Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešejo),

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baud˛iamaja byla pagal Klaipedos apygardos prokuraturos skyriaus prokuroro, nukentejusiuju A. V., M. V. ir nukentejusiojo A. V. atstovo apeliacinius skundus del Klaipedos apygardos teismo 2006 m. spalio 10 d. nuosprend˛io, kuriuo

O. L. (O. L.) pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p. išteisintas neirod˛ius, kad jis dalyvavo padarant šia nusikalstama veika.

Klaipedos apygardos prokuraturos ir nukentejusiojo A. V. civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustate:

O. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2004 m. gegu˛es 16 d., apie 4 val., netoli Klaipedoje esancio Debreceno g. 42-ojo namo, budamas apsvaiges nuo alkoholio, veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turedami tycia nu˛udyti, visai be dingsties nukentejusiajam ˇ. V. suduodamas metaliniu strypu ne ma˛iau kaip 6 smugius i galva, durdamas durianciu-pjaunanciu irankiu ne ma˛iau kaip 4 kartus i galva, ne ma˛iau kaip 6 kartus i krutines lastos-nugaros sriti ir ne ma˛iau kaip 12 kartu i kairiaja šlauni bei suduodamas smugius rankomis ir kojomis, padarydare nukentejusiajam daugybines muštynes galvos ˛aizdas, atvirus daugybinius skeveldrinius kaukoles skliauto dešines puses lu˛imus bei daugybinius kaukoles pamato kaulo lu˛imus ir galvos smegenu sumušimus, daugybines durtines galvos, krutines lastos-nugaros srities bei kaires šlaunies šoninio paviršiaus ˛aizdas, durtini dešinio plaucio apatines skilties pa˛eidima su pneumotoraksu, dešines plaštakos nugarinio paviršiaus odos nubrozdinimus ir II bei III pirštu pamatiniu pirštikauliu skeveldrinius lu˛ius ir poodine kraujosruva krutines lastos kaireje puseje, daugybiniais kuno su˛alojimais sukeldamas nukentejusiajam dideli fizini skausma ir kancias. Nuo galvos sumušimo su daugybiniu atviru kaukoles skliauto dešines puses bei pamato kaulo lu˛imu ir galvos smegenu sumušimu išsivyscius galvos smegenu pabrinkimui su protruzija per kraniotomines angas, antrininems smegenu kamieno kraujosruvoms, nukentejusysis 2004 m. gegu˛es 19 d. Klaipedos ligonineje mire. Tokiu budu O. L. del chuliganišku paskatu itin ˛iauriai ˇ. V. nu˛ude.

Išnagrinejes šia byla pirmosios instancijos teismas O. L. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p. išteisino neirod˛ius, kad jis dalyvavo padarant šia nusikalstama veika (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teisme O. L. kaltu neprisipa˛ino ir parode, kad ne tik nedalyvavo ˇ. V. nu˛udyme, bet ir iš viso nebuvo nusikaltimo ivykio vietoje. Iš nuosprend˛io matosi, kad dali šiu kaltinamojo parodymu teismas atmete. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad butent O. L. savo mobiliojo ryšio telefonu apie pesciuju take gulinti sunkiai su˛alota ˇ. V. praneše Klaipedos VPK budetojui. Be to, ant kaltinamojo kelniu buvo surasta nukentejusiojo ˇ. V. kraujo. Nuosprendyje nurodoma, jog byloje nera duomenu, kad ˇ. V. buvo sumuštas ir su˛alotas prie baro ,,Cinaras“ ar kitoje, bet ne kaltinime nurodytoje vietoje. Todel, remdamasis išnagrinetu irodymu visuma, teismas padare išvada, kad O. L. 2004 m. gegu˛es 16 d., apie 4-5 val., buvo ˇ. V. su˛alojimo vietoje. Taciau tai patvirtinantys objektyvus bylos duomenys, teismo nuomone, nepatvirtino O. L. pareikšto kaltinimo del ˇ. V. nu˛udymo pagristumo. Teismo medicinos specialistu išvados, teismo nuomone, leid˛ia padaryti išvada, kad daugybinius kuno su˛alojimus ˇ. V. padare ne vienas, o kelis asmenys, be to, nukentejusysis buvo mušamas ir ˛alojamas ne vienu, o keliais irankiais. Taciau specialisto išvada taip pat leid˛ia teigti, kad iš ˇ. V. padarytu su˛alojimu mirtinas buvo galvos dešines puses sumušimas su atviru daugybiniu skeveldriniu kaukoles skliauto dešines puses bei pamato kaulu lu˛imu ir galvos smegenu sumušimu. Teismo nuomone, tai leid˛ia manyti, kad ši mirtina su˛alojima ˇ. V. padare vienas iš ji u˛puolusiu asmenu. Nuosprendyje teismas atkreipe demesi i tai, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nekokybiškai. Nors byloje nustatyta, kad su˛alojimus ˇ. V. padare ne vienas, o keli asmenys, kaltinime O. L. nurodyta, kad visus su˛alojimus padare šis kaltinamasis, nurodant dar ir tai, kad jis tai padare kartu su nenustatytais asmenimis. Nuosprendyje nurodyta, kad remiantis teismu praktika, tais atvejais, kai smurta prieš nukentejusiji panaudoja keli asmenys ir nukentejusysis mire nuo padarytu su˛alojimu visumos, atsakomybe pagal BK 129 str. atsiranda visiems kuno su˛alojimus padariusiems asmenims. Taciau jeigu nukentejusiojo mirti sukele vienas ar keli kuno su˛alojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurta vartojo turedami tycia nu˛udyti, tai u˛ nu˛udyma atsako tik tie asmenys, kuriu padaryti kuno su˛alojimai buvo nukentejusiojo mirties prie˛astis. Todel tais atvejais, kai smurta vartoja keli asmenys, butina nustatyti ne tik fakta, kas sukele nukentejusiojo mirti, bet ir kiekvieno bendrininko tycios turini, kiekvieno iš ju dalyvavimo darant nusikaltima laipsni ir pobudi. Teismo nuomone, šioje byloje nera patikimu duomenu, leid˛ianciu nustatyti nurodytas aplinkybes. Byloje nera duomenu, ar kaltinamasis O. L. buvo ivykio vietoje tuo metu, kai nukentejusiajam ˇ. V. buvo padaryti su˛alojimai, taip pat nera duomenu, ar O. L. turejo koki nors iranki kunui su˛aloti ir ar jis atliko kokius nors veiksmus su˛alojant nukentejusiji. Kaltinimas O. L. grind˛iamas prielaidomis. Nuosprendyje remiamasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003 m. bir˛elio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Del teismu praktikos taikant BPK normas, reglamentuojancias nuosprend˛io surašyma“ 3.1.8 p. išaiškinimu, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti grind˛iamas prielaidomis, o teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas padare išvada, kad šioje byloje pašalinti abejoniu del O. L. kaltes nera galimybiu, todel prieme išteisinamaji nuosprendi, o O. L. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p. buvo išteisintas neirod˛ius, kad jis dalyvavo padarant šia nusikalstama veika. Išteisines O. L. jau nurodytu pagrindu, skund˛iamu nuosprend˛iu teismas taip pat atmete O. L. pareikštus Klaipedos apygardos prokuraturos ir nukentejusiojo A. V. civilinius ieškinius.

O. L. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, atsakomybe sunkinancios aplinkybes yra tai, kad nusikaltima jis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikaltimo padarymui, bei tai, kad veika padaryta bendrininku grupe. Skiriant bausme butina atsi˛velgti i tai, kad kaltinamasis padare labai sunku smurtini nusikaltima, sukelusi neatstatomas pasekmes ir padariusi ypatinga ˛ala visuomenei, i kaltinamojo atsakomybe sunkinancias aplinkybes, i tai, kad jis smurtiniam nusikaltimui buvo pasiruošes iš anksto, tai yra buvo iš anksto paruošti ˛mogui ˛aloti pritaikyti irankiai, kurie kilus konfliktui ir buvo panaudoti, kas neabejotinai rodo dideli kaltinamojo pavojinguma, taip pat i tai, kad nu˛udyma jis padare veikdamas tiesiogine tycia. Todel jam skirtina bausme, didesne u˛ sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurki. Prašo nuosprendi panaikinti ir priimti nauja nuosprendi: pripa˛inti O. L. kaltu padarius nusikaltima, numatyta BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 8 p., ir nuteisti ji laisves atemimu 16 metu, bausme nustatant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., paskirta bausme subendrinti su 2006 m. baland˛io 28 d. Klaipedos m. apylinkes teismo nuosprend˛iu paskirta bausme u˛ nusikaltima, numatyta BK 284 str., ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima 16 metu. Taip pat prašo patenkinti Klaipedos apygardos prokuraturos 2757 Lt civilini ieškini, pareikšta ginant Ligoniu kasos interesus, ir nukentejusio A. V. 257 193,74 Lt civilini ieškini.

Teismo posedyje prokuroras, nukentejusysis V. V. ir nukentejusiojo A. V. atstovas prašo apeliacinius skundus patenkinti. Išteisintasis O. L. ir jo gynejas prašo prokuroro, nukentejusiuju A. V., M. V. ir nukentejusiojo A. V. atstovo apeliacinius skundus atmesti.

Nukentejusiojo A. V. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, o prokuroro ir nukentejusiuju A. V. ir M. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Klaipedos apygardos teismo 2006 m. spalio 10 d. išteisinamasis nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai ivertino išnagrinetus irodymus, išteisinamajame nuosprendyje destomos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu, todel šis nuosprendis yra neteisetas, nepagristas ir naikintinas. Apeliacines instancijos teismas teismo posedyje padare išvada, jog šioje byloje reikia priimti apkaltinamaji nuosprendi (BPK 329 str. 2 p.).

Teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo ir apeliacines instancijos teismo posed˛iuose išnagrinetu irodymu visuma patvirtina O. L. kalte padarius kvalifikuota nu˛udyma. Šia nusikalstama veika O. L. padare tokiomis aplinkybemis.

2004 m. gegu˛es 16 d., apie 4 val., Klaipedos m., netoli Debreceno g. 42-ojo namo, O. L. kartu su dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, be dingsties suduodami ˇ. V. ne ma˛iau kaip 6 smugius metaliniu strypu i galva, durdami jam durianciu-pjaunanciu irankiu ne ma˛iau kaip 4 kartus i galva, ne ma˛iau kaip 6 kartus i krutines lastos-nugaros sriti, ne ma˛iau kaip 12 kartu i kairiaja šlauni, o taip pat suduodami smugius rankomis ir kojomis, padare nukentejusiajam daugybines muštines galvos ˛aizdas, atvirus daugybinius skeveldrinius kaukoles skliauto dešines puses lu˛ius, daugybinius kaukoles pamato kaulo lu˛imus ir galvos smegenu sumušimus, daugybines durtines galvos, krutines lastos-nugaros srities bei kaires šlaunies šoninio paviršiaus ˛aizdas, durtini dešinio plaucio apatines skilties pa˛eidima su pneumotoraksu, dešines plaštakos nugarinio paviršiaus odos nubrozdinimus ir II bei III pirštu pamatiniu pirštikauliu skeveldrinius lu˛ius, taip pat poodine kraujosruva krutines lastos kaireje puseje, šiais daugybiniais kuno su˛alojimais sukeldami nukentejusiajam dideli fizini skausma ir kancias. Del padaryto galvos sumušimo su daugybiniais atvirais kaukoles skliauto dešines puses bei kaukoles pamato kaulo lu˛imais ir galvos smegenu sumušimu išsivyscius galvos smegenu pabrinkimui su protruzija per kraniotomines angas ir antrinems smegenu kamieno kraujosruvoms, 2004 m. gegu˛es 19 d. Klaipedos ligonineje nukentejusysis ˇ. V. mire. Tokiu budu O. L. del chuliganišku paskatu ir itin ˛iauriai ˇ. V. nu˛ude.

Kad O. L. padare ši nusikaltima, patvirtina visuma išnagrinetu irodymu, kurie išdestomi šiame nuosprendyje.

Išteisintasis O. L. kaltu del ˇ. V. nu˛udymo neprisipa˛ino. Pirmosios instancijos teisme jis parode, kad praejus daug laiko, apie 2004 m. gegu˛es 16 d. nakties ivykius jis nieko nurodyti jau negali. Išskyrus jo drauge M. B., kitu teisme apklaustu asmenu nepa˛ista. Taciau atsakydamas i u˛duotus klausimus O. L. parode, kad 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti jis tikrai buvo Klaipedos bare ,,Cinaras“, ten vakare nuejo su savo drauge M. B.. Jo pravarde yra ,,Korcaginas“. Ta nakti buvo apsirenges melynomis sportinemis kelnemis ir sportiniu švarkeliu. Jo drauge M. B. išejo anksciau, o jis bare išbuvo iki ma˛daug 5 val. ryto. Išejes iš naktines parduotuves ,,Juodkrante“ vel susitiko su savo drauge M. B. ir dar viena pa˛istama mergina, kuriai buvo paskambines telefonu. Toje parduotuveje nusipirkes buteli alaus, kartu su M. B. gri˛o i savo namus (duomenys neskelbtini). O. L. parode, kad ta nakti bare alkoholio buvo išgeres nedaug ir apsvaiges nesijaute, jokiose muštynese nedalyvavo, ivykio vietoje prie Debreceno g. 42 namo, pesciuju take nebuvo. Taip pat parode, kad turejo ,,His“ firmos d˛insines kelnes, taciau teisme jam parodytos ir ap˛iuretos tos pacios firmos d˛insines kelnes yra ne jo. Kokios kelnes buvo paimtos iš buto, kuriame gyveno, jis ne˛ino, nes tuo metu buvo sulaikytas. Jo paties tureti ,,His“ d˛insai buvo kitokios spalvos, šviesiai melyni, paleistas iš suemimo jis ju nepasigedo, taciau šiuo metu tu kelniu jau neturi. Pripa˛ista, kad teisme ap˛iuretas sulaikymo metu pas ji paimtas mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia 3100“ priklause jam. Iki sulaikymo 2004 m. gegu˛es 20 d. šio telefono SIM korteles nekeite. Ar tuo telefonu buvo daves kam nors pasinaudoti 2004 m. gegu˛es 16 d., laikotarpiu nuo 1 val. iki 5 val., negali prisiminti. Pats i policija neskambino ir apie joki sumušta asmeni nepraneše, kaip jo telefonu buvo pranešta apie ši ivyki, negali paaiškinti. Išteisintasis dar parode, kad kai sulaikytas ir suimtas buvo areštineje, kiti sulaikytieji asmenys prieš ji naudojo smurta, muše ir verte prisipa˛inti kaltu (t. 8, b. l. 35-40). Pirmosios instancijos teisme apklaustas papildomai O. L. parode, kad negali paaiškinti, kaip ant tyrimui pateiktu d˛insiniu kelniu galejo patekti jo kraujas. Mano, kad tas kelnes, suklastodami irodymus, tyrimui pateike patys pareigunai, o jo kraujas galejo buti paimtas tada, kai policijoje jis buvo mušamas. Kaip ant tu paciu kelniu atsirado ir ˇ. V. kraujas, irgi negali paaiškinti. Nukentejusiojo ˇ. V. jis iš viso nemate, prie jo nusikaltimo ivykio vietoje nebuvo priejes ir netgi nebuvo arti prie tos vietos. Kaip iš tos vietos policijai buvo paskambinta iš jo telefono, paaiškinti negali (t. 8, b. l. 95). Pirma karta apklaustas apeliacines instancijos teismo posedyje O. L. papildomai parode, kad negali paaiškinti, kodel savo telefono SIM kortele išmete 2004 m. gegu˛es 17 d. (t. 9, b. l. 94). Iš teisme perskaitytu ankstesniu parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, matosi, kad nors ir neigdamas savo kalte, kai kurias ivykiu aplinkybes išteisintasis buvo nurodes kitaip. Pirma karta apklaustas itariamuoju 2004 m. gegu˛es 21 d. O. L. parode, kad i bara ,,Cinaras“ jis vienas atejo 2004 m. gegu˛es 16 d., apie 2 val. nakties. Bare buvo sutikes pa˛istamus pravarde ,,Padlyza“, Renata pravarde ,,Japonas“, vaikina vardu Gediminas ir mergina vardu Nadia. Ji pati pa˛istami vadino pravarde ,,Korcaginas“. Bare gere alu, klause muzikos ir ten išbuvo ma˛daug iki 5 val. ryto. Jokiu konfliktu bare nemate. Asmenu, kuriu pavardes O., M. ir R., jis nepa˛ista, su nu˛udytuoju ˇ. V. irgi nebuvo pa˛istamas. Iš baro išejo vienas, lauke jokiu muštyniu irgi nemate ir jose nedalyvavo. I namus sugri˛o su mergina, kurios duomenis nurodyti atsisako, gri˛us i namus, ten miegojo jo tevas ir sesuo, motinos tuo metu bute nebuvo. Itariamasis taip pat parode, kad dar 2004 m. gegu˛es 14 d. susimuše su 5 nepa˛istamais asmenimis, muštyniu metu jam buvo su˛alota lupa, po akimis liko melyne, taciau po šio ivykio nei i medikus, nei i policija nesikreipe (t. 4, b. l. 151-152). Papildomai apklaustas itariamuoju 2004 m. gegu˛es 22 d., O. L. patvirtino ankstesnius parodymus. Taip pat parode, kad ta nakti bare ,,Cinaras“ buvo apsirenges ,,Adidas“ sportiniu kostiumu, buvo apsiaves tos pacios firmos sportiniais bateliais (t. 4, b. l. 155). Apklaustas itariamuoju 2004 m. rugsejo 9 d. O. L. parode, kad tikrai turejo pilkai melsvos spalvos ,,His“ firmos d˛insines kelnes, kurias savo namuose laikydavo padetas ant koridoriuje esancios spinteles. Kaip ant šiu kelniu galejo atsirasti nu˛udytojo ˇ. V. kraujas, jis negali paaiškinti. Taip pat parode, kad prieš kelias dienas iki 2004 m. gegu˛es 16 d. jis peiliu buvo isipjoves piršta, todel ant kelniu jo paties kraujas galejo patekti tokiu budu. 2004 m. gegu˛es 20 d. sulaikymo metu pas ji paimtas mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia 3100“ priklauso jam, telefono numerio ir SIM kodo neprisimena. Šiuo telefonu nuo 2004 m. gegu˛es 16 d., kai buvo bare ,,Cinaras“, iki sulaikymo momento 2004 m. gegu˛es 20 d. naudojosi jis pats, SIM korteles nekeite (t. 4, b. l. 159-160). 2004 m. rugsejo 21 d. papildomos apklausos metu O. L. duoti parodymus atsisake paaiškines, kad areštineje jam daromas spaudimas, kiti sulaikyti asmenys iš jo bando išgauti informacija apie jo bylos aplinkybes (t. 4, b. l. 161). Apklaustas itariamuoju 2005 m. bir˛elio 20 d. O. L. kaltu vel neprisipa˛ino, parode, kad ˇ. V. nepa˛inojo, jokios nusikalstamos veikos nepadare, daugiau del pareikšto itarimo neturi ka paaiškinti (t. 6, b. l. 91). Byla iš naujo nagrinejant apeliacine tvarka, apeliacines instancijos teismo posedyje išteisintasis O. L. kaltu taip pat neprisipa˛ino. Parode, kad ˇ. V. nu˛udyme nedalyvavo, jo iš viso nepa˛inojo ir bare ,,Cinaras“ nemate. I ši bara atejo 2004 m. gegu˛es 15 d. vakare, o kada išejo neprisimena. Ta diena mate G. B., taciau nei su juo, nei su niekuo kitu nekonfliktavo ir jokiose muštynese nedalyvavo. Pats buvo sumuštas nepa˛istamu asmenu prieš kelias dienas iki šiu ivykiu. Ar 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti buvo ,,Pempininku“ pesciuju take, irgi neprisimena. Kaip ant jo kelniu atsirado nu˛udytojo ˇ. V. kraujas, negali paaiškinti, mano, kad ši irodyma suklastojo policijos pareigunai. Apeliacines instancijos teismo posedyje dar karta ap˛iurejus prie bylos pridetas ,,His“ d˛insines kelnes, O. L. atsake, kad šios kelnes yra ne jo. Parode, kad šiuo metu d˛insines kelnes nešioja 32x30 ar 30x32 dyd˛io, kaltinime nurodytu laiku prieš keleta metu buvo stambesnis. Tuo metu jis turejo ,,His“ firmos d˛insines kelnes, taciau teisme ap˛iuretos šios firmos d˛insines kelnes ne jo. Tokio atvejo, kad savo tevui butu pasakojes apie susi˛alojima Juodkranteje, jis neprisimena. Perskaiciuos visus jau išdestytus ankstesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinejimo metu, O. L. prie˛asciu, kodel kai kurias ivykiu aplinkybes buvo nurodes kitaip, arba iš viso negalejo paaiškinti, arba tai paaiškino tuo, kad tuomet pasakojo ,,tai, kas šove i galva“. Be to, areštineje pareigunai ir kiti sulaikytieji dare jam spaudima, o po to ji iš karto vesdavo i apklausas. Išteisintasis paaiškino, kad iš prad˛iu nieko neparode apie savo drauge M. B., nes nenorejo, kad ja apklausinetu policija ir apie tai ne˛inotu jos tevai. Kodel pirmose apklausose nera parodymu ir apie kita jo pa˛istama mergina, su kuria buvo susitikes išejes iš baro ,,Cinaras“, negali paaiškinti. Apie šia mergina ˛ino, kad jos vardas Maryte, tuomet ji gyveno kaimynysteje, bet tikslesniu jos duomenu ne˛ino, ˛ino tik kad jis šiuo metu išvykusi gyventi i Airija. Kodel buvo parodes, kad išmete savo telefono SIM kortele, irgi negali paaiškinti, ar tikrai ja keite, neprisimena. Kaip jo telefonas galejo atsidurti netoli vietos, kurioje buvo su˛alotas ˇ. V., negali paaiškinti, apie celes, pagal kurias nustatomos mobilaus ryšio telefono veikimo zonos, nieko nesupranta. Išteisintasis taip pat parode, kad prieš diena iki kaltinime nurodytu ivykiu pjaustydamas ˛uvi buvo isipjoves sau ranka (t. 10, b. l. 163, 168-169, 183-186, 202-203).

Nors išteisintasis O. L. bet koki dalyvavima ˇ. V. nu˛udyme kategoriškai neigia, jo parodymus paneigia ir jo kalte patvirtina kiti išnagrineti irodymai: nukentejusiuju ir liudytoju parodymai, ivykio vietos ap˛iuros, parodymu patikrinimo vietoje, parodymo atpa˛inti protokolai, specialistu ir ekspertiziu išvados ir kiti išnagrineti rašytiniai irodymai, taip pat prie bylos prideti ir teisme ap˛iureti daiktai.

Iš policijos tarnybiniu pranešimu matosi, kad 2004 m. gegu˛es 16 d. ryte i Klaipedos ligonine GMP automobiliu buvo atve˛tas ne˛inomas vyriškis, kuriam diagnozuoti galvos sumušimas, muštines galvos ˛aizdos ir kiti su˛alojimai, asmuo paguldytas i ligonines reanimacijos skyriu (t. 1, b. l. 2, 3). Iš Klaipedos GMP stoties greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteliu matosi, kad pranešimas apie ,,Pempininku“ pesciuju take gulinti sumušta vyriški buvo gautas 2005 m. gegu˛es 16 d., 4⁵⁵ val., i ivykio vieta GMP automobilis nuvyko 5⁰⁰ val. Suradus gulinti su˛alota vyriški, mediku brigada iškviete kita, reanimacijos automobili. Su˛alotas vyriškis i ligonine buvo atve˛tas 6⁰¹ val., pirmines ap˛iuros metu jam nustatytas galvos sumušimas, smegenu sukretimas, muštines ir pjautines galvos ˛aizdos, durtines kaires šlaunies ˛aizdeles, šokas ir girtumas (t. 1, b. l. 18, 19). Ligonineje nustatyta, kad atve˛tas su˛alotas vyriškis yra ˇ. V., gim. 1982 m. 2004 m. gegu˛es 18 d. pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G1010/04(03) nurodyta, kad ˇ. V. buvo padarytos poodines kraujosruvos veide, dešines plaštakos III piršto lu˛imas, traumine galvos smegenu liga (umus periodas, sunki forma), dešinio momenkaulio lu˛imas, galvos smegenu sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenu dangalu ir i smegenis, durtiniai-pjautiniai su˛alojimai krutineje, nugaroje, kaireje kojoje, šautinis su˛alojimas galvoje, oro susikaupimas krutines pleuros ertmeje dešineje puseje, durtines ir muštines ˛aizdos galvoje. Su˛alojimai ˇ. V. sukele sunku sveikatos sutrikdyma, nes del ju iškilo reali gresme gyvybei. Su˛alojimai padaryti galimai u˛duotyje nurodytu laiku, t. y. 2004 m. gegu˛es 16 d., iki 5¹⁴ val. Su˛alojimai padaryti kieto buko, galimai turincio ribota paviršiu bei briauna daikto bei šaunamojo ginklo u˛taiso poveikiais. Jie padaryti ne ma˛iau kaip 15 trauminiu kontaktuojanciu poveikiu. Didele tikimybe, kad su˛alojimai galejo buti padaryti nukentejusiajam esant ivairiose kuno padetyse, taciau labiausiai tiketina, kad nukentejusiojo padetis buvo vertikali (t. 1, b. l. 27-28). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 432 nurodyta, kad ˇ. V. mire Klaipedos ligonines reanimacijos skyriuje 2004 m. gegu˛es 19 d., 9²⁵ val. ˇ. V. padaryti šie kuno su˛alojimai: daugybines muštines galvos ˛aizdos, atviras daugybinis skeveldrinis kaukoles skliauto dešines puses lu˛imas bei daugybinis kaukoles pamato kaulu lu˛imas ir galvos smegenu sumušimas, daugybines durtines galvos, krutines lastos-nugaros srities bei kaires šlaunies šoninio paviršiaus ˛aizdos, durtinis dešinio plaucio apatines skilties pa˛eidimas su dešines puses pneumotoraksu, dešines plaštakos bei II, III pirštu nugarinio paviršiaus odos nubrozdinimai, poodines kraujosruvos ir II, III pirštu pamatiniu pirštakauliu skeveldriniai lu˛iai, nedideli odos nubrozdinimai kaires plaštakos IV-V pirštu pagrindo bei IV delninio piršto sanario nugariniame paviršiuje, poodine kraujosruva krutines lastos kaireje puseje – did˛iojo krutines raumens srityje bei nedidelis odos nubrozdinimas kairio kelio sanario priekiniame paviršiuje. Su˛alojimai padaryti 2004 m. gegu˛es 16 d., paryciais. Daugybines muštines galvos skliauto ˛aizdos padarytos suduodant smugius gele˛iniu irankiu, turejusiu buka nelygia, galimai suapvalinta briauna. Be to, viršugalvio kaires puses muštineje ˛aizdoje rasti dvisluoksniu (geltonu-baltu) da˛u intarpai, kurie leid˛ia teigti, kad irankio paviršius buvo nuda˛ytas nurodytais da˛ais. Daugybines durtines galvos, krutines lastos-nugaros ir kaires šlaunies šoninio paviršiaus ˛aizdos padarytos badant arba plokšciu siauru vienašmeniu savybiu gele˛iniu durianciu-pjaunanciu irankiu, tokiu kaip u˛galastas virbalas ir pan., arba trumpas ašmenis turinciu kertanciu atsuktuvo arba siauro kalto tipo irankiu. Poodine kraujosruva krutines lastos kaireje puseje – did˛iojo krutines raumens srityje padaryta sumušus buku daiktu. Nedidelis odos nubrozdinimas kairio kelio sanario priekiniame paviršiuje tikriausiai atsirado atsitrenkus i kieta pagrinda suklupus ar pargriuvus. ˇ. V. padaryti atviri daugybiniai kaukoles skliauto dešines puses bei pamato kaulu lu˛iai ir galvos smegenu sumušimas sukele sunku sveikatos sutrikdyma. Tarp šiu su˛alojimu ir nukentejusiojo mirties yra tiesioginis prie˛astinis ryšys. Sunku sveikatos sutrikdyma taip pat sukele durtine kiaurymine krutines lastos dešines puses (nugaros dešines pomentines srities) ˛aizda su dešinio plaucio apatines skilties pa˛eidimu – del šio su˛alojimo išsivyste pneumotoraksas (pateko oras i dešine krutinpleves ertme), kas sunkino nukentejusiojo bukle ir taip prisidejo prie mirties. Vertinant atskirai, dešines plaštakos II, III pirštu pamatiniu pirštakauliu lu˛iai bei daugybines durtines kaires šlaunies šoninio paviršiaus ˛aizdos su raumenu pa˛eidimu gyvam asmeniui sukeltu nesunku sveikatos sutrikdyma. ˇ. V. plaštaku su˛alojimai budingi savigynai ir turejo gautis dengiantis rankomis nuo smugiu bei duriu: dešines plaštakos II, III pirštu pamatiniu pirštakauliu skeveldriniai lu˛iai tikriausiai atsirado smogiant anksciau nurodytu gele˛iniu irankiu, turejusiu buka nelygia ar suapvalinta briauna, o kaires plaštakos IV, V pirštu pagrindo bei IV dešinio piršto sanario nugarinio paviršiaus nedideli grupiniai odos nubrozdinimai gavosi dengiantis kaire plaštaka nuo duriu u˛galasto virbalo ar atsuktuvo tipo irankiu. ˇ. V. buvo su˛alotas keliais irankiais. Sprend˛iant iš su˛alojimu pobud˛io, išsidestymo ir kiekio, muštiniai galvos su˛alojimai padaryti 6 smugiais, o durtiniai galvos su˛alojimai padaryti 4 duriais, krutines lastos-nugaros durtiniai su˛alojimai padaryti 6 duriais, o kairiosios šlaunies durtiniai su˛alojimai padaryti 12 duriu. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad 2004 m. gegu˛es 16 d., 5⁴⁵ val. iš ˇ. V. paimto kraujo serume rasta tik 0,03 ‰ etilo alkoholio, tai reiškia, kad nukentejusysis buvo blaivus (t. 1, b. l. 32-44). Teismo medicinos kriminalistikos specialisto išvadoje Nr. MK 159/04(01) nurodyta, kad tyrimui pateiktos ˇ. V. lavono viršugalvio, pakaušio sriciu ˛aizdos yra muštines, padarytos buka, nelygia, galimai suapvalinta briauna, turejusia savybes palikti metalizacijos gele˛imi pedsakus. Viršugalvio kaires puses muštineje ˛aizdoje rasti intarpai, panašus i dvisluoksnius da˛u lopinelius. Nugaros, kaires šlaunies, dešinio paausio ˛aizdeliu morfologiniai po˛ymiai rodo, kad ˛aizdeles padarytos arba plokšciu, siauru, vienašmeniu savybiu durianciu-pjaunanciu irankiu, tokiu kaip vienašmene peilio gele˛te, ˛irkliu peilis, u˛galastas virbalas ir pan. (tokiu atveju ˛aizdeles butu durtines-pjautines), arba trumpas ašmenis turinciu kertanciu, atsuktuvo ar siauro kalto tipo daiktu ar irankiu, kurio viename ašmenu gale esancios pleišto briaunos formavo vienus ˛aizdu galus, o ašmenys – priešingu ˛aizdu galus (tokiu atveju ˛aizdeles butu kirstines-durtines). Išskirti, ar tai yra durtines-pjautines, ar kirstines-durtines ˛aizdos pagal ju morfologinius po˛ymius negalima. Irankis, kuriuo šios ˛aizdeles padarytos, turejo savybe palikti metalizacijos gele˛imi pedsakus (t. 1, b. l. 45-56). Papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. KM 27/04(03) nurodyta, kad ˇ. V. su˛alojimu lokalizacijos ivairove ivairiose kuno dalyse – galvoje, liemenyje ir galunese, bei skirtinguose kuno paviršiuose – priekyje, nugaroje ir šonuose, rodo, kad nukentejusysis su˛alotas ivairiose kuno padetyse ir jo bei itariamojo (itariamuju) tarpusavio padetis su˛alojimu padarymo metu keitesi. Daugiausia smugiu suduota iš u˛pakalio bei iš šonu, i galva – daugiau iš dešiniojo šono ir u˛pakalio, i galunes – daugiau iš kairiojo šono. Po pirmuju stipriu i galva suduotu smugiu nukentejusysis, matyt, buvo pargriautas ir toliau muštas bei badytas gulintis. Po suduotu smugiu ˇ. V. galejo judeti ir gynesi, tai rodo savigynai budingi abieju plaštaku su˛alojimai, budingi pasyviai gynybai dengiantis rankomis nuo smugiu bei duriu. Nurodyti galvos su˛alojimu padarymo eiliškuma nera galimybes. Lemtingas – mirtinas buvo galvos dešines puses sumušimas su atviru daugybiniu skeveldriniu kaukoles skliauto dešines puses bei pamato kaulu lu˛imu ir galvos smegenu sumušimu (t. 1, b. l. 59-62). Pirma karta apklaustas apeliacines instancijos teismo posedyje, teismo medicinos ekspertas D. Vitkus parode, kad ˇ. V. mirties prie˛astis buvo sunki galvos smegenu trauma. Teisiamojo posed˛io protokole u˛rašyti eksperto parodymai apie tai, kad negalima laikyti, jog nukentejusysis mire nuo su˛alojimu visumos, kiaurymine krutines lastos durtine ˛aizda taip pat turejo itakos mirciai. Nukentejusiajam padaryti galvos su˛alojimai ir kiauryminiai su˛alojimai sukele realu pavoju gyvybei (t. 9, b. l. 92-94). Byla nagrinejant apeliacine tvarka iš naujo, dar karta apklaustas ekspertas D. Vitkus patvirtino 2004 m. gegu˛es 20 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. 432. Ekspertas parode, kad kai kurie jo paaiškinimai ankstesniame teismo posedyje (t. 9, b. l. 92-94) teismo posed˛io protokole buvo u˛rašyti netiksliai. Šiame protokole buvo neteisingai u˛rašyta, kad nukentejusysis mire nuo sunkiu su˛alojimu galvos dešineje puseje, o kiti su˛alojimai nebuvo sunkus ir negalejo sukelti mirties. Iš tikruju mirties prie˛asti jis sieja su 6 su˛alojimais, padarytais galvos srityje. Tarp 6 smugiais galvoje padarytu su˛alojimu ir mirties yra tiesioginis prie˛astinis ryšys. Teigdamas, jog negalima laikyti, kad nukentejusysis mire nuo su˛alojimu visumos, jis turejo mintyje, kad mirciai itakos neturejo tik smulkus durtiniai su˛alojimai. Iš tikruju nukentejusysis mire nuo galvos su˛alojimu visumos. Ekspertas taip pat parode, kad šalutines itakos mirciai turejo ir krutines lastos ˛aizda su dešinio plaucio apatines skilties pa˛eidimu, šis su˛alojimas irgi kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Itakos mirciai neturejo tik ne˛ymus durtiniai su˛alojimai. Nukentejusiajam galejo buti suduota ir daugiau smugiu, negu nurodyta specialisto išvadoje, negalima paneigti, kad jam buvo suduoti smugiai kumšciu ir spiriant koja. Eksperto nuomone, su˛alojimai galvoje nukentejusiajam buvo padaryti per trumpa laika. Negalima atmesti galimybes, kad ne˛ymus ir nesunkus su˛alojimai galejo buti padaryti ir kitoje vietoje, taciau po sunkiausiu su˛alojimu, padarytu galvos dešineje puseje su daugybiniais lu˛iais ir smegenu pa˛eidimu, nukentejusysis begti, priešintis ir atlikti kitokius veiksmus jau negalejo. Su˛alojimu galvoje pobudis leid˛ia manyti, kad stipriais smugiais i galva nukentejusysis buvo pargriautas, o po to toliau mušamas ir badomas jau gulintis (t. 10, b. l. 160-163). Iš bylos matosi, kad ivykio vieta, kurioje buvo su˛alotas ˇ. V., buvo ap˛iureta 2004 m. gegu˛es 17 d. Ivykio vietos ap˛iuros protokole nurodoma, kad ma˛daug u˛ 50 metru nuo Klaipedos m. Debreceno g. 42-o namo nutolusiame ,,Pempininku“ pesciuju take, jo asfaltuotos dalies krašte buvo rastos dvi apie 0,48 m atstumu viena nuo kitos nutolusios rudos spalvos panašios i kraujo demes. Ap˛iuros metu buvo paimti šiu demiu pavyzd˛iai. Protokole taip pat nurodyta, kad ap˛iurejus ivykio vieta, ˛alia veja ir krumus, daugiau jokiu daiktiniu irodymu nerasta (t. 1, b. l. 89-91, 93-95). Nustatyta nusikaltimo ivykio vieta pa˛ymeta ir prie bylos pridetame tos miesto dalies plane (t. 1, b. l. 98-99).

Nukentejusioji M. V. teisme parode, kad ˇ. V. buvo jos sunus, tuo metu gyveno atskirai kartu su drauge R. S., Klaipedoje nuomojosi buta. Paskutini karta su sunumi ji bendravo telefonu 2004 m. gegu˛es 15 d. Kitos dienos, t. y. 2004 m. gegu˛es 16 d., ryte paskambino R. S. ir pasake, kad jos sunus guli Klaipedos ligonineje, yra be samones. Ji su vyru nuvyko i ligonine, ten jiems atidave sunaus rubus, po to policijoje tyreja paaiškino, kad sunus ta nakti iš namu ka˛kur išejo su kaimynu. Su˛inoje, kur sunus buvo sumuštas, ap˛iurejo ta vieta, rado ten kraujo demes. Ju sunus ˇ. V. nedirbo, buvo studentas, turejo draugu. Iš sunaus drauges R. S. su˛inojo, kad ta nakti ji su ˇ. V. ˛iurejo televizoriu, pas juos atejo kaimynas A. O. ir primygtinai kviete pas save i svecius. ˇ. V. nuejo pas A. O., po to gri˛o, apsirenge ir vel išejo. Kur A. O. ji išsivede, ne˛ino. Po to paaiškejo, kad ˇ. V. ka˛kas u˛puole ir sumuše, lauke jis buvo atsitiktinai surastas ir atve˛tas i ligonine. 2004 m. gegu˛es 19 d. sunus ligonineje mire. Jai kilo itarimas, kad prie sunaus ˛uties galejo prisideti A. O., su kuriuo sunus nebendraudavo, bet jis išviliojo jos sunu nakti iš namu. M. V. dar parode, kad civilini ieškini del ˛alos atlyginimo šeimos vardu pareiške jos sutuoktinis A. V. (t. 7, b. l. 149-151). Iš daiktu pateikimo protokolo matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu M. V. policijai pateike sunaus ˇ. V. rubus, kuriais jis vilkejo ivykio metu (t. 1, b. l. 132). Nukentejusysis A. V. nurode tas pacias aplinkybes kaip nukentejusioji M. V.. Teisme jis dar parode, jog iš sunaus drauges R. S. su˛inojo, jog ta nakti pas A. O. lankesi daug draugu, ten buvo girtaujama. Kai A. O. kviete ˇ. V. pas save i svecius, sunui dar kalbejo, kad ka˛koks taksistas gali atve˛ti sunaus pamestus buto ir automobilio raktus. A. O. gere arbata sunaus bute, o dar po to A. O. primygtinai praše sunaus išeiti i lauka. Kai išejes su A. O., ˇ. V. namo negri˛o, R. S. nuejo jo ieškoti i A. O. buta. Jai ten bunant sugri˛o A. O. su vaikinu vardu Ignas, A. O. jai sake, kad ˇ. V. iššove iš ginklo ir ka˛kur pabego. Nukentejusiojo nuomone, R. S. apie ivyki ˛ino daugiau, taciau ne viska pasakoja, nes jai yra prigrasinta. Be to, jo manymu, A. O. bei jo pa˛istami asmenys su jo sunumi anksciau nebendraudavo. Jau po sunaus su˛alojimo, padedant R. S., jis buvo susitikes su A. O., klause jo, kas ivyko, o šis papasakojo tik tai, kad apie 4 val. nakties ejo i ,,Pempininku“ parduotuve pirkti cigareciu, o gri˛tant juos ka˛kas u˛puole. Kalbedamas su juo A. O. atrode išsigandes, sumušimo ˛ymiu jo kune jis nepastebejo. Po to su˛inojo, kad A. O. atneše R. S. ˇ. V. pamestus raktus. Nukentejusysis A. V. taip pat parode, jog abejoja, kad jo sunus ta nakti turejo dujini pistoleta. Taciau pripa˛ino, kad toki ginkla turejo jo ˛mona M. V., veliau jis pats ta pistoleta laike savo automobilyje ir galejo ten ji pamiršti. Sunus ˇ. V. naudodavosi ir jo automobiliu. Savo vardu pareikšdamas byloje civilini ieškini del ˛alos atlyginimo, jis nurode visai jo šeimai nusikaltimu padaryta ˛ala (t. 7, b. l. 51-55). Kad ˇ. V. nebuvo A. O. draugas, nukentejusiojo A. V. nuomone, patvirtina ir teismui jo pateikta bei prie bylos prideta laidotuviu nuotrauka, iš kurios matosi, kad tarp i laidotuves atvykusiu ˇ. V. draugu A. O. nera (t. 7, b. l. 45). Apklaustas apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis V. V. parode, kad yra ˇ. V. brolis, ivykio metu studijavo u˛sienyje ir i Lietuva sugri˛o tik su˛inojes apie brolio su˛alojima. Apie nusikaltimo aplinkybes ˛ino tik iš liudytoju parodymu. Nukentejusysis taip pat parode, kad 2004 m. gegu˛es 20 ar 21 d. kartu su tevais, ieškodami nusikaltimo pedsaku, nuejo kelia nuo baro ,,Cinaras“ iki pesciuju tako vietos, kurioje buvo su˛alotas ˇ. V.. Ten mate kraujo demes. Keliose kitose ,,Pempininku“ tako vietose jis irgi mate panašius i kraujo taškelius, vienoje vietoje šalia tako buvo išguldyta ˛ole. Ar kitose vietose irgi buvo butent jo brolio kraujo pedsakai, jis ne˛ino (t. 10, b. l. 167-168).

Apie tai, kas vyko 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti dar iki ˇ. V. su˛alojimo nusikaltimo ivykio vietoje, kokiomis aplinkybemis nukentejusysis ˇ. V. ta nakti buvo atvykes prie baro ,,Cinaras“, taip pat apie prie šio baro ivykusias muštynes ir O. L. dalyvavima tose muštynese, parode šioje byloje apklausti liudytojai. Šios aplinkybes nustatytos ir kitais, rašytiniais irodymais.

ˇ. V. draugei R. S. išvykus i u˛sieni ir del objektyviu prie˛asciu nepavykus jos apklausti nei viename teismo posedyje, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., kitiems irodymams patikrinti apeliacines instancijos teismo posedyje buvo perskaityti R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta liudytoja 2004 m. gegu˛es 17 d. R. S. parode, kad kartu su savo draugu ˇ. V. tuo metu gyveno bute (duomenys neskelbtini). 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti ji su ˇ. V. buvo nueje pas kaimynysteje gyvenanti A. O.. ˇ. V. buvo išgeres šiek tiek alaus, A. O. irgi buvo išgeres, bet labai girtas neatrode. Apie 4 val. nakties ˇ. V. ir A. O. pasake, kad eina pirkti cigareciu. Jie išejo, o i kokia parduotuve eina nepasake. Ma˛daug po pusvaland˛io gri˛o vienas A. O.. Jis buvo sumuštas, negalejo nieko paaiškinti ir buvo išve˛tas i ligonine. ˇ. V. negri˛o, ji eme jo ieškoti ligoninese ir ryte su˛inojo, kad i Klaipedos ligonine atve˛tas nenustatytas vaikinas Nuvykusi i šia ligonine, ten atpa˛ino ˇ. V.. Jis buvo be samones, su juo pasikalbeti nepavyko. Liudytoja parode, kad su ˇ. V. kartu gyveno tris metus, jos draugas neturejo priešu, jam niekas negrasino, kas galejo ji su˛aloti, ji ne˛ino (t. 1, b. l. 174-175). Papildomos apklausos 2004 m. gegu˛es 28 d. metu R. S. dar parode, kad ta nakti su ˇ. V. jau miegojo, o apie 3 val. i duris paskambino ir u˛ejo kaimynas iš to paties namo A. O.. Jis kviete ˇ. V. ateiti pas ji i svecius, ju bute gere arbata. Ji girdejo, kaip A. O. sake, kad ka˛koks taksistas rusyje rado ˇ. V. buto ir automobilio raktus. Iš prad˛iu nesutikes, po ilgu A. O. ikalbinejimu ˇ. V. išejo i šio kaimyno buta, o ma˛daug po 20 min. ten nuejo ir ji pati. Tame bute vyko išgertuves, bute buvo dar keletas vaikinu, A. O. mergina vardu Kristina. Ji gri˛o i savo buta, o neu˛ilgo atejo ir ˇ. V. su A. O.. ˇ. V. pasake, kad su A. O. eina pirkti cigareciu ir jie abu išejo. Tai buvo ma˛daug 3⁴⁰ val. Ji vel nuejo i A. O. buta. Jai kalbantis su Kristina, i buta atejo A. O. draugas Vitalijus ir pasake, kad buvo ka˛kokios muštynes. Netrukus gri˛o A. O., jo galva buvo sumušta, kruvina, jis pasake, kad ji ir ˇ. V. ka˛kas u˛puole, bet ˇ. V. pabego ir turi greitai sugri˛ti. Jam negri˛tant, ji su vaikinais vardais Vitalijus ir Rimvydas išsikviete taksi ir išva˛iavo ieškoti ˇ. V.. Vitalijui pasakius va˛iuoti prie baro ,,Cinaras“, ten ant ˛oles jis rado savo megztini. Taksi apva˛iave ta rajona, ˇ. V. niekur nerado, o apie 9 val. ryto, kaip jau buvo parod˛iusi, ˇ. V. rado gulinti be samones ligonineje. Liudytoja parode, kad ˇ. V. iki tol su A. O. nebendravo ir nebuvo jo draugas. 2004 m. gegu˛es 17 d. A. O. atve˛e jai ˇ. V. buto ir automobilio raktus (t. 1, b. l. 176-178). Papildomai apklausta liudytoja 2005 m. sausio 28 d. R. S. parode, kad ta nakti iš A. O. buto išejo ne tik pats A. O. ir ˇ. V., bet ir tame bute buve dar du vaikinai, vienas iš ju buvo vardu Ignas. Ji girdejo, kaip A. O. sake, kad reikia vykti atsiimti skolos. Ar jie išejo pesciomis, ar išva˛iavo automobiliu, ji ne˛ino. A. O. su ˇ. V. dar buvo u˛eje i ju buta, jos nuomone, ten ˇ. V. galejo apsivilkti striuke. Kai i buta sugri˛o A. O., matesi, kad jis sumuštas, buvo kruvina jo galva. A. O. pasake, kad ivyko konfliktas, prie ju prisikabino ˇvejybos uosto rajono vaikinai, paminejo kelias pravardes, tarp ju buvo ir ,,Korcaginas“. A. O. pasake, kad ˇ. V. pabego ir turi sugri˛ti. Iš dar anksciau sugri˛usio vaikino vardu Ignas ji su˛inojo, kad konfliktas ivyko prie baro ,,Cinaras“. Ignas sake, kad jis pats iš ten irgi pabego, o kas atsitiko ˇ. V., jis ne˛inojo. ˇ. V. tame bare nera buves ir ten kartu su kitais ta nakti, jos nuomone, nuejo tik del kompanijos. Liudytoja dar parode, kad ˇ. V. namuose jokio ginklo neturejo. Kai jis jau gulejo ligonineje, pas ja iš Palangos buvo atvyke ˇ. V. draugai, jiems ji papasakojo, ka pati ˛inojo apie ivyki ir pasake jiems, kur gyvena A. O. (t. 1, b. l. 179-180). Liudytoja K. G. teisme parode, kad 2004 m. gegu˛es 15 d. vakare buvo pas savo pa˛istama A. O. jo bute. Abu nuejo pas kaimyna ˇ. V. ir pakviete ji kartu per˛iureti filma. Jo mergina iš prad˛iu nenorejo, bet po to jie atejo, buvo jau po 24 val. A. O. bute dar buvo I. R. ir M. M.. Ji buvo kambaryje, o vaikinai virtuveje. Kai ji nuejo i kambari, vaikinu jau nebuvo, Rimante (R. S.) jai pasake, kad atejo I. R., pakviete ir visi vaikinai ka˛kur išejo. Pirmas po 2-3 val. i buta sugri˛o I. R., o po jo sugri˛o ir A. O., jo galva buvo kruvina ir ji taksi išve˛e i ligonine. Ve˛e ji ir R. Z.. Ligonineje A. O. susiuvo galvos ˛aizda, bet jis nieko nekalbejo ir nepasakojo. Kai gri˛usio i buta A. O. R. S. paklause, kur ˇ. V., šis atsake, kad nieko ne˛ino. Jau ryte R. S. su˛inojo apie i ligonine atve˛ta vaikina, tada ji ˇ. V. automobiliu i ta ligonine nuve˛e R. S. ir R. K.. Ligonineje jie rado ˇ. V., kuris buvo be samones. Po šio ivykio ji buvo susitikusi su A. O., jis sake, kad tada buvo ka˛kokios muštynes, bet jis nieko neatsimena. Ji nemano, kad A. O. vengia papasakoti teisybe, kad jam ka˛kas grasina ir kad jis nieko nepasakoja ,,nes nori dar gyventi“, ji iš jo negirdejo. Kaltinamojo O. L. ji nepa˛ista (t. 7, b. l. 130-131). Liudytojas A. O. pirmosios instancijos teisme parode, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad 2004 m. gegu˛es men. kieme gere alu su I. R., M. M. ir R. K., dar buvo ir M. L.. Po to visi nuejo i jo buta ir ten gere degtine. M. M. ir I. R. išva˛iavo i bara ,,Cinaras“ pasikviesti draugiu, o jis, R. K., M. L. ir R. Z. liko jo bute. Dar buvo ir jo drauge K. G.. Visi jo bute buve asmenys buvo jo draugai, o tame name irgi gyvenusi ˇ. V. jis pa˛inojo tik kaip kaimyna. Ta nakti jis nuejo pas ˇ. V. ir pakviete ji pas save ,,pakalbeti“. Šis sutiko ir atejo su savo drauge. Apie ka kalbejosi, neprisimena, nes buvo girtas, ˇ. V. jo bute irgi gere degtine. I buta sugri˛o I. R. su M. M. ir pasake, kad susigincijo su ,,Padlyza“ (A. J.), pakviete va˛iuoti. I. R. turejo ,,Padlyzos“ telefono numeri, jis (A. O.) dar skambino ,,Padlyzai“, bet šis sake, kad ka˛kur išva˛iavo ir perskambins. Bute liko K. G., ˇ. V. drauge R. S., R. K. ir R. Z., o prie baro ,,Cinaras“ nuvyko keturiese: jis pats, I. R., M. M. ir ˇ. V.. Kodel kviete ten vykti ir ˇ. V., negali paaiškinti. Kaip jie nuvyko prie baro ,,Cinaras“ – ejo pesciomis ar va˛iavo, jis neatsimena. Prie to baro ,,Padlyzos“ nerado, bet pamate ten stovinti O. L. pravarde ,,Korcaginas“ ir 2-3 ka˛kokius jo draugus. Jis paklause O. L., kur ,,Padlyza“, kas ivyko prie baro, ir tarp ju prasidejo muštynes, abu vienas kitam sudave smugius. Tuo metu iš u˛ nugaros ka˛kas du kartus sudave jam per galva metaliniu daiktu, jis pargriuvo ir neteko samones. Ka˛kas ji lyg tai dar sparde kojomis. Kai jis mušesi su O. L., pro šali prabego I. R., po to I. R., M. M. ir ˇ. V. stovejo truputi nuošaliau, ant kelio. Girdejo, kaip ˇ. V. jam sake ,,Saniokai“, begam“. Su O. L. jis mušesi ir smugiai metaliniu daiktu jam buvo suduoti ant šalia baro esancio ˛olyno. Kai atgavo samone, aplink ˛moniu nebuvo, jis gri˛o namo ir ji išve˛e i ligonine. A. O. taip pat parode, kad ta nakti i savo buta kviete ne tik ˇ. V., bet ir jo drauge R. S., nes su ja buvo geriau pa˛istamas. ˇ. V. pa˛inojo tik iš matymo, o su R. S. bendravo artimiau, kartu su ja va˛inejo i sporto kluba. Ar nuvykus prie baro ,,Cinaras“, jis buvo u˛ejes i baro vidu, neprisimena. Prie to baro jis pats ir ˇ. V. buvo apsirenge sportiniais rubais, o kaip buvo apsirenges O. L., negali pasakyti, nes buvo tamsu. R. S. jam buvo sakiusi, kad ˇ. V. buvo pametes buto ir automobilio raktus, jis tu raktu nebuvo rades ir iš viso del tu raktu jokiu aplinkybiu jau neprisimena, nes po to ivykio buvo prarades atminti. Po to ivykio, R. S. nurod˛ius, pas ji atvyko ˇ. V. draugai iš Palangos ir aiškinosi, kas ivyko ir kas sumuše ˇ. V.. Jiems jis papasakojo, kas ivyko ir kad mušesi su O. L.. Tu palangiškiu vaikinu buvo 8-10 ˛moniu, buvo atva˛iave dviem automobiliais. Jiems jis parode, kur galima rasti O. L. ir jis mate, kaip tie vaikinai su juo kalbejosi, jis pats tuo metu sedejo automobilyje. Pakalbeje su O. L. ir gri˛e i automobilius tie palangiškiai vaikinai jam pasake tik tai, kad ,,patys prisidirbote, todel gavote i galva“. Kaip buvo sumuštas ir su˛alotas ˇ. V., jis ne˛ino, o del jo paties sumušimo irgi nesiaiškino ,,nes nori gyventi“. Po šiu ivykiu buvo išva˛iaves iš Klaipedos. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityta ir dalis A. O. parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas liudytoju 2004 m. gegu˛es 17 d. A. O. buvo parodes, kad ta nakti, apie 4 val., i parduotuve cigareciu ejo tik jis su ˇ. V.. Einant pesciuju taku pamate ant smelio sedincius apie 10 nepa˛istamu vaikinu. Praejus pro juos, jam iš u˛ nugaros ka˛kas sudave smugi i galva metaliniu daiktu (tai galejo buti vamzdis) ir jis pargriuvo. Gulinti irgi muše, bet jis nieko nemate, nes gulejo rankomis u˛sidenges galva. Po to prarado samone ir atsigavo tik ligonineje. Kas atsitiko ˇ. V., jis ne˛ino (t. 1, b. l. 71-72). Šiuos parodymus A. O. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 77-79). Papildomos apklausos 2004 m. gegu˛es 19 d. metu A. O. nurode, kad su˛inojo, jog ˇ. V. ligonineje mire, todel nori savo parodymus patikslinti. Jis nurode tokias pacias aplinkybes, kaip teismo posedyje, apie tai, kokie asmenys ta nakti buvo jo bute, kaip i svecius pasikviete ˇ. V. ir R. S., taciau apie tolimesnius ivykius parode kitaip negu buvo nurodes ir teisme, ir pirmosios apklausos metu. Jis parode, kad M. M. ir I. R. iš jo buto pirmiesiems išejus i bara ,,Cinaras“, apie 4 val., jis pats su ˇ. V. nuejo i naktine parduotuve nusipirkti cigareciu. Iš parduotuves jiems jau ketinant eiti namo, jam paskambino I. R., paklause, kur jis yra ir pasake, kad jis su ˇ. V. ateitu prie baro ,,Plius-minus“, nes reikia pasikalbeti. Jiems nuejus prie baro ,,Plius-minus“, ten sutiko I. R. ir M. M.. I. R. papasakojo, kad bare ,,Cinaras“ ar prie šio baro prie jo ir M. M. ,,prikibo“ ka˛kokie vaikinai. Daugiau I. R. nieko nepasake, taciau jie visi nutare eiti prie baro ,,Cinaras“ išsiaiškinti. Prieinant I. R. parode prie baro ,,Cinaras“ grupe stovinciu vaikinu. Ju galejo buti 5-6, priejus arciau jis viena iš tu vaikinu pa˛ino, tai buvo ,,Korcaginas“ (O. L.). Ji jis anksciau da˛nai matydavo šiame bare. Priejes jis paklause to vaikino, kas ivyko, kokios problemos, tarp ju prasidejo ˛odinis konfliktas, o po to prasidejo muštynes. ,,Korcaginas“ pirmasis sudave kumšciu jam i veida, o jis sudave i veida jam. Daugiau jokiu veiksmu neatliko, nes pajuto i galva suduodama smugi metaliniu daiktu, tai galejo buti metalinis strypas. Kas jam sudave ši smugi, ne˛ino, galejo suduoti ir tas pats ,,Korcaginas“. Jam pargriuvus, ji gulinti ant ˛emes ratu apstoje toliau muše su ,,Korcaginu“ buve vaikinai, jam buvo suduoti apie 15 smugiu. I. R. ir M. M. tuo metu stovejo nuošaliau, ar ir jie dalyvavo muštynese, jis ne˛ino. Be to, kai ji muše, jis išgirdo ˇ. V. šaukiant ,,begam“ ir mate kaip ˇ. V. nubego i ,,Plius-minus“ baro puse. Ar jam kas nors sudave smugius, jis ne˛ino. Taciau mate, kad paskui nubeganti ˇ. V. nubego ir ,,Korcagino“ kompanijos vaikinai. Kai jis pats atsikele nuo ˛emes, aplinkui jau nieko nebuvo ir jis gri˛o i savo namus. Jo drauge taksi automobiliu nuve˛e ji i ligonine. Veliau iš R. S. su˛inojo, kad i ligonine buvo atve˛tas ir ˇ. V.. Kokioje vietoje ir kas sumuše ˇ. V., jis ne˛ino, taciau mano, kad ji sumušti galejo ,,Korcagino“ draugai ar pa˛istami (t. 1, b. l. 86-87). Papildomai apklaustas liudytoju 2004 m. spalio 7 d. A. O. jau dave tokius parodymus, kaip pirmosios instancijos teisme, vel patvirtino, kad muštynes su ,,Korcaginu“ ir jo draugais ivyko prie baro ,,Cinaras“. Kas iš tos muštyniu vietos nusivijo ˇ. V., jis nemate, buvo tamsu, todel nemate ir kaip buvo O. L. apsirenges (t. 1, b. l. 109-110). Perskaiciuos ankstesnius parodymus pirmosios instancijos teisme, A. O. paaiškino, kad šiuo metu visu ivykio aplinkybiu gerai jau neprisimena, o ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi, išskyrus parodymus pirmosios apklausos metu. Tos apklausos ir parodymu patikrinimo vietoje metu muštyniu vieta nurode melagingai, galvojo, kad atsigaus po sumušimo ir pats viska išsiaiškins. Dar paaiškino, kad ma˛daug prieš pusmeti pablogejo jo atmintis. Pirma karta nagrinejant šia byla apeliacine tvarka, liudytojas A. O. iš esmes patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 91-92). Iš asmenu parodymo atpa˛inti pagal ju nuotraukas protokolu matosi, kad liudytojas A. O. atpa˛ino O. L. ir nurode, kad tai yra asmuo, pravarde ,,Korcaginas“, sumušes ji 2004 m. gegu˛es 16 d. prie baro ,,Cinaras“. Taip pat atpa˛ino A. J., nurodes, kad tai asmuo, kuri apklausu metu jis vadino pravarde ,,Padlyza“ (t. 1, b. l. 100-102, 103-106). Prie bylos pridetuose policijos tarnybiniuose pranešimuose nurodoma apie tai, kad del A. O. ir I. R. sumušimo prie baro ,,Cinaras“ 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti, apie 3³⁰ val., pradetas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d. Ta pacia diena (2004.05.16.) policijoje gautas pranešimas apie tai, kad apie 5⁵⁰ val. i Klaipedos apskrities ligonine pats atvyko A. O., kuris paaiškino, kad ji sumuše nepa˛istami asmenys. Jam diagnozuotos galvos muštos ˛aizdos (t. 1, b. l. 13, 14, 15). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G998/04(03) nurodyta, kad A. O. padarytos muštines ˛aizdos viršugalvio dešineje puseje ir kaktos kaireje puseje, poodines kraujosruvos abiejose lupose, dešines alkunes paviršiaus su˛alojimas, odos nubrozdinimas krutines lastos u˛pakaliniame paviršiuje ir kairiame šone, taip pat poodine kraujosruva dešines ciurnos paviršiuje. A. O. padarytas ne˛ymus sveikatos sutrikdymas. Su˛alojimai padaryti 2004 m. gegu˛es 16 d., anksciau kaip 5⁵⁰ val. ir galimai u˛duotyje nurodytu laiku suduodant ne ma˛iau kaip 7 smugius kietais bukais daiktais (t. 1, b. l. 75-76). Liudytojas I. R. pirmosios instancijos teisme parode, kad O. L. pa˛ista iš matymo, jo pravarde ,,Korcaginas“, ji matydavo bare ,,Cinaras“. 2004 m. gegu˛es men., jau po 24 val., šiame bare buvo dviese su M. M.. Bare sutiko buvusi klases drauga G. B.. Veliau išejes i kiema parukyti, pamate, kad G. B. muša iki tol jam nematytas, bet tyrimo metu atpa˛intas vaikinas (R. S.). Šalia dar stovejo iš matymo jam pa˛istamas vaikinas pravarde ,,Padlyza“ (A. J.). Jis bande padeti G. B., bet ji mušes vaikinas ,,Romikas“ sudave smugi ir jam. ,,Padlyza“ ranka kabinosi jam u˛ kaklo, bet jis ištruko. Jis su M. M. nuejo pas pa˛istama A. O. i jo buta, pats A. O. ju paklause, kas atsitiko, ka˛kam skambino telefonu ir pasake, kad reikia va˛iuoti atgal i bara. Tuo metu A. O. bute jis pirma karta pamate ˇ. V., kurio anksciau nepa˛inojo. Bute dar buvo A. O. ir ˇ. V. merginos. Iš A. O. buto jie keturiese, t. y. jis, A. O., M. M. ir ˇ. V., taksi automobiliu nuva˛iavo prie baro ,,Cinaras“. U˛ejus i bara ,,Romikas“ (R. S.) nieko nepaaiškines sudave jam smugi i galva. Jiems išejus i kiema ,,Korcaginas“ (O. L.) spyre jam i peti. A. O. stovejo netoli jo, o ˇ. V. stovejo dešiniau, ma˛daug u˛ 5 metru. O. L. sudave A. O. smugius i pilva ir i galva, tada A. O. pasake ,,begam“ ir jis (I. R.) nubego i poliklinikos puse. Kur nubego ˇ. V., jis nemate. Mate, kaip kieme R. S. nešesi strypa. Nubeges nuo baro apie 100 metru, atsisukes pamate, kad ant prie baro esancio ˛olyno A. O. spardo ir muša strypu. Kur nubego ˇ. V., ne˛ino, jo daugiau nemate. Antra karta jiems atva˛iavus, bare ,,Padlyzos“ (A. J.) jau nebuvo. Muštynese dalyvavo kiti asmenis, kur jie po to nubego, jis irgi nemate. Ivykio metu O. L. buvo apsirenges juodu sportiniu kostiumu (t. 7, b. l. 183-186). Ikiteisminio tyrimo metu I. R. kai kurias ivykiu aplinkybes buvo nurodes kitaip. Apklaustas liudytoju 2004 m. gegu˛es 20 d. jis parode, kad 2004 m. gegu˛es 15 d. vakare namo su pa˛istamais A. O. ir R. K. kieme gere alu. Prie ju prisidejo ir M. M., visi gere degtine. Po to su M. M. jis ejo i parduotuve, pirko alaus, degtines, o apie 23 val. visi susirinko A. O. bute. Ten buvo jis, A. O., R. K., M. M., M. L. ir Robertas pravarde ,,britva“ (R. Z.), taip pat A. O. mergina Kristina. Bute toliau gere alkoholinius gerimus, o veliau jis su M. M. nuva˛iavo i bara ,,Cinaras“. Ten gere alu, jis išejo i lauka parukyti ir pamate, kad nepa˛istamas vaikinas muša rankomis ir spardo jo pa˛istama vardu Gediminas. Šalia ju stovejo iš matymo pa˛istamas vaikinas pravarde ,,Padlyza“. Jam priejus ir liepus skirstytis, ,,Padlyza“ pasake ,,tu ka, irgi nori gauti i galva“ ir bande ji smaugti, bet jis ištruko, tada tas nepa˛istamas vaikinas ranka sudave jam i galva. U˛kliuves u˛ šaligatvio krašto jis pargriuvo, o tada ,,Padlyza“ ir tas antras vaikinas eme spardyti ji kojomis, o po to nuejo, Gediminas išsigandes irgi pabego. Išgirdo, kad jam šaukia M. M., su juo jis kartu gri˛o i A. O. buta ir papasakojo A. O., kad ,,gavo malku“ nuo ,,Padlyzos“ ir jo bendro. A. O. paskambino ,,Padlyzai“, paklause, ko jis muše jo drauga, o šis atsake, kad yra bare ,,Cinaras“. Tuo metu A. O. bute jau buvo ir vaikinas vardu ˇygintas (ˇ. V.), kuri jis mate pirma karta. Tada A. O. iškviete taksi ir jie keturiese, t. y. jis, A. O., M. M. ir ˇ. V., nuva˛iavo i bara ,,Cinaras“. U˛ejus i baro vidu A. O. barmenes paklause, kur yra ,,Padlyza“, ji atsake, kad šis išejes. Tuomet iš ka˛kur priejo tas pats ji spardes vaikinas (R. S.), pasake ,,tai ka, razborintis atva˛iavote“ ir iš karto ranka sudave jam i veida. Jis pamate iš u˛ baro kampo ateinancius dar apie 6 asmenis. Visi išejo i lauka, jis dar girdejo kaip R. S. ka˛kam pasake ,,daryk mašina“ ir du vaikinai nubego prie automobilio. Lauke prie baro keturi asmenys ejo prie jo ir A. O.. ,,Korcaginas“ spyre jam i ranka, o po to spyre i pilva A. O.. Šis jam pasake ,,begam“, tuo metu jis pamate, kad nuo automobilio ateina du asmenys su strypais rankose. Tas automobilis buvo juodas ,,Audi 100“. M. M. tuo metu stovejo ma˛daug u˛ 5 metru nuo jo i poliklinikos puse, o ˇ. V. stovejo toliau i turgavietes puse. Jam ir A. O. pradejus begti, juos pasivijo ,,Korcaginas“, sugriebe juos u˛ apykakliu. Jis pats pabego, po to sustojes pamate, kad A. O. guli ant ˛emes, o keturi asmenys, t. y. ,,Korcaginas“, asmuo pravarde ,,ˇalias“ ir du nepa˛istami asmenys spardo A. O. ir dau˛o ji strypais. Nubegdamas jis dar mate, kad i ˇ. V. puse ejo stambus aukštas vaikinas, jo atpa˛inti jis negaletu. Ar tas vaikinas ka nors dare ˇ. V., jis nemate. Po to jis su M. M. gri˛o i A. O. buta, ten rado R. Z., M. L., R. K. ir merginas Kristina ir Rimante, jiems pasake, kad A. O. primuše strypais. Rimante klause kur ˇ. V., jis jai atsake, kad ne˛ino. Tuo metu i buta gri˛o A. O., jo galva buvo kruvina ir jis su savo mergina Kristina išva˛iavo i ligonine. Jis, R. K. ir Rimante taksi automobiliu išva˛iavo ieškoti ˇ. V., ieškojo jo prie baro ,,Cinaras“, bet nerade gri˛o i A. O. buta. Rimante skambino i ligonines. Klaipedos m. ligonine atsake, kad yra atve˛tas sumuštas neatpa˛intas asmuo. Kas va˛iavo i ligonine, jis nemate, nes išejo namo. Kad ˇ. V. ligonineje mire, jis su˛inojo tik veliau. Ta nakti prie baro ,,Cinaras“ muštynes vyko apie 3-3³⁰ val., bet tikslaus laiko jis neatsimena (t. 2, b. l. 27-31). Papildomos liudytojo apklausos 2004 m. gegu˛es 24 d. metu I. R. apibudino matytus muštynese dalyvavusius asmenis. Apie tai, kaip buvo apsirenges ,,Korcaginas“ (O. L.), liudytojas nieko nenurode. Parode, kad jo matytas i ˇ. V. puse ejes vaikinas buvo apie 20 metu am˛iaus, trumpu tamsiu plauku, buvo apsirenges juoda odine striuke, ar jis turejo strypa ir ar ka nors dare ˇ. V., jis nemate (t. 2, b. l. 40-41). Apklaustas liudytoju 2005 m. sausio 10 d. I. R. patikslino, kad konfliktas su ,,Korcaginu“ vyko u˛ pastato, kuriame yra baras ,,Cinaras“, A. O. buvo mušamas ant u˛ šio pastato esancio ˛olyno. Tuo tarpu ˇ. V. stovejo netoli iejimo i bara. Tikrai mate strypa ,,Romiko“ (R. S.) rankose. Faktiškai šio ivykio metu u˛pulti buvo tik jis (I. R.) ir A. O., nes M. M. irgi stovejo toliau prie gatves. Kur buvo ˇ. V. tuo metu, kai buvo mušamas A. O., jis nemate. Kaip jau buvo nurodes, mate i ˇ. V. puse einanti vaikina, veliau atpa˛inimo metu paaiškejo, kad ten buvo S. S.. Kad kas nors butu mušes ˇ. V., jis nemate, o kur jis buvo u˛pultas, ne˛ino. Šios apklausos metu I. R. parode, kad jis neprisimena, kokiais rubais buvo apsirenges šio ivykio metu ,,Korcaginas“ (t. 2, b. l. 46-47). Dar karta papildomai apklaustas liudytoju 2005 m. vasario 24 d. I. R. patvirtino parodymus, duotus ankstesnes apklausos metu, taip pat nurode jau paaiškejusias ji ir A. O. sumušusiu asmenu pavardes. ,,Korcaginas“ yra O. L., ,,Romikas“ – R. S.. Jo minetas ,,Padlyza“ yra A. J., taciau jo antra karta atvykus i bara jis nemate. Vienas iš A. O. mušusiu vaikinu (aukšto ugio) yra S. S.. ˇ. V. jis paskutini karta mate stovinti prie iejimo i bara, o po to jo nemate ir jo balso negirdejo (t. 2, b. l. 58-59). Apklaustas apeliacines instancijos teismo posedyje liudytojas I. R. parode, kad iki 2004 m. gegu˛es 16 d. ivykiu nebuvo mates ne tik ˇ. V., bet ir O. L. (,,Korcagino“). Iš ivykio vietos bego ne nuo O. L., o nuo visu muštynese dalyvavusiu asmenu. O. L. rankose strypo nemate. Muštyniu metu ˇ. V. stovejo šone, jis nemate, kad kas nors ˇ. V. butu sudaves. I. R. parode, kad O. L. nebijo, taciau šiuo metu, praejus daug laiko, ivykio aplinkybiu gerai jau neprisimena. Perskaicius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, I. R. parode, kad tie jo parodymai teisingi, tuomet jis nemelavo ir ivykio aplinkybes prisimine geriau. Kaip to ivykio metu buvo apsirenges O. L., irgi neprisimena, tai irgi turejo geriau prisiminti ankstesniu apklausu metu (t. 10, b. l. 113-114). Iš bylos matosi, kad po 2005 m. sausio 10 d. vykusios liudytojo apklausos 2005 m. sausio 11 d. I. R. savo parodymus patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 48-57). Iš asmenu parodymu atpa˛inti pagal ju nuotraukas protokolu matosi, kad I. R. atpa˛ino O. L. ir nurode, kad tai asmuo pravarde ,,Korcaginas“, kuris prie baro ,,Cinaras“ muše ji ir A. O.. Atpa˛ino A. J. pravarde ,,Padlyza“, kuris ji irgi muše prie baro. Atpa˛ino S. S., kaip labai panašu i asmeni, kuri mate nueinanti link ˇ. V.. Taip pat atpa˛ino R. S. nurodes, kad šis asmuo iš prad˛iu su A. J. muše ir sparde ji pati, o antra karta nuvykus i bara strypu muše A. O. (t. 2, b. l. 32-34, 35-37, 42-43, 44-45). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1064/04(03) nurodyta, kad 2004 m. gegu˛es 24 d. vykusios ap˛iuros metu I. R. nustatytas kaires plaštakos nugariniame paviršiuje esantis gyjantis šašu odos nubrozdinimas, kuris galejo buti gautas dinamiškai veikiant plaštakos sriti kietu buku daiktu ma˛daug prieš 7-10 paru laiko iki ap˛iuros. Su˛alojimas galejo gautis ir bandant ranka prisidengti kitas kuno vietas nuo smugiu ˛alojanciu irankiu ar daiktu. Del šio su˛alojimo I. R. padarytas ne˛ymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 39). Iš bylos matosi, kad apie ivykius 2004 m. gegu˛es 15 d. vakare ir gegu˛es 16 d. nakti A. O. bute ir prie baro ,,Cinaras“ ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo apklaustas liudytojas M. M.. Taciau teisme šio liudytojo nepavyko apklausti. Iš parodymu patikrinimo vietoje protokolo matosi, kad 2004 m. gruod˛io 2 d. liudytojas M. M. ivykio vietoje parode vietas, kuriose prie baro ,,Cinaras“ vyko muštynes, kur tu muštyniu metu buvo jis pats, A. O., I. R., vietas, kuriose A. O. ir I. R. buvo sumušti, ir vieta, kurioje mate stovinti ˇ. V. bei krypti, kur po to mate ji nubeganti (t. 2, b. l. 10-20). Iš asmenu parodymu atpa˛inti pagal ju nuotraukas protokolu matosi, kad M. M. atpa˛ino O. L. (,,Korcagina“), spyrusi I. R. ir mušusi A. O., taip pat atpa˛ino A. J. (,,Padlyza“), kuri mate nueinanti nuo gulincio ant ˛emes I. R.. Taciau M. M. neatpa˛ino R. S. ir I. S. (t. 2, b. l. 6-7, 8-9, 21-22, 25-26). Liudytojas R. K. pirmosios instancijos teisme parode, kad kaltinamaji O. L. anksciau yra mates mieste ir bare ,,Cinaras“. 2004 m. pavasari, tikslesnio laiko neprisimena, kieme su draugais išgerinejo, o po to nuejo pas A. O. i jo buta. Iš ten I. R. su M. M. išva˛iavo i bara ,,Cinaras“. Bute liko jis, A. O., M. L., R. Z. ir A. O. drauge. Apie 22 val. i savo buta A. O. pasikviete ir ˇ. V. su drauge. Apie 2-3 val. nakties gri˛o I. R. ir M. M., kurie pasake, kad ,,u˛kabino ka˛kokius asmenis“ ir del to susimuše, daugiau nukentejo I. R.. Kas juos sumuše ir kitu aplinkybiu jie neaiškino, bet pasiule va˛iuoti prie to paties baro išsiaiškinti. I bara vel išva˛iavo I. R., M. M., A. O. ir ˇ. V.. I buta pirmasis sugri˛o I. R. ir pasake, kad ,,jis su M. M. pabego, o A. O. ir ˇ. V. sumuše“. Dar po to i buta gri˛o sumuštas A. O., o ˇ. V. negri˛o. A. O. buvo sumušta galva, jis buvo šoke ir nieko negalejo paaiškinti. Jis pats su ˇ. V. ir A. O. draugemis nuva˛iavo i ligonine ir ten rado ˇ. V., kuris buvo be samones. Ta nakti ˇ. V. jis mate pirma karta, kodel ˇ. V. su drauge A. O. pasikviete i namus jis ne˛ino. A. O. bute visi gere alkoholinius gerimus, niekas neatsisakinejo, nors ka konkreciai gere ˇ. V., jis nemate (t. 7, b. l. 126-127). Iš esmes tokius pacius parodymus kaip R. K. dave ir teisme apklausti liudytojai R. Z. bei M. L.. Taciau jie abu parode, kad kaltinamojo O. L. iš viso nepa˛ista. R. Z. dar parode, kad A. O. bute buvo apsvaiges nuo alkoholio ir visko gerai neprisimena. Jis pats i bara neva˛iavo. Nakti iš baro i A. O. buta pirmas gri˛o I. R., po to M. M., o dar po to A. O., jo galva buvo kruvina. Kiti bute buve asmenys išva˛iavo ieškoti ˇ. V., o jis va˛iavo i ligonine su A. O., kuriam susiuvo galva. A. O. buvo bloga, jis nenorejo kalbeti, todel jis jo apie ivykio aplinkybes neklausinejo. M. L. dar parode, kad i buta iš baro pirmasis gri˛o A. O., jo galva buvo kruvina ir jis nieko negalejo papasakoti. Po to jis (M. L.) išejo namo (t. 7, b. l. 128-129, 129-130).

Liudytojas G. B. pirmosios instancijos teisme parode, kad apie ˇ. V. nu˛udyma su˛inojo tik iš laikrašcio pranešimo. Paskutini karta bare ,,Cinaras“ buvo 2004 m. vasara. 2004 m. baland˛io 15 d. jis buvo šiame bare ir sedejo prie vieno stalo su asmenimis pravardemis ,,Korcaginas“ (O. L.) ir ,,Romikas“ (R. S.). Su jais susipyko, išejo iš baro i lauka su ,,Korcaginu“, bet susimuše su ,,Romiku“, šis pirmas ji puole. Muštyniu metu jis pats buvo girtas. ,,Korcaginas“ stovejo šalia, o ,,Romikas“ ji muše. Iš bare buvusiu asmenu muštyniu metu jo niekas neu˛stojo. Kaip ,,Korcaginas“ (O. L.) buvo apsirenges, jis neprisimena. Muštyniu metu prie ,,Korcagino“ stovejo dar vienas asmuo, veliau paaiškejo, kad tai buvo S. S.. Iš matymo pa˛istamas ,,Padlyza“ (A. J.) iš baro i lauka išejo tik muštyniu pabaigoje. Tu muštyniu metu ,,Romikas“ viena karta jam kumšciu sudave i galva ir 2-3 kartus spyre kojomis (t. 7, b. l. 181-183). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2004 m. gegu˛es 20 d. G. B. parode, kad i bara ,,Cinaras“ atejo ne 2004 m. baland˛io 15 d., o gegu˛es 15 d., apie 22 val., ten prisedo prie stalo prie iš matymo pa˛istamu ,,Korcagino“ ir ,,Romiko“, su jais sedejo dar vienas vaikinas. Geriant alu tarp jo ir ,,Korcagino“ kilo konfliktas, ,,Korcaginas“ pasake, kad jis jam skolingas 50 Lt ir pakviete eiti i lauka išsiaiškinti. Lauke prie jo iš karto priejo ,,Romikas“, sudave jam i veida, o jam pargriuvus pradejo spardyti kojomis. ,,Korcaginas“ stovejo šalis ir jam nieko nedare, o po to nuejo kartu su ,,Romiku“. Jis pats atsikele nuo ˛emes ir nuejo namo. Buvo labai girtas, todel gerai visko neprisimena. Veliau iš kitu asmenu pasakojimu su˛inojo, kad muštyniu metu jo ginti ejo I. R., bet jis to nepamena, nors bare ,,Cinaras“ ta vakara I. R. mate (t. 2, b. l. 60-61). Papildomai apklaustas liudytoju 2004 m. gegu˛es 22 d. G. B. dar karta parode, kad kauke ji mušant ,,Romikui“, šalia stovejo ne tik ,,Korcaginas“, bet ir dar vienas tik iš matymo pa˛istamas asmuo, ar tuo metu ten buvo ir ,,Padlyza“, tiksliai pasakyti negali. ,,Korcaginas“ ir ,,Romikas“, jo supratimu, buvo gerokai išgere (t. 2, b. l. 63-64). Papildomu apklausu 2004 m. rugsejo 28 d. ir 2005 m. vasario 25 d. metu G. B. patvirtino savo ankstesnius parodymus, taciau nurode, kad i bara ,,Cinaras“ atejo ne tik 2004 m. gegu˛es 15 d. vakare, bet ir gegu˛es 16 d. nakti, apie 2-3 val., ši karta i bara atejo ne vienas, o su savo draugu M. P. bei jo drauge S. N.. Po to M. P. ir jo mergina iš baro išejo, o dar po to jis išejo iš baro su O. L. ir lauke ji sumuše R. S.. Kokiais rubais buvo apsirenges O. L., jis neprisimena. Kodel apie tai nenurode ankstesniu apklausu metu, negali paaiškinti, turbut buvo tai pamiršes (t. 2, b. l. 73, 78-79). Papildomai apklaustas apeliacines instancijos teismo posedyje liudytojas G. B. parode, kad 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti išgerinejo bare ,,Cinaras“, apie 4 val. išejo i lauka, susimuše su nepa˛istamu vaikinu ir po to nuejo namo. Iš baro i lauka ji pasikviete O. L., bet sumuše ne jis, o asmuo, vadinamas ,,Romiku“. Kaip O. L. buvo apsirenges, jis neprisimena. G. B. šios apklausos metu jau nenurode jokiu konkreciu ivykiu aplinkybiu, taciau perskaiciuos visus ankstesnius jo parodymus, liudytojas patvirtino, kad jie yra teisingi (t. 10, b. l. 166-167). Asmenu parodymo atpa˛inti pagal ju nuotraukas protokolai patvirtina, kad G. B. atpa˛ino R. S. ir nurode, kad tai asmuo pravarde ,,Romikas“, kuris ji sparde kojomis prie baro ,,Cinaras“, atpa˛ino S. S. ir nurode, kad šis asmuo tuo metu stovejo prie ji sumušusio R. S.. Taip pat atpa˛ino O. L. pravarde ,,Korcaginas“ ir A. J. pravarde ,,Padlyza“, kuriuos bare ,,Cinaras“ mate 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti (t. 2, b. l. 65-67, 68-70, 74-75, 76-77). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1046/04(03) nurodyta, kad 2004 m. gegu˛es 22 d. ap˛iurejus G. B., rastos poodines kraujosruvos kaktos dešineje puseje ir dešines akies viršutiniame voke bei dvieju viršutiniu priekiniu dantu emales iskilimai. Rastos kraujosruvos yra apie savaites senumo, su˛alojimai padaryti sumušus bukais daiktais, šie su˛alojimai sukele ne˛ymu sveikatos sutrikdyma. G. B. nustatyti taip pat seni gyjantys (padaryti ma˛daug prieš 3-4 savaites) kaires puses IX, X šonkauliu lu˛iai ir ivairaus senumo galvos odos randai (t. 2, b. l. 72). Liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme parode, kad nukentejusiojo ˇ. V. nepa˛inojo, O. L. pa˛ista, nes mokesi vienoje mokykloje, jo ir savo paties pravard˛iu ne˛ino. Apie 2004 m. gegu˛es 16 d. nakties ivykius neprisimena. Teisme buvo perskaityti A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet 2004 m. gegu˛es 22 d. apklaustas itariamuoju A. J. parode, kad 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti prie baro ,,Cinaras“ jis mate tik kaip buvo mušamas jo pa˛istamas vardu Gediminas. Ji muše ,,Romas“, kuri jis po to atpa˛ino iš nuotrauku. Jis pats ta nakti I. R. nemuše ir jo net nepa˛ista. Išejes iš baro ,,Cinaras“ jis su draugu vardu Aivaras automobilyje gere alu. Asmeni pravarde ,,Korcaginas“ pa˛ista, bet su juo nepalaiko ryšiu, matydamas ji bare ,,Cinaras“ tik pasisveikindavo. Nieko daugiau negali paaiškinti (t. 5, b. l. 44-45). Perskaicius šiuos parodymus A. J. teisme patvirtino, kad buvo bare ,,Cinaras“ su draugu A. B.. Ta nakti jam skambino telefonu A. O. ir praše atiduoti 50 Lt skola. Taciau bare jokiu konfliktu nebuvo, jis ju nemate ir juose nedalyvavo. Ta vakara bare mate O. L., kaip jis buvo apsirenges, neprisimena (t. 7, b. l. 90-91). Iš asmens parodymo atpa˛inti pagal jo nuotrauka protokolo matosi, kad A. J. atpa˛ino R. S. ir nurode, kad tai asmuo vardu Romas, kuri bare ,,Cinaras“ mate 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti. R. S. sumuše jo pa˛istama vardu Gediminas (t. 5, b. l. 39-42). Specialisto išvada Nr. G 1049/04(03) patvirtina, kad liudytojo A. J. nurodytam asmeniui A. B. 2004 m. gegu˛es 22 d. ap˛iuros metu buvo nustatytos nedideles poodines kraujosruvos abiejuose ˛astuose, jos galejo buti padarytos 2004 m. gegu˛es 16 d. (t. 2, b. l. 156). Iš kitos specialisto išvados Nr. M 592/04(03) matosi, kad A. B. 2004 m. liepos 3 d. nakti prie to paties baro ,,Cinaras“ buvo su˛alotas peiliu ir ta pacia diena ligonineje mire (t. 2, b. l. 157). Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisme parode, kad kaltinamojo O. L., liudytoju A. O., I. R., asmenu pravardemis ,,Korcaginas“, ,,Padlyza“ jis nepa˛ista. 2004 m. gegu˛es 15 d. buvo bare ,,Cinaras“ ir ten sedejo su pa˛istama Jelena. Bare mate pa˛istama vardu Sigitas. Apie 1-2 val. nakties ejo i tualeta ir susidure su nepa˛istamu vaikinu, šis puole ji su peiliu, ant baro laiptu jie susigrume, jis peili ateme ir ka˛kur išmete. Jam buvo su˛alota ranka ir nubrozdintas kojos kelis. Juos išskyre baro savininkas, bet tuo metu kitas nepa˛istamas vaikinas šove i ji iš pistoleto ir apdegino veida. Po to jis išejo namo. Daugiau su niekuo nesimuše, jokio strypo neturejo (t. 8, b. l. 12-17). Byla pirma karta nagrinejant apeliacine tvarka papildomai apklaustas liudytojas R. S. parode, kad praejus daug laiko tos nakties ivykiu jau neprisimena. Vel parode, kad O. L. nepa˛ista, ta vakara buvo bare ,,Cinaras“ ir viskas baigesi tuo, kad ka˛kas šove jam i aki dujiniu pistoletu. Vaikino, su kuriuo buvo susimušes prie baro tualeto, nepa˛ista, jam buvo su˛alota tik ranka, kojos nebuvo su˛alotos. Perskaicius anksciau teisme duotus parodymus R. S. pripa˛ino, kad jo koja gal ir buvo nubrozdinta, taciau daugiau jokiose muštynese nedalyvavo, po to iš baro vienas išejo namo (t. 9, b. l. 90-91). Liudytoju parodymais nustatyta, kad 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti bare ,,Cinaras“ buvo lauke ir prie baro vykusiose muštynese galimai dalyvavo taip pat S. S.. Taciau jam išvykus i u˛sieni ir išnaudojus visas galimybes nustatyti jo buvimo vieta, to padaryti nepavyko, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme S. S. nebuvo apklaustas. Liudytoja S. N. teisme parode, kad pa˛ista O. L., nes gyvena tame paciame rajone, turi ir jo telefono numeri, nors artimai jie nebendrauja. Ta nakti buvo bare ,,Cinaras“ ma˛daug iki 3 val. nakties. Bare mate O. L. pravarde ,,Korcaginas“, vaikinus Gedimina, ,,Padlyza“, Roma ir kitus. Kaip bare O. L. buvo apsirenges, ji neprisimena. Bare iš prad˛iu buvo kiles konfliktas tarp O. L. ir Gedimino, šis išejo, o O. L. liko bare. Veliau paskambines Gediminas pasake, kad ji sumuše. Prieš išeinant namo lauke prie baro ji mate ka˛kokias muštynes, bet kas ten mušesi, ne˛ino, nes buvo tamsu. Ar tuo metu dar buvo bare O. L. ir kaip jis buvo apsirenges, irgi neatsimena. Tos muštynes lauke vyko arciau tvoros, ji mate, kaip po to iš tos vietos nubego 5 asmenys, ar jie ka nors turejo rankose, nemate. Likusio guleti muštyniu vietoje asmens ji nemate. Nuo baro nuva˛iavo ka˛koks automobilis, taciau jo ir jame sedejusiu asmenu neisidemejo. Tos pacios apklausos metu S. N. parode, kad jai dar esant bare, sugri˛o vaikinas vardu Romikas, jo ranka buvo sutinusi, jis buvo piktas ir sake ,,dau˛yti, dau˛yti“. Tuo metu, kai mate iš muštyniu vietos nubegancius ka˛kokius asmenis, O. L. nei bare, nei prie baro nemate. Ar O. L. bego iš paskos nubeganciam iš muštyniu vaikinui, ji ne˛ino (t. 7, b. l. 93-96). Apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. gegu˛es 21 d. S. N. buvo parod˛iusi, kad su pa˛istamais Gediminu ir Mindaugu iš ,,Cinaro“ buvo išva˛iavusi ir i kitus barus, o i ,,Cinara“ vel gri˛o apie 2 val. nakties. Prie ju staliuko buvo priejes ,,Padlyza“, bare mate taip pat ,,Korcagina“, Rinata pravarde ,,Japonas“, Mariu ir Romika. Priejes prie ju ,,Korcaginas“ pasake Gediminui, kad jei šis nori sedeti prie jo stalo, tai turi sumoketi 100 Lt. Gediminas atsake, kad neduos ir nuejo i tualeta. Neu˛ilgo i tualeta ejo ir ji, prie baro duru mate kalbancius Gedimina ir ,,Korcagina“, suprato, kad tarp ju kilo konfliktas. ,,Korcaginui“ ji pasake, kad šis nelistu prie Gedimino, bet pamate, kad iš baro i lauka išeina Gediminas su Romiku ir dar vienu iš matymo pa˛istamu vaikinu. Ji gri˛o i bara ir ten toliau sedejo su kitais ,,Korcagino“ draugais, N. S. ir mergina vardu Karina. Po kiek laiko ji išejo i lauka, Gedimino ten nepamate ir gri˛o atgal. I bara gri˛o ,,Korcaginas“ ir ,,Romikas“, ka˛kas sake ,,mašina, mašina“. ,,Romikas“ vel išejo, gri˛o po ma˛daug 20 min., jo dešine ranka buvo ištinusi, jis keikesi ir vel kartojo ,,dau˛yti, dau˛yti“. Tuo metu priejo baro savininkas ir pasake ,,u˛teks, eikit iš cia“. Vaikinai išejo pirmi, o po to išejo ir ji su draugemis Nade˛da ir Karina. Lauke prie baro pamate vykstancias muštynes ir išsigandusi u˛dare duris. Prieš tai mate, kad vienas vaikinas kita vaikina dau˛o pagaliu, kas ten mušesi, neisidemejo. Po to vel išejusi i lauka mate, kaip vienas vaikinas dau˛o kita pagaliu (lyg tai metaliniu). Kas ir ka muše, nemate ir neisidemejo, nes su draugemis greitai nuejo i poliklinikos puse. Mate atva˛iuojanti tamsios spalvos automobili, kuris priva˛iavo prie ,,Romiko“ ir kito vaikino pravarde ,,Japonas“. Ar mate ,,Korcagina“, neprisimena. Taciau mate, kad jo draugai, o gal ir pats ,,Korcaginas“ link naujosios turgavietes nusivijo ka˛koki asmeni (t. 2, b. l. 123-126). Teisme perskaiciuos šiuos parodymus S. N. paaiškino, kad šiuo metu visu ivykio aplinkybiu jau neprisimena, taciau pripa˛ino, kad jeigu yra u˛rašyti tokie jos parodymai, vadinasi, taip ir buvo. Ikiteisminio tyrimo metu asmenu parodymo atpa˛inti pagal ju nuotraukas metu liudytoja S. N. atpa˛ino R. S. kaip asmeni, kuri vadino ,,Romiku“, M. V. pravarde ,,Baksas“ ir S. S.. Atpa˛inusi šiuos asmenis S. N. nurode, kad R. S. iš baro ,,Cinaras“ i lauka išsivede jos drauga Gedimina, i bara gri˛o su ištinusia ranka ir sake ,,dau˛yti, dau˛yti“. M. V. buvo bare ma˛daug iki 2 val. nakties, po to išejo ir ji jo daugiau nemate. S. S. ta nakti mate bare su R. S. (t. 2, b. l. 127-129, 131-133, 134-136). Liudytoja N. S. teisme parode, kad kaltinamaji O. L. pa˛ista iš matymo, taciau su juo pabendraudavo tik kartais. 2004 m. gegu˛es menesi bare ,,Cinaras“ gal buvo, bet to neprisimena. Teisme buvo perskaityti N. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta liudytoja 2004 m. gegu˛es 26 d. N. S. parode, kad 2004 m. gegu˛es 15 d., apie 23 val., ji atejo i bara ,,Cinaras“ su drauge Karina. Kartu atejo ir O. L. su savo mergina M. B.. O. L. ji pa˛inojo jau senokai, bare jis buvo išgeres, bet girtas neatrode. Bare ji dar mate sedincius R. S. pravarde ,,Japonas“, Mariu pravarde ,,Baksas“, A. D. pravarde ,,Andriucha“ ir vaikina, kuri vadina ,,Roma“, jo vardas turbut Romanas, ji ji matydavo va˛inejanti pilkos spalvos ,,VW Passat“ automobiliu. Ta vakara bare dar mate jai nepa˛istama Romano drauge ir vaikina vardu Arturas pravarde ,,Padlyza“. Bare prabuvus apie valanda O. L. draugei M. B. pasidare bloga ir O. L. ja išvede namo, ar po to gri˛o i bara, ji neprisimena. Apie 2 val. nakties bare kilo konfliktas, kuriame dalyvavo R. S., A. D., Romanas, jo draugas, Marius pravarde ,,Baksas“ ir vienas nepa˛istamas vaikinas. Baro savininkas liepe jiems eiti aiškintis i lauka. Po to jos drauge S. N. sake, kad lauke ka˛kas vyksta, ji suprato, kad ten vyksta muštynes, bet pati i lauka nejo. Veliau eidama i tualeta pamate, kad lauke grupe vaikinu apsupusi ka˛koki ant ˛emes gulinti vaikina. Tu vaikinu ji neisidemejo, bet mate, kad gulinti ant ˛emes sparde ma˛daug 8 asmenys. Po to ka˛kuris vaikinas, vilkintis sportini kostiuma, nuo gulinciojo ant ˛emes numove striuke ir pabego. Strypu ar kitokiu daiktu tu vaikinu rankose ji nemate. Iš baro ji išejo apie 4 val. su R. S., Karina, S. N., tuo pat metu išeidinejo ir Romanas. Kiti jos nurodyti asmenys jau buvo išeje anksciau. Išejus ji pamate prie baro stovinti Romano ,,VW Passat“, jame buvo daug vaikinu. Atletiško sudejimo vaikinas isodino Romana i ta automobili ir jie visi nuva˛iavo. Tuo metu ji pamate dar viena 4-5 vaikinu grupe, kuri nuejo i kino teatro ,,Jurate ir Kastytis“ puse. Tai galejo buti tik atsitiktiniai praeiviai, nes bare ji ju nemate. R. S. nuva˛iavo su taksi. S. N. nuejo i savo namus, o ji nuejo i namus pas Karina. Tos pacios apklausos metu N. S. parode, jog ji prisimena, kad tuomet bare O. L. buvo apsirenges striuke ir pilkai-melsvos spalvos d˛insinemis kelnemis. Nors jai atrodo, kad spard˛iusiu prie baro gulinti vaikina asmenu galejo buti apie 7, bet tiksliau ju skaiciaus ji negali nurodyti. Ar tarp tu vaikinu buvo O. L., Arturas (,,Padlyza), ji negali pasakyti (t. 2, b. l. 161-163). Perskaiciuos šiuos parodymus teisme liudytoja N. S. nurode, kad dabar ne˛ino, ar tie parodymai u˛rašyti teisingai. Dar po to patvirtino, kad tie teisme perskaityti parodymai teisingi (t. 7, b. l. 96-97). Asmenu parodymo atpa˛inti asmenis pagal ju nuotraukas metu liudytoja N. S. atpa˛ino R. S., kuri vadino Roma arba Romanu. Taip pat atpa˛ino S. S., kuri buvo nurod˛iusi kaip R. S. drauga. Liudytoja nurode, kad šie asmenys 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti buvo bare ,,Cinaras“, R. S. buvo labai girtas, agresyvus ir ieškojo priekabiu, o S. S. buvo R. S. draugijoje, lauke prie baro isodino R. S. i automobili ,,VW Passat“ ir kartu su kitais vaikinais nuva˛iavo (t. 2, b. l. 164-166, 167-169). Liudytoja K. L. teisme parode, kad kaltinamaji O. L. pa˛ista. 2004 m. gegu˛es men. ji buvo bare ,,Cinaras“ su draugemis Sandra, Nadia ir Marija, ši ten buvo atejusi su O. L.. Bare prabuvo iki 4 val., bet buvo labai girta, todel kas ten vyko visai neprisimena. Apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. gegu˛es 31 d. K. L. parode, kad 2004 m. gegu˛es 15 d., apie 23 val. ji i bara ,,Cinaras“ atejo su pa˛istamu Renatu pravarde ,,Japonas“. Bare pamate pa˛istama Nadia, Olega pravarde ,,Korcaginas“, jo mergina M. B., vaikina vardu Gediminas, Artura pravarde ,,Padlyza“, ,,Andriucha“, ,,Baksa“, Romana ir kitus vaikinus, taip pat Nadios drauge Sandra. Ji gere alkoholinius gerimus, šoko, todel kas su kuo bendravo nemate. Apie 23³⁰ val. M. B. pasidare bloga, O. L. palydejo ja i savo namus ir vel gri˛o i bara. Prie baro, kiek prisimena, stovejo pilkos spalvos automobilis, u˛ jo vairo ji matydavo Romana arba Sigi. Kokiais drabu˛iais ta vakara ir nakti buvo apsirenges Olegas (,,Korcaginas“), ji neprisimena. Jai bunant bare, ten jokiu konfliktu nebuvo. Apie 3³⁰ val. ji iš baro išejo su Nadia ir Sandra. Ji su Nadia nuejo i jos pacios namus, o Sandra i savo. Ar joms išejus bare dar pasiliko O. L., Arturas, Romanas ir kiti, ji ne˛ino. Apie tai, kad nakti prie baro vyko muštynes, ji tik veliau su˛inojo iš drauges Sandros, taciau kas ir del ko ten mušesi, ši jai nenurode. Ji pati ta nakti buvo girta, todel ivykiu pilnai neatsimena. 2004 m. gegu˛es 19 d. O. L. veide ji mate melyne. Ji ji buvo sutikusi ir veliau, taciau ka veike 2004 m. gegu˛es 14 d. nakti ir apie jokias muštynes O. L. jai nepasakojo (t. 3, b. l. 69-70). Teisme perskaiciuos šiuos parodymus liudytoja K. L. ju nepaneige ir vel nurode tas pacias jau išdestytas ivykiu aplinkybes. Ji taip pat parode, kad O. L. jos keisti parodymu nepraše, jis da˛niausiai budavo apsirenges sportiniais drabu˛iais, o kuo buvo apsirenges ta nakti, ji neprisimena (t. 7, b. l. 210-211). Asmenu parodymu atpa˛inti pagal ju nuotraukas metu liudytoja K. L. atpa˛ino apklausos metu jos nurodytus bare ,,Cinaras“ buvusius asmenis: M. V. (,,Baksa“), A. D., R. S. (,,Japona“), R. S. (Romana), V. V. (,,Negra“), A. J. (,,Padlyza“), O. ˇ. (,,ˇalia“), S. S. (R. S. drauga Sigi) (t. 3, b. l. 72-95). Liudytoja D. P. teisme parode, kad ji dirbo bare ,,Cinaras“ padaveja. Kaip baro klientus iš matymo pa˛inojo vaikinus, kuriu pravardes ,,Korcaginas“, ,,Japonas“, ,,Padlyza“, ,,Romikas“, ,,Saniokas“ ir kitus. Tame bare ir prie jo kartais vykdavo muštynes, taciau kas vyko 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti ji gerai neprisimena. Pamena, kad i bara apie 3-4 val. buvo atejes ,,Saniokas“, lyg tai ieškojo ,,Padlyzos“, bet jo nerado. Bare tarp ,,Sanioko“, ,,Korcagino“, ,,Japono“ ir ,,Romiko“ kilo konfliktas, taciau baro savininkas išpraše juos i lauka. Išvardinti asmenys buvo nuolatiniai baro klientai. ,,Saniokas“ bare niekada nesededavo kartu su ,,Korcaginu“ ir jo draugais. Kaip ta nakti buvo apsirenges O. L., ji neprisimena (t. 7, b. l. 97-98). Asmenu parodymu atpa˛inti pagal ju nuotraukas metu liudytoja D. P. atpa˛ino 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti bare ,,Cinaras“ matytus asmenis: A. J. (,,Padlyza“), O. L. (,,Korcagina“), A. B. (Aivara), R. S. (,,Japona“), R. S. (,,Romika“), S. S., A. O. (,,Sanioka“) (t. 3, b. l. 17-37). Liudytojas S. S. teisme parode, kad buvo baro ,,Cinaras“ savininku, dabar šis baras jau u˛darytas. Kaltinamaji O. L. pa˛ista kaip baro lankytoja. Asmenu, kuriu pravardes ,,Padlyza“, ,,Romikas“, nepa˛ista, bet gal ir pa˛intu juos jeigu pamatytu. Ta vakara O. L. buvo atejes i bara, ˛moniu buvo daug. Ta nakti bare muštyniu nebuvo. Jis buvo išejes parukyti i lauka, mate, kad ten stovejo ma˛daug 8 asmenys, tarp ju vyko konfliktas, bet muštyniu tuo metu nebuvo, jis ju nemate. Buvo iškvietes apsaugos ,,Aras“ ekipa˛a ir vienas iš konfliktuojanciu asmenu buvo išve˛tas. O. L., S. S. ir ,,Romikas“ ta nakti bare buvo iki pabaigos. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2005 m. vasario 25 d. S. S. buvo parodes, kad nors lauke prie baro vykusiu muštyniu jis nemate, taciau tarp ten stovejusiu vaikinu mate ,,Korcagina“, ,,Padlyza“ ir ,,Japona“. Taip pat mate nuo ˛emes besikelianti R. S.. Po to R. S. jam dar rode peili ir aiškino, kad ateme ji iš ka˛kokio nepa˛istamo vaikino. Kaip ta nakti buvo apsirenges ,,Korcaginas“, jis neprisimena (t. 3, b. l. 55-56). Teisme šiuos parodymus perskaicius, liudytojas S. S. patvirtino, kad jie yra teisingi (t. 7, b. l. 214-215). Asmenu parodymu atpa˛inti pagal ju nuotraukas metu liudytojas S. S. atpa˛ino kai kuriuos asmenis, matytus stovincius ta nakti lauke prie baro ,,Cinaras“. Jis atpa˛ino M. V. ir R. S. (t. 3, b. l. 43-46, 47-50). Iš asmens parodymo atpa˛inti protokolo matosi, kad S. S. tarp kitu asmenu taip pat atpa˛ino O. L. kaip vaikina pravarde ,,Korcaginas“, irgi buvusi bare ,,Cinaras“ 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti (t. 3, b. l. 64-66). Liudytoja M. B. teisme parode, kad O. L. yra jos draugas. 2004 m. gegu˛es 15 d. vakare ji su O. L. nuejo i bara ,,Cinaras“, ten išgere truputi alaus. Kas dar buvo bare, ji neprisimena. Jiems ten bunant, bare nebuvo jokiu muštyniu, O. L. niekur nebuvo išejes, gal tik šiaip vaikšciojo po bara. Ji blogai pasijuto, todel jiedu apie 24-1 val. iš baro išejo ir taksi parva˛iavo i O. L. namus – buta (duomenys neskelbtini. Nuejo miegoti, bet O. L. ma˛daug po pusvaland˛io vienas vel išejo i bara ,,Cinaras“. Namo jis vel gri˛o apie 3³⁰ val., iš karto nuejo miegoti ir ji jo apie nieka neklausinejo. Kita diena abu atsikele apie 12 val., kas vyko bare, ji jo vel neklause. Apie ten ivykusias muštynes ji nieko ne˛inojo ir jai apie tai niekas nepasakojo. Bare ,,Cinaras“ muštynes vykdavo kasdien, todel kai pa˛istama Sandra pasake apie muštynes, jai tai nepasirode keista. O. L. nuolat budavo apsirenges sportiniais rubais, d˛insines kelnes nešiodavo labai retai. Kokios spalvos sportiniu kostiumu jis buvo apsirenges ta nakti, ji neprisimena. Taciau kai ta nakti jis pirma karta gri˛o i savo buta su ja, namuose jis kitais drabu˛iais nepersirenge. Tuo metu O. L. turejo mobilaus ryšio telefona, jo numeri ji buvo u˛sirašiusi savo u˛rašu knyguteje. Veliau apie šios bylos aplinkybes ji jo klausinejo, bet jis sake, kad yra nekaltas ir daugiau nieko neaiškino. Ta nakti bare buvo ir jos drauges, ar buvo ir O. L. draugu, ji neprisimena. Prieš savaite iki tu ivykiu O. L. buvo sumuštas, todel jo veide matesi melyne. Ar jis šlubavo, ji neprisimena (t. 7, b. l. 131-133). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja 2004 m. bir˛elio 1 d. M. B. kai kurias ivykiu aplinkybes buvo nurod˛iusi kitaip. Šios apklausos metu ji nurode, kad kai ta nakti iš baro ,,Cinaras“ i O. L. buta jie gri˛o dviese ir ji pasiliko tame bute, O. L. atgal i ta pati bara vienas išejo apie 1³⁰ val. Gri˛o apie 3³⁰ val. Liudytoja parode, kad iš prad˛iu bare ,,Cinaras“ O. L. buvo apsirenges sportiniu megztiniu ir sportinemis kelnemis, Taciau kaip apsirenges jis vienas išejo i ta bara antra karta, ji ne˛ino, nes to nemate (t. 3, b. l. 196-197). Teisme perskaiciuos šiuos parodymus, M. B. ju pakeitimo prie˛asties nepaaiškino, o tik parode apie jau išdestytas aplinkybes. Iš daiktu pateikimo ir ju ap˛iuros protokolu matosi, kad liudytoja M. B. ikiteisminiam tyrimui pateike savo u˛rašu knygute. Joje rastas u˛rašytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir rusiškomis raidemis parašytas vardas Oleg (u˛rašytas O. L. telefono numeris) (t. 3, b. l. 99, 101-102). Liudytojas A. L. teisme parode, kad gyvena Palangoje, ˇ. V. buvo geras jo draugas. Paskutini karta jie matesi prieš savaite iki ivykio. Kad ˇ. V. guli ligonineje, jam telefonu praneše R. S.. Jis aplanke ˇ. V. ligonineje ir buvo bute pas R. S., ten dar buvo ir Andrius (A. P.). R. S. jiems papasakojo, kad su ˇ. V. švente pas drauga, ˇ. V. išejo ir negri˛o, o dabar guli ligonineje. Tuo metu pas R. S. buvo u˛ejes kaimynas, kaip paaiškejo – A. O., kuris pasakojo, kad nakti ejo i kavine ir kad juos ka˛kas vijosi. Veliau iš draugu jis su˛inojo, kad prie kavines ˇ. V. lauke lauke, A. O. u˛ejo i kavines vidu, o po to paskui ji i lauka išbego grupe vaikinu. A. O. pabego, o ˇ. V. buvo sumuštas. A. O. jis mate tik ta vieninteli karta ir daugiau jokiu ivykio aplinkybiu su juo nesiaiškino. Kas ta nakti ivyko, jis su˛inojo iš ˇ. V. tevo pasakojimu (t. 7, b. l. 180-181). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju 2005 m. vasario 3 d. A. L. dar parode, kad pas R. S. buvo nuva˛iaves ne tik A. P., bet ir kiti ju draugai M. C. ir S. D.. R. S. kaimynas A. O. dar pasakojo, kad ta nakti prie baro ˇ. V. lygtai iššove iš pistoleto, nes jis girdejo šuvi. Iš pokalbio su A. O. jis suprato, kad tie vaikinai, su kuriais prie baro kilo konfliktas, buvo jam pa˛istami. Taciau po to jis pats asmenu, kurie sumuše ˇ. V., neieškojo, ar tai dare jo draugai, jis ne˛ino (t. 1, b. l. 181-183). Perskaiciuos šiuos parodymus teisme, A. L. juos patvirtino, parode, kad pas R. S. su˛inoti, kas atsitiko ˇ. V., buvo atvyke visi jo draugai. Liudytojas A. P. teisme parode, kad ˇ. V. buvo jo pa˛istamas, kas jam pasake, kad ˇ. V. sumuštas, jau neprisimena. Jis buvo nuva˛iaves pas R. S. i namus ir ši papasakojo, kad ˇ. V. buvo sumuštas ka˛kur gatveje. Nei pas R. S., nei ligonineje jis su buvusiu ˇ. V. kaimynu nebuvo susitikes ir apie ji su niekuo nesikalbejo (t. 7, b. l. 131). Liudytojas N. O. teisme parode, kad A. O. yra jo sunus. 2004 m. liepos menesi su juo susitikes su˛inojo, kad sunus buvo stipriai sumuštas, sunkiai su˛alota galva, del to gydesi ligonineje. Apie ˇ. V. nu˛udymo aplinkybes jis nieko ne˛ino, taciau sunus A. O. jam pasakojo, kad nu˛udytojo tevai kaltina ji. Kas sunu sumuše, jis jam nepasakojo, taciau del ka˛kokiu prie˛asciu bijojo eiti i lauka (t. 7, b. l. 215-216).

Ivykiai po prie baro ,,Cinaras“ kilusiu muštyniu, ˇ. V. su˛alojimo kaltinime nurodytoje vietoje aplinkybes ir O. L. dalyvavimas ˇ. V. nu˛udyme taip pat nustatyti rašytiniais irodymais, ikiteisminio tyrimo metu paimtais daiktais ir liudytoju parodymais. Iš bylos matosi, kad itariant sunkiu ˇ. V. su˛alojimu O. L. buvo laikinai sulaikytas 2004 m. gegu˛es 20 d., po to jis buvo suimtas (t. 4, b. l. 148, 166). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1048/04(03) nurodyta, kad 2004 m. gegu˛es 22 d. vykusios ap˛iuros metu sulaikytajam O. L. buvo nustatyti šie su˛alojimai: senos poodines kaires akies voku kraujosruvos, gyjanti muštine burnos kairiojo kampo ˛aizda, paviršine dešines plaštakos II piršto ˛aizdele ir sena kraujosruva po kaires plaštakos nykšcio nagu. II piršto ˛aizdele padaryta aštriu irankiu, o veido su˛alojimai padaryti sumušus bukais daiktais, galimai, suduodant smugius kumšciu. Veido su˛alojimai bei dešines plaštakos II piršto ˛aizdele yra apie savaites senumo ir galejo buti padaryti 2004 m. gegu˛es 16 d. O. L. padaryti su˛alojimai nebudingi savigynai, jie galejo buti padaryti muštyniu metu (t. 4, b. l. 157). Apeliacines instancijos teismo posedyje teismo medicinos ekspertas D. Vitkus šia specialisto išvada patvirtino. Ekspertas neatmete galimybes, kad išvadoje nurodyti su˛alojimai O. L. galejo buti padaryti ne tik 2004 m. gegu˛es 16 d., bet ir gegu˛es 14 ar 15 dienomis, taciau paneige, kad šie su˛alojimai galejo buti padaryti veliau, pvz. gegu˛es 18 d. Taip pat patvirtino išvada, kad su˛alojimai nebudingi savigynai (t. 10, b. l. 163). Iš kratos protokolo ir specialisto išvados matosi, kad bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno O. L., dalyvaujant jo tevui A. L., 2004 m. gegu˛es 20 d. buvo rasti dujinis revolveris „ME 38 Magnum“ ir šratinis revolveris „Koza Brno“ (t. 4, b. l. 101-103, 115-118). Daiktu pateikimo protokolas patvirtina, kad 2004 m. gegu˛es 22 d. itariamojo O. L. tevas A. L. ikiteisminio tyrimo pareigunams pateike pilkai-melsvos spalvos vyriškas d˛insines kelnes „His“, kuriu priekineje puseje matosi rusvos spalvos panašios i krauja demes. Protokole pa˛ymeta, kad pateikdamas šias kelnes A. L. pareiške, kad jos priklauso jo sunui O. L.. Del kratos bute ir nurodytu kelniu paemimo aplinkybiu liudytojais buvo apklausti išteisintojo tevas A. L., sesuo A. G. ir krata atlike ir kelnes paeme pareigunai. Liudytojas A. L. pirmosios instancijos teisme parode, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini), kaltinamasis O. L. yra jo sunus. Apie tai, kad jo sunus 2004 m. gegu˛es 20 d. buvo sulaikytas, jis iš prad˛iu ne˛inojo. Prisimena, kad tada buvo pavasaris, viena vakara i jo buta atejo policijos pareigunai ir bute padare krata. Jos metu bute surado ir paeme du revolverius, vienas iš ju buvo dukros kambaryje, o kur surado kita ginkla, jis ne˛ino, jis sedejo kitame kambaryje. Revolveriai tikrai nebuvo padeti koridoriuje ant spinteles. Šie revolveriai buvo jo sunaus O. L., jis jo dar klause, kam jam tie ginklai reikalingi, bet šis tik atsake, kad juos laikyti nedraud˛iama. Kitos dienos ryte pareigunai vel atejo pas ji i buta, vel ji ap˛iurejo, surado ir paeme melynus d˛insus. Antra karta buvo atvyke trys pareigunai: du vyrai ir viena moteris. D˛insus jie paeme nuo ant koridoriuje esancios spinteles. Sunus ten laikydavo savo rubus ir jis ju netikrindavo. Sunus turejo ivairiu rubu, nešiodavo ir d˛insus, ir sportines kelnes. Jau po tu kelniu paemimo, 2004 m. vasara jis buvo nuvykes pas tyreja, ji klause, iš kur ant kelniu galejo atsirasti kraujo ir jis paaiškino, kad jo sunus O. L. buvo su ka˛kuo susimušes ka˛kur prie Juodkrantes. Apie tai sunus jam tikrai buvo pasakojes. Antra karta, kai paeme d˛insus, pareigunai irgi ap˛iurinejo buta, ap˛iurejo spintele, prieškambari ir didiji kambari. Surade kelnes, suraše protokola, pasiule jam perskaityti, bet jis ji pasiraše neskaites, nes lietuviu kalbos nesupranta. Pirma karta krata bute dare 5 pareigunai, o antra karta tik trys. Kai surado d˛insines kelnes, paklause, kieno jos, ir jis atsake, kad, matomai, sunaus. Šios apklausos metu liudytojas A. L. parode, jog mane, kad antra karta atvyke i jo buta pareigunai vel daro krata. Pirma karta jis namuose buvo su dukra, o antra karta buvo vienas. Išskyrus ji ir pareigunus, pašaliniu asmenu nebuvo. Kai pareigunai atvyko antra karta, jis pats visa laika buvo prie ju ir mate, ka jie daro. D˛insiniu kelniu jis pats nepadave, bet tos kelnes, jam matant, buvo paimtos nuo spinteles koridoriuje. Pareigunai tas kelnes buvo dar išskleide ir tarpusavyje kalbejo, kad ant kelniu yra deme. Jis pats ta deme irgi mate (po to jau parode, kad demes nemate). A. L. taip pat parode, kad paimtos d˛insines kelnes buvo pilkai-melsvos spalvos (t. 7, b. l. 211-214). Papildomai apklaustas apeliacines instancijos teismo posedyje liudytojas A. L. parode, kad bute (duomenys neskelbtini)tuo metu gyveno jis, ˛mona, dukra ir sunus O. L.. Sunaus mergina tik u˛eidavo, bet bute negyveno. Liudytojas apie kratos atlikimo ir d˛insiniu kelniu paemimo aplinkybes parode jau kiek kitaip. Parode, kad pirmosios kratos visai neprisimena. Tuo metu bute buvo vienas, pripa˛ista, kad šios kratos metu bute buvo surasti du revolveriai, bet iš kur jie atsirado, jis ne˛ino, tikriausiai jie priklause dukrai. Jis lietuviškai gerai nesupranta, negalejo buti, kad atsisake vertejo. Taciau lietuviškai rašyti truputi moka. Antra karta atejo keturi pareigunai ir pasake, kad atejo pakartotinai daryti krata, jis taip ir suprato, kad vel bus daroma krata. D˛insiniu kelniu jis pats pareigunams nepateike ir kad tos kelnes yra jo sunaus, nesake. Tuo metu kambaryje buvo ir dukra. Ar pareigunai klause, ar namuose yra kelnes, jis neprisimena. Jo nuomone, pareigunai antra karta vaikšciojo po buta apie valanda laiko, iš ka˛kur surade atneše d˛insus. Sunus jam tikrai pasakojo, kad su ka˛kuo buvo susimušes Juodkranteje. Vis delto liudytojas patvirtino, kad kelnes, kurias paeme pareigunai, tikrai galejo buti padetos ant spinteles koridoriuje. Paimti d˛insai buvo pilkai-melsvos spalvos. Teismo posedyje liudytojui parod˛ius „His“ firmos d˛insines kelnes, pridetas prie šios bylos, A. L. parode, jog jis negali pasakyti, ar šios kelnes yra jo sunaus. Perskaicius liudytojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, A. L. paaiškino, kad negalejo pasakyti, jog pareigunai d˛insines kelnes surado ant spinteles koridoriuje ir juos paeme. Taip pat pareiške, kad jis atsisako atsakyti i klausima, kurie jo parodymai yra teisingi: pirmosios instancijos teisme ar šiuo metu (t. 10, b. l. 204-206). Iš prie bylos pridetu prašymu išduoti (pakeisti) asmens tapatybes kortele matosi, kad juose dali irašu lietuviu kalba yra parašes savo ranka pats A. L. (t. 10, b. l. 198-201). Apeliacines instancijos teismo posedyje apklausta liudytoja A. G. parode, kad ji yra O. L. sesuo ir 2004 m. gegu˛es-bir˛elio menesiais gyveno bute (duomenys neskelbtini)su tevais ir broliu. Tuo metu buvo 13 metu am˛iaus. Ju bute yra trys kambariai. Kai bute buvo daroma krata ir buvo paimti revolveriai, jos namuose nebuvo, šie ginklai buvo ne jos, o brolio. Kai pareigunai atvyko i buta ir paeme d˛insines kelnes, ji buvo namuose, savo kambaryje. Buto duris atidare tevas. I jos kambari u˛ejes pareigunas sake, kad reikia ap˛iureti kambari. Jis atidare spinta, bet rubu neverte ir iš spintos nieko nepaeme. Iš kurios buto vietos buvo paimti d˛insai, ji nemate, nemate ir paciu paimtu kelniu. Taciau pareigunai tas kelnes rode jos tevui, ji girdejo kaip klause tevo, kieno tie d˛insai ir tevas atsake, kad tiksliai ne˛ino, bet tikriausiai Olego. Liudytoja dar parode, kad brolis O. L. nešiojo tamsesnes spalvos d˛insus, o pareigunai išsineše šviesesnes kelnes (t. 11, b. l. 20-21). Iš bylos matosi, kad 2004 m. gegu˛es 20 d. kratos protokola suraše tyreja D. S., dalyvaujant tyrejams A. L. ir A. I.. Apeliacines instancijos teismo posedyje apklaustas liudytoju tyrejas A. L. parode, kad 2004 m. gegu˛es 20 d. dare itariamojo O. L. bute krata, ieškojo nusikaltimo irankiu ir kitokiu bylai reikšmes turinciu daiktu. Prisimena, kad kratos metu buvo surasti du revolveriai. Kratos metu namuose buvo itariamojo tevas, kiek prisimena, su juo kalbejosi lietuviu kalba. Veliau buvo gauta operatyvine informacija, kad tame paciame bute yra d˛insines kelnes, kurias sulaikytas itariamasis nori sunaikinti. 2004 m. gegu˛es 22 d. buvo ne darbo diena. Jis su kitais pareigunais D. S. ir A. I. vel nuva˛iavo i ta pati buta, duris vel atidare itariamojo tevas, jie prisistate, paklause, ar galima u˛eiti ir paklause, ar A. L. gali parodyti sunaus d˛insines kelnes. A. L. parode tas kelnes ir pateike jiems. Kiek prisimena, tos d˛insines kelnes buvo padetos koridoriuje. Liudytojas parode, kad kelnes buvo paimtos teisetai, antra karta krata nebuvo daroma, nes A. L. sunaus kelnes jiems pateike pats ir savo iniciatyva (t. 7, b. l. 217-219, t. 10, b. l. 186-187). Liudytoja tyreja D. S. parode, kad darant krata O. L. bute 2004 m. gegu˛es 20 d. ji nedalyvavo. 2004 m. gegu˛es 22 d. buvo nedarbo diena, jai paskambino ka˛kas iš kolegu pareigunu ir pasake, jog gauti operatyviniai duomenys, kad tame paciame bute yra O. L. d˛insines kelnes, kurias itariamasis muvejo nusikaltimo padarymo metu, ir jas reikia paimti. I ta buta ji nuva˛iavo kartu su pareigunais A. L. ir A. I.. Bute buvo itariamojo tevas A. L.. Jie jam prisistate ir pasake, del ko atvyko. A. L. pats iš ka˛kur (iš vonios ar koridoriaus) paeme d˛insines kelnes ir pateike jiems. Ji suraše daiktu pateikimo protokola. Jos nuomone, kelnes buvo paimtos teisetai, tai nebuvo krata arba poemis, nes A. L., jiems paklausus, pats atsake, kad bute yra sunaus d˛insines kelnes ir savo iniciatyva jas pateike. Po buta ji ir kiti pareigunai nevaikšciojo ir patys nieko neieškojo. Tos kelnes iš karto buvo išsiustos tyrimui. Su A. L. ji kalbejo lietuviškai, jis, nors ir rusakalbis, viska suprato ir pasake, kad vertejas jam nereikalingas (t. 10, b. l. 187-189, 207). Liudytoju apklaustas tyrejas A. I. teisme parode, kad darant krata 2004 m. gegu˛es 20 d. jis nedalyvavo, i itariamojo buta paimti d˛insiniu kelniu kartu su kitais pareigunais buvo nuvykes 2004 m. gegu˛es 22 d. Apie tai, kaip itariamojo tevas A. L. pateike sunaus d˛insines kelnes, liudytojas A. I. nurode tokias pacias aplinkybes kaip liudytoja D. S.. Jis dar parode, kad ta diena i O. L. buta vyko vyriausiojo tyrejo J. D. nurodymu (t. 10, b. l. 207-209). Teisme apklaustas liudytoju J. D. parode, kad dirbo vyriausiuoju tyreju. Tiriant ˇ. V. nu˛udymo byla buvo gauta operatyvine informacija, kad itariamojo O. L. bute gali buti d˛insines kelnes, kuriomis itariamasis muvejo nusikaltimo padarymo metu. Prieš tai darytos kratos metu tu kelniu nebuvo ieškoma, nes iki tol buvo manoma, kad O. L. buvo apsirenges sportiniais rubais. Kad jis muvejo d˛insus, informacija buvo gauta veliau. Kitiems pareigunams jis nurode nuvykti i buta išsiaiškinti. Pats jis i ta buta neva˛iavo, o kiti pareigunai jam papasakojo, kad jie susitare su O. L. ir šis pats jiems atneše ir atidave kelnes. Del to buvo surašytas protokolas (t. 7, b. l. 219-220, t. 11, b. l. 21-22).

Apeliacines instancijos teismo posedyje ap˛iurejus prie bylos pridetas kelnes buvo nustatyta, kad tai pilkai-melsvos spalvos d˛insines kelnes su u˛rašu „His“, dydis 32-36. Ap˛iurint kelnes matosi, kad jos trumpintos, apacioje matosi kitokios spalvos siulu padarytas kelniu palenkimas (t. 10, b. l. 202).

Iš bylos matosi, kad itariamojo O. L. kraujo pavyzd˛iai lyginamajam tyrimui buvo paimti 2004 m. liepos 19 d. (t. 4, b. l. 158). 2004 m. bir˛elio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 3702 nurodyta, kad ant tyrimui pateiktu O. L. namuose paimtu kelniu „His“ (obj. 3) rastas kraujas priklauso ˇ. V.. Tikimybe, kad egzistuoja kitas asmuo, turintis identiška ˇ. V. ištirtu lokusu genotipa, yra ne didesne nei 1,1*10-18% (t. 4, b. l. 126-129). Kitoje 2004 m. liepos 30 d. specialisto išvadoje Nr. 4488 taip pat kategoriškai nurodyta, kad ant tu paciu kelniu rastas ir kraujas, kuris priklauso O. L. (t. 4, b. l. 109-111). Siekiant nustatyti, kam priklauso ant kaltinamojo tevo pateiktu d˛insu rastas kraujas, teismas šioje byloje paskyre dar ir DNR tyrimo ekspertize. M. Romerio universiteto TMI serologijos ir DNR laboratorijoje atliktos ekspertizes akto Nr. ES 107/06(01) išvadoje irgi nurodyta, kad ant pateiktu d˛insiniu kelniu rastas vyro kraujas yra O. L.. Ši išvada kategoriška (t. 8, b. l. 70-74). Šia išvada patvirtino teisme apklausta eksperte J. K. (t. 8, b. l. 94). Apklaustas teisme specialistas L. S. patvirtino jau anksciau išdestytas specialistu išvadas Nr. 3702 ir Nr. 4488. Specialistas teisme dar paaiškino, kad ˇ. V. ir O. L. priklausantis kraujas ant tyrimui pateiktu kelniu buvo surastas skirtingose vietose. Kraujas, kuris priklauso O. L., buvo rastas ant galines kišenes. Specialisto nuomone, O. L. galejo susi˛eisti ranka ir kišdamas ja i kišene palikti ant kelniu savo kraujo demes (t. 8, b. l. 94-95). LTU TMI medicinos kriminalistikos laboratorijos eksperto trasologo specialisto išvadoje Nr. MK 215/04(01) nurodyta, kad ant tu paciu tyrimui pateiktu d˛insiniu kelniu rastos panašios i kraujo demes (rastos kelniu kairiosios klešnes priekyje, tyrime ivardintos Nr. 1- Nr. 9) ant pateiktu kelniu galejo susidaryti u˛tykštant (u˛lašant) u˛tiškimo krypciai neu˛sifiksuojant (t. 4, b. l. 140-145). Dar vienoje specialisto išvadoje Nr. 5104 nurodyta, kad ant tyrimui pateiktu ˇ. V. dvieju megztiniu, marškineliu ir kelniu rastas kraujas priklauso paciam ˇ. V. (t. 1, b. l. 140-141).

Iš asmens ap˛iuros protokolo matosi, kad 2004 m. gegu˛es 20 d. pas sulaikytaji O. L. ap˛iuros metu buvo surastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3100“ (t. 4, b. l. 9). Šio telefono ap˛iuros protokole nurodyta, kad telefono IMEI numeris yra (duomenys neskelbtini), o i ant telefono aparata idetos SIM u˛rašyti numeriai (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 10-14). Policijos tarnybinis pranešimas patvirtina, kad skambuciai i policija numeriais 02 ir 112 budavo nukreipiami i Klaipedos m. VPK budetoju dalyje naudojamus telefonus, kuriu numeriai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 15). Telefoninio ryšio operatoriaus pateiktos išklotines patvirtina, kad pas O. L. paimtame telefone, kurio IMEI numeris jau buvo nurodytas, laikotarpiu nuo 2004 m. baland˛io 25 iki 2004 m. gegu˛es 17 d. buvo naudojama SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Išklotinese taip pat u˛fiksuota, kad abonentas, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), SIM kortele naudojant telefono aparate, kurio IMEI jau buvo nurodytas, 2004 m. gegu˛es 16 d., 4 val. 41 min. skambino pagalbos telefonu 112 ir skambucio metu buvo prisijunges prie celes 105D (t. 4, b. l. 43-51). Iš UAB „Tele 2“ pateikto celes Nr. 105D veikimo zonos ˛emelapio matosi, kad šios celes veikimo ribos Klaipedos mieste yra tarp Taikos, Statybininku ir Baltijos prospektu, jos ryšio teritorijoje yra ir prie Debreceno g. 42-o namo esantis pesciuju takas, kuriame buvo surastas sunkiai su˛alotas ˇ. V. (t. 4, b. l. 85-86). Klaipedos miesto VPK budetoju ˛urnalo išrašas patvirtina, kas 2004 m. gegu˛es 16 d., 4 val. 40 min., i policija paskambines nepa˛istamas vyriškis, (telefono numeris neu˛fiksuotas) praneše, kad ant pesciuju tako tarp Pempininku prekybos centro „Media“ guli ˛mogus (t. 1, b. l. 169-170). Klaipedos m. VPK budetoju dalies pokalbiu irašymo irenginio ap˛iuros protokolas ir jo priedai (kompaktinis diskas ir pokalbiu stenogramos) patvirtina, kad 2004 m. gegu˛es 16 d., pranešdami apie Pempininku take gulinti su˛alota vaikina skambino du abonentai: 4.42 val. skambino abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (iš telefono, kuris buvo paimtas pas O. L.), o 4.47 val. skambino abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (veliau nustatyta, kad telefonu skambino liudytoja R. B.) (t. 4, b. l. 95-98). Teismo paskirtos fonoskopines ekspertizes išvadoje nurodyta, jog tiketina, kad tirti pateiktame garso iraše, prasidedanciame ˛od˛iais „Laba diena, cia karocia, vat ˛inot“ ir pasibaiganciame ˛od˛iais „aš ne˛inau, kas cia buvo, kas cia atsitiko, neisivaizduoju“, esanciame kompaktinineje plokšteleje „Cursor colorful“, garso rinkmenoje „Skambutis 2004-05-16, 04 val. 43 min del sumušto ˛mogaus“, yra u˛fiksuotas O. L. balsas. Kategoriškai atsakyti negalima del prie˛asciu, nurodytu ekspertizes akto tiriamojoje dalyje. Tuo tarpu iš ekspertizes akto tiriamosios dalies matosi, kad ekspertas galejo duoti tik tikimybine išvada todel, kad tiriamasis garso irašas yra pakankamai trumpas, o lyginamasis garso irašas pakankamai prastos kokybes (t. 8, b. l. 57-60).

Iš bylos matosi, kad 2004 m. gegu˛es 16 d. ryte, i ivykio vieta, kurioje rastas su˛alotas ˇ. V., buvo atvyke du policijos ekipa˛ai, be to, kaip ˇ. V. buvo sumuštas, mate, nukentejusiji rado ivykio vietoje ir apie tai praneše policijai K. E., E. S. ir R. B.. Apeliacines instancijos teismo posedyje liudytojas M. E. parode, kad dirbo patruliu apsaugos policijoje. 2004 m. gegu˛es 16 d. anksti ryte gavo pranešima apie pesciuju alejoje gulinti sumušta vyriški. Nuvykus i ta vieta išsiaiškino, kad pranešimas ne melagingas. Šalia sumušto ˛mogaus stovejo du vyriškiai ir viena mergina. Ka šie asmenys paaiškino ir jokiu kitu aplinkybiu, netgi to, su kuo iš savo kolegu buvo nuvykes i ta vieta, jis jau neprisimena. Teisme buvo perskaityti šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. vasario 25 d. Šios apklausos metu jis parode, kad ta ryta, apie 4.30 val., iš VPK budetojo gavo pranešima apie pesciuju take tarp „Pempininku“ ir prekybos centro gulinti ˛mogu. Patikrinti šios informacijos nuva˛iavo i nurodyta vieta ir ant pesciuju tako rado gulinti vaikina, šalia stovejo keletas ˛moniu, kiek ju buvo neprisimena. Ar buvo išlipes iš automobilio, irgi neprisimena, bet apie gulinti ˛mogu praneše VPK budetojui. Su ivykio vietoje buvusiais asmenimis nebendravo, ju pavard˛iu neu˛siraše, jokiu daiktu ivykio vietoje nemate. Tuo metu kitame saugomame objekte suveike signalizacija ir jie, budetojo nurodymu, nuva˛iavo i kita vieta, o prie gulincio vaikino turejo atvykti kitas policijos ekipa˛as (t. 1, b. l. 196-197). Teisme šiuos perskaitytus parodymus liudytojas M. E. iš esmes patvirtino. Parode, kad iš ivykio vietos išvyko palike gulinti nukentejusiji, neap˛iureje ivykio vietos ir net neu˛siraše ten stovejusiu ˛moniu duomenu (t. 10, b. l. 163-164). Liudytojas G. D. pirmosios instancijos teisme parode, kad dirbo policijos patruliu rinktineje ir ta ryta su kolega A. K. pagal budinciojo nurodyma nuvyko i prie „Pempininku“ prekybos centro esanti pesciuju taka. Ten rado ant tako gulinti sumušta vaikina, šalia jo stovejo du vaikinai ir mergina. Tuo metu jau buvo šviesu, be to, pesciuju takas buvo apšviestas. Su˛alotas vaikinas gulejo tarp ˛olyno ir tako bortelio, toje vietoje matesi kraujas. Gulincio vaikino galvoje matesi kirstines ˛aizdos, kraujo buvo ir ant koju. Ap˛iurint ivykio vieta jie rado tris raktus. Iš prad˛iu atvyko vienas GMP automobilis, bet jis su˛eisto vaikino neišve˛e, tai padare kitas reanimacijos automobilis. Su˛alotas vaikinas kartais atgaudavo samone, ju padedamas pats ilipo i GMP automobili. Iš išores atrode neblaivus, bet taip galejo buti del padarytu su˛alojimu, nes alkoholio kvapo nesijaute. Jie bande ji apklausti, bet tas vaikinas nieko nepaaiškino. Jo nuomone, tas vaikinas buvo sumuštas butent toje vietoje, kur buvo surastas, nes kitose pesciuju tako vietose kraujo pedsaku nesimate. Šalia buve vaikinai ir mergina visiškai neblaivus neatrode, jie paaiškino, kad surado nukentejusiji. I šia ivykio vieta iš prad˛iu buvo atva˛iaves kitas policijos ekipa˛as, šiam išvykus, iki ju atvykimo nukentejusysis gulejo be policijos prie˛iuros, taciau ta laika šalia jo buvo jau nurodyti du vaikinai ir mergina (t. 7, b. l. 92-93). Papildomai apklaustas apeliacines instancijos teismo posedyje liudytojas G. D. nurode iš esmes tokias pacias aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisme. Perskaicius ankstesnius jo parodymus (t. 1, b. l. 191-192, 193, t. 7, b. l.92-93), liudytojas juos patvirtino. Dar parode, kad toje vietoje, kur gulejo su˛eistas vaikinas, pesciuju takas buvo apšviestas, be to, jau buvo rytas ir jau buvo šviesu. Jo nuomone, ma˛daug iš u˛ 50 metru toje vietoje ˛mogu galima butu atpa˛inti. Toje vietoje jis ieškojo krumuose kokiu nors numestu daiktu, bet rado tik rakta. Toje vietoje ant ˛oles kraujo nesimate, pesciuju takas kitose vietose krauju nebuvo aptaškytas, kraujo demes buvo tik ten, kur gulejo nukentejusysis. Su˛alotas vaikinas jokio ginklo neturejo. Ivykio vietoje buve du vaikinai ir mergina sake, kad rado nukentejusiji jau sumušta, o paciu muštyniu nemate. Ar praše tu vaikinu ir merginos nurodyti savo duomenis, jis neprisimena (t. 10, b. l. 110-112). Apklaustas liudytoju kitas policijos pareigunas A. K. teisme parode apie tas pacias aplinkybes kaip ir liudytojas G. D. (t. 7, b. l. 179-180).

Liudytojas K. E. pirmosios instancijos teisme parode, kad kaltinamojo O. L. nepa˛ista. Ta ryta su E. S. ir R. B. ejo pesciuju taku link „Media“ parduotuves, buvo išgeres. Buvo dar tamsu, apie 4 val. ryto, buvo rukas. Einant pamate du nubegancius asmenis, juos mate ma˛daug u˛ 10 metru, girdejo, kad prabegdami jie dar pasake „nieko nematem, nieko negirdejom“. Paejus apie 10 metru R. B. pamate gulinti ˛mogu, o jo matyti vyrai pabego. Jis isidemejo viena nubeganti asmeni, kuri mate iš šono. Kaip panašu i matyta asmeni jam rode atpa˛inti ikiteisminio tyrimo metu. Teisme buvo perskaityti K. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. rugsejo 15 d. Šios apklausos metu K. E. parode, kad 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti su pa˛istamais E. S. ir R. B. buvo bare „Pempininkai“, iš ten išejo paryciais. Jis su E. S. lydejo R. B. ir ejo pesciuju taku nuo „Pempininku“ link parduotuves „Media“. Jis pamate nubegancius vaikinus, vienas iš kuriu nuo jo buvo ma˛daug u˛ 10, o kitas u˛ 5 metru. Antrasis, atsisukes i ju puse, jiems pasake „jus nieko nematet ir nieko negirdejot“. Kaip buvo apsirenges ir kaip atrode pirmasis vaikinas, jis neisidemejo, o antrojo vaikino, kuris pasake tuos ˛od˛ius, am˛ius buvo apie 25 metai, buvo vidutinio kuno sudejimo, apie 175-180 cm ugio, trumpai kirptais juodais plaukais. Tuos ˛od˛ius vaikinas pasake lietuviu kalba. Buvo apsirenges lyg tai raudonos spalvos treningu, jo manymu, tai buvo ne striuke. Kokios buvo jo kelnes, neprisimena. Neisitikines, kad tai buvo sportines kelnes, „bet ir ne d˛insai“. Neisitikines, kad ji atpa˛intu. Šis jo matytas vaikinas dešineje rankoje laike apie 70-80 cm ilgio gele˛ini strypa, galimai montiruote. Ar koki nors daikta turejo ir antrasis vaikinas, jis nemate. Tuo metu buvo jau ganetinai šviesu. Tie vaikinai nubego tarp med˛iu i krumus, ar ju dar kas nors lauke, jis ne˛ino. Po to eidami taku, jie u˛ ma˛daug 20 metru pamate ant tako gulinti vaikina. Jis gulejo ant nugaros, nekalbejo, tik dejavo, ties jo galva ant ˛emes buvo klanas kraujo. Kad prie šio gulincio vaikino šalia buvo jo matyti nubegantys vaikinai, jis nemate, bet isitikines, kad jie nubego nuo to su˛aloto asmens. R. B. tuo metu paskambino pagalbos numeriu 112 ir netrukus i ta vieta atvyko pirmasis policijos ekipa˛as. Bet pareigunai pasake, kad tuoj atvyks kiti ir patys nuva˛iavo. Atvyke kiti pareigunai pro˛ektoriumi ap˛iurejo ta vieta ir ˛oleje rado numesta atsuktuva. Ji jis mate pats, atsuktuvas gulejo ˛oleje ma˛daug u˛ metro nuo su˛aloto vaikino. Ju duomenu pareigunai neklause, o R. B. pasiteiravus, leido eiti ir jie nuejo namo. Iki tol, kol pamate du nubegancius vaikinus, jokiu muštyniu jis nemate (t. 3, b. l. 108-109). Šiuos parodymus liudytojas K. E. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 110-117). Perskaicius šiuos ankstesnius parodymus teisme, liudytojas K. E. patvirtino, kad jie yra teisingi. Jis taip pat patvirtino, kad parodymo atpa˛inti protokolas irgi surašytas teisingai, taciau jis negali garantuoti, kad jo atpa˛intas asmuo buvo O. L.. Tas asmuo buvo apsirenges tamsiais rubais, treninginemis kelnemis (t. 7, b. l. 98-100). Byla nagrinejant apeliacine tvarka liudytojas K. E. parode, kad praejus tiek daug laiko jau ma˛ai ka prisimena. Be to, tuo metu jis buvo smarkiai išgeres, nors girtumas ir netrukde suprasti, kas vyksta. Kaip vaikinas, kuri jis rado, buvo sumuštas, jis nemate, nes toje vietoje buvo tako vingis. Jam atrodo, kad nubegantis vaikinas rankoje nieko neturejo. Perskaicius jo išdestytus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, K. E. paaiškino, kad tuomet sake teisybe, nors šiuo metu anksciau nurodytu aplinkybiu jau neprisimena. Liudytojas dar parode, kad jis negali nurodyti, net to, kiek mate nubeganciu vaikinu: viena, du ar tris. Jis pats mate viena, bet R. B. sake, kad mate daugiau. R. B. buvo blaiviausia, todel policija buvo iškviesta jos iniciatyva ir ji kalbejo su pareigunais (t. 9, b. l. 151-153). Byloje yra asmens parodymo atpa˛inti iš vaizdo irašo protokolas. Iš jo ir iš prie protokolo pridetu fotonuotrauku matosi, kad liudytojas K. E. iš vaizdo irašu tarp penkiu asmenu atpa˛ino O. L. ir nurode, kad jis labai panašus i vaikina, kuri mate nubeganti pesciuju taku, kuris rankoje laike gele˛ini strypa ir kuris pasake „jus nieko nematet, negirdejot“. Nors kategoriškai tvirtinti, kad atpa˛intaji asmeni jis mate nurodyta nakti, jis negali (t. 3, b. l. 120-122). Liudytojas E. S. pirmosios instancijos teisme parode apie iš esmes tokias pacias ivykio aplinkybes, kurias nurode liudytojas K. E.. Jis taip pat parode, kad mate du nubegancius vaikinus, ar jie turejo ka nors rankose, nepastebejo. Po to ant tako rado gulinti kruvina jaunuoli ir R. B. paskambino policijai. Prisimena, kad tie nubegantys vaikinai buvo nestambaus sudejimo, ma˛esnio u˛ ji ugio. Jie nubego u˛ krumu. Buvo apsirenge tamsiai, bet kokiais rubais, nurodyti negali. Kitu asmenu toje vietoje nebuvo. Ant pesciuju tako kraujo demes buvo tik toje vietoje, kur gulejo tas ju surastas vaikinas (t. 7, b. l. 100-101). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. savo parodymus patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 126-131). Byla nagrinejant apeliacine tvarka papildomai apklaustas liudytojas E. S. jokiu nauju aplinkybiu nenurode. Parode, kad jis pats buvo sunkiai girtas, ar buvo išgerusi R. B., jis ne˛ino, bet jei buvo, tai iš ju triju ma˛iausiai. Prieš jiems surandant ant tako gulinti su˛alota vaikina, jis mate ka˛ka nubegant jiems pro šona. Nuo ju ir prabeganciu vaikinu galejo buti apie 50 metru. Tie asmenys galejo buti trys, bet jis ju nepa˛intu. Jam susidare ispudis, kad tai buvo „pacaniukai“, todel mano, kad buvo apsirenge sportiniais kostiumais. Mano, kad jie nubego iš tos puses, kur gulejo su˛eistas vaikinas. Nubeganciuju rankose jokiu daiktu nemate, o prie gulincio sumušto vaikino, kiek jis prisimena, gulejo atsuktuvas (t. 9, b. l. 149-151). Liudytoja R. B. pirmosios instancijos teisme parode, kad kaltinamojo O. L. nepa˛ista. Ta ryta su pa˛istamais K. E. ir E. S. ejo iš baro pesciuju taku. Ji pamate, kaip 3-4 vaikinai stumdosi. Ji su savo pa˛istamais ketino i ta konflikta nesikišti, bet prieje pamate su˛alota vaikina. Ta vaikinu stumdymasi ji mate iš tolo, tai buvo tako šone ir ta vieta blogai matesi. Priejus arciau ji pamate 3 nubegancius vaikinus. Pirmi bego du vaikinai, o treciasis bego nuo ju atsilikes, jis šlubavo. Pirmieji du vaikinai dar palauke treciojo ir tada jau nubego kartu. Tuos nubegancius vaikinus ji mate ma˛daug iš 10 metru atstumo. Pas juos rankose nieko nemate, bet išgirdo krentancio metalinio daikto garsa. Tai galejo buti daiktas panašus i lau˛tuva. Tie vaikinai ta daikta pasieme. Jos pa˛istami K. E. ir E. S. tuo metu buvo šalia jos, bet jie buvo labai girti. Nubege vaikinai buvo neaukšti ir nestambus. Šioje byloje ji pirma karta buvo apklausta tik po puses metu po ivykio, apklausta iš karto butu viska nurod˛iusi tiksliau. Šio ivykio metu jau švito, jiems einant pesciuju taku, ju niekas neaplenke, nuo su˛eisto vaikino tie jos nurodyti vaikinai visi nubego i viena puse. Kas vyko to konflikto metu, ji nestebejo visa laika. Prisimena, kad iš viso mate 4 vaikinus, o kai rado su˛alota vaikina, ji paskambino greitajai pagalbai ir policijai (t. 7, b. l. 101-102). Byla pirma karta nagrinejant apeliacine tvarka papildomai apklausta liudytoja R. B. parode, kad iš „Pempininku“ klubo su K. E. ir E. S. pesciuju taku ejo apie 4.30-5 val., einant pamate, kad ka˛kas mušasi. Po kiek laiko trys asmenys nubego, o ketvirtas liko guleti. Priejus arciau pamate, kad gulintis vaikinas kruvinas ir ji iškviete policija. Daugiau ˛moniu pesciuju take ji nemate, tik tuos, kurie mušesi. Su ja buve K. E. ir E. S. buvo išgere, ji pati buvo išgerusi ma˛iau, suprato, kas vyksta. Pesciuju takas, kuriuo jie ejo, nebuvo visai tiesus. Einant jokiu kitu ˛moniu, išskyrus tuos, kurie mušesi, ji nemate. Atstumas, iš kurio pamate besimušancius asmenis, galejo buti apie 40 metru, bet tiksliai pasakyti ji negali. Mate, kad trys iš tu besimušanciu vaikinu nubego, o vienas liko guleti, jo nugriuvimo ant ˛emes momento ji nemate. Nubegantys vaikinai buvo ma˛daug vienodo ugio, kiek aukštesni u˛ ja (jos ugis 162 cm), nubegdami ka˛ka sušuko lietuviu kalba. Jiems nubegant ji išgirdo krentancio metalinio daikto garsa, tai galejo buti metalinis strypas. Nubegantys vaikinai buvo apsirenge treningais, vienas iš ju, jai atrodo, šlubciojo. Tos pacios apklausos metu liudytoja R. B. parode, kad sprend˛iant iš to, ka mate, ant pesciuju tako trys vaikinai mušesi su vienu, ji mate, kaip jie stumdesi ir spardesi, ar buvo suduodami smugiai kokiais nors daiktais, ji nepastebejo. Kai trys vaikinai jau bego iš tos vietos, vienas iš ju pakele nuo ˛emes metalini strypa. Prie ant tako gulincio vaikino jie lauke tol, kol atva˛iavo policija (t. 9, b. l. 88-90).

Iš bylos matosi, kad pirma karta liudytoja R. B. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. rugsejo 8 d. Šios apklausos metu ji parode, kad 2004 m. gegu˛es 15 d. vakare atejo i naktini kluba „Pempininkai“, ten sutiko pa˛istamus K. E. ir E. S., su jais klube prabuvo per nakti ir trise iš jo išejo apie 5 val. ryto, nors tiksliai laiko neprisimena. Vaikinai buvo išgere, o ji pati girta nebuvo. Ji ejo namo, o K. E. ir E. S. ja lydejo. Trise ejo pesciuju taku i parduotuves „Media“ puse. Einant tuo taku pamate besimušanciu vaikinu grupe. Tie vaikinai buvo keturi, mate juos atliekancius muštyniu veiksmus ir suprato, kad jie mušasi tarpusavyje. Tiksliai pasakyti negali, bet ka˛kuris iš ju tuo metu jau gulejo ant ˛emes. K. E. ir E. S. tai pamate pasake, kad jie i muštynes nesikiš. Tuo metu matomumas buvo ganetinai geras, iki besimušanciu vaikinu buvo apie 40 metru atstumas. Einant toliau ji gerai girdejo ant grindinio nukrentancio ka˛kokio metalinio daikto garsa, bet paties to daikto nemate. Jiems einant artyn trys iš muštynese dalyvavusiu vaikinu pradejo begti i 17-tos vidurines mokyklos puse, o ketvirtas vaikinas liko guleti ant tako. Nubeganciu vaikinu am˛ius galejo buti apie 20-22 metus, du iš ju buvo ˛emesni, apie 175 cm ugio, o vienas aukštesnis, jo ugis galejo buti apie 178 cm. Prisimena, kad vienas ˛emesnis vaikinas buvo su sportinemis kelnemis, kokiu vilkejo viršutiniu rubu, neprisimena. Aukštesnis vaikinas vilkejo pilkos spalvos striuke arba treningu, kitu jo drabu˛iu neprisimena, o trecio, t. y. antro ˛emesnio vaikino aprangos ji neprisimena iš viso. Visu plaukai buvo tamsus ir trumpai kirpti. Vieno ˛emesnio vaikino veidas buvo apvalios formos, jis, jau nubegdamas, atsisukes i ju puse pasake „ten miega bachuras, tegu miega, jus musu nematet“. Ma˛iausias atstumas, iš kurio ji mate nubegancius vaikinus, galejo buti apie 5 metrai, ar jie nubegdami ka nors turejo rankose, tiksliai negali pasakyti. Kur tie trys vaikinai nubego, ji ne˛ino, anksciau ji ju nebuvo maciusi. Daugiau ˛moniu toje vietoje nebuvo, jokio automobilio ji irgi nepastebejo. Tiems vaikinams jau nubegus, ji, K. E. ir E. S. priejo prie gulincio vaikino. Šis gulejo ant šono, matesi, kad su˛alota jo galva, matesi kraujas, jo buvo ir apie gulincio vaikino kojas, ir ties šonu. Netoli gulincio vaikino ji mate ant ˛oles numesta atsuktuva ar yla, greiciau tai buvo atsuktuvas. Jokiu kitu daiktu toje vietoje ji nepastebejo. Supratusi, kad to vaikino gyvybei gresia pavojus, ji iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pagalbos numeriu 112, tai padare gal po kokiu 5 minuciu nuo to momento, kai nubego trys jau mineti vaikinai. Jie liko laukti prie su˛aloto vaikino ir ma˛daug po 7 minuciu atva˛iavo policija. Atvyke pareigunai liepe jiems laukti kito policijos ekipa˛o ir nuva˛iavo. Dar ma˛daug po 2 min. atvyko kitas policijos ekipa˛as, atvyko du policijos pareigunai, kurie ap˛iurejo gulinti vaikina. Mate ir ant ˛oles numesta atsuktuva, vienas iš ju dar pasake „˛iurek, atsuktuvas ar yla“. Bet pareigunai to daikto nepaeme, o tik paklause ju, iš kur jie eina, jokiu ju duomenu neklausinejo. Ji paklause pareigunu, ar jie gali iš tos vietos eiti, šie leido ir tada ji su K. E. ir E. S. nuejo link jos namu. Prie savo namu ji su K. E. ir E. S. dar pakalbejo ir jie išsiskyre (t. 3, b. l. 133-135). Šiuos parodymus liudytoja R. B. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 136-142). Byla iš naujo nagrinejant apeliacine tvarka dar karta papildomai apklausta liudytoja R. B., perskaicius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad jie u˛rašyti teisingai, tik kai kurie atstumai u˛rašyti netiksliai. Ji paaiškino, kad apklausos metu atstumus nurode tik apytiksliai. Pabegusiu iš ivykio vietos vaikinu ji atpa˛inti negaletu, jie ne prabego pro juos, o nubego nuo ju. O. L. anksciau ji nebuvo maciusi, taciau kategoriškai teigti, kad jis buvo toje vietoje ar kad ten nebuvo, ji negali. Liudytoja taip pat parode, kad ji neprisimena, ar O. L. ugis buvo panašus i matytu nubeganciu vaikinu. Ju veidu ji nemate, o kaip jie buvo apsirenge, šiuo metu irgi negali pasakyti, nes po ivykio praejo labai daug laiko. Taciau ankstesniu parodymu metu ji sake, kad treningais buvo apsirenge du vaikinai, o treciojo aprangos ji neprisimine. Be to, ji tik girdejo krentancio metalinio daikto garsa, bet paties to daikto nemate. Paminejusi ˛odi „langete“, ji turejo mintyje metaline montiruote. Kuris iš nubeganciu vaikinu šlubciojo, irgi negali parodyti. Mate, kad vienas iš ju ranka laike u˛ nugaros iš to padare išvada, kad jis u˛sikišo metalini strypa, nes prieš tai girdejo metalinio krentancio daikto garsa. Liudytoja dar karta parode, kad tikrai mate keturis vaikinus ir kad trys iš ju mušesi prieš viena. Ar tas ketvirtas vaikinas tuo metu jau gulejo, neatsimena. Taciau iš muštyniu vietos trys vaikinai tikrai nubego, o ketvirtas liko guleti ant tako. Ju surastas vaikinas gulejo, dejavo ir jie jo net nebande kelti, o ji iškviete pagalba telefonu 112. Kiek praejo laiko nuo momento, kai trys vaikinai pabego, iki momento, kada ji paskambino numeriu 112, negali pasakyti.Tiesiog jie priejo prie gulincio vaikino, pasi˛iurejo ir ji paskambino. Kiek laiko truko matytos muštynes ir vaikinu stumdymasis, irgi negali pasakyti. Perskaicius liudytojos parodymus, anksciau duotus pirmosios ir apeliacines instancijos teismuose, liudytoja R. B. parode, kad šiuo metu ivykio aplinkybiu gerai jau neprisimena, todel prašo vadovautis perskaitytais jos ankstesniais parodymais. Taciau R. B. parode ir apie tai, kad perskaitytuose jos parodymuose, kuriuos ji dave ankstesniu apklausu teisme metu, netiksliai u˛rašyti jos parodymai apie matytu nubeganciu vaikinu apranga. Ji tikrai neparode, kad visi trys nubegantys vaikinai buvo apsirenge treningais. Iš tikruju ji parode, kad du nubegantys vaikinai buvo apsirenge treningais, o treciojo vaikino aprangos ji neprisimena (t. 10, b. l. 164-166).

Prokuroro, nukentejusiuju A. V., M. V. ir nukentejusiojo A. V. atstovo apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas netinkamai ivertino irodymus, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu, todel priimtas išteisinamasis nuosprendis yra nepagristas. Šie apeliaciniu skundu argumentai yra pagristi.

Skund˛iamame nuosprendyje teismas nurode, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas nekokybiškai. Gavus pranešima apie padaryta nusikaltima, ivykio vietos ap˛iura atlikta tik po pusantros paros laiko. Nusikaltimo ivykio vietoje buvusi liudytoja R. B. buvo apklausta tik po 4, o liudytojai K. E. ir E. S. tik po 9 menesiu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ne visi asmenys, ivykio laiku buve su O. L.. Kadangi šie asmenys nebuvo surasti, ju nepavyko apklausti ir teisiamajame posedyje. Kolegijos nuomone, šias aplinkybes teismas konstatavo pagristai, nes ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas nekokybiškai ir neoperatyviai. Byloje nustatyta, kad i ivykio vieta, kurioje buvo surastas ˇ. V., atvykes pirmasis policijos ekipa˛as netrukus išvyko palikes ivykio vieta nesaugoma ir neap˛iureta. Veliau atvyke kiti policijos pareigunai neap˛iurejo ivykio vietos ir netgi neu˛siraše toje vietoje buvusiu ir apie ivyki policijai pranešusiu asmenu duomenu. Nors teisme liudytojai R. B., K. E. ir E. S. parode, kad netoli gulincio ˇ. V. mate ant ˛oles numesta atsuktuva ar yla, taciau pareigunai iš ivykio vietos nieko nepaeme. Iš bylos matosi, kad ivykio vieta buvo palikta nesaugoma, paveluotai ap˛iureta ir nebuvo išnaudotos galimybes surasti bylai reikšmes turincius daiktus ar kitus nusikalstamos veikos pedsakus. Paveluota ivyki maciusiu liudytoju apklausa sumenkino ju galimybe apklausu metu nurodyti tikslesnes ivykio aplinkybes ar net galimybe atpa˛inti nusikaltima padariusius asmenis. Laiku nesiimta priemoniu taip pat nustatyti ir apklausti visus asmenis, buvusius 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti bare „Cinaras“ ir galimai dalyvavusius prie šio baro vykusiose muštynese. Tai, kad kai kurie liudytojai byloje pirma karta buvo apklausti praejus daug laiko po nusikaltimo ivykio, paaiškina ir ju parodymu neišsamuma bei priešingumus, kuriu iki galo nepavyko pašalinti teisminio nagrinejimo metu.

Taciau net ir konstatavus ikiteisminio tyrimo trukumus, pirmosios instancijos teismas tinkamai neivertino tu bylos duomenu, kuriais O. L. buvo grind˛iamas kaltinimas, ir tu irodymu, kurie išnagrineti teisiamajame posedyje. Nuosprendyje nurodoma, kad kaltinimas O. L. iš esmes grind˛iamas telefoninio ryšio išklotinese u˛fiksuotais duomenimis ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant O. L. kelniu rastas kraujas priklauso ˇ. V.. Taip pat liudytoju, kurie mate O. L. 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti bare „Cinaras“, parodymais. Toliau nuosprendyje teismas nurode, kad šiu liudytoju parodymai liecia tik tas aplinkybes, kurios apibudina konflikta, kilusi tarp A. O. ir asmenu grupes, kurioje buvo ir O. L.. Šie liudytojai jokiu ˇ. V. su˛alojimo aplinkybiu nenurode ir ju parodymais, teismo nuomone, kaltinimas negali buti grind˛iamas.

Iš paminetu ir kitu nuosprend˛io aprašomojoje dalyje išdestytu išvadu matosi, kad vertindamas irodymus teismas pa˛eide BPK reikalavimus. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad irodymais gali buti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai. To paties BPK straipsnio 5 d. nurodyta, kad teisejai irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Svarbi irodymu vertinimo salyga yra tai, kad turi buti vertinamas ne tik kiekvienas irodymas atskirai, bet ir ju visuma. Nusikaltimo aplinkybes ir veika padariusio asmens kalte ne visada nustatoma tik tiesioginiais irodymais. Kalte gali buti grind˛iama ir netiesioginiais irodymais, jei tais irodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai irodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra irodinejimo proceso elementai. Iš skund˛iamo nuosprend˛io matosi, kad teismas iš viso neivertino kai kuriu netiesioginiu irodymu, vertino tik irodymus atskirai, o ne ju visuma, be to, tinkamai neivertino netgi kai kuriu tiesioginiu O. L. kaltes irodymu. Pa˛eisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus teismas padare išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybiu, todel priimtas išteisinamasis nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas.

Apeliacines instancijos teismas padare išvada, kad šioje byloje reikia priimti apkaltinamaji nuosprendi. O irodymai, patvirtinantys O. L. kalte, jau buvo išdestyti. Šiu irodymu visuma patvirtina ne tik faktines ˇ. V. nu˛udymo aplinkybes, taciau ir atskleid˛ia ivykiu eiga iki nukentejusiojo su˛alojimo nusikaltimo ivykio vietoje. Irodymais nustatyti tarpiniai faktai, iš kuriu matosi, kokiomis aplinkybemis ˇ. V. 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti kartu su kitais asmenimis atvyko prie baro „Cinaras“, del ko prie šio baro ivyko muštynes ir kad šiose muštynese dalyvavo O. L., o pabeges iš šiu muštyniu vietos ˇ. V. netrukus buvo su˛alotas kitoje, nuo baro „Cinaras“ ma˛daug u˛ 1 km esancioje vietoje. Šie faktai tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, o ju visuma paaiškina ne tik nukentejusiojo buvima nusikaltimo ivykio vietoje, bet ir atskleid˛ia prieš ji fizini smurta panaudojusiu asmenu nusikalstamos veikos motyva. Šie bylos duomenys kartu su kitais irodymais patvirtina O. L. dalyvavima nusikaltimo padaryme ir jo kalte.

Liudytoju ir paties išteisintojo parodymais yra nustatyta, kad 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti O. L. tikrai buvo naktiniame bare „Cinaras“. Išteisintasis nurodo, kad jokiose muštynese nei paciame bare, nei lauke prie baro nedalyvavo, o išejes iš baro apie 5 val. ryto nuejo i savo namus Kalnupes g. Pirmuju apklausu metu aiškines, kad sugri˛o su mergina, kurios duomenis nurodyti atsisako, veliau parode, kad išejes iš baro telefonu skambino savo pa˛istamai vardu Maryte, apie kuria ˛ino tik tiek, kad ji išvykusi gyventi i u˛sieni, ir savo draugei M. B.. Butent su M. B. kartu gri˛o i savo namus ir nuejo miegoti. Šiuos O. L. parodymus visiškai paneige liudytoja M. B., parod˛iusi, kad bare „Cinaras“ kartu su O. L. buvo tik iki 24-1 val. nakties. Po to kartu su juo gri˛o i O. L. buta ir ji nuejo miegoti. Taciau O. L. ma˛daug po pusvaland˛io vienas vel išejo i bara „Cinaras“, o ji liko bute ir iš jo daugiau niekur nebuvo išejusi. M. B. teisme parode, kad O. L. iš baro vienas sugri˛o apie 3.30 val., ši laika ji nurode tik apytiksliai, tuo tarpu pats O. L. pripa˛ino, kad iš baro išejo apie 5 val. ryto. Byloje nustatyta, kad M. B. buvo išteisintojo drauge, iš jos parodymu matosi, kad ji ivykio aplinkybes bando destyti kuo palankiau O. L., todel netiketi jos parodymais, kad O. L. antra karta i bara išejo, o po to i savo tevu buta sugri˛o vienas, nera jokio pagrindo. Tokiu budu byloje irodyta, kad O. L., išskyrus trumpa laikotarpi, kol parvede i namus M. B., nuo 2004 m. gegu˛es 15 d. velaus vakaro iki 2004 m. gegu˛es 16 d. ankstaus ryto buvo bare „Cinaras“, galejo dalyvauti po vidurnakcio prie šio baro ivykusiose muštynese, o kaltinime nurodytu laiku, t. y. apie 4 val., galejo buti ir netoli Debreceno g. esanciame pesciuju take, kur buvo surastas sunkiai su˛alotas ˇ. V.. Byloje nera jokiu duomenu, kad tuo metu O. L. buvo kur nors kitur. Pa˛ymetina, kad viso bylos nagrinejimo metu savo buvima nusikaltimo ivykio vietoje kategoriškai neiges, apeliacines instancijos teisme O. L. ir pats jau neatmete galimybes, kad ta nakti buvo Pempininku pesciuju take. Jis parode, kad to neatsimena (t. 10, b. l. 169).

Šiame nuosprendyje jau buvo išdestyti 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti bare „Cinaras“ buvusiu liudytoju parodymai. Iš ju matosi, kad šiame naktiniame bare da˛niausiai lankydavosi tie patys asmenys, nuolatiniai šio baro lankytojai bent iš matymo vienas kita pa˛inojo, apklausti liudytojais šie asmenys vienas kita da˛niausiai vadino pravardemis. O. L. pravarde buvo „Korcaginas“ ir tai pripa˛ista pats išteisintasis. Taip pat nustatyta, kad bare ne tik budavo vartojami alkoholiniai gerimai, taciau iprastas dalykas buvo paciame bare kylantys konfliktai ir prie šio baro vykstancios muštynes. Ta pati išteisintojo drauge liudytoja M. B. teisme parode, kad bare „Cinaras“ muštynes vykdavo kasdien, todel kai ji veliau su˛inojo apie muštynes, kilusias 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti, tai jai nebuvo netiketa ir apie tai O. L. ji net neklausinejo. Šias aplinkybes faktiškai patvirtino ir liudytoju apklaustas tuometinis baro savininkas S. S.. Pripa˛ines, kad iš matymo pa˛inojo daugeli nuolatiniu baro lankytoju, nors ir tvirtines, kad muštyniu nebudavo baro viduje, nepaneige muštyniu atveju lauke. Jau išdestyti liudytoju parodymai patvirtina ir tai, kad tarp nuolatiniu baro „Cinaras“ lankytoju buvo kelios grupes asmenu, artimai bendravusiu tarpusavyje, o tarp šiu atskiru asmenu grupiu santykiai buvo priešiški, peraugantys i konfliktus. S. N., N. S., K. L., D. P. parodymai patvirtina, kad O. L. („Korcaginas“) bare artimiausiai bendravo su R. S. („Romiku“), A. J. („Padlyza“), R. S. („Japonu“), S. S. ir kai kuriais kitais vaikinais, kuriu asmenybiu nagrinejant šia byla nustatyti ir juos apklausti nepavyko. Nors liudytojai apklausu metu jiems pa˛istamus asmenis da˛niausiai vadino pravardemis, ju vardai ir pavardes buvo nustatyti parodymu atpa˛inti metu. Tuo metu bare padaveja dirbusi liudytoja D. P. teisme taip pat parode, kad O. L. su savo draugais bare da˛niausiai sededavo nuolatineje vietoje, vadinamoje „backoje“ . Iš matymo ji pa˛inojo ir kita baro lankytoja „Sanioka“ (A. O.). D. P. parode, kad A. O. ir A. L. bare niekada nesededavo prie vieno stalo. Ta nakti mate, kaip bare prie A. O. priejo O. L., R. S., R. S., jie del ka˛ko pradejo konfliktuoti, taciau baro savininkas išpraše juos i lauka, o kas vyko ten, ji nemate.

Šiame nuosprendyje jau išdestyti irodymai patvirtina, kad 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti, apie 3.30 val., prie to paties baro „Cinaras“ ivyko muštynes tarp dvieju jau nurodytu asmenu grupiu. O. L. ir tiksliau nenustatyti su juo buve asmenys lauke prie baro susimuše su i bara atejusiu A. O. ir jo artimais pa˛istamais I. R. bei M. M.. Irodyta, kad kartu su šiais asmenimis iš A. O. buto prie baro „Cinaras“ atvyko ir ˇ. V., kuris ta pacia nakti, apie 4 val., buvo sunkiai su˛alotas ir surastas ant pesciuju tako netoli Debreceno g. 42-ojo namo.

Byloje nustatyta, kad tuo metu ˇ. V. su savo drauge R. S. išsinuomotame bute gyveno (duomenys neskelbtini). To paties namo 39 bute gyveno A. O.. Liudytoju parodymais buvo nustatyta, kad nuo 2004 m. gegu˛es 15 d. vakaro ir gegu˛es 16 d. nakti A. O. bute kartu su paciu A. O. dar buvo jo drauge K. G. ir A. O. pa˛istami I. R., M. M., R. K., R. Z. ir M. L.. Visi gere alkoholinius gerimus, o po vidurnakcio A. O. u˛ejo pas ˇ. V. ir pasikviete ji ir R. S. pas save i svecius. Šie atejo i A. O. buta, A. O. ir kiti liudytojai parode, kad kartu su visais alkoholi vartojo ir ˇ. V., taciau tai buvo paneigta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ta diena, 5.45 val., i ligonine atve˛to ˇ. V. kraujyje buvo tik 0, 03 % etilo alkoholio. Tai reiškia, kad i ligonine jis buvo atve˛tas blaivus., o ta nakti A. O. bute alkoholio arba nevartojo iš viso, arba išgere labai ma˛a kieki. Nukentejusieji M. ir A. V. teisme parode, kad savo sunaus ˇ. V. draugus pa˛inojo, taciau A. O. nebuvo jo draugas ir jie anksciau nebendraudavo. Nukentejusieji parode, kad jie netgi itare A. O. ka˛kokiu budu prisidejus prie ju sunaus nu˛udymo, nes jiems nesuprantama, del kokiu prie˛asciu A. O. primygtinai kviete ˇ. V. pas save i svecius, o po to nakti išsivede ji i miesta. Iš sunaus drauges R. S. pasakojimu nukentejusieji su˛inojo ir apie tai, kad A. O. ˛adejo ˇ. V. sugra˛inti anksciau pamestus buto ir automobilio raktus, o ˇ. V. jau gulint ligonineje, pats atneše tuos raktus R. S.. Nukentejusysis A. V. teismui netgi pateike ˇ. V. laidotuviu nuotrauka, iš kurios matyti, kad tarp kitu sunaus draugu A. O. laidotuvese nebuvo. Nukentejusiuju itarimai del galimo A. O. dalyvavimo ˇ. V. nu˛udyme ar kitokio prisidejimo prie šio nusikaltimo padarymo nepasitvirtino, o išnagrineti irodymai patvirtino kitokias ivykiu aplinkybes. Nu˛udytojo ˇ. V. tevai apie A. O. pa˛adus padeti atgauti pamestus raktus ir apie tu raktu sugra˛inima jau po ˇ. V. su˛alojimo su˛inojo iš sunaus drauges R. S. pasakojimu. Iš BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaitytu ikiteisminio tyrimo metu duotu R. S. parodymu matosi, kad apie pamestus buto ir automobilio raktus juose tikrai pamineta. R. S. buvo parod˛iusi, kad ta nakti atejes pas juos kviesti ˇ. V. i svecius A. O. jam pasakojo, kad raktus tariamai rado ka˛koks taksistas. 2004 m. gegu˛es 16 d. ar 17 d. ˇ. V. jau gulint ligonineje, tuos raktus jai atneše ir atidave A. O. kartu su ka˛kokiu taksistu. Ji suprato, kad tas taksistas raktus buvo rades laiptines rusyje. Pats A. O. teisme parode, kad apie ˇ. V. raktus nieko negali paaiškinti, nes neprisimena, prieš pusmeti prarado atminti. Nors ˇ. V. raktu praradimo ir ju gra˛inimo R. S. aplinkybes tiksliau nebuvo nustatytos, šios aplinkybes su ivykiais 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti tiesiogiai nesusijusios. Liudytojas A. O. teisme parode, kad su ˇ. V., kaip su kaimynu, buvo pa˛istamas tik iš matymo, o daugiau bendravo su jo drauge R. S., nes su ja sportavo toje pacioje sporto saleje. Todel eidamas pas ˇ. V. jis i svecius turejo tiksla pasikviesti ne ji pati, o jo drauge R. S.. Apie tai, kad ta nakti ˇ. V. mate pirma karta, o R. S. anksciau buvo mates sporto saleje, teisme parode ir A. O. pa˛istamas liudytojas R. K.. Šios aplinkybes patvirtina nukentejusiuju parodymus apie tai, kad ˇ. V. su A. O. artimai nebendraudavo, jie nebuvo draugai, o i svecius pas A. O. buvo kvieciamas ne tik pats ˇ. V., bet ir jo drauge R. S., iš kurios parodymu matosi, kad ji bent iš matymo A. O. tikrai pa˛inojo, apklausu metu vadino ji pa˛istamu.

Apie tai, kokiomis aplinkybemis ˇ. V. iš A. O. buto nakti nuvyko prie baro „Cinaras“, nustatyta jau išdestytais liudytoju A. O., K. G., I. R., R. K., R. Z. ir M. L. parodymais. Ikiteisminio tyrimo prad˛ioje A. O. buvo parodes, kad ta nakti tik jis ir ˇ. V. dviese ejo nusipirkti cigareciu ir juos abu sumuše nepa˛istami asmenys. Velesniu apklausu metu, paaiškines, kad su˛inojes apie ˇ. V. mirti, nutare sakyti teisybe, A. O. nurode jau kitokias aplinkybes. Jo ir kitu jau išvardintu liudytoju parodymais nustatyta, kad ta nakti iš A. O. buto i bara „Cinaras“ pirmiausia išejo tik I. R. ir M. M.. Prie baro I. R. pamate, kaip nepa˛istamas vaikinas (R. S.) muša jo pa˛istama Gedimina (G. B.), pabande ji u˛stoti, taciau R. S. sumuše ji pati, prieš tai ranka u˛ kaklo ji dar bande smaugti „Padlyza“ (A. J.). Gri˛e iš baro atgal pas A. O. i jo buta I. R. ir M. M. papasakojo, kas ivyko, A. O. telefonu paskambino A. J., o po to keturiese, t. y. A. O., I. R., M. M. ir i svecius atejes ˇ. V. nuvyko i bara „Cinaras“. Kodel kviete prie baro vykti ˇ. V., A. O. negalejo paaiškinti. Jiems nuvykus prie šio baro, i vidu u˛ejo A. O., „Padlyzos“ (A. J.) bare nerado, taciau sutiko O. L.. Išejus iš baro i lauka ivyko muštynes, kuriose iš vienos puses dalyvavo O. L. ir dar keletas vaikinu, liudytojai parodo, kad tarp ju buvo R. S.. Iš atvykusiu asmenu muštynese dalyvavo A. O., I. R., o M. M. ir ˇ. V. stovejo nuošaliau. I. R. parodymus apie tai, kad buvo sumuštas bare ir tada, kai ten nuejo tik su M. M., patvirtino ir kitu liudytoju parodymai. I. R. paminetas G. B. apklaustas liudytoju parode, kad ta nakti bare susipyko su O. L. ir R. S., išejo su jais i lauka ir ten ji sumuše R. S.. Muštyniu pabaigoje i lauka buvo išejes ir A. J.. Nors G. B. parode, kad ji band˛iusio u˛stoti I. R. nemate, veliau apie tai su˛inojo iš kitu asmenu pasakojimu. Liudytojas R. S. parode, kad O. L., A. O., I. R., A. J. nepa˛ista, taciau irgi pripa˛ino, kad apie 1-2 val. nakties bare ejo i tualeta, susidure su nepa˛istamu vaikinu ir su juo ant baro laiptu susimuše, iš to vaikino dar ateme peili. Kad lauke prie baro ka˛kas sumuše G. B. ir kad ten mušesi R. S., patvirtino ir kiti liudytojais apklausti bare buve asmenys. Apie tai parode ir A. J. („Padlyza“), parodes, kad mate, kaip G. B. muše R. S.. Jis parode ir apie tai, kad po to nakti jam telefonu skambino A. O., kuris praše atiduoti skola. Taciau jis iš baro išejo ir jokiose muštynese nedalyvavo. Nors liudytojai R. S. ir A. J. ivykiu aplinkybes nurode kitaip negu A. O. ir kiti liudytojai, ju parodymai patvirtina, kad R. S. su I. R. tikrai mušesi, o I. R. su M. M. gri˛us i A. O. buta, šis skambino telefonu A. J. ir klause, del ko buvo sumuštas I. R.. Apie tai, kad ˇ. V. su A. O. ta nakti ejo i miesta pirkti cigareciu, tyrimo prad˛ioje buvo parodes ne tik A. O., bet ir liudytoja R. S.. Taciau išdestyti liudytoju parodymai patvirtina, kad pagrindine prie˛astis, del kurios A. O. bute buve asmenys nuvyko i bara „Cinaras“, buvo tikslas aiškintis santykius su I. R. sumušusiais asmenimis. Bare neradus A. J., muštynes prasidejo su ten buvusiusiu O. L. ir kitais asmenimis. ˇ. V. tikslo kam nors ir u˛ ka nors atkeršyti negalejo tureti, todel daroma išvada, kad kartu su A. O., I. R. ir M. M. jis prie baro nuvyko arba paprašytas A. O. ar kitu asmenu, arba tai padare savo iniciatyva palaikydamas kompanija.

Išteisintasis O. L. aiškina, kad ta nakti nei bare, nei lauke prie baro jokiose muštynese nedalyvavo, nesimuše ne tik su ˇ. V., bet ir su A. O. bei I. R.. Taciau tokia jo versija buvo paneigta pirmiausia liudytoju A. O. ir I. R. parodymais. A. O. parode, kad jiems, t. y. jam, I. R., M. M. ir ˇ. V. nuvykus i bara „Cinaras“ ieškoti A. J., šio nerado, taciau prie baro sutiko O. L.. Tarp ju kilo ˛odinis konfliktas, kuris peraugo i muštynes. O. L. ir jis vienas kitam sudave smugius rankomis, tuo metu ka˛kas iš u˛ nugaros sudave jam smugi metaliniu daiktu i galva, jis pargriuvo ir prarado samone. Gulinti ji ka˛kas dar sparde kojomis. Kai atgavo samone, aplink ˛moniu jau nebuvo ir jis gri˛o namo. A. O. dar parode, kad su O. L. buvo dar 2-3 vaikinai, muštyniu metu mate pro šali prabeganti I. R., o M. M. stovejo nuošaliau, prie kelio ir muštynese nedalyvavo. A. O. patvirtino ir savo ankstesnius parodymus, kad kai muše ji pati, jis girdejo ˇ. V. šaukiant „begam“ ir mate ji nubeganti, ji nusivijo ka˛kas iš O. L. kompanijos vaikinu. Kas ir kur po to sumuše ˇ. V., jis ne˛ino. Liudytojas I. R. parode, kad antra karta nuvykus i bara „Cinaras“ baro viduje R. S., nieko nepasakes, ranka sudave jam i veida, o visiems išejus i lauka O. L. spyre koja jam i peti. Šalia stovejusiam A. O. O. L. sudave smugius i galva ir i pilva. Jis (I. R.) iš tos vietos pabego, bet atsisukes mate, kad gulinti ant ˛olyno A. O. muše O. L. ir dar keli vaikinai. I. R. parode, kad dar muštyniu prad˛ioje mate, jog R. S. rankoje laike metalini strypa. Kaip ir A. O., I. R. parode, kad faktiškai muštynese dalyvavo tik jie dviese, nes M. M. ir ˇ. V. tuo metu stovejo šone, toliau nuo muštyniu vietos. ˇ. V. muštyniu metu stovejo prie iejimo i bara ir jis mate link ˇ. V. einanti aukšto ugio vaikina, veliau ji atpa˛inus paaiškejo, kad tai buvo S. S.. Jis nemate, kad ˇ. V. kas nors butu sudaves smugius, o kur ˇ. V. pabego ir kas ji sumuše, jis ne˛ino, paskutini karta ji mate stovinti netoli iejimo i bara. Kad šiose muštynese tikrai dalyvavo ne tik A. O. ir I. R., bet ir O. L. bei R. S., patvirtina ir specialistu išvados, kuriose nurodoma, kad A. O. ir I. R. buvo nustatyti kuno su˛alojimai, padaryti galimai 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti. Liudytojas R. S., nors ir neigdamas dalyvavima šiose muštynese, pats patvirtino, kad ta nakti jam buvo nubrozdinta koja, taciau ankstesniu muštyniu metu. Jau buvo nurodyta apie tai, kad O. L. taip pat buvo nustatyti veido ir piršto su˛alojimai, kurie galejo buti padaryti butent ta nakti. Nors teismo ekspertas neatmete galimybes, kad šie su˛alojimai buvo padaryti ir viena ar dvi dienas anksciau, specialisto išvada patvirtina liudytoju parodymus apie O. L. dalyvavima butent 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti vykusiose muštynese. 2005 m. bir˛elio 17 d. nutarimais prokuroras prieš A. J. bei R. S. (t. 6, b. l. 35-37) ir prieš O. L. (t 6, b. l. 51-52) ikiteismini tyrima pagal BK 284 str. 1 d. nutrauke nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo po˛ymiu. A. J., R. S. ir O. L. buvo itariami dalyvave 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti prie baro „Cinaras“ vykusiose muštynese, taciau ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d. prieš juos buvo nutrauktas padarius išvada, kad konfliktas ir muštynes kilo del asmeniniu motyvu, o nukentejusieji A. O. ir I. R. del jiems padarytu su˛alojimu pretenziju neturi. Nutarimu, kuriais buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d., pagristumas šiuo atveju nesvarstomas, taciau visuma išnagrinetu irodymu patvirtina, kad 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti muštynes prie baro „Cinaras“ vyko tokiomis aplinkybemis, apie kurias parode liudytojai A. O. ir I. R., ir kad tose muštynese tikrai dalyvavo O. L.. A. O. ir I. R. parodymais taip pat nustatyta, kad muštyniu metu buvo naudojamas metalinis strypas, I. R. toki strypa mate R. S. rankose. Apie tai, kas ir kada ta nakti sugri˛o atgal i A. O. buta, nustatyta ne tik A. O. ir I. R., bet ir liudytoju K. G., R. K., R. Z. bei M. L. parodymais, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos R. S. parodymai. Nustatyta, kad i A. O. buta pirmasis sugri˛o I. R., po to gri˛o A. O., jo galva buvo kruvina ir jis buvo nuve˛tas i ligonine. A. O. ir I. R. aiškino, kad jie ne˛ino kur yra ˇ. V., kuris ka˛kur pabego ir turetu sugri˛ti. R. S. pradejo skambinti i ligonines ir ryte su˛alota, be samones esanti ˇ. V. surado Klaipedos m. ligonines reanimacijos skyriuje.

Skund˛iamame nuosprendyje nurodoma, kad jau išvardintu liudytoju parodymai liecia tik tas aplinkybes, kurios apibudina konflikta tarp A. O. ir asmenu grupes, kurioje buvo ir O. L.. Kadangi šie liudytojai jokiu ˇ. V. su˛alojimo aplinkybiu nenurode, pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad ju parodymais kaltinimas O. L. negali buti grind˛iamas. Kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra neteisinga ir nepagrista, nes liudytoju parodymai ir rašytiniai irodymai, kuriais nustatyta ivykiu eiga 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti, taip pat ir muštyniu prie šio baro aplinkybes, nuoseklia ir logiška grandine yra sujungti su kitais irodymais, patvirtinanciais smurto prieš ˇ. V. ir jo nu˛udymo aplinkybes. Jau išdestytais ir aptartais šiame nuosprendyje irodymais buvo nustatyta, kad ˇ. V. 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti, apie 3.30 val., kartu su A. O., I. R. ir M. M. atvyko prie baro „Cinaras“. Taip pat nustatyta, kad jiems ten atvykus, lauke prie baro ivyko muštynes, kuriu metu O. L. kartu su kitais asmenimis, tarp kuriu buvo ir R. S., sumuše A. O. ir I. R.. Jau buvo aptarti ir duomenys, patvirtinantys, kad A. O. smugiai buvo suduodami ir metaliniu strypu, kuri I. R. mate R. S. rankose. Taip pat jau buvo nustatyta, kad ˇ. V. i šiu muštyniu vieta pateko atsitiktinai, nuvykes ten su A. O. ir jo draugais, kurie turejo tiksla išsiaiškinti I. R. sumušimo aplinkybes. Byloje nera jokiu duomenu, kad ˇ. V. bare „Cinaras“ buvo lankesis kada nors anksciau, visi jau išvardinti liudytojai, taip pat baro savininkas S. S. ir liudytojais apklausti nuolatiniai šio baro lankytojai parode, kad ˇ. V. nepa˛inojo ir jo nebuvo mate. Ta pati parode ir išteisintasis O. L.. Tai reiškia, kad jokiu bare buvusiu ir muštynese prie baro dalyvavusiu asmenu, išskyrus iš matymo pa˛istama A. O., ˇ. V. nepa˛inojo. Todel dalyvauti muštynese ˇ. V. neturejo jokiu asmeniniu paskatu, tokiu paskatu sumušti ˇ. V. negalejo tureti ir kiti asmenys. Liudytoju A. O. ir I. R. parodymais taip pat nustatyta, kad prie baro ˇ. V. ir nebuvo sumuštas, nes muštyniu metu stovejo nuošaliau. Abu šie liudytojai parode, kad mate ˇ. V. nubeganti, I. R. prieš tai dar mate i jo puse einanti S. S., taciau paneige, kad ir S. S. butu ˇ. V. sudaves smugius. Kad ˇ. V. prie baro „Cinaras“ nebuvo sumuštas, patvirtina ir jau išdestytos teismo medicinos specialisto išvados bei jas pateikusio eksperto D. Vitkaus parodymai. Jie patvirtina, kad kuno su˛alojimai ar bent tie su˛alojimai, kurie sunkiai sutrikde ˇ. V. sveikata ir sukele jo mirti, jam buvo padaryti ne prie baro „Cinaras“, o ˇ. V. suradimo vietoje šalia Debreceno g. esanciame pesciuju take. Visos šios aplinkybes patvirtina, kad muštyniu prie baro „Cinaras“ metu sumuštas A. O., atgaves samone, gri˛o i savo namus, I. R., kuriam O. L. ispyre i peti, ir M. M. iš muštyniu vietos pabego, o muštynese nedalyvaves ˇ. V. irgi nubego iš muštyniu vietos, taciau buvo sumuštas ir mirtinai su˛alotas ma˛daug u˛ kilometro nuo baro esancioje vietoje pesciuju take. Nukentejusiojo A. V. atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad po muštyniu prie baro O. L. kartu su savo bendrininkais nusivijo A. O. ir ˇ. V. automobiliu, o veliau surenge pasala, juos abu sumuše, o ˇ. V. mirtinai su˛alojo. Tokie apelianto teiginiai pagristi tik iš dalies. A. O. parode, kad po muštyniu prie baro sugri˛o namo, kur buvo sumuštas ˇ. V., jis ne˛ino, ir šie jo parodymai nebuvo paneigti. Jokiu kitu duomenu, kad pesciuju take kartu su ˇ. V. dar karta buvo sumuštas ir A. O., byloje taip pat nera. Liudytoju parodymais tikrai buvo nustatyta, kad ta nakti prie baro stovejo ka˛koks tamsios spalvos automobilis, liudytojas I. R. buvo parodes, kad netgi mate nuo to automobilio einancius vaikinus,kurie nešesi strypus. Liudytoja S. N. parode, kad eidama iš baro namo mate nuo baro nubegancius 5 asmenis, taciau kas jie buvo ir ar tarp tu nubeganciu asmenu buvo O. L., ji ne˛ino. Ikiteisminio tyrimo metu S. N. buvo parod˛iusi, kad mate ir prie baro vykusias muštynes, kuriu metu vienas vaikinas kita vaikina dau˛e lyg metaliniu pagaliu. Ji taip pat mate, kad prie baro priva˛iavo tamsios spalvos automobilis „VW Passat“, kuriame sedejo daug vaikinu ir i kuri isedo R. S.. Taciau teisme ši liudytoja, nors ir nepaneigusi savo ankstesniu parodymu, parode, kad paciu muštyniu ji nemate, o automobilio ir jame sedejusiu asmenu neisidemejo. Ivertinus visas šias aplinkybes, daryti išvada, kad ˇ. V. mirtinai su˛aloje asmenys pasivijo nukentejusiji automobiliu, taip pat daryti išvada, kad tuo automobiliu va˛iavo O. L., nera pakankamo pagrindo. Be to, tokia galimybe paneigia ir liudytoju R. B., K. E. ir E. S. parodymai. Šie liudytojai mate, kaip du ar trys vaikinai pesciuju take sumuše kita vaikina (ˇ. V.), taciau šie liudytojai ivykio vietoje jokio automobilio nemate. Taciau nors byloje ir nenustatyta, kad nuo baro iki pesciuju tako ˇ. V. kokie nors asmenys vijosi automobiliu, bylos aplinkybiu visuma patvirtina, kad ˇ. V. vijosi ir pesciuju take su˛alojo asmenys, dalyvave prie baro vykusiose muštynese arba bent jas stebeje ar tuo metu buve bare. Tokia išvada patvirtina dar ir ta aplinkybe, kad dalis ˇ. V. nustatytu su˛alojimu irgi galejo buti padaryti metaliniu strypu. Kolegijos nuomone, taip pat neabejotinai nustatyta, kad prieš ˇ. V. smurtas buvo pavartotas tik del to, kad jis i muštyniu prie baro vieta atvyko kartu su A. O. ir I. R..

Aptartos bylos aplinkybes atskleid˛ia ˇ. V. nu˛udymo motyva ir netgi leid˛ia apibre˛ti prieš ji smurta galejusiu pavartoti asmenu rata. Tarp tokiu asmenu yra ir muštynese prie baro dalyvaves O. L.. Tuo tarpu pati O. L. dalyvavima ˇ. V. nu˛udyme ir jo kalte patvirtina kiti, taip pat ir tiesioginiai irodymai. Jie šiame nuosprendyje irgi jau buvo išdestyti. Byloje nustatyta, kad 2004 m. gegu˛es 20 d. asmens ap˛iuros metu pas sulaikytaji O. L. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3100“. Telefoninio ryšio operatoriaus išklotinemis buvo nustatytas šiame telefone nuo 2004 m. baland˛io 25 d. iki 2004 m. gegu˛es 17 d. naudotos SIM korteles abonentinis numeris, o policijos tarnybiniais pranešimais ir Klaipedos m. VPK budetoju ˛urnalo irašais nustatyta, kad 2004 m. gegu˛es 16 d., 4.41 val., iš šio pas O. L. paimto telefono buvo skambinta pagalbos telefono numeriu 112. Šiuo telefonu paskambines neprisistates vyriškis policijai praneše, kad pesciuju take tarp Pempininku prekybos centro ir „Media“ guli ˛mogus. Buvo nustatyta, kad telefonas, kuriuo skambino šis vyriškis, tuo metu buvo prisijunges prie celes 105D, kurio veikimo ribos ir ryšio teritorija sutampa su ta vieta, kurioje buvo surastas su˛alotas ˇ. V.. Klaipedos m. VPK budetoju dalyje nurodytas telefoninis pranešimas buvo irašytas i kompaktini diska, padaryta šio telefoninio pokalbio stenograma. Ikiteisminio tyrimo metu O. L. atsisakius, taciau teisme sutikus duoti lyginamajam tyrimui savo balso pavyzd˛ius, teismas byloje paskyre fonoskopine ekspertize.Jos išvadose nurodyta, jog telefoninio pokalbio, kurio metu vyriškis policijai praneše apie pesciuju take gulinti sumušta ˛mogu, iraše, tiketina, yra u˛fiksuotas O. L. balsas. Išteisintasis O. L. parode, kad pas ji paimtas telefonas tikrai yra jo, pripa˛ino ir tai, kad kaltinime nurodytu laiku telefone naudojo SIM kortele, kurios abonentinis numeris u˛fiksuotas policijos budetoju ˛urnale. Del šiu aplinkybiu jokiu abejoniu nekyla, nes toki pati O. L. telefono numeri nurode ir liudytoja apklausta išteisintojo drauge M. B.. Daiktu pateikimo ir ap˛iuros protokolai patvirtina, kad tas pats telefono numeris buvo u˛rašytas ir M. B. u˛rašu knygeleje, joje šalia šio telefono numerio parašytas ir O. L. vardas. Pats O. L. neigia ir buves Pempininku pesciuju take, ir skambines policijai. Jis aiškina, kad ne˛ino, ar ta nakti galejo duoti kam nors kitam pasinaudoti savo telefonu, taciau negalejo paaiškinti, kaip jo telefonas galejo atsirasti celes Nr. 105D veikimo zonoje, taip pat nepaaiškino prie˛asties, kodel 2004 m. gegu˛es 17 d., t. y. kita diena po ˇ. V. su˛alojimo, pakeite savo telefono SIM kortele. Jau buvo nurodyta apie tai, jog fonoskopines ekspertizes išvada, kad irašyto telefoninio pokalbio metu policijai apie gulinti su˛alota ˇ. V. praneše O. L., yra ne kategoriška, o tik tiketina. Taciau abejoti šia ekspertizes išvada nera jokio pagrindo, nes byloje neabejotinai nustatyta, kad telefonas, iš kurio buvo skambinta Nr. 112, priklause butent O. L., jis naudojosi tuo telefonu ta nakti ir pats tai pripa˛ista. Aptarti irodymai patvirtina, kad O. L. kaltinime nurodytu laiku (jis atitinka telefoninio skambucio laika) tikrai buvo nusikaltimo ivykio vietoje, mate gulinti su˛alota ˇ. V. ir apie tai pats praneše pagalbos telefonu 112. Kiti tiesioginiai O. L. kaltes irodymai yra išteisintojo tevo ikiteisminio tyrimo pareigunams pateiktos ir teisme ap˛iuretos O. L. „His“ firmos d˛insines kelnes ir specialisto bei ekspertizes išvados. Dvi specialisto išvados patvirtina, kad ant šiu tyrimui pateiktu kelniu rastas kraujas priklause ˇ. V., be to, ant tu paciu kelniu rastas ir kraujas, kuris priklauso paciam O. L.. Kad ant d˛insiniu kelniu rastas kraujas yra O. L., patvirtina ir DNR tyrimo ekspertizes išvada. Visos šios specialisto ir ekspertizes išvados yra kategoriškos. Teisme O. L. parode, kad ap˛iuretos kelnes yra ne jo, jis pripa˛ino turejes „His“ d˛insines kelnes, taciau jos buvo šviesesnes. Be to, tos kelnes buvo paimtos jo bute jam paciam nedalyvaujant. Iš skund˛iamo nuosprend˛io matosi, kad šiuos išteisintojo argumentus atmete pats pirmosios instancijos teismas. Nuosprendyje nurodyta, kad pareigunai O. L. d˛insines kelnes, padetas buto koridoriuje ant spinteles, paeme dalyvaujant išteisintojo tevui A. L., kuris parode, kad sunus savo drabu˛ius laike butent ant tos spinteles. Teismas padare išvada, kad O. L. kelnes buvo paimtos nepa˛eid˛iant BPK 144, 145 str. reikalavimu. Taciau teisme O. L., nesutikdamas, kad nurodytos kelnes priklauso jam, išdeste ir kitus argumentus. Jis nurode, kad d˛insines kelnes pamate tik teisme ir kad tos kelnes bute buvo paimtos ne tik jam paciam nedalyvaujant, bet ir nesankcionuotos kratos metu. Taip pat nurode, kad ši irodyma galejo suklastoti ikiteisminio tyrimo pareigunai, o ant kelniu rastas jo kraujas galejo buti paimtas areštineje, kurioje ji buvo sumuše kiti suimtieji, verte ji prisipa˛inti kaltu dalyvavus ˇ. V. nu˛udyme. Visus šiuos išteisintojo argumentus kolegija atmeta.

BPK 20 str. 4 d. nurodyta, kad irodymais gali buti tik teisetais budais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todel spresdamas, ar išnagrinetus duomenis pripa˛inti irodymais, teismas turi patikrinti, ar ju gavimo budas neprieštarauja istatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus 2007 m. bir˛elio 28 d. BPK normu, reglamentuojanciu irodinejima, taikymo teismu praktikoje ap˛valgos (LAT biuletenis „Teismu praktika Nr. 27) 3.6.2.2 punkte pa˛ymeta, jog nustacius, kad renkant duomenis buvo pa˛eista ju gavimo tvarka, butina ivertinti, ar nustatytos tvarkos pa˛eidimai turejo itakos gautu duomenu patikimumui ir ar del šiu pa˛eidimu buvo suvar˛ytos istatymu garantuotos kaltinamojo teises. Irodymais nepripa˛istami duomenys, kuriu gavimo tvarkos pa˛eidimai kelia abejoniu duomenu patikimumu ir šiu abejoniu nera galimybes pašalinti atliekant kitus BPK veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmes suvar˛ytos istatymu garantuotos kaltinamojo teises. BPK 369 str. 3 d. yra nurodyta, kad esminiais šio Kodekso pa˛eidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimu pa˛eidimai, del kuriu buvo suvar˛ytos istatymu garantuotos kaltinamojo teises ar kurie sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi ar nutarti. Toje pacioje Lietuvos Aukšciausiojo Teismo ap˛valgoje taip pat pa˛ymeta, jog nustatytos duomenu gavimo (rinkimo) tvarkos pa˛eidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali buti irodymais. Nustacius, kad renkant duomenis buvo pa˛eista ju gavimo tvarka, butina ivertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pa˛eidimai turejo itakos gautu duomenu patikimumui ir 2) ar del šiu pa˛eidimu buvo suvar˛ytos istatymu garantuotos kaltinamojo teises. Tuo atveju, kai nustatoma, kad duomenu rinkimo (gavimo) tvarkos pa˛eidimai neturejo itakos gautu duomenu patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmes suvar˛ytos istatymu garantuotos kaltinamojo teises, duomenys pripa˛istami irodymais. „His“ d˛insiniu kelniu gavimo aplinkybes šiame nuosprendyje jau buvo smulkiai išdestytos. Iš bylos matosi, kad O. L. bunant areštineje, 2004 m. gegu˛es 20 d. jo tevu bute, kuriame gyveno ir pats išteisintasis, buvo padaryta krata. Nutarime daryti krata nurodyta, kad šiame bute gali buti metaliniai strypai ar kiti daiktai, skirti nusikalstamai veikai daryti, taip pat ivairus u˛rašai su adresais ir telefonu numeriais. Šios kratos metu, dalyvaujant išteisintojo tevui A. L., bute buvo rasti ir paimti du revolveriai. 2004 m. gegu˛es 22 d. buvo gautas ikiteisminio tyrimo teisejo patvirtinimas del kratos darymo teisetumo. 2004 m. gegu˛es 22 d. daiktu pateikimo protokole nurodyta, kad itariamojo O. L. tevas A. L. savo iniciatyva pateike pilkai-melsvos spalvos vyriškas d˛insines kelnes „His“, kuriu priekineje puseje matyti rusvos spalvos, panašios i kraujo demes. Protokole pa˛ymeta, jog A. L. nurode, kad šios d˛insines kelnes priklauso jo sunui O. L.. Protokolas patvirtintas tyreju ir kelnes pateikusio A. L. parašais. Iš bylos matosi, kad nurodytas d˛insines kelnes išteisintojo tevas ne pats atneše i policija, o jos buvo paimtos tame paciame bute (duomenys neskelbtini), todel kyla klausimas, ar jos galejo buti paimtos surašant daiktu pateikimo protokola, ar tai galejo padaryta tik darant krata arba poemi, kurie galejo buti daromi tik motyvuota ikiteisminio tyrimo teisejo nutartimi arba neatideliotinais atvejais per tris dienas gaunant ikiteisminio tyrimo teisejo patvirtinima del padarytos kratos ar poemio teisetumo, kaip tai numatyta BPK 145 str. 3 d. ir 147 str. 1 d. Krata ir poemis yra BPK XII skyriuje numatytos procesines prievartos priemones, tuo tarpu daiktu pateikimas yra numatytas BPK 98 str. ir šis straipsnis yra kitame BPK skyriuje „Daiktai ir dokumentai“. BPK 98 str. nurodyta, kad itariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal istatyma, gynejas, nukentejusysis, civilinis ieškovas, ju atstovai, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti. Šiame BPK straipsnyje nenurodyta, kad savo iniciatyva daiktai ar dokumentai gali buti pateikiami tik ikiteisminio tyrimo istaigos ar teismo patalpoje, todel ju pateikimas kitose vietose, taip pat ir daikta pateikiancio asmens bute, yra galimas. BPK 98 str. esme yra ta, kad savo iniciatyva pateikti daikta ar dokumenta yra proceso dalyvio ar kito fizinio ar juridinio asmens teise. Tuo tarpu krata ir poemis yra procesines prievartos priemones, kurias taikant pareigunai nutartyje ar nutarime nurodytus daiktus pareikalauja atiduoti, o jeigu tai padaryti atsisakoma, turi teise tuos daiktus paimti atliekant BKP 149 str. numatytus veiksmus. Aiškinantis, kaip išteisintojo bute buvo paimtos d˛insines kelnes, apeliacines instancijos teismo posedyje buvo apklausti išteisintojo tevas A. L., sesuo A. G., taip pat daiktu pateikimo protokola surašiusi tyreja D. S., kiti dalyvave tyrejai A. I., A. L. ir jiems vadovaves vyr. tyrejas J. D.. Visu šiu liudytoju parodymai jau buvo išdestyti. A. L. parode, kad pareigunams atvykus antra karta, jis mane, kad bute vel daroma krata, tam jis neprieštaravo, nurode, kad pareigunai vel vaikšciojo po buta ir d˛insines kelnes paeme patys. Išteisintojo sesuo A. G. parode, kad ta diena buvo bute savo kambaryje. I ji buvo u˛ejes pareigunas, bet nieko nepaeme, iš kur buvo paimtos d˛insines kelnes, ji nemate. Tuo tarpu visi policijos pareigunai parode apie tai, kad darant krata jokiu kelniu nebuvo ieškoma. Tik po dvieju dienu buvo gauta operatyvine informacija, kad nusikaltimo padarymo metu itariamasis O. L. galejo buti apsirenges d˛insinemis kelnemis ir kad tas kelnes gali buti bandoma sunaikinti. Tada jie vel nuvyko i ta pati buta, duris atidare O. L. tevas, jie jam prisistate, paklause, ar galima u˛eiti ir paklause, ar A. L. gali parodyti savo sunaus d˛insines kelnes. A. L. sutiko, paeme koridoriuje padetas kelnes ir pats jas pateike jiems. Buvo surašytas daiktu pateikimo protokolas, ji surašiusi tyreja D. S. parode, kad A. L. suprato lietuviškai ir vertejo nereikalavo. Liudytojais apklausti pareigunai parode, kad po buta nevaikšciojo ir patys kelniu neieškojo, jie tvirtina, kad sunaus d˛insus A. L. jiems pateike savo iniciatyva, kitu atveju jie butu vel bute dare krata. Ivertinus išdestytus parodymus, kolegija daro išvada, kad paimant d˛insines kelnes pareigunai BPK reikalavimu nepa˛eide. Liudytojo A. L. parodymai prieštaringi. Apeliacines instancijos teisme jis parode, kad pareigunai vaikšciojo po buta ir iš kur paeme d˛insines kelnes, jis nemate, taciau ir šios apklausos metu pripa˛ino, kad tos kelnes galejo buti padetos ant spinteles koridoriuje. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme A. L. aiškiai parode, kad d˛insai buvo paimti butent nuo koridoriuje stovincios spinteles. Pareigunams paklausus, kieno tos d˛insines kelnes, jis atsake, kad, matomai, jo sunaus. Taip pat parode, kad pareigunai jo akivaizdoje tas kelnes dar buvo išskleide ir tarpusavyje kalbejo, kad ant tu kelniu yra deme. Paklaustas, kodel apeliacines instancijos teismo posedyje iš dalies pakeite parodymus ir kurie jo parodymai yra teisingi, A. L. tai nurodyti atsisake. Kolegijos nuomone, nera pagrindo netiketi ir policijos pareigunu parodymais apie tai, kad antra karta jie po buta nevaikšciojo, buvo u˛eje tik i buto koridoriu ir pats A. L. jiems padave kelnes, kurios buvo padetos ant koridoriuje buvusios spinteles. Pirma karta tik apeliacines instancijos teismo posedyje apklaustos liudytojos A. G. parodymus apie tai, kad ta diena jai bunant bute, pareigunas buvo u˛ejes i jos kambari, kolegija atmeta. A. G. nurodyto tyrimo veiksmo metu buvo tik 13 metu, ji, kaip ir išteisintojo tevas, suinteresuota duoti tik O. L. palankius parodymus, be to, kyla dideliu abejoniu, ar ji tuo metu iš viso buvo bute. Liudytojas A. L. pirmosios instancijos teisme pats parode, kad dukra namuose kartu su juo buvo kratos metu 2004 m. gegu˛es 20 d., o d˛insiniu kelniu paemimo metu bute jis buvo vienas. A. L. aiškinimus, kad jis nemoka lietuviu kalbos ir nesuprato, kas protokole parašyta, kolegija irgi atmeta. Pirmiausia, daiktu pateikimo protokolas pasirašytas paties A. L.. Be to, A. L. teisme pats pripa˛ino, kad lietuviu kalba moka netgi šiek tiek rašyti. Tai patvirtina ir prie bylos prideti prokuroro pateikti dokumentai su A. L. ranka lietuviu kalba padarytais irašais. Iš A. L. parodymu, nepaisant juose esanciu prieštaravimu, matosi, kad pareigunu prašymui atiduoti sunaus kelnes jis neprieštaravo ir kad tos kelnes tikrai buvo paimtos nuo koridoriuje esancios spinteles. Kolegijos nuomone, net ir darant prielaida, kad tas kelnes nuo spinteles paeme ir pateike ne pats A. L., o jam sutinkant, tai padare policijos pareigunai, tai vis tiek butu daikto pateikimas, nes paimant ši daikta jokiu veiksmu, suvar˛anciu A. L. teises ir leid˛ianciu teigti apie nesankcionuotos kratos daryma, pareigunai iš tikruju neatliko. Todel darytina išvada, kad d˛insines kelnes, BPK 98 str. nustatyta tvarka surašant daiktu pateikimo protokola, buvo paimtos nepa˛eid˛iant BPK reikalavimu. Taciau net ir darant prielaida, kad tos kelnes buvo paimtos pa˛eid˛iant duomenu gavimo tvarka, šis pa˛eidimas, kolegijos nuomone, negali buti kliutimi paimtas d˛insines kelnes pripa˛inti irodymu. Tokia išvada daroma ivertinant pa˛eidima pagal du jau anksciau nurodytus teismineje praktikoje itvirtintus kriterijus. D˛insiniu kelniu paemimo metu O. L. buvo sulaikytas, jo namuose nebuvo, kelnes paimtos dalyvaujant jo tevui, todel jokios paties išteisintojo O. L. istatymu garantuotos teises nebuvo atimtos ir suvar˛ytos. Tuo tarpu del gautu duomenu (daikto) patikimumo šiuo atveju jokiu abejoniu nera. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu dar ir nebuvo surašytas paimtu kelniu ap˛iuros protokolas, o kelnes iš karto buvo išsiustos specialistu tyrimui. Taciau šis procesinis pa˛eidimas irgi nera esminis, nes iš daiktu pateikimo protokolo matosi, kad jame kelnes išsamiai aprašytos, protokole nurodyta ne tik pilkai-melsva d˛insu spalva, firmos pavadinimas, taciau pa˛ymeta ir apie ant šiu kelniu matomas panašias i kraujo demes. Be to, šios kelnes ap˛iuretos abieju instanciju teismu teismo posed˛iuose. Išteisintojo O. L. aiškinimai, kad ap˛iuretos teisme kelnes yra ne jo, atmetami. Ši O. L. versija paneigta pirmiausia tuo, kad kelnes buvo paimtos bute, kuriame jis gyveno, ir del to jokiu abejoniu nekyla. Kad iš šio buto paimtos kelnes priklauso išteisintajam, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir O. L. tevas. Išteisintasis nurodo, kad jo turetos irgi „His“ firmos d˛insines kelnes buvo šviesiai melynos spalvos, taciau ikiteisminio tyrimo metu jis pats buvo parodes, kad jo turimos „His“ firmos d˛insines kelnes buvo butent pilkai-melsvos spalvos. Pa˛ymetina, kad tos pacios apklausos metu (t. 4, b. l. 159-160) O. L. buvo parodes ir apie tai, kad tas d˛insines kelnes jis laikydavo padejes ant buto koridoriuje stovincios spinteles. Teisme O. L. taip pat parode, kad jo nešiojami d˛insai yra ma˛daug 32x32 dyd˛io, kaltinime nurodytu laiku jis nebuvo lieknesnis negu dabar. Apeliacines instancijos teismo posedyje dar karta ap˛iurejus prie bylos pridetus „His“ firmos d˛insus, rastas gamyklinis u˛rašas apie tai, kad kelnes yra 32x36 dyd˛io. Taciau ap˛iuros metu nustatyta, kad kelniu ilgis buvo trumpintas, ju apacioje matosi kitokios spalvos siules. Išteisintojo aiškinimas, kad d˛insines kelnes, kaip irodyma, galejo suklastoti ikiteisminio tyrimo pareigunai, kolegija taip pat atmeta. Itarti, kad pareigunai galejo klastoti irodymus, kolegija neturi jokio pagrindo, be to, išteisintasis nenurode ir jokiu tokias jo speliones pagrind˛ianciu argumentu. Jis nurode, kad jo kraujas galejo buti paimtas areštineje, kai po sulaikymo jis buvo sumuštas kitu suimtuju asmenu. Taciau itarti, kad pareigunai areštineje paeme sumušto O. L. kraujo ir ji specialiai u˛lašino ant d˛insiniu kelniu, teismas neturi jokio pagrindo. Be to, pats išteisintasis parodo, kad dar iki 2004 m. gegu˛es 16 d. ivykiu buvo ka˛kieno sumuštas, buvo isipjoves piršta, o jo tevas liudytojas A. L. parode, jog sunus jam pasakojo, kad dar anksciau ji ka˛kas buvo sumušes Juodkranteje ir kraujas ant d˛insu galejo patekti tokiu budu. Bet kuriuo atveju O. L. kraujo suradimas ant d˛insiniu kelniu šiuo atveju patvirtina fakta, kad šios kelnes yra butent O. L., o tai nustatyta ir kitais jau aptartais irodymais. Išteisintasis visu apklausu metu parode, kad 2004 m. gegu˛es 16 d. nakti bare „Cinaras“ buvo apsirenges ne d˛insinemis, o melynos spalvos sportinemis kelnemis, taciau tokia jo versija kolegija irgi atmeta. Iš šiame nuosprendyje jau išdestytu liudytoju parodymu matosi, kad nors ta nakti bare „Cinaras“ O. L. mate daug ˛moniu, beveik visi jie parode, kad O. L. rubu, kuriais jis buvo apsirenges, jie neisidemejo ir neprisimena. Teisme apie tai, kad O. L. buvo apsirenges ne d˛insais, o sportinemis kelnemis, parode butent O. L. sumuštas liudytojas I. R.. Taciau ikiteisminio tyrimo metu ir I. R. buvo parodes, kad O. L. („Korcagino“) aprangos neprisimena. Teisme perskaicius šiuos ankstesnius parodymus, I. R. pripa˛ino, kad ikiteisminio tyrimo metu ivykio aplinkybes prisimine geriau. Pa˛ymetina dar ir tai, kad I. R. teisme nurode, jog O. L. ta nakti buvo apsirenges juodos spalvos sportiniu kostiumu, tuo tarpu pats O. L. aiškina, kad jo sportines kelnes buvo melynos. Apie tai, kad nakti O. L. vilkejo sportiniu kostiumu, parode jo drauge liudytoja M. B., taciau ji parodymus irgi keite. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. buvo parod˛iusi, kad sportiniu kostiumu O. L. tikrai buvo apsirenges iki ju sugri˛imo i namus iš karto po vidurnakcio. O kaip O. L. buvo apsirenges ta pacia nakti vel išejes i bara „Cinaras“ vienas, ji nemate. Kolegijos nuomone, aiškiausiai šias aplinkybes nurode liudytoja N. S.. Teisme ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad ta nakti ji mate O. L. bare „Cinaras“ ir prisimena, kad O. L. buvo apsirenges striuke ir pilkai-melsvos spalvos d˛insinemis kelnemis. N. S. parode, kad O. L. pa˛inojo ne tik iš matymo, bet ir su juo bendraudavo asmeniškai, todel netiketi jos parodymais apie tai, kaip išteisintasis ta nakti buvo apsirenges, nera pagrindo. Nepaisant to, kad liudytoju parodymai apie O. L. apranga arba neinformatyvus, arba prieštaringi, kolegija remiasi specialisto išvada apie tai, kad ant tu paciu jau nurodytu „His“ d˛insiniu kelniu buvo surastas nu˛udytojo ˇ. V. kraujas. Šis kraujas ant išteisintojo kelniu galejo patekti tik kaltinime nurodytu laiku, todel akivaizdu, kad ta nakti O. L. buvo apsirenges butent prie bylos pridetas d˛insines kelnes. Ivertinusi visas aptartas aplinkybes, kolegija šias d˛insines kelnes pripa˛ista irodymu, patvirtinanciu O. L. kalte. Kategoriška specialisto išvada, kad ant O. L. kelniu rastas kraujas priklauso ˇ. V., ne tik patvirtina, kad išteisintasis ta nakti buvo apsirenges šiomis kelnemis, bet ir irodo, kad išteisintasis buvo su ˇ. V. artimame kontakte ir vartojo prieš ji fizini smurta. Tokia išvada daroma ivertinus ne tik nurodyta specialisto išvada, bet ir visuma kitu irodymu.

Iš to, ka parode nurodyti liudytojai, matosi, kad ju parodymuose jokiu esminiu prieštaravimu nera. Kiekvienas iš ju parode apie tai, ka mate ir ka prisimena. K. E. ir E. S., nors ir nurode, kad mate tik du nubegancius vaikinus, pripa˛ino, kad ju galejo buti ir trys, kaip nurode R. B.. Šiu liudytoju girtumas paaiškina ir tai, kad jie mate tik nubegancius vaikinus, o nepastebejo priekyje prieš tai vykusiu muštyniu. R. B. parode, kad ji apsvaigusi nuo alkoholio nesijaute, jos parodymai išsamiausi ir tiksliausi, todel kolegija remiasi butent jos parodymais, tuo tarpu K. E. ir E. S. parodymai iš esmes tik papildo R. B. parodymus. Pa˛ymetina, kad liudytojas K. E., ikiteisminio tyrimo metu iš vaizdo irašo atpa˛ines O. L. kaip labai panašu asmeni i ta, kuri mate nubeganti ivykio vietoje, rankoje turejusi strypa ir jiems pasakiusi „jus nieko nematet, negirdejot“, dar atpa˛inimo metu nurode, jog kategoriškai teigti, kad O. L. yra tas jo matytas vaikinas, jis negali. Ta pati K. E. parode ir teisme, todel pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. E. parodymai nevienodi ir prieštaringi, yra nepagrista.

Vertinant liudytoju R. B., K. E. ir E. S. parodymu irodomaja reikšme, pirmiaiusia pa˛ymetina, kad ju visu parodymai patvirtina kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta ir apytiksli laika. Visi šie liudytojai parode, kad, išskyrus gulinti ir nubegusius vaikinus, jie pesciuju take daugiau nemate jokiu ˛moniu ir automobiliu, kraujo demes mate tik toje vietoje, kur gulejo ju surastas su˛alotas vaikinas. K. E. ir E. S. mate nubegancius ne ma˛iau kaip du vaikinus, o R. B. mate tris ir jos parodymai šioje dalyje del jau aptartu aplinkybiu yra patikimiausi. R. B. ir K. E. parode, jog mate, kad vienas nubegantis vaikinas rankoje laike metalini strypa arba girdejo krentancio metalinio daikto garsa. Visi trys liudytojai neatmete galimybes, kad bent vienas iš matytu vaikinu galejo muveti ne sportines, o kitokias kelnes. Liudytojos R. B. parodymai patvirtina dar ir kitas svarbias aplinkybes. Ji parode, kad mate, kaip pesciuju take mušesi keturi vaikinai, nors nemate, kad muštyniu metu butu naudojami kokie nors irankiai, taciau mate, kad visi stumdesi ir spardesi kojomis. Ji suprato, kad trys vaikinai, kurie po to nubego, sumuše ketvirtaji, kuris liko guleti ant tako. Šie R. B. parodymai patvirtina, kad prieš ˇ. V. fizini smurta vartojo visi trys liudytojos matyti asmenys. Nors liudytojas K. E. buvo apsvaiges nuo alkoholio ir nemate paciu muštyniu, kolegijos nuomone, irodymu yra pagrindas pripa˛inti ir parodymo atpa˛inti iš vaizdo irašo protokola (t. 3, b. l. 120-121), iš kurio matosi, kad isidemejes iš artimo atstumo, K. E. O. L., nors ir ne kategoriškai, taciau atpa˛ino kaip labai panašu i vaikina, matyta ivykio vietoje, rankoje laikiusi metalini strypa ir nubegant jiems pasakiusi „jus nieko nematet, negirdejot“. Be abejo, šis irodymas, vertinant atskirai, O. L. kaltes nepatvirtina, taciau jis papildo ir patvirtina kitus O. L. apkaltinancius irodymus. Atkreiptinas demesys dar ir i tai, kad teisme liudytoja R. B. patvirtino perskaitytus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tuomet ji parode, kad vienas iš nubeganciu, ˛emesnio ugio ir apvalaus veido vaikinas jiems pasake tokius ˛od˛ius: „ten miega bachuras, tegu miega, jus musu nematet“. Tuo tarpu iš O. L. irašyto pokalbio telefonu su policija stenogramos matosi, kad pranešdamas apie pesciuju take gulinti sumušta vaikina, O. L. irgi vartojo panašius ˛od˛ius, pranešdamas, kad „miega nukraujuotas ˛mogus labai, jaunuolis toksai“. Pa˛ymetina dar ir tai, kad nors ir nekategoriškai, taciau parodymo atpa˛inti metu liudytojas K. E. O. L. atpa˛ino pagal veido bruo˛us, šukuosena, plauku spalva ir kuno sudejima.

Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti grind˛iamas prielaidomis, o teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika ir kitas svarbias aplinkybes. Tuo tarpu teismas abejoniu del O. L. kaltes negali pašalinti. Specialistu išvados patvirtina, kad daugybiniai su˛alojimai ˇ. V. padaryti ne vieno, o keliu asmenu, nukentejusysis buvo su˛alotas keliais ˛alojimo irankiais, kurie nebuvo surasti. Tuo tarpu specialisto išvada Nr. KM7/04(03) leid˛ia manyti, kad mirtina su˛alojima padare vienas iš ˇ. V. u˛puolusiu asmenu. Byloje nera irodymu, patvirtinanciu, kokie asmenys ir kokius su˛alojimus padare nukentejusiajam, o kaltinime O. L. inkriminuojami visi padaryti su˛alojimai nurodant, kad jis juos padare su nenustatytu asmeniu. BPK 219 str. 3 d. ir 305 str. 1 d. reikalauja kaltinamajame akte ir nuosprend˛io aprašomojoje dalyje išdestyti irodytomis pripa˛intas nusikalstamos veikos aplinkybes. Tuo tarpu irodymu, kad su˛alojimus ˇ. V. padare butent O. L., byloje nera.

Kolegija atmeta ir šiuos teismo argumentus. Apkaltinamasis nuosprendis iš tikruju negali buti grind˛iamas prielaidomis, taciau abejones aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta ju pašalinti. Pirmosios instancijos teismas, turedamas galimybe, tu abejoniu nepašalino, neivertino išnagrinetu irodymu visumos, padare bylos aplinkybiu neatitinkancias išvadas ir O. L. išteisino nepagristai.

Kolegija daro išvada, kad išnagrinetu irodymu visuma patvirtina O. L. dalyvavima ˇ. V. nu˛udyme ir jo kalte. Šie irodymai jau buvo išdestyti ir aptarti. Jau buvo nurodyta, kad A. O., I. R. ir kitu A. O. bute bei bare „Cinaras“ buvusiu asmenu liudytoju parodymais buvo nustatytos ˇ. V. atvykimo prie baro „Cinaras“, ten ivykusiu muštyniu aplinkybes, taip pat irodytas O. L. dalyvavimas tose muštynese. Taip pat irodyta, kad muštynese nedalyvavusi ir nuo baro link Pempininku pesciuju tako nubegusi ˇ. V. nusivijo su O. L. muštynese dalyvave arba kiti bare „Cinaras“ lankydavesi asmenys. Apie tai, ar tai buvo asmenys, kurie šioje byloje apklausti liudytojais, ar kurie tik buvo pamineti liudytoju parodymuose, šiuo metu galima tik spelioti, todel nenustatytu ˇ. V. nu˛udyme dalyvavusiu asmenu at˛vilgiu ikiteisminis tyrimas pagristai buvo atskirtas. Taciau yra pagrindas padaryti išvada, kad nuo baro „Cinaras“ pabegusi ˇ. V. nusivije asmenys ji sumuše ir mirtinai su˛alojo tik todel, kad nukentejusysis prie baro „Cinaras“ buvo atvykes kartu su muštynese dalyvavusiais A. O. ir I. R.. Byloje taip pat negincijamai irodyta, kad tarp ˇ. V. nusivijusiu asmenu tikrai buvo ir O. L.. Irodymai, patvirtinantys jo telefonini pranešima policijai apie ant pesciuju tako gulinti su˛alota nukentejusiji, fonoskopines ekspertizes išvada, telefoninio ryšio operatoriaus pateikti duomenys apie O. L. pokalbius telefonu ir jo telefono veikima konkrecios celes zonoje irodo, kad O. L. tikrai buvo pesciuju tako vietoje, kurioje buvo su˛alotas ˇ. V., ir kad jis toje vietoje buvo butent fizinio smurto panaudojimo prieš nukentejusiji laiku. Išteisintojo tevo pateiktos tyrimui išteisintojo d˛insines kelnes ir specialistu bei ekspertizes išvados apie ant šiu kelniu surastas ir ˇ. V., ir paties O. L. kraujo demes, ju patekimo ant išteisintojo kelniu mechanizma u˛tyškant ir apie kraujo demiu vieta patvirtina, kad O. L. ne tik buvo nusikaltimo ivykio vietoje tuo metu, kai ˇ. V. buvo sumuštas, bet ir pats pavartojo prieš nukentejusiji fizini smurta. Liudytoju R. B., K. E. ir E. S. parodymais nustatyta, kad pesciuju take ˇ. V. sumuše, paliko ji sunkiai su˛alota gulinti ir iš nusikaltimo vietos pabego trys jauno am˛iaus vaikinai. Tu paciu liudytoju parodymai patvirtina, kad jokie kiti asmenys mirtinai su˛aloti ˇ. V. negalejo, nes liudytojai toje vietoje nemate nei kitu ˛moniu, nei automobiliu. Nukentejusysis V. V. apeliacines instancijos teismo posedyje parode, kad praejus kelioms dienoms po brolio ˇ. V. su˛alojimo detaliai ap˛iurejo Pempininku pesciuju taka, kai kuriose vietose mate šalia tako suguldyta ˛ole ir netgi smulkius panašius i kraujo taškelius. Kolegijos nuomone, šie nukentejusiojo parodymai nepaneigia ir nevercia abejoti kitais irodymais, kad prieš tai niekieno nesumuštas ˇ. V. buvo u˛pultas ir mirtinai su˛alotas butent toje vietoje, kur ji surado pesciuju taku eje liudytojai. Tai patvirtina liudytoju R. B., K. E. ir E. S., taip pat i ivykio vieta atvykusiu policijos pareigunu G. D. ir A. K. parodymai, kuriais nustatyta, kad kraujo demes jie mate tik toje vietoje, kur buvo surastas gulintis su˛alotas ˇ. V.. Ta pati patvirtina ir ivykio vietos ap˛iuros protokolas. Teismo medicinos specialisto išvados ir eksperto D. Vitkaus paaiškinimai patvirtina, kad nukentejusiajam su˛alojimai buvo padaryti 2004 m. gegu˛es 16 d., paryciui. Po pagrindiniu su˛alojimu galvoje nukentejusysis negalejo begti, priešintis ir atlikti kitokius veiksmus. Teisme ekspertas nurode, kad galimybe, jog ˇ. V. galejo buti su˛alotas kitoje vietoje, yra tik teorine. Tai reiškia, kad ˇ. V. visi su˛alojimai buvo padaryti toje vietoje, kurioje jis surastas gulintis ant pesciuju tako. Specialistu išvados patvirtina, kad ˇ. V. mire nuo galvos sumušimo su daugybiniu galvos kaukoles skliauto bei pamato kaulu lu˛imu ir galvos smegenu sumušimu. Nu˛udytojo kune nustatytos daugybines muštines ir durtines ˛aizdos, kuriu did˛ioji dalis galejo buti padaryta keliais irankiais, kuriais galejo buti gele˛inis buka, galimai suapvalinta briauna turintis irankis, išgalastas virbalas bei turincio atsuktuvo ar siauro kalto tipo irankis. Nusikaltimo irankiai tiriant šia byla nebuvo surasti, taciau tai nereiškia, kad jie nebuvo panaudoti sumušant ir su˛alojant ˇ. V. nusikaltimo ivykio vietoje. Liudytoju R. B. ir K. E. parodymai patvirtina, kad vienas iš matytu ˇ. V. mušanciu vaikinu iš ivykio vietos pabego rankoje laikydamas metalini strypa. Atkreiptinas demesys i tai, kad toks strypas ta pacia nakti jau buvo panaudotas muštynese prie baro „Cinaras“, kuriu metu buvo sumušti A. O. ir I. R..

Kad tarp liudytoju R. B., K. E. ir E. S. matytu ˇ. V. sumušusiu triju vaikinu tikrai buvo ir O. L., patvirtina ne tik specialistu ir ekspertizes išvados apie ant O. L. kelniu rasta ˇ. V. krauja, irodymai, patvirtinantys išteisintojo buvima ivykio vietoje ˇ. V. su˛alojimo metu, bet ir kiti jau aptarti tiesioginiai ir netiesioginiai irodymai. Liudytoju R. B., K. E. ir E. S. parodymai, taip pat parodymo atpa˛inti protokolas, iš kurio matosi, kad K. E., nors ir nekategoriškai, taciau atpa˛ino O. L., irgi papildo jo kalte patvirtinanciu irodymu viseta. Irodyta ir tai, kad O. L. nebuvo pasyvus muštyniu dalyvis, jo vaidmuo nebuvo antraeilis, nes jis taip pat panaudojo prieš nukentejusiji fizini smurta. Tai patvirtina ne tik specialisto išvada apie ˇ. V. kraujo patekimo ant O. L. kelniu mechanizma, taciau ir liudytojos R. B. parodymai. Ši liudytoja parode, kad ne vienas iš matytu ˇ. V. mušusiu vaikinu nebuvo pasyvus, jie visi dalyvavo muštynese, nukentejusiji stumde ir sparde. Parodymo atpa˛inti metu liudytojas K. E., nors ir nekategoriškai, taciau atpa˛ino O. L. kaip labai panašu i vaikina, kuris iš nusikaltimo vietos pabego rankoje laikydamas metalini strypa.

Byla nagrinejant apeliacine tvarka prokuroras teismui pateike prašyma pakeisti kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (t. 9, b. l. 238-239). Prokuroras praše kaltinime papildomai nurodyti, kad 2004 m. gegu˛es 16 d., apie 3 val., A. O. telefonu susisiekus su O. L. del susitikimo prie baro „Cinaras“, apie 3 val. 30 min., A. O., I. R., M. M. ir ˇ. V. prie baro „Cinaras“ atejo išsiaiškinti tarp I. R. ir grupes vaikinu, tarp kuriu buvo ir O. L., ivykusio konflikto prie˛asciu. Prie baro „Cinaras“ tarp A. O., M. M., I. R. iš vienos puses ir O. L. ir su juo buvusiu nenustatytu asmenu iš kitos puses, ivyko konfliktas, kurio metu O. L. ir su juo buve nenustatyti asmenys naudojo smurta A. O., M. M. ir I. R. at˛vilgiu. ˇ. V. i konflikta nesikišo, o stovejo atokiau nuo konfliktuojanciu asmenu. ˇ. V. pradejus begti, O. L. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ji nusivijo. Toliau prokuroro prašyme destomos tos pacios kaltinamajame akte aprašytos nusikalstamos veikos aplinkybes, papildomai nurodant, kad ˇ. V. buvo sumuštas del ma˛areikšmes dingsties, t. y. del to, kad buvo atvykes prie baro „Cinaras“ ir stebejo ten vykusi konflikta.

Prokuroro prašyma pakeisti O. L. kaltinima kolegija atmeta. Prokuroras neprašo nei pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktiniu aplinkybiu iš esmes skirtingomis, nei pakeisti veikos kvalifikavimo pritaikant baud˛iamaji istatyma, numatanti sunkesne nusikalstama veika. Todel keisti O. L. kaltinima teisme BPK 256 str. nustatyta tvarka nera pagrindo. Taip pat pa˛ymetina, kad prašyme papildyti kaltinima nurodoma apie O. L. padaryta kita nusikalstama veika, t. y. apie tai, kad jis su kitais asmenimis prie baro „Cinaras“ sumuše A. O., I. R. ir M. M.. Taciau prokuroro 2005 m. bir˛elio 17 d. nutarimu del šios nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas O. L. buvo nutrauktas. Šis prokuroro nutarimas nepanaikintas, todel baud˛iamasis procesas tuo paciu pagrindu negalimas (BPK 3 str. 1 d. 8 p.). Prokuroro prašyme faktiškai išdestytos tik papildomos aplinkybes, išsamiau paaiškinancios prieš ˇ. V. padarytos nusikalstamos veikos motyva, taciau del to keisti O. L. kaltinima nera pagrindo. Pa˛ymetina, kad kolegija šiame nuosprendyje prokuroro prašyme išdestytas aplinkybes jau aptare ir ivertino. Šios aplinkybes ir jas patvirtinantys irodymai turi reikšmes sprend˛iant O. L. kaltes klausima.

Skund˛iamame nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimu del netinkamai aprašytos nusikalstamos veikos, taip pat nepagrista. Kaltinamajame akte nurodyta O. L. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, budas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybes, todel kaltinamojo akto turinys atitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimus. Išnagrineti irodymai patvirtina, kad O. L. nusikalstama veika padare butent kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytu budu. Kad ˇ. V. buvo nu˛udytas suduodant jam smugius metaliniu strypu, durianciu-pjaunanciu irankiu, o taip pat suduodant smugius rankomis ir kojomis, patvirtina specialistu išvados, eksperto paaiškinimai ir liudytoju parodymai. Skund˛iamame nuosprendyje be pagrindo nurodoma, kad O. L. kaltinime inkriminuoti visu triju nusikaltime dalyvavusiu asmenu veiksmai ir visi nukentejusiajam padaryti su˛alojimai. Kaltinime visi ˇ. V. padaryti su˛alojimai, t. y. nusikalstamos veikos padariniai, aprašyti visiškai pagristai. Tuo tarpu kaltinimo dalis, kurioje nurodoma, kad išvardintus su˛alojimus padare O. L., veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, iš tikruju reiškia, kad išvardintus su˛alojimus veikdami kartu padare visi trys asmenys. Siekiant del to pašalinti bet kokias abejones, šioje dalyje kaltinimas O. L. tikslinamas. Taciau kaltinima O. L. kolegija keicia kitoje dalyje. Nors kaltinamajame akte aprašant nusikalstama veika apie nusikalstamos veikos padaryma veikiant bendrininku grupe nepamineta, taciau paciame tame paciame akte ši aplinkybe nurodyta sunkinancia O. L. atsakomybe. Tai reiškia, kad iš tikruju O. L. kaltinamas, kad nu˛ude ˇ. V. veikdamas bendrininku grupe kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Ši kaltinimo dalis nepagrista. BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tycinis bendras dvieju ar daugiau tarpusavyje susitarusiu pakaltinamu ir sulaukusiu šio Kodekso 13 straipsnyje nustatyto am˛iaus asmenu dalyvavimas darant nusikalstama veika. Kaltinime nurodyta, kad O. L. nusikaltima padare veikdamas su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Ikiteisminis tyrimas prieš šiuos asmenis ne tik atskirtas, bet jie iš viso nenustatyti, todel jokiu duomenu, ar tie asmenys gali buti nusikalstamos veikos subjektais ir ar atitinka BK 24 str. 1 d. nustatytus po˛ymius, byloje nera. Del šios prie˛asties kaltinimo dalis del nusikalstamos veikos padarymo veikiant bendrininku grupe šalinama. Daroma išvada tik apie tai, kad O. L. kaltinime nurodytomis aplinkybemis ˇ. V. nu˛ude suduodamas nukentejusiajam smugius kartu su dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

Sprend˛iant O. L. kaltes ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, kolegija nesutinka ir su kai kuriomis kitomis skund˛iamame nuosprendyje išdestytomis teismo išvadomis. Nuosprendyje teismas nurode, kad daugybinius su˛alojimus ˇ. V. padare keli asmenys, specialisto išvada leid˛ia teigti, kad mirtina su˛alojima padare tik vienas asmuo, neirodyta, kad tai padare O. L.. Taip pat nurodyta, kad nenustatytas kiekvieno bendrininko tycios turinys, ju dalyvavimo darant nusikaltima pobudis ir funkcinis vaidmuo. Išteisindamas O. L. teismas remesi teismine praktika, kad jeigu nukentejusiojo mirti sukele vienas ar keli padaryti kuno su˛alojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurta vartojo turedami tycia nu˛udyti, tai u˛ nu˛udyma atsako tik tie asmenys, kuriu padaryti kuno su˛alojimai buvo nukentejusiojo mirties prie˛astis.

Teismo išvada, kad ˇ. V. mire tik nuo vieno asmens padaryto ir vieno nukentejusiojo mirti sukelusio kuno su˛alojimo, neatitinka bylos aplinkybiu, nes teismas neteisingai ivertino pamineta specialisto išvada Nr. KM27/04(03). Joje tikrai nurodyta, kad lemtingas mirtinas buvo galvos dešines puses sumušimas su atviru daugybiniu skeveldriniu kaukoles skliauto dešines puses bei pamato kaulu lu˛imu ir galvos smegenu sumušimu. Taciau tai nereiškia, kad šis su˛alojimas buvo padarytas vienu smugiu. Iš šios ir kitu specialistu išvadu matosi, kad galvos sumušimas, kuris tapo ˇ. V. mirties prie˛astimi, buvo padarytas suduodant ne viena, o keleta smugiu ir padarant daugybinius galvos su˛alojimus. Papildomai apklaustas apeliacines instancijos teismo posedyje ekspertas D. Vitkus parode, kad nors lemtingi ir did˛iausia itaka mirciai tureje smugiai buvo du, taciau jei šie smugiai ir nebutu suduoti, nukentejusysis galejo mirti ir nuo kitu smugiu i galva. Mirties prie˛asti reikia sieti su 6 su˛alojimais, padarytais galvos srityje. Ekspertas taip pat nurode, kad ˇ. V. mire nuo galvos su˛alojimu visumos, išskyrus smulkius durtinius su˛alojimus (t. 10, b. l. 162). Nepagrista ir teismo išvada, kad nenustatytas ir O. L. vaidmuo ˇ. V. nu˛udyme. Jau aptarti irodymai patvirtina, kad O. L. pats vartojo prieš nukentejusiji fizini smurta, sudave jam smugius, todel jis buvo nusikaltimo vykdytojas. Pirmosios instancijos teismas remesi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. bir˛elio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Del teismu praktikos nusikaltimu ˛mogaus gyvybei bylose“ 8 p. išaiškinimais apie tai, kad kai ne visi asmenys smurta naudojo turedami tycia nu˛udyti, tai u˛ nu˛udyma atsako tik tie asmenys, kuriu padaryti kuno su˛alojimai buvo nukentejusiojo mirties prie˛astis. Taciau tame paciame nutarimo punkte išaiškinta, kad jei smurta prieš nukentejusiji naudojo keli asmenys ir šis mire nuo padarytu su˛alojimu visumos, tai pagal BK 129 str. atsako visi kuno su˛alojimus padare asmenys. Kai keli asmenys veikia kartu, turedami tycia nu˛udyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybe nukentejusiajam, tai jie visi yra nu˛udymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nera butina, kad kiekvienas iš tokiu vykdytoju padarytu mirtinus su˛alojimus, pakanka, kad tai padarytu bent vienas iš ju. Kitu vykdytoju dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikata, bet ir atimant nukentejusiajam galimybe priešintis kesinimosi i gyvybe metu. Tame paciame LAT senato nutarime išaiškinta, kad apie kaltininko tycios turini teismas sprend˛ia atsi˛velgdamas i visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo irankius, buda, su˛alojimu kieki, ju pobudi, vieta ir kt. ˇ. V. buvo nu˛udytas suduodant jam daugybinius smugius i gyvybiškai svarbia kuno vieta – galva, smugiai buvo suduoti metaliniu strypu ir kitais irankiais, nukentejusysis buvo mušamas stovintis, jam pargriuvus smurtas buvo tesiamas, o po to sunkiai su˛alotas nukentejusysis buvo paliktas guleti nuošalioje vietoje. Byloje nera duomenu, kad mušdamas ˇ. V. O. L. sieke jam atimti gyvybe, iš dalies tuo vercia abejoti ir jo telefoninis pranešimas policijai apie gulinti su˛alota nukentejusiji. Taciau jau aptartos nu˛udymo aplinkybes patvirtina, kad mušdamas nukentejusiji O. L. galimybe atsirasti ivairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentejusiojo sveikatos sutrikdymui ar netgi jo mirciai) numate bendrai, tu padariniu savo samoneje nedetalizavo ir vienodai norejo bet kurio iš ju atsiradimo. Todel daroma išvada, kad O. L. veike tiesiogine neapibre˛ta tycia. Jau buvo nurodyta, kad ˇ. V. mire ne nuo vieno, o nuo keleto galvos su˛alojimu visumos, išskyrus smulkius durtinius su˛alojimus. Byloje iš tikruju nera konkreciai nustatyta, kiek ir kokius su˛alojimus ˇ. V. padare konkreciai O. L.. Taciau, net ir sutinkant su tuo, kad jo suduotais smugiais nebuvo padaryti su˛alojimai, sukele nukentejusiojo mirti, tai veikos kvalifikavimui neturi reikšmes. Nors kaltinimo dalis del veikimo bendrininku grupe pašalinama, O. L. ne tik pats vartojo fizini smurta, bet ir mate, kad smurta prieš ˇ. V. vartojo ir kiti su juo buve du asmenys ir šiems ju veiksmams pritare, todel jo paties, veikusio tiesiogine neapibre˛ta tycia, veika turi buti kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinimo dalis del nu˛udyma kvalifikuojanciu po˛ymiu taip pat pasitvirtino. Irodyta, kad ˇ. V. buvo nu˛udytas visai be dingsties, tik todel, kad jis prie baro „Cinaras“ atvyko su A. O., I. R. bei M. M. ir stebejo ten vykstancias muštynes, kuriose dalyvavo ir O. L.. Vartoti prieš nukentejusiji fizini smurta O. L. neturejo jokiu asmeniniu paskatu ir jo veiksmai buvo atviras iššukis visuomenes tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams. Todel daroma išvada, kad ˇ. V. buvo nu˛udytas del chuliganišku paskatu. Jau buvo nurodyta, kad ˇ. V. buvo suduota labai daug smugiu, jis buvo mušamas ivairiais irankiais, o po to buvo paliktas guleti nusikaltimo ivykio vietoje. Specialisto išvada patvirtina, kad ˇ. V. kraujyje alkoholio, kuris butu slopines skausma, nebuvo rasta. Nukentejusiji ivykio vietoje surade liudytojai parode, kad guledamas ˇ. V. dejavo, atvykus greitajai pagalbai, kitu padedamas, i automobili ilipo pats, tuo metu nebuvo prarades samones. Tai patvirtina, kad nukentejusysis del patirtu su˛alojimu jaute dideli fizini skausma ir patyre dideles kancias. Ji sumuše asmenys neabejotinai suvoke itin ˛iauru gyvybes atemimo nukentejusiajam ypatuma, todel daroma išvada, kad nu˛udymas buvo padarytas itin ˛iauriai. ˇ. V. buvo su˛alotas 2004 m. gegu˛es 16 d., o mire gegu˛es 19 d. Tuo metu galiojusios redakcijos BK 129 str. 2 d. sankcija numate švelnesne bausme, todel, vadovaujantis BK 3 str. nuostatomis, O. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal tuo metu galiojusios 2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcijos BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo paskirti O. L. konkretaus dyd˛io bausme. Šiame ir nukentejusiuju A. V. bei M. V. apeliaciniuose skunduose taip pat prašoma patenkinti pareikštus civilinius ieškinius. Šiose dalyse kolegija apeliacinius skundus tenkina iš dalies.

Skiriant O. L. bausme kolegija vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis del bausmes paskirties ir BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais. Jokiu O. L. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Kaltinamajame akte nurodytos dvi O. L. atsakomybe sunkinancios aplinkybes, taciau ne vienos iš ju kolegija taip pat nepripa˛ista. Del šiame nuosprendyje jau aptartu prie˛asciu kaltinimo dalis del nusikalstamos veikos padarymo bendrininku grupe buvo pašalinta, todel pripa˛inti šia aplinkybe nuteistojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) taip pat nera pagrindo. Byloje taip pat nera duomenu, kad ˇ. V. nu˛udymo metu O. L. tikrai buvo apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. Pats O. L. neneigia, kad ta nakti bare vartojo šiek tiek alkoholio, taciau apsvaiges nebuvo. Niekas iš liudytojais apklaustu asmenu jo ˛enklaus apsvaigimo taip pat nepatvirtino. Butina ivertinti ir tai, kad nuo jo alkoholio vartojimo momento iki ˇ. V. nu˛udymo galejo praeiti nema˛ai laiko. Po nusikaltimo padarymo O. L. nebuvo sulaikytas, jo girtumas nebuvo nustatytas, todel daryti išvada, kad nusikaltimo padarymo metu O. L. buvo apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), irgi nera pagrindo. Skiriant bausme kolegija taip pat atsi˛velgia ir i kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, taip pat ir i kaltininko asmenybe. O. L. padare labai sunku nusikaltima, buvo nu˛udytas jaunas ˛mogus, todel nusikaltimas sukele neatstatomus padarinius, nu˛udytojo artimiesiems ir visuomenei padaryta ypatingai didele ˛ala. Tai, kad buvo nustatyti du nu˛udyma kvalifikuojantys po˛ymiai, nukentejusiajam buvo suduota labai daug smugiu, buvo panaudoti nusikaltimo irankiai, parodo padidinta padaryto nu˛udymo pavojingumo laipsni. Nors kiti du nu˛udyme dalyvave asmenys nebuvo nustatyti, irodyta, kad O. L. vaidmuo nu˛udyme nebuvo antraeilis, jis buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas. Iš bylos matosi, kad nu˛udyma O. L. padare budamas jauno am˛iaus, tuo metu mokesi suaugusiuju vidurineje mokykloje, po to dirbo ir buvo pakankamai gerai charakterizuojamas. Iš bylos matosi, kad 1998 m. dar budamas nepilnametis, jis buvo nuteistas u˛ vagyste ir svetimo turto su˛alojima, bausmes vykdymas buvo atidetas ir šis teistumas jau yra išnykes. Taciau Klaipedos miesto apylinkes teismo 2006 m. baland˛io 28 d. nuosprend˛iu vel buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., jam buvo paskirta subendrinta bausme 20 MGL dyd˛io (2500 Lt) bauda. Iš teismui pateiktu papildomu dokumentu matosi, kad O. L. 2006-2008 metu laikotarpiu dar keleta kartu buvo baustas u˛ administracinius teises pa˛eidimus (t. 10, b. l. 151-155). Šios aplinkybes jau rodo O. L. polinki daryti teises pa˛eidimus. Vis delto, skiriant bausme u˛ nu˛udyma, kolegija atkreipia demesi i tai, kad šis nusikaltimas buvo padarytas prieš keleta metu, tuo metu O. L. buvo ˛ymiai jaunesnio am˛iaus ir tuo metu apie jo jau susiformavusias nuostatas daryti nusikaltimus dar nebuvo pagrindo. Tuo metu galiojusios redakcijos BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytos terminuoto laisves atemimo bausmes vidurkis buvo 12 metu ir 6 men. Ivertinant visas aptartas aplinkybes, kolegija skiria O. L. bausme, artima tuo metu galiojusio baud˛iamojo istatymo sankcijos vidurkiui. Po šio nusikaltimo padarymo O. L. dar buvo nuteistas 2006 m. baland˛io 28 d. nuosprend˛iu. Nusikaltimai, u˛ kuriuos jis buvo nuteistas šiuo nuosprend˛iu, nuo kvalifikuoto nu˛udymo labai skiriasi pagal pavojinguma, todel, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprend˛iu ir ankstesniu nuosprend˛iu paskirtos bausmes bendrinamos apemimo budu.

Kadangi O. L. pripa˛istamas kaltu, jis privalo atlyginti nusikaltimu padaryta ˛ala. Prokuroras šioje byloje yra pareiškes civilini ieškini, kuriame prašo iš nuteistojo priteisti 2757 Lt ˇ. V. gydymo išlaidu Valstybinei ligoniu kasai (t. 1, b. l. 70). Gydymo išlaidu suma patvirtina prie bylos prideta ligonines pa˛yma (t. 1, b. l. 69), todel šis civilinis ieškinys tenkinamas pilnai. Byloje taip pat pareikštas nukentejusiojo A. V. civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 156-157), kuriame nukentejusysis prašo iš nusikaltima padariusiu asmenu priteisti iš viso 257 193,74 Lt ˛alos atlyginimo. Iš ieškininio pareiškimo matosi, kad prašoma priteisti suma sudaro 5193,74 Lt ˇ. V. laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidu (turtine ˛ala), 2000 Lt išlaidu advokato paslaugu apmokejimui ir 250 000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo. Šis civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Pareiškime nurodyta turtines ˛alos suma pagrista prie bylos pridetais dokumentais (t. 1, b. l. 158-162), todel šioje dalyje ieškinys tenkinamas. Prie bylos pridetas kvitas (t. 1, b. l. 163) taip pat patvirtina nukentejusiojo išlaidas advokato paslaugu apmokejimui, todel šios išlaidos, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš nuteistojo taip pat turi buti išieškotos. Tuo tarpu klausima del neturtines ˛alos atlyginimo kolegija sprend˛ia vadovaujantis CK 6.250 str. nuostatomis. Akivaizdu, kad nu˛udydamas ˇ. V. nuteistasis jo tevams ir kitiems artimiesiems sukele didelius dvasinius išgyvenimus, dvasini sukretima ir emocine depresija. Todel neturtine ˛ala jiems tikrai buvo padaryta.CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtines ˛alos dydi, atsi˛velgia i jos pasekmes, šia ˛ala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines ˛alos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sa˛iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Daugelis šiu aplinkybiu jau buvo aptartos skiriant O. L. bausme. Nustatant neturtines ˛alos dydi irgi atsi˛velgiama i tai, kad ši ˛ala buvo padaryta labai sunkiu tyciniu nusikaltimu, o nu˛udytojo artimieji del to patyre ypatingai didelius dvasinius išgyvenimus. Iš bylos matosi, kad O. L. turtine padetis šiuo metu tokia, kad prašoma iš jo priteisti ˛alos atlyginimo suma išieškoti nebus galimybes. Kita vertus, pagal galiojancia teismu praktika, nustatant neturtines ˛alos dydi sveikatos su˛alojimo ar gyvybes atemimo atvejais ˛ala padariusio asmens turtine padetis nelaikoma lemianciu kriterijumi. Be to, nustatant neturtine ˛ala, ivertinamos ne tik aplinkybes, kurios rodo kaltininko turtine padeti ˛alos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leid˛ia spresti apie turtines padeties pasikeitima ateityje. Galima manyti, kad jauno am˛iaus O. L. ateityje gales isidarbinti, igyti turto ir atlyginti nusikaltimu padaryta neturtine ˛ala. Taciau šiuo atveju reikia atsi˛velgti ir i tai, kad nuteistasis prieš tai dar privales atlikti jam paskirta bausme. Ivertinus visas šias aplinkybes, kolegija daro išvada, kad nukentejusiojo A. V. civiliniame ieškinyje nurodoma ir prašoma priteisti neturtines ˛alos atlyginimo suma yra per didele. Vadovaujantis sa˛iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei susiformavusia teismine praktika, ši suma ma˛inama iki 150 000 Lt.

Prie bylos yra prideti daiktiniai irodymai: ˇ. V. drabu˛iai, nuteistojo O. L. kelnes ir mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3100“ ir SIM kortele, liudytojos M. B. u˛rašu knygute, taip pat vaizdo juosta su O. L. atpa˛inimu ir kompaktinis diskas su telefoninio pranešimo irašu. Vadovaujantis BPK 94 str. drabu˛iai ir kiti daiktai galetu buti gra˛inti ju savininkams. Taciau iš šios baud˛iamosios bylos yra atskirta byla del ˇ. V. nu˛udyme dalyvavusiu kitu nenustatytu asmenu. Daiktiniai irodymai gali buti reikalingi ir toje byloje, todel jie paliekami saugoti kartu su byla iki bus ištirta ir išnagrineta atskirta byla del kitu nusikaltime dalyvavusiu asmenu. Iš nuteistojo O. L. paimti pinigai paliekami saugoti Klaipedos m. VPK finansu skyriuje civiliniu ieškiniu u˛tikrinimui.

Vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., teiseju kolegija

Klaipedos apygardos teismo 2006 m. spalio 10 d. išteisinamaji nuosprendi panaikinti ir priimti nauja nuosprendi.

O. L. pripa˛inti kaltu padarius nusikaltima, numatyta BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir paskirti jam bausme laisves atemima 12 metu.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d.,šia bausme ir Klaipedos miesto apylinkes teismo 2006 m. baland˛io 28 d. nuosprend˛iu paskirta subendrinta bausme 20 MGL dyd˛io (2500 Lt) bauda subendrinti apemimo budu ir galutine subendrinta bausme O. L. paskirti laisves atemima 12 (dvylikai) metu, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmes atlikimo laika pradeti skaiciuoti nuo nuteistojo suemimo vykdant ši nuosprendi momento.

I paskirta laisves atemimo bausme iskaityti nuteistojo O. L. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suemimo) laika nuo 2004 m. gegu˛es 20 d. iki 2004 m. lapkricio 18 d. ir nuo 2006 m. rugsejo 12 d. iki 2006 m. spalio 10 d.

Iš nuteistojo O. L. priteisti 5193,74 Lt turtines ˛alos atlyginimo bei 150000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo nukentejusiajam A. V. ir 2757 Lt ˇ. V. gydymo išlaidu Valstybinei ligoniu kasai. Iš nuteistojo O. L. taip pat išieškoti nukentejusiajam A. V. 2000 Lt išlaidu advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo atstovas, paslaugoms apmoketi.

Daiktinius irodymus: ˇ. V. sportines kelnes, sportinius marškinelius, bliuzona, sportini bliuzona, O. L. d˛insines kelnes ir mobilaus ryšio telefona „Nokia 3100“ su SIM kortele, M. B. u˛rašu knygute, vaizdo juosta ir garso irašo kompaktini diska toliau saugoti su šia byla iki bus ištirta ir išnagrineta baud˛iamoji byla, atskirta del ˇ. V. nu˛udyme dalyvavusiu nenustatytu asmenu.

Iš nuteistojo O. L. paimtus pinigus (40 euru ir 6,58 Lt) palikti saugoti Klaipedos miesto VPK finansu skyriuje civiliniu ieškiniu u˛tikrinimui.