Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje E. N. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011-05-02 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.-10 mėn. laisvės apribojimu 10 mėn.;

2. 2011-11-05 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 63 str. 9 d.-10 mėn. laisvės apribojimu 10 mėn.;

3. 2012-03-27 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 235 str. 1 d., 64 str. 3 d., laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn.;

4. 2013-04-18 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., 178 str. 2 d., 64 str.3d.- 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimu;

5. 2014-10-15 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 64¹ str., laisvės atėmimu 1 m.;

6. 2015-02-23 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. , pritaikius BK 63 str. 1,4, 9 d., 64 (1) str., laisvės atėmimu 2 m., bausmę atlikęs, 2016-09-01 paleistas iš pataisos namų, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus LR BK 140 str. 2 d., 178 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. N., mušdamas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo motinai R. N. šiomis aplinkybėmis:

2017 m. rugpjūčio 11 d. apie 00.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną R. N., tai yra, jai sėdinčiai ant fotelio kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, po to rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos ir rankų, kuriomis ji dengėsi galvą, sritis. Jai išbėgus į kiemą, lauke pavijęs, spyrė į nugarą, nuo smūgio nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės, gulinčiai spyrė ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, bei delnu sudavė nemažiau dešimt kartų į galvos sritį, bei sugriebęs už dešinės kojos tempė ją link namų, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. N. sukėlė fizinį skausmą, ir dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, nugaros kairėje pusėje, juosmens abiejose pusėse ir kairiame klube, odos nubrozdinimų dešinėje blauzdoje, kraujosruvos apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje nežymiai ją sužalojo, tai yra padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltu padaręs šį nusikaltimą E. N. prisipažino dalinai ir paaiškino, kad mamai įspyrė vieną kartą ją sudrausmindamas lauke, kuomet liepė eiti jai į namus. Kiti sužalojimai pas mamą atsirado jai pačiai griuvinėjant dėl girtumo. Kadangi buvo neblaivus daugiau dėl šio įvykio nieko nepamena.

Nukentėjusioji R. N. teisme duoti parodymus prieš savo sūnų atsisakė.

Liudytojas J. B. teisme teigė, kad matė kaip E. du kartus mamai įspyrė ir matė ant R. N. nugaros mėlynes. Kitą dieną jie su R. N. išvyko pas R. N. draugę. Nežino, ar R. N. draugė patarė R. N. kreiptis į policiją. Šiai dienai jis ne viską prisimena. Pagarsinus (BPK 276 str. 1 d. 2 p., 3 p., pagrindu) liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 64-65) matyti, kad E. N. yra jo sugyventinės R. N. sūnus. Jis ne pilnai metai gyvena kartu su jais adresu (duomenys neskelbtini), kadangi neseniai grįžo iš įkalinimo įstaigos ir neturi kur gyventi. Su E. jie sutaria prastai. 2017-08-10 jie visi trys namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Apie 00.30 val., jiems būnant kambaryje tarp E. ir R. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad R. pasakė E., kad jo tėvas neaišku kas. E. dėl to įniršo ir R. sėdinčiai fotelyje sudavė kumščiu į veidą, po to R. mušė delnais į galvos ir į rankų, kuriomis ji dengėsi galvą, sritis. Kiek buvo smūgių suduota R. jis neskaičiavo. Jis vis prašė E., kad jis motinos nemuštų . Kažkuriuo metu R. išsilaisvino nuo E. ir išbėgo į lauką. E. ją pavijęs, pargriovė ant žemės ir tuomet pradėjo spardyti bei delnais suduoti smūgius. Iš kojos E. daugiausiai R. sudavė į nugarą, o delnais jis ją daužė į galvą. Kiek smūgių buvo suduota pasakyti negali. Jis E. sakė, kad jis liautųsi mušti R., bet jis jo neklausė. Po to E. griebė R. už dešinės kojos ir tempė ją link namo. Prie namo R. paleido ir leido jai užeiti į kambarį. Jie su R. labai išsigando E., todėl sėdo į automobilį ir pabėgo. Nakvojo automobilyje prie Dailidės ežero. Kitą dieną nuvyko pas R. draugę, ten R. viską papasakojo draugei, kuri R. liepė kreiptis į policiją. R. taip ir padarė.

Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina kaltinamojo kaltę.

Iš R. N. protokolo – pareiškimo (t. 1, b. l. 1) matyti, kad R. N. kreipėsi į policiją ir pranešė, kad 2017-08-11 apie 00.30 val., namuose (duomenys neskelbtini) ją sumušė kartu gyvenantis sūnus E. N., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš apžiūros protokolo ir fotonuotraukų prie jo (t. 1, b. l. 4-10) matyti, kad buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 60) matyti, kad R. N. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, nugaros kairėje pusėje, juosmens abejose pusėse ir kairiame klube, odos nubrozdijimai dešinėje blauzdoje, kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dešimties trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nustatytoms aplinkybėms patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios R. N. parodymai (t. 1, b. l. 48-49 ir 52-53) iš kurių matyti, kad E. N. yra jos sūnus. Jis neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir neturėjo kur gyventi, todėl jinai priėmė jį gyventi pas save. Su sūnumi santykiai nėra geri, jis niekur nedirba, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, išgėręs būna agresyvus. 2017-08-10 namuose ji, sūnus ir jos sugyventinis J. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 00.30 val., ji juokais pasakė prie E., kad neaišku kieno jis vaikas. Dėl šito jos pasakymo tarp jų įvyko žodinis konfliktas, ko pasekoje, jai sėdinčiai kambaryje ant fotelio, E. atsistojęs vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, pataikė į veido dešinę pusę. Ji po šito smūgio iš karto rankomis užsidengė veidą, galvą ir tada pajuto smūgius į galvos ir rankų sritis. Buvo suduota nemažiau 5 smūgių. Ji šaukė, kad jis ją paleistų ir nemuštų, ji nuo E. kažkaip pabėgo į kiemą. E. ją pasivijo ir spyrė jai į nugarą, pataikė į mentę. Nuo smūgio ji pargriuvo ant žemės ir jai gulinčiai ant žemės E. koja sudavė smūgius įvairias kūno vietas, daugiausia kliuvo į nugaros sritį. Smūgių buvo nemažiau 10. Taip pat gulinčiai jai sudavė delnu nemažiau 10 smūgių į galvos sritį. Ji gulėjo užsidengusi rankomis galvą ir vis šaukė, kad jis jos nemuštų. Tuo metu išgirdo jos šauksmus sugyventinis, kuris atbėgęs prašė E., kad jos nemuštų. E. aprimo, bet sugriebė jai už dešinės kojos ir pradėjo ją tempti į namą, jos koją paleido tik prie namo. Paleidęs E. jai leido įeiti į kambarį, kambaryje daugiau jos nemušė. Jie su sugyventiniu, bijodami E., sėdo į automobilį ir išvažiavo iš namų. Nakvojo prie ežero. Kitą dieną nuvyko pas savo draugę jai viską papasakojo. Draugė jai liepė kreiptis į policiją. Ji paskambino į policiją ir pasakė, kad prieš ją sūnus smurtavo. Kaip E. ją mušė rankomis ir spardė kojomis jai skaudėjo, ji jautė fizinį skausmą.

Šie ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusios duoti parodymai visiškai sutampa su liudytojo J. B. duotais parodymais, atitinka nukentėjusios protokole-pareiškime nurodytiems faktams ir sutampa su teismo med. specialisto konstatuotais sužalojimais padarytais R. N.

Tokiu būdu, aukščiau suminėtus duomenis teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str., prasme ir, remdamasis jais konstatuoja, kad kaltinamasis smurtaudamas prieš savo motiną R. N. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Dėl svetimo turto pagrobimo.

Kaltinimas teigė, kad kaltinamasis E. N. 2017 m. spalio 7 d., apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu, slaptai pagrobė svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną "Samsung J530 J5" priklausantį R. L., tuo padarydamas jai 340 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Bylos nagrinėjimo metu šis kaltinimas nepasitvirtino.

Savo kaltę dėl telefono vagystės E. N. kategoriškai neigia. Pripažįsta, kad R. L. yra jo mamos draugė ir kaltinime nurodytu laiku ji buvo atėjusi pas jo mamą atsinešdama butelį sidro. Kadangi mamos namuose nebuvo, sidrą išgėrė jie abu ir R. L. kažkur dingo, jis pagalvojo, kad ji išėjo į namus. Tuomet iš namų išėjo ir jis. Jis neatkreipė dėmesio ar R. L. turėjo atsinešusi telefoną ar ne. Vėliau sužinojo, kad jis kaltinamas jos telefono vagyste.

Nukentėjusioji R. L. parodė, kad buvo atėjusi pas kaltinamojo mamą ir atsinešusi butelį sidro, tačiau jo mamos namuose nebuvo, todėl sidrą išgėrė abu su kaltinamuoju. Su savimi buvo atsinešusi telefoną kuris buvo striukės kišenėje. Išgėrus sidrą, ji išėjo į lauko tualetą. Grįžusi iš jo, striukę rado išmestą lauke, o namus užrakintus. Kaltinamojo nebuvo. Striukėje nerado savo telefono. Teigia, kad telefoną pasisavino kaltinamasis.

Šio nukentėjusios teiginio nepatvirtina jokie bylos duomenys. Telefonas niekur nerastas. Jo buvimo vieta nenustatyta. Nukentėjusios pateikti telefono įsigijimo dokumentai (t. 1, b. l. 68-75) rodo, kad telefoną jinai turėjo įsigijusi, bet nėra jokių duomenų, išskyrus pačios nukentėjusios teigimą, kad telefoną nukentėjusioji būtų atsinešusi ateidama į svečius pas kaltinamojo mamą R. N. Įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos prie jo (t. 1, b. l. 20-25) telefono vagystės fakto taip pat neįrodo. Šis dokumentas rodo, tik kad buvo apžiūrėta įvykio vieta kur kaltinamasis ir nukentėjusioji girtavo, tačiau telefonas joje nerastas. Teismas kaip įrodymu negali remtis ir akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusios protokolu (t. 1, b. l. 112-114), iš kurio matyti, kad kiekvienas iš jų laikosi savo parodymų. Beje, šiame protokole nukentėjusioji pripažįsta, kad būdama neblaivi, anksčiau buvo pametusi žiedą. Nagrinėjamu šioje byloje atveju, pačios nukentėjusios paaiškinimu nustatyta, kad prieš ateidama pas kaltinamojo mamą R. N., jinai jau buvo neblaivi (vartojusi alkoholį) ir ateidama, dar atsinešė alkoholio kurį čia pat išgėrė su kaltinamuoju. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusioji galėjo netinkamai suvokti aplinkybes susijusias su telefono praradimu.

Nesant byloje neginčijamų, objektyvių įrodymų, kad nukentėjusios R. L. telefoną būtų pavogęs kaltinamasis E. N., jis pagal šį kaltinimą išteisintinas neįrodžius jo kaltės dėl telefono vagystės (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam pagal baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Kaltinamasis padarė nusikaltimą kuris priskiriamas prie nesunkių. Jis jį padarė tyčia. Praeityje jis teistas šešis kartus, teistumai neišnykę. Jis yra recidyvistas. Nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai, kad kaltinamasis yra recidyvistas ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimą padarė nepraėjus nei metams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Jis niekur nedirba. Daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų ( t. 2, b. l. 60-66). Atsižvelgiant į visą tai, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma įstatymo sankcijoje numatyta, laisvės atėmimo bausmė.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, prie bylos taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtą bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti, įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, nuo 2018 m. rugsėjo 14 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal baudžiamojo kodekso 271 str. 1 d., E. N. išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.