- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-1404-459/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12407-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Žvėryno bakalerija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Arūnas construction“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Žvėryno bakalerija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Žvėryno bakalerija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arūnas construction“ dėl pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius perkėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Žvėryno bakalerija“ pareikštu ieškiniu prašo: 1) Įpareigoti ieškovę savo lėšomis per nustatytą terminą leisti Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, sumokėti Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, ir (ar) pranešti apie statybos pradžią tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (- ioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat pagal bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus; 2) priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio faktinį pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis nurodė, kad šalys sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią susitarė žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), bendrai pastatyti statinius žemės ūkio veiklai vystyti. Pagal Sutarties 5 punktą atsakovė privalėjo organizuoti, kontroliuoti ir atlikti statybos darbus. Atsakovė vykdė statybos darbus, tačiau ieškovė sužinojo, kad atsakovė savavališkai ir be ieškovės žinios atliko jau pastatytų pagalbinio ūkio pastatų kapitalinio remonto darbus. Dėl savavališkai atliktų kapitalinio remonto darbų trečiasis asmuo surašė 2024 m. rugsėjo 12 d. Savavališkos statybos aktą Nr. FAK-1295, 2024 m. rugsėjo 13 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus lydinčius dokumentus. Atsakovės prašymu terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo tęsiamas ne vieną kartą, tačiau atsakovė savavališkos statybos padarinių taip ir nepašalino iki šiol. Atsakovei Kauno apygardos teisme iškelta bankroto byla. Kadangi atsakovė bankrutuoja, tai, labai tikėtina, kad ji nebegalės pašalinti savavališkos statybos padarinių ir dėl to ieškovė praras savo pajamų iš bendros veiklos dalį. Todėl savavališkos statybos padarinius sutinka pašalinti ieškovė savo lėšomis ir rizika.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas nurodė, kad ieškovė siekia savavališkos statybos subjekto pakeitimo ir, jį pakeitus, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą. Tačiau ieškinyje aplinkybių ir duomenų, kad su tokiu prašymu buvo kreiptasi į privalomąjį nurodymą surašiusią instituciją, nėra pateikta. Su ieškiniu nepateikti duomenys, jog kompetentingas subjektas išnagrinėjo aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia prašymą, ir sprendė klausimą, ar egzistuoja aplinkybės ir sąlygos tenkinti ieškovės prašymą.
3.2. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje jokių aplinkybių, patvirtinančių tarp ieškovės ir atsakovės kilusį ginčą, nenurodyta, ieškovė atsakovei materialinio reikalavimo, į kurį turėtų atsakyti atsakovė, nesuformulavo, atsakovei jokie reikalavimai nereiškiami. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas, kurį turėtų nagrinėti teismas. Ieškovei nepateikus kreipimosi į teismą prielaidos, ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės ieškinį. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nurodo, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis nenustato asmeniui, kurio teisės pažeidžiamos, pareigos iš pradžių kreiptis į privalomąjį nurodymą surašiusią instituciją, o tik po to galimybę kreiptis į teismą.
4.2. Pažymi, kad privalomąjį nurodytą surašiusią instituciją ieškovė yra įtraukusi į bylą trečiuoju asmeniu, todėl ji turės galimybę išsakyti savo poziciją procesiniuose dokumentuose ir (ar) bylą nagrinėjant iš esmės.
4.3. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra ginčas dėl pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius (atsakovė nevykdo nurodymo, bankrutuoja), todėl toks ginčas nagrinėtinas teisme. Kadangi atsakovės bankroto administratorius atsisakė perleisti pareigą žodžiu, tai ieškovė neturi objektyvios galimybės pateikti tokio atsisakymo įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
9. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Taigi, gavęs ieškinį ir spręsdamas jo priimtinumo klausimą, teismas pirmiausia įvertina, ar yra kilęs ginčas ir ar ginčas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį remdamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p., nes ieškovė nesuformulavo ginčo dalyko tarp šalių, t. y. nepateikė atsakovei materialaus reikalavimo, į kurį ši turėtų atsakyti. Reikalavimas iš esmės nukreiptas ne į atsakovę, o į valstybės instituciją, kuri sprendžia savavališkos statybos klausimus. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepasinaudojo administracine (ne teismo) tvarka – nesikreipė į kompetentingą instituciją. Pažymėjo, kad kol nėra institucijos sprendimo ar atsisakymo priimti tokį sprendimą, nėra ir ginčo, kurį galėtų nagrinėti teismas civilinio proceso tvarka.
10.1. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentuoja, kad pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 str. nuostatą asmenys, kurių teisės pažeidžiamos dėl savavališkos statybos, gali kreiptis iš karto į teismą; kad tarp ieškovės ir atsakovės yra ginčas dėl pareigos pašalinti savavališkos statybos padarinius (atsakovė nevykdo nurodymo, bankrutuoja), todėl tai turėtų būti nagrinėjimo objektas; kad privalomąjį nurodytą surašiusią instituciją ieškovė yra įtraukusi į bylą trečiuoju asmeniu, todėl ji turės galimybę išsakyti savo poziciją procesiniuose dokumentuose ir (ar) bylą nagrinėjant iš esmės.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčijamos nutarties motyvus ir susipažinęs su ieškovės ieškinio reikalavimais, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.
12. Pažymėtina, kad, remiantis CPK 5 str. ir 137 str. 2 dalies nuostatomis, jei nėra ginčo tarp šalių ar teismo sprendimu negali būti apginta pažeista ar ginčijama teisė – ieškinys tokiu atveju nepriimamas. Nagrinėjamu atveju remiantis savavališkos statybos padarinių šalinimo teisiniu reguliavimu, t. y. pagal Įstatymo 14 str., sprendimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ar įteisinimo priima statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, bet ne teismas (išskyrus atvejus, kai ginčijamas tokio pareigūno sprendimas). Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pirmiausia ieškovė turėjo kreiptis į tą instituciją, kuri surašė aktą, su prašymu leisti jai pašalinti padarinius ar įteisinti statybą. Tik tokiu atveju, jei institucija būtų atsisakiusi, tuomet atsirastų administracinis ginčas, kurį būtų galima skųsti teismui (Administracinių bylų teisenos tvarka, ne civiline tvarka). Nagrinėjamu atveju tokio ginčo nėra.
13. Pažymėtina, kad nors Įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad į teismą gali kreiptis ir kiti asmenys, kurių teisės pažeidžiamos, tačiau tai taikoma tik tada, kai egzistuoja ginčas dėl teisės, o ne kai asmuo nori perimti pareigą ar inicijuoti administracinių veiksmų pakeitimą. Į teismą gali kreiptis ir kiti asmenys, kai teismas sprendžia savavališkos statybos padarinių šalinimą kaip ginčą dėl teisės, paprastai inicijuotą valstybinės priežiūros institucijos arba kai yra ginčas dėl institucijos sprendimo. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar jo įvykdymo, nes nei ieškovė, nei atsakovė šio nurodymo neginčija. Ieškovė prašo faktiškai administracinės kompetencijos sprendimo – pakeisti subjektą, o ne išspręsti civilinį ginčą.
14. Be to, pažymėtina, kad apeliantė neteisingai aiškina Įstatymo 14 str. 9 d. 1 p. – ši norma netaikoma savavališkos statybos subjekto keitimui, o apibrėžia teismo kompetenciją spręsti, kai byla jau iškelta dėl savavališkos statybos padarinių. Ši norma nesuteikia teisės bet kuriam asmeniui kreiptis į teismą, kad šis „perduotų“ savavališkos statybos subjektui pareigas. Tokios teisės perėmimas įstatyme nenumatytas ir pažeistų administracinio akto individualumo principą – privalomasis nurodymas surašomas konkrečiam subjektui, jo keitimą sprendžia tik institucija, jį surašiusi.
14.1. Nors apeliantė nurodo, kad privalomąjį nurodymą surašiusią instituciją yra įtraukusi į bylą trečiuoju asmeniu, todėl ji turės galimybę išsakyti savo poziciją procesiniuose dokumentuose ir (ar) bylą nagrinėjant iš esmės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog Statybos inspekcija įtraukta trečiuoju asmeniu, nesuteikia pagrindo priimti ieškinį, jeigu ginčo nėra. Jei ieškovė mano, kad institucija turėtų pakeisti subjektą, ji turėtų su prašymu kreiptis tiesiogiai į ją, o jei jos prašymą būtų atsisakyta patenkinti, tuomet jau tokį atsisakymą galėtų skųsti administracine tvarka.
15. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio reikalavimais ieškovė nereiškia jokių – nei turtinių, nei pareiginių – reikalavimų atsakovei — ji prašo teismo leidimo veikti pačiai. Toks reikalavimas, priešingai nei nurodo apeliantė, nėra vertintinas kaip civilinis ginčas tarp bylos šalių. Ginčas dėl teisės kyla, kai viena šalis teigia turinti tam tikrą teisę ar reikalavimą, o kita šalis ją ginčija. Vien tik tai, kad atsakovė nevykdo privalomojo nurodymo ar bankrutuoja, nesukuria ginčo dalyko tarp šalių civilinio proceso prasme. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė nesuformulavo jokio reikalavimo atsakovei. Apeliantė teigia, kad atsakovės bankroto administratorius atsisakė perleisti subjekto pareigą žodžiu, todėl ieškovė neturi objektyvios galimybės pateikti tokio atsisakymo įrodymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žodiniai teiginiai nėra procesiniai įrodymai pagal CPK 177 straipsnį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra civilinio ginčo tarp šalių.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė keliamam klausimui spręsti nepasinaudojo įstatyme numatyta administracine tvarka – pirmiausia turėjo kreiptis į Statybos inspekciją ir tik, jei institucija būtų atsisakiusi pakeisti subjektą, būtų atsiradęs ginčas, kurį galima nagrinėti teisme. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pritaikydamas civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymo priimti institutą, pagrįstai apeliantės ieškinį atsisakė priimti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.