti įsakymą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko, atsiliepime teigė, taip pat atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021-10-05 buvo gautas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo padėjėjos A. K. pranešimas „Dėl darbo vietoje paliktos dovanos“. Teismo kancleris 2021-10-12 priėmė įsakymą Nr. V-230, kuriuo sudarė Komisiją ir pavedė Komisijai pagal Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas ir teismo patalpų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes atlikti teismo posėdžių sekretorės V. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą ir motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus pateikti iki 2021-11-11 įskaitytinai, terminas motyvuotai išvadai pateikti pratęstas iki 2021-11-19 įskaitytinai. Komisija pateikė 2021-11-19 motyvuotą išvadą Nr. V4-1622 „Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorės V. M. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Motyvuota išvada). Kancleris 2021-12-08 priėmė įsakymą Nr. P-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojai – Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorei V. M. – skyrimo“. Nurodė, kad skundžiamo įsakymo įžanginėje dalyje nurodyta, kad atsižvelgiant į Komisijos 2021-11-19 motyvuotoje išvadoje Nr. V4-1622 nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas bei pateiktus siūlymus skiriama pareiškėjai tarnybinė nuobauda. Išvadoje Komisija išanalizavo, ar pagal nustatytas aplinkybes pareiškėjos veiksmai sudaro pagrindą tarnybinei atsakomybei kilti, ir nustačiusi visus būtinus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, pareiškėjos veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, todėl atsirado pagrindas pareiškėjai taikyti tarnybinę atsakomybę. Ginčo dėl paties fakto, kad pareiškėja į teismo tarnybines patalpas 2021-09-21 įleido pašalinį asmenį, prokurorę R. O., nėra. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teismo pirmininko 2019-03-19 įsakymu Nr. V-53 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), yra įtvirtinta, jog „organizacinė ir kita informacija, pateikta tarnybiniu elektroniniu paštu ir / arba paskelbta teismo intraneto tinklalapyje, laikoma gauta ir vykdytina“ (102 punktas). Su minėtomis Vidaus tvarkos taisyklėmis per elektroninę susipažinimo sistemą pareiškėja yra susipažinusi 2019-04-11 pasirašytinai. Informacija dėl patekimo į trečio aukšto tarnybines patalpas intranete buvo paskelbta 2020-01-30, t. y. jau po to, kai pareiškėja buvo pasirašytinai susipažinusi su Vidaus tvarkos taisyklėmis ir jose įtvirtinta nuostata dėl teismo intranete paskelbtos informacijos vykdymo privalomumo. Sąvoka „Tarnybinė (-ės) patalpa (-os)“ visuotinai yra suprantama kaip išimtinai susijusi tik su įstaigos, kurioje yra zonos, paženklintos užrašais „Tarnybinės patalpos“, darbuotojais. Vien tik aplinkybė, kad asmuo, kurį pareiškėja įleido, yra kitos valstybės institucijos atstovas, savaime nereiškia, jog jis gali patekti į tarnybines patalpas be jokios konkrečios priežasties / nesant tam teisinio pagrindo (tikslo). Pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja, vadovaudamasi nešališkumo principu, neturėjo pagrindo ginčo situacijos suvokti kitaip ir taikyti kitokios nei nustatyta asmenų įleidimo į tarnybines patalpas tvarkos ir taikyti skirtingų kriterijų vien dėl to, kad asmuo dirba Kauno apylinkės prokuratūroje. Todėl netgi manydama, kad prokurorė vyksta į susitikimą pas teismo pirmininką ar teismo pirmininko pavaduotoją baudžiamosioms byloms, pareiškėja turėjo laikytis teismo intranete paskelbtos patekimo į tarnybines patalpas tvarkos. Pareiškėjos elgesys, kai ji net nesiaiškindama asmens poreikio patekti į teismo tarnybines patalpas tikslo įleidžia jį vien todėl, kad jis yra valstybės pareigūnas, dirbantis kitoje institucijoje, nėra toleruotinas, ir tai buvo pagrįstai pripažinta atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Nurodė, kad visiško draudimo pašaliniams asmenims (ne teismo darbuotojams) patekti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų tarnybines patalpas nėra, tačiau turi būti griežtai laikomasi nustatytų reikalavimų. Nurodė, kad šiuo atveju tarnybinis pažeidimas konstatuotas ne dėl to, kad pareiškėja žinojo, ko eina prokurorė ir / ar kad buvo iš anksto su ja susitarusios ir padėjo įvykdyti galimai nusikalstamą veiką, o dėl to, kad su savo tarnybine kortele, kuria disponuoja vien tik dėl einamų valstybės tarnautojo pareigų Kauno apylinkės teisme, nesant tam pagrindo atidarė / atrakino tarnybinių patalpų duris. Tokie pareiškėjos veiksmai buvo sąmoningas ir valingas poelgis, nesusijęs su objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Savo ruožtu tarnybinių durų atidarymas sukūrė sąlygas prokurorei įvykdyti galimai nusikalstamus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėja žinojo, dėl ko ir pas ką eina prokurorė. Atsakovas nurodė, kad skundžiamu įsakymu vyriausiajai specialistei (darbui su personalu) A. M. buvo pavesta duomenis apie paskirtą tarnybinę nuobaudą ir motyvuotą išvadą įrašyti į valstybės tarnautojos V. M. asmens bylą ir pateikti Valstybės tarnybos įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui (5.1 punktas). Kauno apylinkės teismo vyriausioji specialistė (darbui su personalu) A. M. 2022-02-02 tarnybiniame pranešime Nr. V4-313 nurodė, kad suvesdama duomenis apie V. M. paskirtą tarnybinę nuobaudą pasirinko „Šiurkštaus pažeidimo tipo“ klasifikatorių „valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises“ ir nepasirinko dar kito klasifikatoriaus, t. y. „piktnaudžiavimas tarnyba“, kadangi techninės galimybės pasirinkti kelių šiurkštaus pažeidimo tipų Valstybės tarnautojų registre (VATARAS), suvedant duomenis apie tarnybinę nuobaudą, nėra. Todėl vien tai, kad dėl techninių kliūčių į Valstybės tarnautojų registrą buvo įkeltas tik vienas klasifikatorius / šiurkštaus pažeidimo tipas, nepanaikina aplinkybės, jog pareiškėja buvo pripažinta padariusi šiurkštų pažeidimą, pasireiškusį ir kaip „piktnaudžiavimas tarnyba“. Atsakovas pažymi, kad skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą Komisija pareiškėjai siūlė išvadoje aptarusi ir įvertinusi ne tik jos tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, bet VTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų, į kuriuos atsižvelgtina parenkant ir skiriant tarnybinę nuobaudą, visumą, todėl, konstatavus šiurkštų nusižengimą, pareiškėjai nebuvo skirta griežčiausia už šį tarnybinį nusižengimą galima skirti tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų (VTĮ 33, 35 straipsniai). Išvadoje aiškiai nurodyta, kaip atitinkamas valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principas buvo pažeistas, jį susiejant su konkrečia pareiškėjos veika. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą Komisija pareiškėjai taip pat aiškiai nurodė, kokius etikos principus ji yra įtariama pažeidusi ir kokia būtent veika. Išvadoje taip pat nurodyta, kokie pareiškėjos veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Taigi pareiškėjos teiginiai, kad ji nesiekė ir negavo jokios naudos už tai, kad įleido prokurorę į tarnybines patalpas, neturi esminės teisinės reikšmės, nes tai tik vienas iš piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių. Nurodė, kad pareiškėja yra valstybės tarnautoja, kuriai keliami aukštesni reikalavimai nei eiliniam piliečiui, pagal valstybės tarnautojo elgesį sprendžiama apie visą valstybės tarnybos sistemą, o valstybės tarnautojo nepaisymas veiklos ir tarnybinės etikos taisyklių yra neatsiejamas nuo kenkimo įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas tarnauja, autoritetui ir pasitikėjimui ja. Sąvoka „elgesys, diskredituojantis valstybės institucijos autoritetą“ yra vertinamojo pobūdžio ir sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir valstybės tarnautojų, požiūriu. Pareiškėjos veika (kaip nustatyta tyrimo metu, sąmoningas / valingas tarnybinių durų atidarymas pašaliniams asmenims, t. y. ne Kauno apylinkės teismo darbuotojams, vien dėl jų einamų pareigų kitoje institucijoje nesant tam teisinio pagrindo (tikslo) kertasi su šių funkcijų vykdymu, o taip pat ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš teisme dirbančių valstybės tarnautojų. Nors šiuo tarnybiniu nusižengimu pareiškėja materialių padarinių teismo veiklai ir nesukėlė, tačiau sukėlė sąlygas, griaunančias pasitikėjimą teisingumą vykdančia institucija. Pažymėjo, kad informaciją apie korupcinius atvejus, visas žinomas prielaidas korupcijai Kauno apylinkės teisme pasireikšti vienas iš galimų būdų yra anonimiškai pranešti elektroniniu paštu ne.korupcijai@teismas.lt. Kauno apylinkės teisme prieigą prie elektroninio pašto ne.korupcijai@teismas.lt turi tik Kauno apylinkės teismo pirmininkas. Pakeitus teismo pirmininko kompiuterį, jame nebuvo sukonfigūruota prieiga prie elektroninio pašto ne.korupcijai@teismas.lt dėžutės, o ši korupcijos prevencijos pranešimams skirta elektroninio pašto dėžutė Kauno apylinkės teismo pirmininko kompiuteryje buvo sukonfigūruota 2021-10-08, tad tik nuo šios datos teismo pirmininkas ir galėjo pasiekti minėtos elektroninio pašto dėžutės turinį. Pažymėjo, kad informacijos gavimo data laikytina 2021-10-05, kai teisme buvo gautas rašytinis teisėjo padėjėjos A. K. teismo pirmininkui ir Antikorupcinės komisijos pirmininkei adresuotas 2021-10-04 pranešimas „Dėl darbo vietoje paliktos dovanos“. Informacija teismo pirmininkui tapo žinoma 2021-10-05, o Komisija buvo sudaryta ir jai pavesta atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą kanclerio 2021-10-12 įsakymu Nr. V-230, t. y. nepraleidus Aprašo 3 punkte nustatyto termino tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti. Komisijos pirmininkė kreipėsi į teismo kanclerę su 2021-11-11 prašymu pratęsti terminą motyvuotai išvadai apie tyrimo rezultatus pateikti iki 2021-11-19 įskaitytinai, kadangi atsižvelgiant į didelį momentinį darbo krūvį 2021-10-12 įsakymu nustatytas 20 darbo dienų terminas yra nepakankamas. Aprašo 11 punkte yra numatyta tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pratęsimo galimybė, todėl vien jau dėl šios priežasties fakto – prašymo pratęsti terminą pateikimo ir tokio prašymo tenkinimo negalima savaime laikyti tyrimo procedūriniu pažeidimu. Aprašo 11 punktu terminas motyvuotai išvadai pateikti pratęstas iki 2021-11-19 įskaitytinai. Pažymėjo, kad šiuo atveju, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą, Komisija pagal jai nustatytą kompetenciją sprendė, ar šio konkretaus jai pavesto atlikti tyrimo objekto (įleidimo į tarnybines patalpas) aplinkybių ištyrimui yra tikslinga apklausti G. S.. Todėl vien tai, kad analizuojamu atveju Komisija naudodamasi jai suteikta teise nesprendė apklausti teismo sekretorės G. S., taip pat negali būti laikoma procedūriniu pažeidimu, nes šį sprendimą Komisija priėmė įgyvendindama jai teisės aktuose įtvirtintą diskrecijos teisę (Aprašo 12 punktas). Prašė skundą atmesti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo kanclerio 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. P-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojai – Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorei V. M. – skyrimo“, kuriuo ji pripažinta padariusi šiurkštų tarnybinį nusižengimą, diskreditavusi valstybės tarnybos autoritetą ir piktnaudžiavusi tarnyba ir kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Teismui nusprendus netekinti pirmojo reikalavimo, reiškia alternatyvų reikalavimą: pakeisti Kauno apylinkės teismo kanclerio 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojai – Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorei V. M. – skyrimo“ 2 punktą ir tarnybinę nuobaudą „griežtas papeikimas“ pakeisti į švelnesnę tarnybinę nuobaudą „pastabą“.
Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teisme 2021 m. spalio 5 d. (reg. Nr. V4-1364) buvo gautas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo padėjėjos A. K. Kauno apylinkės teismo pirmininkui A. P. ir Antikorupcinės komisijos pirmininkei V. M. adresuotas 2021 m. spalio 4 d. pranešimas „Dėl darbo vietoje paliktos dovanos“ (toliau – ir 2021 m. spalio 4 d. pranešimas).
Kauno apylinkės teisme 2021 m. spalio 11 d. (reg. Nr. V4-1396) buvo gautas Antikorupcinės komisijos pirmininkės V. M. Kauno apylinkės teismo pirmininkui A. P. adresuotas 2021 m. spalio 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame, be kitų aplinkybių, nurodyta ir tai, kad siekiant nustatyti su dovanos perdavimu susijusias aplinkybes ir peržiūrėjus gautą vaizdo medžiagą buvo pastebėta, jog su gautos dovanos perdavimo veiksmais galimai yra susijusi teismo darbuotoja.
Kauno apylinkės teismo pirmininkas 2021 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-221 pavedė teismo kanclerei organizuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl teismo posėdžių sekretorės V. M. veiksmų pagal teisėjo padėjėjos A. K. 2021 m. spalio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. V4-1364, Antikorupcinės komisijos pirmininkės V. M. 2021 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. V4-1396 nurodytas aplinkybes ir teismo Informacinių technologijų skyriaus pateiktame teismo patalpų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įraše užfiksuotą informaciją.
Kauno apylinkės teismo kancleris 2021 m. spalio 12 d. priėmė įsakymą Nr. V-230 „Dėl komisijos sudarymo ir galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo“ (toliau – ir 2021 m. spalio 12 d. įsakymas), kuriuo sudarė Komisiją ir pavedė Komisijai pagal Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas ir teismo patalpų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes atlikti Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorės V. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą. Minėto 2021 m. spalio 12 d. įsakymo 3 punktu buvo nustatyta, kad galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas ir motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus pateikta iki 2021 m. lapkričio 11 d. įskaitytinai.
Komisijos pirmininkė, teisėjo vyresnioji padėjėja R. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo kanclerę su 2021 m. lapkričio 11 d. prašymu Nr. V4-1590 pratęsti terminą motyvuotai išvadai apie tyrimo rezultatus pateikti iki 2021 m. lapkričio 19 d. įskaitytinai, kadangi atsižvelgiant į didelį momentinį darbo krūvį minėtu įsakymu nustatytas 20 darbo dienų terminas yra nepakankamas visapusiškai ir objektyviai ištirti galimą tarnybinį nusižengimą ir parengti motyvuotą išvadą, Kauno apylinkės teismo kanclerės 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliucija prašymas patenkintas ir vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams aprašo 11 punktu terminas motyvuotai išvadai pateikti pratęstas iki 2021 m. lapkričio 19 d. įskaitytinai.
Kauno apylinkės teismo kancleris 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. P-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojai – Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorei V. M. – skyrimo“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas).
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – pareiškėjai paskirta už tai, kad ji padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį tuo, kad, eidama valstybės tarnautojo pareigas, veikdama tiesiogine tyčia, 2021 m. rugsėjo 21 d., laikotarpiu nuo 14 val. 30 min. iki 15 val. 30 min., į tarnybines patalpas adresu Laisvės al. 103, Kaunas, trečiame aukšte, du kartus įleido pašalinį asmenį (ne Kauno apylinkės teismo darbuotoją). Nustatyta, kad įleistas pašalinis asmuo (ne Kauno apylinkės teismo darbuotojas) – Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė R. O., kuri į tarnybines patalpas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorės V. M. buvo įleista nesant tam teisinio pagrindo (tikslo) ir kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo padėjėjos A. K. darbo vietoje paliko saldainių dėžutę „Tūkstantmečio Lietuva“. Tokiais veiksmais valstybės tarnautoja teismo posėdžių sekretorė V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus: atsakomybės (VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sąžiningumo ir nešališkumo (VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas), teisingumo (VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir diskreditavo valstybės tarnybos autoritetą, piktnaudžiavo tarnyba. Tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad ji neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, į nustatytą valstybės tarnautojos kaltę, padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pasekmes ir nekritišką požiūrį į padarytą tarnybinį nusižengimą.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, ar jo elgesys kitaip pažeidžia teisės normų reikalavimus, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas), b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė) ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius: materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.
Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio valstybės tarnautojo veikos įvertinimas. Kai tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimo išvadoje taip pat išdėstomas ankstesnės patikrinimo išvados ir ją surašiusio asmens ar komisijos veiksmų įvertinimas. Patikrinimo išvadoje konstatavus, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ar laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie valstybės tarnautojo tarnybą (tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, paskatinimai ir nuobaudos), ar nėra suėję nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.
Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.).
Remiantis VTĮ 33 straipsnio 3 dalimi, už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų.
Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą ir teisėtumą, teismine tvarka būtina patikrinti ir įvertinti šios paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams, apie tai yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
Kaip jau minėta, tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta tik nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr. 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Taip pat pastebėtina, jog kai darbdavys nesupažindina valstybės tarnautojo su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo – taip pat nėra (žr. 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant darbo bylas nuosekliai plėtojama praktika, kad konkrečios darbuotojų pareigos privalo būti nustatytos vidiniuose (lokaliniuose) teisės aktuose, o darbuotojai – tinkamai su jais supažindinami. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tinkamai organizuoti darbą privalo darbdavys – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, taigi supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006, 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2011). Jei darbuotojo pareigos nėra apibūdintos darbo sutartyje, taip pat nesant darbuotojo detalios pareigybės aprašymo ar nuostatų, ar detalių vidaus darbo tvarkos taisyklių, ar tais atvejais, kai darbuotojas nėra su jomis supažindintas pasirašytinai, atitinkamos drausminės nuobaudos skyrimas gali būti pripažintas nepagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2004, 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005). Jeigu darbdavys nesupažindina darbuotojo su konkrečiomis jo pareigomis, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikro darbo neatlikimas, nežinant, jog jį reikia atlikti, negali būti pagrindu drausminei atsakomybei, nes būtinųjų drausminės atsakomybės sąlygų – darbuotojo neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl darbo drausmės pažeidimo – taip pat nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-694/2001). Darbo santykiai ir valstybės tarnybos santykiai savo esme yra panašūs, o ir VTĮ 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina subsidiarų darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų taikymą valstybės tarnybos santykiams, tad šiame punkte minėta teisminė praktika aktuali ir valstybės tarnybos santykiams.
Atsižvelgdamas į išdėstytą jau susiformavusią teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog valstybės tarnautojo veiksmai ar neveikimas gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu, o kaltė konstatuojama tik tuo atveju, jeigu valstybės tarnautojas yra tinkamai supažindinamas su savo pareigomis, jas žino ir suvokia ir dėl savo kaltės jų tinkamai nevykdo.
Iš Išvados 7 lapo 3 pastraipos matyti, jog nustatant tarnybinį nusižengimą buvo minimas Kauno apylinkės teismo pirmininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto Kauno apylinkės teismo pastato ir jo teritorijos apsaugos bei patekimo į juos kontrolės aprašo 14 punktas, kuris nustato, kad „į Teismo antro, trečio ar ketvirto aukšto tarnybines patalpas, esančias Laisvės al. korpuse, pašaliniai asmenys gali patekti tik išimtiniais atvejais, paprastai esant tarnybiniam būtinumui ir tik lydint teismo darbuotojui. Už atvykusio asmens buvimą šiose patalpose bei jo išlydėjimą iš jų asmeniškai atsako darbuotojas, pas kurį atvyko asmuo“. Pareiškėja su šiame punkte minėtu Kauno apylinkės teismo pirmininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265, juo patvirtintu aprašu ar cituota nuostata nebuvo supažindinta. Kaip nurodoma Išvadoje, pareiškėja Kauno apylinkės teisme dirbo nuo 2019-02-20 iki 2020-10-20 pagal darbo sutartį, po to jau vykdė valstybės tarnautojo pareigas, o minėtas įsakymas priimtas 2015-11-30. Kauno apylinkės teisme dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai su vidiniais teisės aktais supažindinami elektroniniu būdu – naudojantis intranete integruotu susipažinimo su dokumentais įrankiu. Kauno apylinkės teismo intranete yra atskira susipažinimo su dokumentais skiltis, prie kurios pateikta tokia informacija (tekstas neredaguotas): „Teismo darbuotojai privalo išsamiai susipažinti su jiems skirtais vidaus dokumentais patvirtindami susipažinimą po dokumentu (uždedant dvi privalomas varneles ir paspaudžiant mygtuką „Susipažinau“). Jei atidarant minėtąjį meniu sistema paprašys slaptažodžio, prašo naudoti prisijungimo prie kompiuterio slaptažodžius (prisijungimo vardas susideda iš pirmos vardo raidės ir pilnos pavardės, atskirtų tašku, pvz. V.Pavardenis). Sistema identifikuotis neprašo tik tais atvejais, kai bandoma jungtis per naršyklę „Internet Explorer“. Jei nesusipažinus su vienu dokumentu, atsidarius skiltį Susipažinimas su dokumentais tas dokumentas iškart pasirodys ekrane ir gale dokumento uždėjus varneles galima patvirtinti susipažinimą. Nesusipažinus su keliais dokumentais, atsidarius minėtąją skiltį, pasirodo lentelė, kurioje bus išdėstyti dokumentai, su kuriais dar nesusipažinta. Šią sistemą rekomenduojama atidarinėti su naršykle Internet Explorer. Jei asmeniui skirtų susipažinti dokumentų nėra, tai ir atsidarys būtent tai patvirtinantis užrašas“. Pareiškėja ir skunde, ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog minėtas Kauno apylinkės teismo pirmininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. V-265 ir juo patvirtintas aprašas nebuvo įkelti į intranetą kaip vidaus teisės aktai, su kuriais pareiškėja privalėjo susipažinti pagal nustatytą tvarką ir juos tinkamai vykdyti. Tad už šiame punkte aptartų įleidimo į tarnybines patalpas taisyklių pažeidimą pareiškėjai negali kilti tarnybinė atsakomybė. Be to, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo pirmininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 14 punkto, pašalinių asmenų patekimo tvarka taikoma tarnybinėms patalpoms, esančioms Laisvės al. korpuse, o šiuo atveju nusižengimas nustatytas iš esmės dėl to, kad pareiškėja įleido skunde minėtą asmenį į patalpas, esančias J. G. g. korpuse.
Iš Išvados 7 lapo 4 pastraipos matyti, kad nustatant tarnybinį nusižengimą buvo minimas ir intranete 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas, kuriame teigiama (tekstas neredaguotas): „Darbuotojų dėmesiui. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad teismo lankytojai į trečiąjį aukštą (pro tarnybinį rakinamą įėjimą) yra įleidžiami tik užsiregistravę į priėmimą pas teismo pirmininką ar teismo pirmininko pavaduotojas. Asmuo, užsiregistravęs vizitui yra pasitinkamas (teismo pirmininko patarėjos ar teisėjo vyresniosios padėjėjos) ir palydimas į priėmimą. Darbuotojai sutikę lankytoją, kuris prašo įleisti jį į trečiojo aukšto tarnybines patalpas, apie tai informuoja teismo pirmininko patarėją ar teisėjo vyresniąją padėjėją, o lankytojo prašo palaukti“. Tačiau 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas neatitinka vidiniam teisės aktui įprastai taikomų reikalavimų, pvz., nėra duomenų apie jo priėmimą ir galiojimą, ar tokį informacinį pranešimą priėmė / patvirtino įgalioti asmenys (Kauno apylinkės teismo pirmininkas ir / ar kancleris). Be to, su aptariamu informaciniu pranešimu pareiškėja nebuvo supažindinta kaip su vidiniu teisės aktu per intraneto skiltį, kuri skirta susipažinti su vidiniais teisės aktais, kaip aptarta anksčiau. Taip pat šis 2020 m. sausio 30 d. informacinis pranešimas iš dalies prieštarauja ir Kauno apylinkės teismo pirmininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 14 punktui, pavyzdžiui, kitaip nei nurodo 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas, 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 14 punktas: (i) nenustato pareigos lankytojams registruotis pas teismo pirmininką ar jo pavaduotoją; (ii) nenustato taisyklės, kad lankytoją pasitinka pirmininko patarėja ar vyresnioji padėjėja; (iii) taikomas tik patalpoms, esančioms Laisvės al. korpuse; (iv) neįtvirtina pareigos valstybės tarnautojui, sutikusiam lankytoją, informuoti apie tai teismo pirmininko patarėją ar vyresniąją padėjėją, o lankytojo prašyti palaukti.
2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 2 punktas nustato, jog jo nuostatos taikomos tiek, kiek šių teisinių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai arba kiti teisės aktai. 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas iš esmės nėra teisės aktas, todėl neturėtų būti taikomas, ypač esant prieštaravimų. Net ir vertinant, jog nepaisant to, kad pareiškėja nebuvo tinkamai supažindinta, vis tiek privalėjo laikytis 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 14 punkto nuostatų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėja, įleisdama skunde minėtą asmenį į tarnybines patalpas, esančias J. G. g. korpuse, pažeidė nustatytas taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pareiškėja į patalpas įleido ne bet kokį pašalinį asmenį, o valstybės pareigūną – prokurorą, kuris pagal savo pareigas vykdo teisingumo priežiūrą. Pareiškėja ne kartą yra mačiusi prokurorus Kauno apylinkės teismo tarnybinėse patalpose (kuriose nėra teismo posėdžių salių), galimai atvykusius į susitikimus su teisėjais, todėl pareiškėja pagrįstai manė, jog būtinumas įleisti asmenį tokiam vizitui yra, be to, palydėjo iki įėjimo į patalpas.
Taigi, Išvadoje minimi aptarti šaltiniai (t. y. tiek 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 14 punkto nuostata, tiek 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas), tačiau ir iš Išvados, ir iš Įsakymo matyti, jog pareiškėja laikoma pažeidusia ne minėtus šaltinius, bet valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus. Kaip jau analizuota suformuota teismų praktika, nustatant tarnybinį nusižengimą privalo būti nurodyta, kokią konkrečią neteisėtą veiką tarnautojas padarė ir kokias konkrečias teisės aktuose nustatytas taisykles ir pareigas pažeidė. Vis dėlto tarnybinio nusižengimo objektas yra būtent vidaus tarnybos tvarka. Todėl nurodymas, kad pareiškėja, įleisdama prokurorę į tarnybines patalpas, padarė valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų (atsakomybės, sąžiningumo ir nešališkumo) pažeidimus, yra abstraktus, nekonkretus, išplečiantis valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės ribas. Priešingai, bet kokį įmanomą nusižengimą ar formalią elgesio neatitiktį taisyklėms galima traktuoti kaip aptariamų principų pažeidimą, o tai neatitiktų šių principų prasmės.
Teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011). Tad šiuo atveju anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja negali būti laikoma pažeidusia vidaus teisės aktų ir / ar nėra jos kaltės, dėl to jos tarnybinė atsakomybė negalima.
Pažymėtina, kad nei 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto aprašo 14 punktas, nei 2020 m. sausio 30 d. paskelbtas informacinis pranešimas faktiškai ir praktiškai nėra taikomi Kauno apylinkės teisme, o jų nesilaikantys asmenys nėra traukiami atsakomybėn. Tiek teismo posėdyje, tiek ir savo skunde pareiškėja teigė, kad ir kiti atsakovo tarnautojai ar darbuotojai dažnai pastebi kitus valstybės tarnautojus ar darbuotojus, kurie įsileidžia / atsiveda galimai pašalinius asmenis, pavyzdžiui, pareiškėja tokių asmenų įsileidimą pastebėjo: 2021 m. gruodžio 14 d. apie 15 val.; 16 d. apie 7 val. 30 min., apie 12 val. 45 min. ir apie 13 val. 30 min.; gruodžio 17 d. apie 7 val. 30 min.; gruodžio 20 d. apie 6 val. 45 min. ir apie 7 val. 30 min. Apie tai pareiškėja informavo kanclerę tiek žodžiu, tiek raštu. Tačiau, pareiškėjos žiniomis, nei vienu iš šių ar kitų atvejų nebuvo nei pradėti tyrimai, nei priimti sprendimai dėl nuobaudų skyrimo. Be to, pareiškėja iš kitų kolegų, įskaitant ir ilgą laiką dirbančius tarnautojus, sužinojo, kad anksčiau, t. y. iki pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos, už tokius veiksmus kiti valstybės tarnautojai nebuvo traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Nepastebėti tokių atvejų, kai įleidžiami / atsivedami pašaliniai asmenys, neįmanoma, nes patalpos yra fiksuojamos vaizdo kameromis, be to, tose pačiose 3-io aukšto tarnybinėse patalpose dirba Kauno apylinkės teismo pirmininkas ir kancleris, kurie atsakingi už vidinį teismo administravimą. Tad tokia praktika atsakovui negalėjo būti nežinoma, vadinasi, atsakovas ją toleravo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant darbo bylas dėl drausminės atsakomybės, nuosekliai laikomasi praktikos, jog esant ilgą laiką trukusiam kitokiam, negu apibrėžta darbo tvarkos taisyklėse, elgesiui, o darbdaviui tai žinant ir toleruojant, darytina išvada, kad, nors formaliai ir pažeidžiama darbovietėje nustatyta darbo tvarka, tačiau atitinkamas esamą padėtį žinančio darbdavio elgesys, trunkantis ilgą laiką, paveikia darbuotojo ir darbdavio santykius taip, kad nelieka pagrindo konstatuoti darbuotojo neteisėtą elgesį ir kaltę, t. y. nenustatyta tokių darbo drausmės pažeidimą sudarančių elementų kaip darbo drausmės pažeidimo objektyvioji ir subjektyvioji pusės, o nesant pažeidimą sudarančių elementų viseto, negalimas ir darbo drausmės pažeidimo fakto konstatavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Šios aplinkybės, kad atsakovas toleruoja pašalinių asmenų atsivedimą į tarnybines patalpas, patvirtina, kad pats atsakovas tokio elgesio nelaiko tarnybiniu nusižengimu, todėl ir dėl pareiškėjos negali būti konstatuota neteisėta veika ir / ar kaltė. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovės nepaneigė nurodytų aplinkybių, kad kiti darbuotojai įleidžia pašalinius asmenis ir drausminė atsakomybė taikyta nebuvo.
Viena iš tarnybinės atsakomybės sąlygų yra kilę neigiami padariniai, kurie priežastiniu ryšiu turi būti susiję su neteisėta veika. Kad neigiami padariniai būtini, parodo ir VTĮ 32 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, jog mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu, už kurį netaikoma tarnybinė atsakomybė, laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Vadinasi, traukiant konkretų valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn turėtų būti nustatyti konkretūs padariniai, kilę dėl konkretaus tarnybinio nusižengimo. Šiuo konkrečiu atveju pastebėtina, jog nenustatyti iš esmės neigiami padariniai dėl pareiškėjos veiksmų, įleidžiant į tarnybines patalpas prokurorę. Konkrečių neigiamų padarinių nenustatė nei Komisija surašytoje Išvadoje, nei kanclerė Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai. Nors Išvados 8 lapo paskutinėje pastraipoje nurodoma, jog tokie veiksmai gali sudaryti prielaidas, dėl kurių gali kilti korupcijos pasireiškimo tikimybė, kad sukėlė grėsmę atsakovo autoritetui, tačiau Išvados 9 lapo pirmoje pastraipoje nurodoma, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus neigiamų pasekmių. Taigi, konkrečių neigiamų pasekmių dėl pareiškėjos tariamo tarnybinio nusižengimo nėra nustatyta, o Išvadose nurodomos hipotetinės pasekmės.
Aplinkybė, kad į tarnybines patalpas įleistas asmuo, kuris yra ne bet koks asmuo, o valstybės pareigūnas, A. K. kabinete paliko saldainių dėžutę „Tūkstantmečio Lietuva“, – negali būti laikoma neigiama pasekme, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su tariamu pareiškėjos tarnybiniu nusižengimu. Pareiškėja nėra niekuo susijusi su minėtu asmeniu, apie jo ketinimus ar tikslus nežinojo, saldainių nematė, kitokių aplinkybių nenustatė ir Komisija. Pareiškėja negalėjo abejoti, kad valstybės pareigūnas, kurį ji iš matymo žinojo ir gali bet kada atpažinti, įleistas į tarnybines patalpas, kurios, be kita ko, yra fiksuojamos vaizdo kameromis, elgsis teisėtai. Pažymėtina, jog neteisėti veiksmai, kuriais kėsinamasi į teismo nepriklausomumą, įskaitant ir korupcinio pobūdžio veiksmus, gali būti atliekami ne tik patekus į tarnybines teismo patalpas. Valstybės tarnautojai gali būti pasiekiami tiesiogiai tiek el. paštu, tiek telefonu, tiek sutinkami tiesiogiai prieš darbą, pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu ar po darbo. Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje Išvadoje nurodomos hipotetinio pobūdžio pasekmės ir prokurorės veiksmai A. K. kabinete paliekant saldainių dėžutę „Tūkstantmečio Lietuva“ yra nesietini priežastiniu ryšiu su pareiškėjos tariamu tarnybiniu nusižengimu.
Iš išvados matyti, kad pareiškėja pripažinta padariusi šiuos šiurkščius tarnybinius nusižengimus: (i) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (VTĮ 32 str. 5 d. 1 p.); piktnaudžiavimas tarnyba (VTĮ 32 str. 5 d. 4 p.). Valstybės tarnautojų registre kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas nėra įvardytas piktnaudžiavimas tarnyba, tačiau tai, kad pareiškėja pažeidimu piktnaudžiavo tarnyba, yra nurodoma tiek Išvadoje, tiek Įsakyme. Iš Išvados 8–11 lapų, kuriuose pateikiamas nusižengimo kvalifikavimas, taip pat ir iš Įsakymo nėra aišku ir suprantama, kodėl pareiškėjai inkriminuojamas nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus pagal VTĮ 32 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Nurodymas, kad pareiškėjos veiksmai yra diskredituojantys valstybės tarnybą, menkinantys atsakovo ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantys žmogaus orumą ar tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, yra deklaratyvus, abstraktus ir hipotetinis. Pati normos konstrukcija parodo, jog tarnybinis nusižengimas privalo faktiškai sukelti tokias neigiamas pasekmes, susijusias su valstybės tarnybos diskreditavimu, reputacijos menkinimu ir t. t. Tačiau šiuo atveju, kaip minėta anksčiau, dėl pareiškėjos veiksmų įleidžiant į tarnybos patalpas valstybės pareigūną, tokios pasekmės (valstybės tarnybos diskreditavimas, atsakovo autoriteto sumenkinimas ir kt.) nekilo ir negali kilti. Plečiamas VTĮ 32 straipsnio 5 dalies 1 punkto aiškinimas leistų praktiškai bet kokį įmanomą nusižengimą traktuoti kaip šiurkštų minėtu pagrindu, tačiau nusižengimo kvalifikavimo šiurkščiu paskirtis ir esmė yra kitokia. Tad savo pobūdžiu pareiškėjos veiksmai įleidžiant į tarnybines patalpas pareiškėjai iš matymo žinomą valstybės pareigūną – prokurorę, neabejojant jos tikslais ir pasitikint, kad šio asmens veiksmai dėl jo statuso bus teisėti, negali būti traktuojami kaip šiurkštūs, kaip diskredituojantys valstybės tarnybą, menkinantys atsakovo ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantys žmogaus orumą ar tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.
Taip pat nėra aišku ir suprantama, kodėl pareiškėjos tariamas nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus pagal VTĮ 32 straipsnio 5 dalies 5 punktą. Pagal VTĮ 2 straipsnio 5 dalį, piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama. Taigi piktnaudžiavimu tarnyba pripažintini tokie tarnautojo veiksmai (neveikimas), kuriais jis pasinaudoja tarnybine padėtimi ne tarnybos interesais, savanaudiškais tikslais ar dėl kitų asmeninių paskatų, o taip pat viršija įgaliojimus ar savivaliauja. Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėja savo tarnybinę padėtį būtų naudojusi ne tarnybos interesais ar ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų, ar būtų viršijami suteikti įgaliojimai, ar kitaip savivaliaujama. Pareiškėja nesiekė ir negavo jokios naudos už tai, kad įleido prokurorę į tarnybines patalpas, nesiekė kitokių asmeninių interesų, niekaip kitaip nepiktnaudžiavo tarnyba, o tokie požymiai nebuvo nustatyti ir tyrimo metu. Primintina ir tai, jog pagal 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtinto Kauno apylinkės teismo pastato ir jo teritorijos apsaugos bei patekimo į juos kontrolės aprašo 14 punktą, pašaliniai asmenys vis dėlto gali patekti į tarnybines patalpas, juos gali įleisti visi valstybės tarnautojai, įskaitant ir pareiškėją, tad įgaliojimai viršyti taip pat nebuvo, nėra ir kitų savivaliavimo požymių.
Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos kaltės forma – tiesioginė tyčia. Iš pačios Išvados matyti, jog Komisija vienoje vietoje nurodo, kad pareiškėja suprato ir žinojo, kad negali įleisti į tarnybines patalpas pašalinio asmens, tačiau kitose Išvados dalyse jau teigia, kad „teismo posėdžių sekretorė nesuvokia, jog tarnybinės patalpos yra skirtos tik Kauno apylinkės teismo darbuotojams“ (Išvados 7 lapo 2 pastraipa). Tyčinė kaltės forma reiškia, jog valstybės tarnautojas suvokė, kad daro tarnybinį nusižengimą, numatė jo pasekmes ir šių pasekmių siekė arba sąmoningai leido joms kilti. Šiuo atveju dėl jau analizuotų argumentų negalima daryti išvados, kad pareiškėja suvokė, kad daro nusižengimą, kad pareiškėja numatė nusižengimo pasekmes ir šių pasekmių (kurios šiuo atveju nekilo) siekė ar sąmoningai leido joms kilti. Darytina išvada, jog Išvadoje nenustatyta (netinkamai nustatyta) ir tyčios forma.
Aiškindamas VTĮ 33 straipsnio 5 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad pareigų pažeidimai būtų pripažinti šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais, yra būtina nustatyti, kad juose yra šiurkštumo elementų, t. y. įstatymų ypač saugomų vertybių pažeidimo elementų (žr., pvz., 2013 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1354/2013, 2014 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje A756-825/2014; kt.). Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, turi būti patikrinta, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti tarnybiniai pažeidimai gali būti traktuojami kaip šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-283/2011, 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-771/2010; kt.). VTĮ, kaip ir kiekvienas teisės aktas, turėtų būti taikomas ir aiškinamas sistemiškai. Aiškinantis, ar pareiškėjos veiksmai tikrai gali būti traktuojami kaip šiurkštūs, nereikėtų ignoruoti viso VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje išvardyto šiurkščių nusižengimų sąrašo, kuris iš esmės parodo, kokio pobūdžio ir kokio šiurkštumo turi būti pažeidimas, kad jis galėtų būti traktuojamas kaip šiurkštus: pavyzdžiui, VTĮ 33 straipsnio 5 dalis šiurkščiais nusižengimais laiko valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimą, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, šiurkštų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimą, nebuvimą tarnyboje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties ar buvimą tarnyboje neblaiviam. Toks VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje pateiktas nebaigtinis šiurkščių nusižengimų sąrašas atskleidžia, kad pareiškėjos veiksmai, įleidžiant į tarnybines patalpas, kurios stebimos ir vaizdo kameromis, jai iš matymo žinomą valstybės pareigūną, iš esmės pasitikint jo tikslais, veiksmų teisėtumu ir atvykimo pagrindu, nesukėlęs jokių realių neigiamų padarinių, negali būti traktuojamas kaip šiurkštus.
Be minėtų aplinkybių, pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda nėra proporcinga atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjai skirtas griežtas papeikimas nėra proporcingas atsižvelgiant į pareiškėjos veiklą iki tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo. Kaip minėta, tiek nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2020 m. spalio 20 d. dirbdama pagal darbo sutartį, tiek po jos nutraukimo vykdama valstybės tarnautojo pareigas pareiškėja nebuvo padariusi atitinkamai darbo pareigų pažeidimų ar tarnybinių nusižengimų, nuolatos kėlė savo tarnybinę kvalifikaciją, taip pat buvo skatinama premijomis ar kitaip įvertinta už gerą darbą. Taigi pareiškėja nebuvo padariusi darbo ar tarnybinių nusižengimų, neturėjo jokių nuobaudų. Pareiškėja yra sąžininga, siekianti žinių, atsidavusi tarnybai ir atsakinga valstybės tarnautoja, kurios veikla 2020 m. buvo įvertinta „labai gerai“. Taigi, vien pareiškėjos veikla iki tariamo nusižengimo patvirtina, jog griežtas papeikimas yra neproporcinga nuobauda.
Atsakovas, tirdamas šį tarnybinį nusižengimą, padarė ir Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) pažeidimų, kurie taip pat sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą.
Pagal Aprašo 3 punktą, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad apie galimą nusižengimą Kauno apylinkės teismo teisėjo padėjėja A. K. informavo atsakovą dar 2021 m. rugsėjo 21 d., išsiųsdama pranešimą el. paštu ne.korupcijai@teismas.lt. Tarnybinis nusižengimas pradėtas tik 2021 m. spalio 12 d., taip pažeidžiant Aprašo 3 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą. Teismas laiko nepagrįstu paaiškinimą, jog dėl kompiuterio sureguliavimo ir jame langelio sukūrimo nebuvo galima matyti pranešimo. Teisme dirba kompiuterių specialistas, todėl tam tikro „langelio“ kompiuteryje sukūrimas neužima tiek laiko, netgi ir naujo kompiuterio pastatymas ir sureguliavimas netrunka tiek laiko. Be to, pats pažeidimas (dovanos palikimas) įvyko teisme, teisėjo padėjėjos kabinete, todėl pats faktas tapo žinomas 2021-09-21. Tokią nurodytą priežastį teismas nelaiko svarbia pateisinama termino praleidimo priežastimi.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Aprašo 12 punktą, Komisija, siekdama gauti tarnybiniam nusižengimui tirti reikalingą informaciją, turi teisę apklausti su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat suderinus su kitų įstaigų vadovais – šių įstaigų su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, patikrinti su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, kreiptis dėl dokumentų ir kitos informacijos, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimu, pateikimo į įstaigas ir kitus asmenis, konsultuotis su reikiamais specialistais, ekspertais. Pastebėtina, kad šiuo atveju, siekiant objektyviai ir visapusiškai ištirti tariamą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, nebuvo apklausta įvykio vietoje buvusi teismo sekretorė G. S., be to, nebuvo gauti paaiškinimai iš jau skunde minėto asmens, kurį pareiškėja įleido į tarnybines patalpas. Iš Išvados neaišku, ar dovanos įteikimo metu padėjėja savo kabinete buvo viena, ar ne, ar šį momentą pastebėjo kiti darbuotojai. Tai nustačius, tokie darbuotojai taip pat turėjo būti apklausti. Šios aplinkybės sudarė sąlygas nevisapusiškai ištirti pažeidimą ir Išvadą grįsti prielaidomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos veiksmuose nėra tarnybinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Taigi, Įsakymas, kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, naikintinas kaip nepagrįstas.
Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėja prašė atlyginti 2 057 Eur dydžio atstovavimo išlaidas ir joms pagrįsti pateikė PVM sąskaitas faktūras, vietinius mokėjimus patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokato padėjėjas A. T..
ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Užmokesčio dydžiai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Nuo 2015 m. kovo 20 d. taikomos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytos Rekomendacijos.
Pagal 2021-12-31 PVM sąskaitą faktūrą, pareiškėja 2022-02-17 sumokėjo 1 694 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas – už susipažinimą su bylos medžiaga, konsultacijas su klientu, skundo parengimą teismui.
Pagal 2022-04-01 PVM sąskaitą faktūrą, pareiškėja 2022-04-01 sumokėjo 363 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas – atsakovo atsiliepimo analizę, komunikaciją su klientu, prašymo dėl nuotolinio posėdžio parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2022-04-04 teismo posėdyje.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už skundo parengimą taikytinas koeficientas 2,5. Nagrinėjamu atveju maksimali priteistina išlaidų suma sudarytų 3 995,25 Eur (1 598,1 Eur (2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 2,5).
Nurodė, kad teisinės paslaugos – atsakovo atsiliepimo analizė, komunikacija su klientu, prašymo dėl nuotolinio posėdžio parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje – iš viso truko 3 val. Nustatyta, kad advokato padėjėjas A. T. dalyvavo 2022-04-04 teismo posėdyje, kuris truko 2 val. Atsižvelgus į teisinių paslaugų suteikimo laiką ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus priteistino atlyginimo už minėtas paslaugas dydis yra 503,79 Eur (1 679,3 Eur x 0,1) x 3).
Kadangi prašoma priteisti 2 057 Eur suma už skundo teismui parengimą ir atstovavimą teisme neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma gali būti priteista iš atsakovo. Rekomendacijų 5 punkte numatyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, už atstovavimą pareiškėjai iš atsakovo priteistina 1 645,56 Eur (80 %) suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo kanclerio 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. P-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojai – Kauno apylinkės teismo Raštinės skyriaus Kauno rūmų teismo posėdžių sekretorei V. M. – skyrimo“, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Pareiškėjai V. M. priteisti iš atsakovo Kauno apylinkės teismo 1 645,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.