Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – A. D., institucijos, priėmusios nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato atstovui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Žirmūnų policijos nuovados vyresniajam tyrėjui Arūnui Mockevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2009 m. sausio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N279665 panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėjas D. V. 2009 m. sausio 6 d. 16 val. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P542330 (toliau – ir protokolas) (b. l. 8-9, 52-53) A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad 2008 m. lapkričio 14 d. UAB GRIFS AG apsaugos darbuotoja O. O. parduotuvėje „Hyper Rimi“, Žirmūnų g. 64, Vilniuje, vykdė saugos tarnybą, neturėdama apsaugos darbuotojo pažymėjimo, tuo UAB GRIFS AG apsaugos vadovas A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 5-V-288.

2. Protokole nurodyta, kad asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, paaiškinimas pateiktas atskirame lape. Paaiškinime (b. l. 47), be kita ko, nurodyta, jog A. D., atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad: dirba parduotuvės „Hyper Rimi“, Žirmūnų g. 64, Vilniuje, apsaugos vadovu, visi apsaugos darbuotojai yra jam pavaldūs; 2007 m. lapkričio 9 d. sudaryta darbo sutartis su O. O., ji priimta kandidate į apsaugos darbuotojus; O. O. baigus apsaugos darbuotojų kursus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyriui pateikti dokumentai apsaugos darbuotojo pažymėjimui gauti, pažymėjimas O. O. daromas pusę metų; dėl kursų, dokumentų pateikimo licencijavimui, egzamino laikymo O. O. iki 2008 m. lapkričio 14 d. dirbo be policijos įstaigos išduoto apsaugos darbuotojo pažymėjimo, šiuo metu pažymėjimas daromas Policijos departamente. Paaiškinime administracinėn atsakomybėn patrauktas A. D. nurodė, kad dėl pažeidimo nesutinka, kadangi darbuotoja buvo baigusi apsaugos darbuotojo kursus, išlaikė egzaminus ir dokumentai apsaugos darbuotojo pažymėjimui gauti buvo pateikti policijos įstaigai; pažymėtina, jog A. D. parašu patvirtino, kad jo paaiškinimas surašytas teisingai (paaiškinimas (b. l. 47)).

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyresnysis tyrėjas J. U., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatęs, kad 2008 m. lapkričio 14 d. UAB GRIFS AG apsaugos darbuotoja O. O. parduotuvėje „Hyper Rimi“, Žirmūnų g. 64, Vilniuje, vykdė saugos tarnybą, neturėdama apsaugos darbuotojo pažymėjimo, numatyto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 5-V-288, kuo apsaugos vadovas A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, 2009 m. sausio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N279665 (toliau – ir nutarimas Nr. N279665) (b. l. 7, 35), A. D. už pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo taip pat pažymi, kad nustatyto pavyzdžio uniformos dėvėjimas nėra sietinas tik su apsaugos darbuotojo pareigomis, kadangi UAB GRIFS AG uniformą dėvi tiek kandidatai į apsaugos darbuotojus, tiek apsaugos ar vyr. apsaugos darbuotojai.

Motyvuojamoji dalis

4.3. Asmens ir turto saugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, priimtam dirbti apsaugos darbuotoju, išduodamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas; šį pažymėjimą privaloma nešiotis vykdant asmens ir turto saugą. Apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo tvarką reglamentuoja bei detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 116 patvirtintos „Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklės“ (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-619 patvirtintos Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklės. Remiantis Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklėmis, apsaugos darbuotojų pažymėjimus išduoda teritorinė policijos įstaiga per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo. Licencijavimo taisyklių 16.4 punkte nustatyta, kad licencijos turėtojas, prieš priimdamas asmenį dirbti apsaugos darbuotoju, privalo pateikti teritorinei policijos įstaigai prašymą patikrinti, ar nurodytam asmeniui nėra Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų apribojimų būti apsaugos darbuotoju. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą saugos tarnyba, priėmusi į darbą apsaugos darbuotoją, privalo sudaryti su juo darbo sutartį, tačiau mažiausiai keturiasdešimt dienų neturi teisės pavesti jam vykdyti Įstatyme nustatytų apsaugos darbuotojo funkcijų. Toks teisinis reglamentavimas yra prieštaringas, kadangi įstatyme nustatyti reikalavimai įvykdomi tik po tam tikro, poįstatyminiais aktais nustatyto, termino; tokia padėtis, kai teisės aktais nustatyti reikalavimai ir reali situacija prasilenkia su poįstatyminių aktų įtvirtinama įstatymo vykdymo tvarka yra netoleruotina ir keistina. Kita vertus, nei Įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai nedraudžia asmenims, su kuriais saugos tarnyba sudarė darbo sutartį bei dėl kurių pateikė prašymą išduoti apsaugos darbuotojo pažymėjimą, tačiau dar neturintiems apsaugos darbuotojų pažymėjimų, dirbti kandidatais į apsaugos darbuotojus arba stažuotis apsaugos darbuotojais.

4.4. UAB GRIFS AG, spręsdama teisinio reglamentavimo prieštaravimus, 2005 m. rugpjūčio 1 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 2005-08-01/03 patvirtino atitinkamas bendrovės darbuotojų pareigybes. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją bei įvertinus atskirų saugomų objektų specifiką buvo nustatyta, kad asmuo iš pradžių priimamas dirbti kandidatu į apsaugos darbuotojus, vėliau, kada teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas, šis asmuo perkeliamas dirbti apsaugos darbuotoju. Tiek kandidato į apsaugos darbuotojus, tiek apsaugos darbuotojo atliekamas pareigas reglamentuoja atitinkami bendrovės pareiginiai nuostatai, darbuotojų pareigas lemia darbo sutartyje aptartos ir nustatytos pareigos. Atsižvelgiant į pareigas, darbuotojai nešioja bendrovės išduotus pažymėjimus.

4.5. Kandidatai į apsaugos darbuotojus nevykdo Įstatyme nustatytų apsaugos darbuotojų funkcijų: kandidatai į apsaugos darbuotojus vykdo atitinkamo objekto stebėjimą ir pastovią kontrolę. Kandidato į apsaugos darbuotojus ar apsaugos darbuotojo paskirstymą į objektus nulemia atitinkamų objektų saugumui keliami reikalavimai: ar pakanka tik stebėjimo su technine apsauga (signalizacija bei galimybe pavojaus atveju skubiai iškviesti budintį apsaugos darbuotojų mobilų ekipažą), ką gali atlikti kandidatas į apsaugos darbuotojus, ar reikia vykdyti asmens ir turto saugą, kurią gali vykdyti apsaugos ar vyr. apsaugos darbuotojas.

4.6. Nagrinėjamu atveju prekybos centro „Hyper Rimi“ asmens ir turto saugą pagal Įstatymo reikalavimus vykdė tik apsaugos darbuotojai, kandidatė į apsaugos darbuotojus O. O. vykdė tik stebėtojo funkcijas. 2008 m. lapkričio 14 d. (tariamo pažeidimo nustatymo metu) prekybos centre „Hyper Rimi“ su O. O. dirbo apsaugos darbuotojai, turintys apsaugos darbuotojo pažymėjimus, galėję vykdyti ir vykdę Įstatyme nustatytas apsaugos darbuotojo funkcijas, tačiau pareigūnai, nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmę skundžiamą nutarimą, šių darbuotojų neapklausė, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo skubotai, neįsigilinę į situaciją.

4.7. Atsižvelgiant į tai, kad O. O. pažeidimo nustatymo metu nebuvo priimta dirbti apsaugos darbuotoja, todėl negalėjo turėti apsaugos darbuotojo pažymėjimo, tuo labiau jo segėti (nešiotis), darytina išvada, kad kandidatė į apsaugos darbuotojus tokios veikos, už kurią numatyta atsakomybė, nepadarė, taigi, remiantis, be kita ko, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-244-5/2007 (b. l. 30-32), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-3394-4/2007 (b. l. 27-29), nebuvo pagrindo UAB GRIFS AG apsaugos vadovą A. D. bausti pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį.

II

Institucija, priėmusi nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą (b. l. 62) nurodo, jog A. D. teiginiai, kad UAB GRIFS AG darbuotoja dirbo pagal darbo sutartį kandidate į apsaugos darbuotojus bei atitinkamai pagal užimamas pareigas turėjo kandidato į apsaugos darbuotojus pažymėjimą, kad ji dėvėjo nustatyto pavyzdžio apsaugos darbuotojo uniformą su skiriamaisiais UAB GRIFS AG apsaugos atributais, kad darbuotojai nebuvo išduotos specialiosios priemonės ir ji stažavosi apsaugos darbuotojo pareigose, taip pat kad yra kreiptasi į Licencijavimo tarnybą – Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą – dėl apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo, o tai trunka 40 dienų, vertintini kritiškai, kadangi 2008 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato Žirmūnų policijos nuovados pareigūnai, atlikę patikrinimą nustatė, kad UAB GRIFS AG kandidatė į apsaugos darbuotojo pareigas O. O. saugomame objekte UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre „Hyper Rimi“, Žirmūnų g. 64, Vilniuje, vykdė neginkluotą asmens ir turto apsaugą, neturėdama apsaugos darbuotojo pažymėjimo, tą pripažino O. O. savo paaiškinime. Be to, UAB GRIFS AG prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos viršininką išduoti apsaugos darbuotojų pažymėjimus, tame tarpe ir O. O., 2008 m. lapkričio 19 d. raštu „Dėl apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo“ (rašto nuorašas, pateiktas su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu (b. l. 14)).

Institucija taip pat nurodo, kad nutarimu Nr. N279665 paskirta bauda yra pagrįsta surinktais rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo ją naikinti, tačiau, sutinka, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. D. paskirta 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda būtų sumažinta.

III

1. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – A. D., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, pažymėjo, kad tikrinimo metu O. O. buvo išlaikiusi egzaminus ir jai buvo suteiktas apsaugos darbuotojos statusas, tik nebuvo išduotas pažymėjimas, taigi, faktiškai ji turėjo teisę sulaikyti asmenį, bet formaliai neturėdama leidimo dirbo kandidate į apsaugos darbuotojus, o kandidatas į apsaugos darbuotojus stebi patalpas per vaizdo kameras, t. y. atlieka pasyvią apsaugą.

2. Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato atstovas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Žirmūnų policijos nuovados vyresnysis tyrėjas Arūnas Mockevičius (2009 m. sausio 22 d. įgaliojimas Nr. 10-IL-213 (b. l. 71)) patvirtino atsiliepime į skundą pateiktus argumentus, prašė skundą atmesti, bet neprieštaravo, kad nutarimu Nr. N279665 paskirta bauda būtų sumažinta.

3. Teismo posėdyje liudytojas D. V. paaiškino, kad tiriant bylą dėl vagystės, parduotuvėje sulaikyti du asmenys, apklausiant parduotuvės apsaugos darbuotojus, O. O. teigė, kad matė, kaip asmenys slėpė daiktus, už kuriuos nebuvo sumokėta, kad sulaikė asmenis, jau nuėjusius nuo kasos. O. O., paprašyta pateikti pažymėjimą, įrodantį jos pareigas, pažymėjimo nepateikė.

Liudytojas taip pat paaiškino, kad į paklausimą dėl O. O. kvalifikacijos gavo atsakymą, kad ji išlaikė reikiamus egzaminus apsaugos darbuotojo kvalifikacijai įgyti, tik jai dar nėra išduotas apsaugos darbuotojo pažymėjimas.

4. Teismo posėdyje liudytoja O. O. paaiškino, jog dirba UAB GRIFS AG apsaugos darbuotoja, nuo 2009 m. sausio mėnesio jai suteiktas apsaugos darbuotojos statusas, kad policijos pareigūnai, tirdami įvykį dėl vagystės, paprašė parodyti apsaugos darbuotojo pažymėjimą, tačiau tokio pažymėjimo ji neturėjo, nors egzaminus buvo išlaikiusi. Liudytoja taip pat paaiškino, kad tą dieną stebėjo parduotuvės patalpas, kad vaizdo kameros užfiksavo, kaip asmenys paėmė prekes, už jas nesumokėję, todėl ji per raciją porininkui perdavė, kaip atrodo minėti asmenys, o jis juos sulaikė. Pasak liudytojos, pastebėjusi vagystes, ji prašydavo asmenis kartu eiti į apsaugos patalpas, kur įgaliojimus turintis darbuotojas arba apieškodavo asmenį, arba paprašydavo padėti prekes, už kurias asmuo nesumokėjo.

Liudytoja taip pat pažymėjo, kad turi tik raciją, specialių sulaikymo priemonių neturi ir jų nenaudoja.

Teismas konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad:

– UAB GRIFS AG direktorius V. K. 2004 m. gruodžio 30 d. patvirtino UAB GRIFS AG apsaugos darbuotojo pareiginius nuostatus (b. l. 20-23), o 2005 m. rugpjūčio 1 d. – UAB GRIFS AG kandidato į apsaugos darbuotojus pareiginius nuostatus (b. l. 16-19).

– O. O. UAB GRIFS AG dirba nuo 2007 m. lapkričio 10 d. kandidate į apsaugos darbuotojus (2007 m. lapkričio 9 d. darbo sutarties Nr. ID-1563 nuorašas (b. l. 11-12, 46)).

– O. O. 2008 m. spalio 14 d. VšĮ Vilniaus saugos mokymo centre baigė apsaugos darbuotojo mokymo kursus, Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate išlaikė kvalifikacinį egzaminą bei 2008 m. spalio 22 d. įgijo apsaugos darbuotojo kvalifikaciją (žr. Pažymėjimą Nr. 021511 (b. l. 13, 45)).

– Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėjas D. V. 2009 m. sausio 6 d. 16 val. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P542330 (b. l. 8-9, 52-53) A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad 2008 m. lapkričio 14 d. UAB GRIFS AG apsaugos darbuotoja O. O. parduotuvėje „Hyper Rimi“, Žirmūnų g. 64, Vilniuje, vykdė saugos tarnybą, neturėdama apsaugos darbuotojo pažymėjimo; protokole konstatuota, kad tuo UAB GRIFS AG apsaugos vadovas A. D. pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 5-V-288;

– Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyresnysis tyrėjas J. U., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatęs, kad 2008 m. lapkričio 14 d. UAB GRIFS AG apsaugos darbuotoja O. O. parduotuvėje „Hyper Rimi“, Žirmūnų g. 64, Vilniuje, vykdė saugos tarnybą, neturėdama apsaugos darbuotojo pažymėjimo, numatyto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 5-V-288, kuo apsaugos vadovas A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, 2009 m. sausio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N279665 (b. l. 7, 35), A. D. už pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

2. Sprendžiant, ar A. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, nagrinėjamoje administracinėje byloje būtina išsiaiškinti ATPK 172 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.

ATPK 172 straipsnio „Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas“ (2000 m. vasario 17 d. redakcija) 1 dalyje įtvirtinta, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Taigi, ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose įtvirtintą teisinį reguliavimą taip pat būtina atskleisti.

2.1. Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, priimtam dirbti apsaugos darbuotoju, išduodamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas, kad vykdant asmens ir turto saugą, privaloma šį pažymėjimą nešiotis.

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 116 „Dėl Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklių 16.4 punkte įtvirtina, jog licencijos verstis asmens ir turto sauga turėtojas, prieš priimdamas asmenį dirbti apsaugos darbuotoju, privalo pateikti teritorinei policijos įstaigai prašymą patikrinti, ar nurodytajam asmeniui nėra Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnyje nustatytų apribojimų būti apsaugos darbuotoju.

Asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnyje „Reikalavimai saugos vadovui, apsaugos darbuotojui ir kontroliuojančiam asmeniui“ įtvirtinta:

1. Saugos vadovu ir apsaugos darbuotoju gali būti Lietuvos Respublikos, taip pat užsienio valstybių, kurios yra ES ir (ar) NATO narės arba EEE susitarimo dalyvės, pilietis, sulaukęs 18 metų, tinkamos sveikatos, išlaikęs apsaugos darbuotojo egzaminą ir gavęs apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Apsaugos darbuotojams, vykdantiems asmens ir turto saugą su šaunamaisiais ginklais, papildomai taikomi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimai. Teisės aktų nustatytais pagrindais apsaugos darbuotojams gali būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą.

1) asmuo, kurio sveikata neatitinka apsaugos darbuotojų sveikatai keliamų reikalavimų;

2) asmuo, kurio veiksnumas yra apribotas teismo sprendimu;

3) asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu;

4) asmuo, įrašytas į operatyvinės veiklos subjektų operatyvinę įskaitą;

5) asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;

6) asmuo, kuriam vykdyti asmens ir turto saugą ar teikti šios srities paslaugas uždrausta teismo nuosprendžiu;

7) už tyčinį nusikaltimą teistas asmuo, kuriam dėl to neišnykęs ar nepanaikintas teistumas;

8) buvęs saugos tarnybos, juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo, kuriame yra saugos padalinys, saugos vadovas, kontroliuojantis asmuo, jeigu nuo jų licencijos panaikinimo už licencijuojamos veiklos pažeidimus nėra praėję 3 metai;

9) buvęs apsaugos darbuotojas, kurio pažymėjimas buvo panaikintas už šio įstatymo ar kitų su asmens ir turto sauga susijusių teisės aktų pažeidimus, jeigu nuo panaikinimo nėra praėję 3 metai;

10) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ nustatyti apribojimai.

3. Saugos vadovui ir kontroliuojančiam asmeniui, kuris yra fizinis asmuo, taikomi šio straipsnio 2 dalies 2–10 punktuose išvardyti apribojimai. Saugos vadovu negali būti asmuo, kuris yra įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar kuris yra sveikatos priežiūros įstaigos prižiūrimas dėl psichikos ligos ar sutrikimo.

4. Kontroliuojančiu asmeniu, kuris yra juridinis asmuo, negali būti asmuo, kuriam taikomi šio straipsnio 2 dalies 6–8 punktuose numatyti apribojimai, taip pat kai neįmanoma nustatyti fizinius asmenis, kontroliuojančius juridinį asmenį.“

2.3. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-619 „Dėl Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklių 4 punkte numatyta, jog juridinis asmuo, kuris pageidauja gauti apsaugos darbuotojo pažymėjimą juridinio asmens darbuotojui, priimtam dirbti apsaugos darbuotoju, teritorinei policijos įstaigai pateikia prašymą ir kitus šių taisyklių 4.2-4.6 punktuose nurodytus dokumentus. Gavęs visus tinkamai įformintus dokumentus ir juos užregistravęs pareigūnas organizuoja patikrinimų atlikimą, siekdamas nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių apsaugos darbuotojo pažymėjimas juridinio asmens darbuotojui galėtų būti neišduotas (Taisyklių 8 punktas). Patikrinimai turi būti atlikti ir sprendimas dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo (neišdavimo) priimtas ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šių taisyklių 4 punkte nurodytų visų dokumentų pateikimo ir prašymo užregistravimo dienos (Taisyklių 12 punktas).

2.4. Įvertinus minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 116 „Dėl Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklių, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-619 „Dėl Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklių nuostatas konstatuotina, kad licencijuotos saugos įmonės, preliminariai patikrinusios kandidato atitikimą pareigoms, mažiausiai 40 dienų jų negali priimti į darbą, tad, norėdamos užtikrinti ritmingą personalo atranką, priverstos šiuos būsimus darbuotojus samdyti kitais pagrindais. Šiame kontekste ypač pažymėtina, kad saugos įmonėms pagal teisės aktų reikalavimus nėra draudžiama, o todėl jos gali priimti dirbti ne tik apsaugos darbuotojus, bet ir kandidatus į apsaugos darbuotojus. Tai darydamos saugos įmonės kandidatams į apsaugos darbuotojus negali pavesti vykdyti tokių funkcijų, kurias pagal teisės aktus gali atlikti tik apsaugos darbuotojai.

2.5. Šiame kontekste ypač pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, privalo vadovautis ne tik ATPK, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais, bet ir Konstitucija bei iš jos kylančiu imperatyvu, įpareigojančiu teismus vadovautis galiojančiais precedentais: konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, sudaro prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) bei neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimus, turi vadovautis ne tik įstatymais, bet ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimas), be kita ko, nustatytais ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ypač svarbios administracinės doktrinos nuostatos, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N18-1475/2007. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog asmens, atsakingo už saugos tarnybos veiklą, veika, kuria saugos funkcijos pavedamos atlikti nepriimtam į apsaugos tarnybą darbuotojui, gali būti kvalifikuojama pagal ATPK 172 straipsnį kaip ūkinės veiklos, nustatytos Asmens ir turto saugos įstatymu, pažeidimas. Tačiau tokiu atveju turi būti konstatuojamas Asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnio pažeidimas.

Todėl nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste ypač pabrėžtina, kad A. D. administracinėn atsakomybėn galėtų būti patrauktas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalies nuostatas tik tada, jei būtų pripažinta, kad saugos funkcijas realiai atliko kandidatė į apsaugos darbuotojus O. O., o A. D. pažeidė Asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

3. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad protokole (b. l. 8-9, 52-53) užfiksuota, jog 2008 m. lapkričio 14 d. UAB GRIFS AG apsaugos darbuotoja O. O. parduotuvėje „Hyper Rimi“, Žirmūnų g. 64, Vilniuje, vykdė saugos tarnybą, neturėdama apsaugos darbuotojo pažymėjimo; protokole konstatuota, kad tuo UAB GRIFS AG apsaugos vadovas A. D. pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 5-V-288. Faktines aplinkybes, kad O. O. neturėjo apsaugos darbuotojo pažymėjimo, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai D. V. bei O. O..

Kartu ypač akcentuotina, kad pagal ATPK 260 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyti inter alia teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir atskleista pažeidimo esmė.

Minėta, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surašytame protokole atskleista pažeidimo esmė yra A. D. padarytas Asmens ir turto saugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas, pasireiškęs tuo, kad jam pavaldi bendrovės saugos tarnybos darbuotoja O. O., vykdė saugos tarnybą, neturėdama apsaugos darbuotojo pažymėjimo. Aiškinant Asmens ir turto saugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias asmeniui, priimtam dirbti apsaugos darbuotoju, išduodamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas, ir, vykdant asmens ir turto saugą, privaloma šį pažymėjimą nešiotis, matyti, kad šios teisės normos nepaisymas, sukeliantis, šiuo atveju, administracinę atsakomybę, yra apsaugos darbuotojo (1 elementas), priimto į darbą (2 elementas) ir vykdančio asmens ir turto saugą, nesinešiojimas apsaugos darbuotojo pažymėjimo (3 elementas). Tačiau O. O. pažeidimo nustatymo metu nebuvo priimta dirbti apsaugos darbuotoja, nes ji dirbo kandidate į apsaugos darbuotojus (žr. 2007 m. lapkričio 9 d. darbo sutarties Nr. ID-1563 nuorašą (b. l. 11-12, 46)), todėl pagal paminėtus teisės aktus apskritai negalėjo turėti apsaugos darbuotojo pažymėjimo, taigi – ir jo nešiotis.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kad O. O. apskritai negalėjo turėti apsaugos darbuotojo pažymėjimo, taigi – ir jo nešiotis, konstatuotina, jog teigti, kad A. D. pažeidė Asmens ir turto saugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo.

5. Šiame nutarime minėta ir tai, kad, remiantis inter alia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotomis administracinės doktrinos nuostatomis, A. D. administracinėn atsakomybėn galėtų būti patrauktas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalies nuostatas tik tada, jei būtų pripažinta, kad saugos funkcijas realiai atliko kandidatė į apsaugos darbuotojus O. O., o A. D. pažeidė Asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Minėta, kad O. O. dirbo kandidate į apsaugos darbuotojus (žr. 2007 m. lapkričio 9 d. darbo sutarties Nr. ID-1563 nuorašą (b. l. 11-12, 46)), šios pareigos labai skiriasi nuo apsaugos darbuotojo pareigų (palyginimui žr. UAB GRIFS AG direktoriaus V. K. 2004 m. gruodžio 30 d. patvirtintus UAB UAB GRIFS AG apsaugos darbuotojo pareiginius nuostatus (b. l. 20-23) bei 2005 m. rugpjūčio 1 d. patvirtintus UAB GRIFS AG kandidato į apsaugos darbuotojus pareiginius nuostatus (b. l. 16-19)). Byloje nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kokias funkcijas O. O. atliko 2008 m. lapkričio 14 d., kai A. D. buvo surašytas protokolas: priešingai, liudytoja O. O. pabrėžė, kad ji atliko objekto stebėseną, o tai jokiu būdu nėra ir negali būti traktuojama kaip objekto apsauga. Šiame kontekste pažymėtina, kad liudytojas D. V. tiek teismo posėdžio metu pateiktuose paaiškinimuose, tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 36) nurodė, kad O. O. parduotuvėje „Hyper Rimi“, Žirmūnų g. 64, Vilniuje, vykdė saugos tarnybą, neturėdama apsaugos darbuotojo pažymėjimo, tačiau niekaip nepaaiškino, kokias saugos tarnybos funkcijas O. O. atliko.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje negalima konstatuoti ir to, kad A. D. kaip nors pažeidė Asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnio nuostatas, nes, kaip minėta, byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kokias funkcijas O. O. atliko 2008 m. lapkričio 14 d., kai A. D. buvo surašytas protokolas, vadinasi, negalima konstatuoti, kad A. D. kandidatei į apsaugos darbuotojus O. O. pavedė vykdyti tokias funkcijas, kurias pagal teisės aktus gali atlikti tik apsaugos darbuotojai.

6. Šiame nutarime konstatavus, jog A. D. nepažeidė Asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnio ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nėra nei prielaidų, nei sąlygų konstatuoti, kad A. D. pažeidė ATPK 172 straipsnio 1 dalį.

7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad A. D. skundas tenkintinas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2009 m. sausio 6 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N279665 naikintinas, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas); administracinė byla A. D. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 128, 129 straipsniais,

nutaria:

A. D. skundą patenkinti: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2009 m. sausio 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N279665 panaikinti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, o administracinę bylą A. D. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.