Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-11-459/2016

NUTARTIS

2016 m. sausio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. B., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus bei trečiojo asmens D. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam asmeniui D. R. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos 2014-07-17 akto Nr. SSA-30-140717-00039 ir 2014-07-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140718-00037 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-01 sprendimo dalį, kuria panaikintas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir šią ieškinio dalį atmesti. Nurodo, jog teismo, sprendžiančio savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimą, kai į teismą kreipiasi inspekcija dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, veiksmus reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis, leidžianti teismui taikyti šioje dalyje numatytas neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones, kurios apima ne tik statinio nugriovimą, bet ir leidimą jį įteisinti. Inspekcijos galimas elgesio modelis savavališkos statybos atveju reglamentuojamas pagal kitas įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytas taisykles, kurių kontekste ir turėjo būti vertinamas inspekcijos privalomojo nurodymo pagrįstumas. Inspekcijos privalomuoju nurodymo pareikalauta išardyti visas savavališko rekonstrukcijos metu perstatytas statinio dalis – naujai įrengtus betoninius pamatus, kaip tai numatyta įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Toks vertinimas, kurio metu būtų analizuojamas statybos poveikis sutikimą atsisakiusio duoti bendraturčio teisėms, galėtų būti atliekamas tik kito proceso metu, jeigu statytojas siektų gauti sutikimą konkretiems statyboms darbams ir jo negavęs kreiptųsi į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai tenkinti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra (duomenys neskelbtini), ir po ½ garažo priklauso ieškovui bei trečiajam asmeniui D. R. (tomas I, b. l. 7-13). 2014-07-17 ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-140717-00039 už tai, kad jis pažeidė LR Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p., 23 str. 1 d. ir 20 str. 1 d. 7 p. (tomas I, b. l. 39-41). 2014-07-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė ieškovui reikalavimą iki 2015-01-18 pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra išardyti savavališkai įrengtus betoninius rekonstruojamo garažo pamatus (tomas I, b. l. 26-27). 2014-07-16 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-1365 (tomas I, b. l. 16-24) nustatyta, kad statybos rūšis – rekonstrukcija, objektas – garažas. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos 2014-07-17 aktą Nr. SSA-30-140717-00039 ir 2014-07-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140718-00037. Ieškovo nuomone, nugriuvusios garažo dalies atstatymas į tą pačią padėtį nėra laikomas rekonstrukcija, garažas yra įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre, šios aplinkybės patvirtintos rašytiniais įrodymais, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nenuginčijo. Ieškovas teigia, jog šiuo atveju nėra reikalingas bendraturtės – trečiojo asmens sutikimas, nes į tuos pačius parametrus atstatoma nugriuvusi avarinės būklės ūkinio pastato – garažo dalis, kuri jau yra įregistruota nekilnojamojo turto registre.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog iš esmės statyba buvo savavališka dėl to, jog ieškovas neturėjo trečiojo asmens bendrasavininkės D. R. sutikimo. Ieškovas teigia, jog tokio sutikimo šiuo atveju nereikia. Kolegija atmeta šį ieškovo argumentą kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Taigi šiuo atveju ginčo objektas priskirtinas nesudėtingiems statiniams. 2014-07-16 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-1365 nurodyta, kad statinio kategorija – II grupės nesudėtingas statinys, statybos rūšis – rekonstrukcija. Taip pat statinys identifikuotas ir 2014-07-17 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-140717-00039. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad nesudėtingo statinio rekonstravimui rengiamas supaprastintas rekonstravimo projektas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus. Kada privalomi tokie rašytiniai sutikimai, nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, VIII skyriuje. Šio skyriaus 33.1 papunktyje numatyta, jog kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog R. B. ir D. R. yra žemės sklypo, ant kurio pastatytas ginčo garažas, bendraturčiai, be to, R. B. ir D. R. priklauso po ½ garažo (tomas I, b. l. 7-15). Taigi nagrinėjamu atveju ginčo statinio statybos savavališkumą būtent ir lemia žemės sklypo bendraturtės D. R. sutikimo nebuvimo faktas. Ieškovas neginčija, kad tokio sutikimo jis neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo atveju, konstatavus statybos neteisėtumą, nėra pagrindo naikinti ieškovo ginčijamą 2014-07-17 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-140717-00039.

Ieškovas teigia, jog teismas be pagrindo nustatė, kad ieškovas atliko statinio rekonstrukciją: ieškovas rekonstrukcijos darbų nevykdo, naujo statinio nestato, jam priklausanti statinio dalis įregistruota nekilnojamojo turto registre. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte numatyta, jog statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Kaip matyti iš 2014-07-16 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto Nr. SPA-1365 1 priede pateiktos situacijos schemos, nugriautos statinio dalies parametrai sudarė 5,53 m x 6,8 m, o įrengtų betoninių pamatų parametrai – 5,13 m x 6,8 m. Akivaizdu, jog atstatomų pamatų išorės matmenys, lyginant su prieš tai buvusiais matmenimis, skiriasi, taigi ieškovas nepaneigė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvados, kad šiuo atveju vykdoma statinio rekonstrukcija.

Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-26 nutartimi buvo priimti nauji ieškovo pateikti įrodymai: 2015-04-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-11-838/2015, ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-08-14 nutartis, kuria šis sprendimas paliktas nepakeistas. Pateiktuose sprendimuose nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. 5548-0003-0023, ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5592-4000-2048, rūsio bei palėpės patalpų naudojimosi tvarka. Ieškovui paskirta asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje, jo teigimu, ir vykdomos savavališkos statybos. Pažymėtina, jog šie ieškovo pateikti nauji įrodymai niekaip neįtakoja ginčo situacijos ir statybos neteisėtumo fakto, nes nustačius naudojimosi sklypu tvarką, dalinė nuosavybė nesibaigia, ši žemės sklypo dalis nėra atidalinta, ji netapo asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 papunkčio reikalavimus, kaip statybą leidžiančius dokumentus, gauti rašytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus.

Pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs savavališkų statybų faktą, tenkino dalį ieškinio ir panaikino 2014-07-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140718-00037. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė, kokiais argumentais naikintinas privalomasis nurodymas, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje tik konstatavo, jog tenkina dalį ieškinio, tačiau, kurią dalį tenkina, nedetalizavo. Šis sprendimo trūkumas laikytinas techniniu, nes iš sprendimo motyvų yra aiškus sprendimo turinys. Šalims taip pat nekilo abejonių dėl teismo sprendimo turinio.

Pirmosios instancijos teismas, naikindamas privalomąjį nurodymą, padarė išvadą, jog ieškovo siekis atstatyti gamtos stichijos sugriautą garažą pagal valdomą pastato dalį nepažeidžia bendrasavininkės D. R. (trečiojo asmens) teisėtų interesų. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo savo teisių pažeidimą suvokia tuo aspektu, kad garažas atstatomas arčiau nei per du metrus nuo jai nuosavybės teise priklausančios garažo dalies. Teismo nuomone, neteisėtos statybos padarinių šalinimo mastas neproporcingas pažeidimui: ginčas kilo tik dėl 40 cm tarpo tarp trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio pastato sienos ir rekonstruotų naujųjų pamatų, tačiau yra nurodoma nugriauti visus pamatus. Kolegija šią teismo sprendimo dalį laiko neteisėta ir nepagrįsta.

Pažymėtina, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veiklą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349 patvirtintais nuostatais, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu ir kitais jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Vienas iš inspekcijos veiklos tikslų – užtikrinti, kad statinių statybą būtų vykdoma teisėtai. Siekdama šio tikslo, inspekcija organizuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą ir veikia pasitelkdama įstatymo 14 straipsnyje numatytas priemones. Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas alternatyvių veiksmų, kurie gali būti atlikti surašius savavališkos statybos aktą: inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia asmeniui privalomąjį nurodytą šio asmens lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius vienu iš šių būdų: 1) nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti savavališkai nugriautą kultūros paveldo statinį ar savavališkai išardytas kultūros paveldo statinio dalis ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti savavališkai nugriautą statinį ar savavališkai išardytas statinio dalis, jei dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Nagrinėjamu atveju 2014-07-18 inspekcijos privalomasis nurodymas Nr. PRN-30-140718-00037, kuriuo pareikalauta, jog ieškovas iki 2015-01-18 pašalintų savavališkos statybos padarinius, tai yra išardytų savavališkai įrengtus betoninius rekonstruojamo garažo pamatus, surašytas įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi inspekcija veikė pagal įstatymo reikalavimus, privalomojo reikalavimo nurodymai ieškovui suformuluoti inspekcijai suteiktos kompetencijos ribose. Aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta, jog privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius. Inspekcijos padalinys šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Be to, nepaisant to, jog asmeniui surašytas privalomasis nurodymas, jam suteikta galimybė įteisinti neteisėtą statybą. Kaip numatyta ketvirtoje to paties straipsnio dalyje, asmenys, kuriems pateikti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymų jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas privalomasis nurodymas, vertintina kaip neteisėta ir nepagrįsta: akivaizdu, jog procedūrine prasme privalomasis nurodymas surašytas teisėtai, parenkant vieną iš baigtiniame sąraše nurodytų alternatyvių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius ir neužkertant kelio ieškovui pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe įteisinti savavališką statybą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2015-07-01 sprendimas keistinas, naikinant sprendimo dalį, kuria tenkinta dalis ieškinio, ir atmetant visą ieškinį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Keičiant teismo sprendimą ir atmetant visą ieškinį, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: naikintina teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 320,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma didintina iki 12,68 Eur, taip pat iš ieškovo valstybei priteistinos visos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos – 7,36 Eur.

Trečiasis asmuo D. R. už apeliacinį skundą sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį (tomas II, b. l. 13). Tenkinus jos skundą, ši suma priteistina iš ieškovo, kurio apeliacinis skundas atmestinas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą pakeisti, panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkinta dalis ieškovo R. B. ieškinio, ir atmesti visą ieškinį.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui R. B. iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus priteista 320,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui iš ieškovo R. B. priteista 6,34 Eur bylinėjimosi išlaidų ir padidinti šią sumą iki 12,68 Eur.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ir ieškovo R. B. valstybei priteista po 3,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir visą sumą – 7,36 Eur valstybei priteisti iš ieškovo R. B..

Trečiajam asmeniui D. R. iš ieškovo R. B. priteisti 41 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.