Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, nuteistajam E. V., nuteistojo E. V. gynėjui advokatui Daliui Mecelicai, nuteistajam A. G., nuteistojo A. G. gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir E. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-23 nuosprendžio, kuriuo:

E. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 str.1 d. (perkvalifikavus iš BK 260 str.1 d., 260 str.1 d., 260 str.1 d.), 138 str. 2 d. 10 p. ir nubaustas: pagal BK 260 str.1 d. laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 138 str. 2 d.10 p. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios- 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesiai ir galutinė subendrinta bausmė paskirta- laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

A. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 str.1 d. (perkvalifikavus iš BK 260 str.1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d.), 260 str.1 d. ir nubaustas: pagal BK 260 str.1 d. (už nusikalstamą veiką, padarytą 2008-06-13- 2008-06-30) - laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; pagal BK 260 str.1 d. (už nusikalstamą veiką, padarytą 2008-07-02)- laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 63 str.1 d.,4 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės- 4 mėnesiai ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

priteista iš E. V. nukentėjusiajai B. J. 277 litai 78 ct turtinės žalos atlyginimo, 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo; asmens kratos metu pas E. V. paimti pinigai -500 litų, saugomi Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus - nukreiptini civilinio ieškinio užtikrinimui; asmens kratos metu pas A. G. paimti pinigai – 192 litai 10 ct, saugomi Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus - grąžintini A. G.;

G. B., pripažinta kalta pagal BK 260 str. l d. ir, taikant BK 62 str. 2 d.2 p., nuteista laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant ją per visą bausmės laiką būti namuose adresu (duomenys neskelbtini) paros laikotarpyje nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ir per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, - apeliacine tvarka nesiskundžia, dėl jos apeliacinių skundų negauta; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas pagal BK 260 str.1 d. už tai, kad jis ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 13 d., ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą platinti, iš A. G. įgijo 1,240 g. miltelių, supakuotų į du polietileninius maišelius, kurių sudėtyje yra 0,094 g. metamfetamino, ir tęsdamas nusikalstamą veiką bei veikdamas bendrai su G. B., automobiliu „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šią psichotropinę medžiagą neteisėtai atgabeno prie prekybos centro „IKI“, esančio Jonavos g.3, Kaune, kur 2008-06-13, apie 14.00 val., bendrininkė G. B. šią psichotropinę medžiagą už 60 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu;

tęsdamas nusikalstamą veiką, E. V. ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 25 d., ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą platinti, iš A. G. įgijo 10 vnt. tablečių su „šypsenėlės“ logotipu, turinčių savo sudėtyje 0,558 g. psichotropinės medžiagos MDMA, ir tęsdamas nusikalstamą veiką bei veikdamas bendrai su G. B., automobiliu „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šią psichotropinę medžiagą neteisėtai atgabeno prie prekybos centro „IKI“, esančio Jonavos g.3, Kaune, kur bendrininkė G. B. 2008-06-25, apie 17.00 val., šias tabletes su psichotropine medžiaga už 120 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu;

tęsdamas nusikalstamą veiką, E. V. ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 30 d., ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą platinti, iš A. G. įgijo 10vnt. tablečių su „šypsenėlės“ logotipu, turinčių savo sudėtyje 0,558 g. psichotropinės medžiagos MDMA ir tęsdamas nusikalstamą veiką bei veikdamas bendrai su G. B., automobiliu „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šią psichotropinę medžiagą neteisėtai atgabeno prie prekybos centro „IKI“, esančio Jonavos g.3, Kaune, kur bendrininkė G. B. 2008-06-30, apie 12.30 val., šias tabletes su psichotropine medžiaga už 120 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Be to, jis nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. už tai, kad jis 2008 m. liepos 2 d., apie 21 val., Kaune, Elektrėnų g., ties Elektrėnų gatvės ir Pramonės prospekto sankryža, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų nurodymų sustoti, pasipriešino policijos pareigūnams, t.y. automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo, tyčia išvažiavo iš važiuojamosios kelio dalies bei automobilio priekiu tyčia partrenkė ir nesunkiai sutrikdė Kauno apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyresniosios tyrėjos B. J., vykdžiusios tarnybos pareigas, sveikatą.

A. G. nuteistas pagal BK 260 str.1 d. už tai, kad jis iki 2008 m. birželio 13 d. neteisėtai disponuodamas (laikydamas turint tikslą platinti) 1,240 g. miltelių, supakuotų į du polietileninius maišelius ir turinčių savo sudėtyje 0,094 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, ne vėliau kaip 2008-06-13, 14.00 val., šią medžiagą perdavė E. V. ir G. B. , o pastarieji šią psichotropinę medžiagą 2008 m. birželio 13 d., apie 14 val. 00 min., Kaune, Jonavos g. 3, prie prekybos centro „Iki“ už 60 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu;

tęsdamas nusikalstamą veiką, A. G. iki 2008 m. birželio 25 d. neteisėtai disponuodamas (laikydamas turint tikslą platinti) 10vnt. tablečių su „šypsenėlės“ logotipu, turinčių savo sudėtyje 0,558 g. psichotropinės medžiagos MDMA, ne vėliau kaip 2008-06-25, 17.00 val., šią psichotropinę medžiagą perdavė E. V. ir G. B., o pastarieji šią psichotropinę medžiagą 2008 m. birželio 25 d., apie 17 val. 00 min., Kaune, Jonavos g. 3, prie prekybos centro „Iki“ už 120 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu;

tęsdamas nusikalstamą veiką A. G. iki 2008 m. birželio 30 d. neteisėtai disponuodamas (laikydamas turint tikslą platinti)10 vnt. tablečių su „šypsenėlės“ logotipu, turinčių savo sudėtyje 0,573 g. psichotropinės medžiagos MDMA, ne vėliau kaip 2008-06-30 ,12.30 val., šią psichotropinę medžiagą perdavė E. V. ir G. B., o pastarieji šią psichotropinę medžiagą 2008 m. birželio 30 d., apie 12 val. 30 min., Kaune, Jonavos g. 3, prie prekybos centro „Iki“ už 120 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu.

Be to, jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad iki 2008 m. liepos 2 d., neteisėtai disponuodamas (laikydamas turint tikslą platinti) 4,587 g. miltelių, supakuotų į vieną polietileninį maišelį ir turinčių savo sudėtyje 0,748g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, turėdamas tikslą platinti, šią psichotropinę medžiagą neteisėtai gabeno E. V. vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno mieste iki 2008 m. liepos 2 d., 21 val. 10 min., kai siekdamas išvengti psichotropinės medžiagos suradimo, polietileninį maišelį su psichotropine medžiaga išmetė iš važiuojančio automobilio ties Jonavos g. 53 namu.

Nuteistasis E. V. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti dalyje dėl BK 138 str. 2 d. 10 p., perkvalifikuoti šią veiką į BK 281 str. 1 d. ir paskirti bausmę – baudą; jei kvalifikacija teisinga, taikyti BK 54 str. 3 d. ir pagal BK 260 str. 1 d., ir pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. bei paskirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Be to, teismas, spręsdamas bausmės klausimą dėl BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, nustatė vieną apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, todėl prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistojo manymu, yra pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę nei įstatyme numatytoji dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamos teisinės gynybos priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamajam. Abu nusikaltimai padaryti iki 2008 m. liepos 2 d., ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008 m. birželio mėn., paskutinė apklausa buvo atlikta 2008 m. spalio 3 d., toliau jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas tik 2011 m. gruodžio 23 d. Nenustatyta, kad procesas užsitęsė dėl kaltinamojo veiksmų. Taigi, teismas nepagrįstai neįvertino pernelyg ilgai trukusio proceso ir paskyrė jam per griežtą bausmę.

Be to, neteisingai nustatytas jo vaidmuo, padarant nusikalstamą veiką, dėl ko paskirta per griežta bausmė. Nusikalstamų veikų padarymo metu jis dirbo, kai tuo tarpu kita nuteistoji G. B. – ne. Būtent ji ir tarėsi dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir pardavimo, kas matyti iš telefoninių pokalbių išklotinių, kaip ji su slaptu liudytoju tariasi dėl narkotikų kiekio ir kainos. Gautus iš įslaptinto liudytojo pinigus ji panaudojo savo reikmėm. Nusikalstama veika truko labai trumpą laiką, niekam žala nepadaryta, narkotikai į rinką nepateko, apeliantas atliko tik antraeilį vaidmenį. Jis neneigia, kad G. B. vežė iki parduotuvės, nebandė pateisinti savo elgesio. Gailisi dėl to, ką padarė, teigia, kad šis trumpas nusikalstamos veikos laikas buvo atsitiktinis. Paskiriant švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę, atsižvelgtina į tai, kad jis turi gyvenamąją vietą, teistas nebuvo, narkotikų nebevartoja (pateikė med. pažymas). Todėl prašo taikyti BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nuostatas, įvertinti ir tai, kad jis siekė atlyginti sužalotai pareigūnei padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau ji atsisakė atlyginimą priimti.

Nuteistasis A. G. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, šališkas ir jis neatitinka BPK 305 str. reikalavimų. Teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantas nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Nuosprendyje neaptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nėra jokios įrodymų analizės. Pripažinus jį kaltu ir nuteisus dėl narkotinių medžiagų neteisėto laikymo ir realizavimo, buvo padaryti BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimų pažeidimai, kurie laikytini esminiais. Visuose epizoduose nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomos nekonkrečios narkotinių medžiagų laikymo ir realizavimo datos, nėra nurodyta jų perdavimo vieta, neaiškus ir nenustatytas šių medžiagų perdavimo motyvas ir tikslas. Apeliantas pripažintas kaltu praktiškai tik pagal vienintelius nuteistosios G. B. prieštaringus, nenuoseklius ir kaitaliojamus parodymus. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių jo kaltę, byloje nėra. G. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu skiriasi nuo teisme duotų parodymų. Teismas į tai neatsižvelgė ir konstatavo, kad jos parodymai yra nuoseklūs ir juose nėra esminių prieštaravimų. Kaitaliodama parodymus G. B. siekė palengvinti savo padėtį. Iš pradžių nurodžiusi, kad nežino, iš kur E. V. gauna psichotropines medžiagas, vėliau ji nurodė, kad jas gauna iš A. G.. Ji meluoja, teigdama, kad maišelį su psichotropinėmis medžiagomis iš automobilio išmetė A. G., nes pareigūnas K. O. matė, kaip maišelį su psichotropinėmis medžiagomis išmetė pati G. B.. Taigi, teismas patikėjo ne pareigūno, o siekiančios išvengti atsakomybės kaltinamosios parodymais.

Teismo posėdyje nuteistieji E. V. ir A. G. ir jų gynėjai advokatai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų E. V. ir A. G. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių buvo paduoti skundai (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Dėl nuteistojo E. V. apeliacinio skundo

Nepagrįstai E. V. prašo nusikaltimą iš BK 138 str. 2 d. 10 p. perkvalifikuoti į BK 281 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas jo nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. kvalifikavo tinkamai. Pagal BK 281 str. 1 d. veika kvalifikuojama tuomet, kai vairuojant transporto priemonę padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyksta eismo įvykis ir jo metu nesunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata. Šiuo atveju gi kelių eismo įvykio nebuvo. E. V. sužalojo pareigūnę B. J. tyčia. Nukentėjusioji pareigūnė kategoriškai teigė, kad sulaikomo automobilio vairuotojas puikiai matė ir suvokė, kad policijos pareigūnai reikalauja išlipti iš automobilio, nes ji, užbėgusi už sulaikomo automobilio priekio, veidu stovėdama į priekinį automobilio stiklą, rodė tarnybinį pažymėjimą. Kaip tik tuo metu „Audi A4“, vairuojama E. V., staiga pradėjo judėti į priekį, kliudydama B. J. priekiniu kairiu sparnu. Nukentėjusiosios kategorišku teigimu tai vairuotojas darė tyčia, norėdamas išvengti sulaikymo. Šiuos B. J. parodymus patvirtino ir kiti įrodymai - liudytojo K. O. parodymai, kuriais nustatyta, jog tikslu sulaikyti asmenis, kurie užsiima neteisėta narkotinių- psichotropinių medžiagų prekyba, vykdant G. B. slaptą sekimą, buvo nustatyta, kad G. B., E. V. ir A. G. kartu važinėja automobiliu „Audi A4“. K. O. kartu su ONTV vyr.tyrėja B. J. privažiavo prie kaltinamųjų automobilio, sustojo, užblokuodamas kaltinamųjų automobiliui galimybę judėti į priekį. Tuo pačiu metu prie kaltinamųjų automobilio privažiavo kitas policijos tarnybinis automobilis, kuriuo atvyko pareigūnai R. G. ir A. G.. Pareigūnams priartėjus prie kaltinamųjų automobilio, jo vairuotojas E. V. susuko vairą į dešinę pusę ir pradėjo judėti (automobilio variklis nebuvo išjungtas), tuomet K. O. staiga išgirdo duslų garsą. Nuvažiavus E. V. vairuojamam automobiliui tolyn link Pramonės pr. esančio žiedo, K. O. pribėgo prie B. J. ir pamatė ją, gulinčią ant žemės. Liudytojų A. G. ir R. G. parodymai analogiški aukščiau nustatytoms aplinkybėms, šie liudytojai patvirtino, jog sulaikomą automobilį vairavęs asmuo staiga pradėjo judėti į priekį ir priekiniu kairiu šonu parbloškė pareigūnę B. J.. Nubloškęs ją į šoną, kaltinamųjų automobilis „Audi A4“ užvažiavo ant kelkraščio paaukštinimo ir paspruko, tačiau po persekiojimo buvo sulaikytas. Taigi, paminėtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. V. pareigūnę B. J. sužalojo tyčia, jis gerai matė, kad jo vairuojamas automobilis juda ir kur juda. Jo automobilis buvo užblokuotas iš abiejų pusių ir sukti galėjo tik į dešinę, ką ir padarė. Incidento metu B. J. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl E. V. nusikalstama veika kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas asmeniui, kuris vykdė tarnybos pareigas, pagal BK 138 str. 2 d. 10 punktą teisingai.

Tuo atveju, jeigu kvalifikacija paliekama ta pati, nuteistasis E. V. prašo pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. paskirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau kolegijos manymu, tokios galimybės įstatyme numatyta nėra. Pirmosios instancijos teismas bausmę E. V. už šią nusikalstamą veiką paskyrė teisingai. Baudžiamasis įstatymas už BK 138 str. 2 d. 10 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 5 metų. Bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas, reikštų švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės parinkimą. Tuo tarpu taikyti BK 62 str. nuostatas šioje situacijoje įstatyminių pagrindų nėra, kadangi E. V. pats savo noru apie įvykdytą nusikalstamą veiką nepranešė, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino, nesigaili dėl to, kas įvyko, nepadėjo ikiteisminiam tyrimui išaiškinti nusikaltimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jis būtų atlyginęs nusikalstama veika padarytą žalą. Argumentas, kad jis siekė atlyginti sužalotai pareigūnei padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau ji atsisakė atlyginimą priimti, nepakankamas švelnesnei nei įstatyme numatyta bausmei skirti. Be to, E. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė už BK 138 str. 2 d. 10 p. nusikalstamą veiką ir taip yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, todėl dar labiau ją švelninti pagrindo kolegija nemato.

Nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė pernelyg ilgai, į ką, apelianto manymu, turėtų atsižvelgti teismas, skiriant bausmę kaltinamajam. Pagal formuojamą teismų praktiką kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, yra konkrečios bylos sudėtingumas, konkrečių asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas. Ši byla yra sudėtinga, baudžiamasis tyrimas buvo atliekamas dėl keturių sunkių ir vieno apysunkio nusikaltimo, byloje pripažinti kaltais 3 asmenys, nusikalstamoms veikoms išaiškinti buvo atliekami įvairūs specialūs tyrimai. Nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos būtų kaip nors specialiai vilkinę procesą. Todėl negalima daryti išvadas, kad ikiteisminis tyrimas užtruko nepateisinamai ilgai.

E. V. manymu, byloje neteisingai nustatytas jo vaidmuo, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., kadangi apeliantas atliko tik antraeilį vaidmenį, pati G. B. tarėsi dėl narkotinių medžiagų kiekio ir kainos. Argumentas nepagrįstas ir štai dėl ko. Kolegija neturi pagrindo netikėti G. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji gyveno partnerystėje su E. V., kartu su juo vartodavo psichotropines medžiagas, kurias E. V. gaudavo iš A. G.. Tikslo apkalbėti abu kaltinamuosius ji neturi ir neturėjo ikiteisminio tyrimo metu. Jos duoti parodymai yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. G. B. padėjo atskleisti nusikalstamų veikų mechanizmą, parodžiusi, jog ji gyveno partnerystėje su E. V., kartu vartojo psichotropines medžiagas, susipažino su vienu vaikinu (įslaptintu liudytoju), kuris paprašė gauti psichotropinių medžiagų. Dėl jų įsigijimo ji informuodavo E. V., kuris realizavimui skirtas medžiagas gaudavo iš A. G.. Jos parodymais buvo nustatytas ir tiriamas epizodas. Nustatyta, kad 2008 -07-02 ji E. V. vairuojamu automobiliu „Audi A4“ važiavo į garažų masyvą, esantį Elektrėnų gatvėje, kartu vyko A. G.. Kaip ji suprato, A. G. ir E. V. norėjo iš garažų masyve buvusio vyriškio nusipirkti psichotropinių medžiagų. Atliekant operatyvinius veiksmus ir klausantis telefoninių pokalbių buvo surinkta informacija, kad G. B. psichotropines medžiagas kitiems asmenims parduoda kartu su E. V.. Įslaptintas liudytojas Nr.1 parodė, kad jis 2008 m. birželio-liepos mėnesiais, kaip nusikalstamos veikos imitavimo modelio vykdytojas, dalyvavo perkant amfetamino miltelius ir tabletes „Ekstazy“ iš moters vardu Giedrė ir jos bendrininko, ir jis ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukas atpažino G. B., kuri keletą kartų jam pardavė amfetaminą bei „ekstazy“ tabletes ir jos bendrininką E. V.. Taigi, šių paminėtų įrodymų ir kitų bylos duomenų pakanka pripažinti E. V. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, be to, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Argumentas, kad E. V. atliko tik antraeilį vaidmenį, kad jo nusikaltimas yra atsitiktinis, atmetamas, kadangi nustatyta, jog visus bendrininkus siejo vieninga tyčia. Inkriminuojant bendrininkavimo požymį, svarbu nustatyti vieną bendrą sumanymą ir tyčią, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Šioje byloje visi trys bendrininkai vykdė tęstinę nusikalstamą veiką, jie visi yra vykdytojai, tai yra jų tyčia buvo nukreipta į psichotropinių medžiagų neteisėtą realizavimą, todėl ir baudžiamoji atsakomybė jiems kyla pagal specialiosios dalies to paties straipsnio sankciją.

E. V. prašo skirti jam už BK 260 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę vadovaujantis BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nuostatomis, tačiau kolegijos manymu, dėl aukščiau išdėstytų motyvų tokio pagrindo nėra, kadangi jis neprisipažino įvykdęs šį nusikaltimą, E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl jis neatitinka BK 62 str. 1 d. ir 2 d. nustatytų sąlygų švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui. Pirmosios instancijos teismas paskyrė jam minimalią straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ji yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, jog E. V. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo

A. G. nepagrįstai prašo jį išteisinti dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 260 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma pagrįstą nuosprendį. Kaip ir E. V.. šioje byloje A. G. veikė kaip bendrininkas kartu su E. V. ir G. B.. Jau aukščiau minėta, kad kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į psichotropinių medžiagų neteisėtą realizavimą. E. V. psichotropines medžiagas gaudavo būtent iš A. G., nors tai neigia tiek E. V., tiek ir pats A. G.. Teismas visiškai įtikinamais parodymais laikė G. B. parodymus, kurie yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Abejoti jais teismas pagrindo neturi. Atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo atliekamas G. B. slaptas sekimas, kurio metu pavyko nustatyti, kad G. B., E. V. ir A. G. kartu važinėja automobiliu „Audi A4“. Įslaptinto liudytojo parodymais nustatyta, jog visi trys bendrininkai dalyvavo neteisėtam psichotropinių medžiagų pardavime 2008-06-13, 2008-06-25 ir 2008-06-30 nusikalstamos veikos epizoduose, o A. G. dar ir neteisėtai laikė psichotropines medžiagas 2008-07-02, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai gabeno E. V. vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno mieste iki 2008 m. liepos 2 d., kai siekdamas išvengti psichotropinės medžiagos suradimo, polietileninį maišelį su psichotropine medžiaga išmetė iš važiuojančio automobilio ties (duomenys neskelbtini) namu. Bendrininkus siejo vienas bendras sumanymas ir tyčia, jie siekė to paties rezultato – pasipelnyti iš neteisėto psichotropinių medžiagų pardavimo.

Skunde apeliantas nurodo, jog nuosprendis nemotyvuotas, nėra atlikta jokios įrodymų analizės. Kolegija daro išvadą, jog nuosprendyje yra pakankamas įrodymų vertinimas ir motyvavimas dėl galutinio teismo sprendimo. Atlikus įrodymų vertinimo analizę, nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiamas nuosprendis priimtas šališkai, ar kad teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog A. G. pripažintas kaltu praktiškai tik pagal vienintelius nuteistosios G. B. prieštaringus, nenuoseklius ir kaitaliojamus parodymus, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių jo kaltę. Jau minėta aukščiau, kad visų trijų bendrininkų nusikalstami veiksmai įrodyti bylos medžiaga, tai nėra vien tik G. B. parodymai, juos patvirtina ir kiti bylos duomenys – pirmosios instancijos teismas ištyrė visus įrodymus ir jais grindė kaltinamojo kaltę. O tai, kad apylinkės teismas priėmė kaltinamajam nepalankų apkaltinamąjį nuosprendį A. G. atžvilgiu, tėra tik deklaratyvus apelianto teiginys. Įrodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Tik nuosprendžiu nustatoma kokios reikšmingos bylai aplinkybės yra įrodytos ir nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais kaip vienu iš įrodymų, taip pat ir G. B. parodymais, šių asmenų parodymus patvirtina kiti įrodymai. Nei vieno iš kaltinamųjų nekaltumo prezumpcija pažeista nebuvo. Pagrindo daryti išvadai, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo šališkai, taip pat nėra. Nei vienas kaltinamųjų teismui nepateikė jų kaltę paneigiančių duomenų, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu kolegija pagrindo nemato.

A. G. manymu, G. B. meluoja, teigdama, kad maišelį su psichotropinėmis medžiagomis iš automobilio išmetė A. G., nes pareigūnas K. O. matė, kad maišelį išmetė pati G. B.. Kolegija daro išvadą, kad liudytojo K. O. parodymai teisme, kad iš automobilio pro galinį langą buvo išmestas paketas su narkotinėmis medžiagomis, ir ikiteisminio tyrimo metu parodymai, kad G. B. išmetė pro langą paketą, nepaneigia kaltinamojo A. G. kaltės. Kadangi G. B. nuosekliai tvirtino, kad priekyje sėdėjęs A. G. jai padavė paketą su narkotikais ir liepė išmesti ką ji ir padariusi.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, jog nepasitvirtino apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą A. G. atžvilgiu buvo padaryti BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimų pažeidimai, dėl ko šis skundo teiginys skundžiamo Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumui įtakos neturi.

Apibendrinant tai, kas pasakyta aukščiau, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstą nuosprendį, dėl ko keisti jį ar naikinti pagal E. V. ar A. G. apeliacinių skundų argumentus įstatyminio pagrindo nėra. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-23 nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų E. V. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti.