Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, j. V. paskiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinę bausmę J. V. paskiriant laisvės atėmimą 1 metams ir 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinam sulaikyme nuo 2016-08-15 iki 2016-08-16, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

J. V. nuteistas už tai, kad pasiūlė kyšį policijos pareigūnams, siekdamas jų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis 2016-08-15 apie 16.00 val., Vilniaus raj., 106 kelyje (N.Vilnia-Rudamina-Paneriai), 7-ame km, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,15 promilės girtumas), kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 123 str. l d., 123 str. 5d., 124¹ str. 8d., 127 str. 3d., 130 str. l d. ir 130² str. už tai, kad 2016-08-15 apie 15.45 vai., Vilniaus raj., 106 kelyje (N.Vilnia - Rudamina-Paneriai), ant viaduko virš A3 kelio (Vilnius-Minskas), vairavo motociklą Piaggio, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,15 promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vengdamas sulaikymo, nesustojo ir atsitrenkė į stovintį policijos tarnybinį automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip apgadindamas abi transporto priemones, motociklas nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir be valstybinės techninės apžiūros, nepateikė nei savo, nei motociklo dokumentų, metų bėgyje buvo baustas pagal LR ATPK 129 str., stovėdamas prie minėto tarnybinio policijos automobilio, pasiūlė Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiesiems patruliams J. P. ir R. R. 100 Eur bei paprašė nesurašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, o 3 kartus įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę, gresiančią už kyšį, nekreipė į tai dėmesio ir toliau siūlė pinigus už nepatraukimą administracinėn atsakomybėn.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nurodo nesutinkantis su teismo paskirta realia laisvės atėmimo bausme, mano esąs nubaustas per griežtai, kadangi dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iš karto, baudžiamosios atsakomybės nevengė, nusikaltimo pavojingumą nurodo suvokiantis ir nuoširdžiai dėl to gailintis. Apeliantas taip pat nurodo turintis mažametį vaiką, kurį didžiąją laiko dalį prižiūri, nes sugyventinė dirba. Teigia, kad teismas, neatsižvelgęs į šias aplinkybes, paskyrė itin griežtą bausmę, nepagrįstai netaikė BK 75 str. ir neatidėjo paskirtos bausmės vykdymo.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. V. bausmę už nusikaltimą, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Apeliantas skunde prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nurodo manantis esąs nubaustas per griežtai. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už apysunkį nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai. Taip pat matyti, kad apeliantas prieš šią nusikalstamą veiką buvo ne kartą teistas, ją padarė bausmės už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas atėdėjimo laikotarpiu, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, nes nedirbo, baustas administracine tvarka, už administracinius teisės pažeidimus baudų nemoka (b.l. 28-35). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ankstesniu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu apeliantui buvo paskirtas draudimas – nevartoti psichiką veikkiančių medžiagų, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką J. V. padarė būtent būdamas neblaivus. Be to, ankstesniu nuospredžiu taikant apeliantui BK 75 str., teismas buvo įpareigojęs pastarąjį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Šių teismo įpareigojimų apeliantas nevykdė.

Pabrėžtina, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas LR BK 75 str. taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką, įvertino nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo visuomenei laipsnį, atsižvelgė į apelianto asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad apeliantas prisipažino ir gailėjosi, sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat teismas įvertino, tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką apeliantas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praeityje ne kartą teistas, sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos paskirtų baudų nemoka, taip pat, kad nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo, kad apeliantas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtų bendro elgesio taisyklių, linkęs pažeidinėti įstatymus, nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, todėl šios nurodytos aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui manyti, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti nuteistasis J. V., gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka.

Nors apeliantas skunde nurodo turintis mažametį vaiką, kurį didžiąją laiko dalį prižiūri, tačiau tai nelaikytina išskirtine aplinkybe. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad skiriama bausmė turėtų nubausti kaltininką, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti bausmę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliantas, padaręs nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, parodė savo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ignoravo nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto nusikaltimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, kas teismo manymu, rodo apelianto neatsakingumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantui J. V. paskirta bausmė neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl švelninti teismas neturi teisinio pagrindo.

Kitų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., nutarė:

nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį.

Ši nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo.