Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Perlo kreditai“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami 2013 m. balandžio 11 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta 3-jų metų terminui sudaryta tarpininkavimo sutartimi Nr. 4/11/13/1 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti tarpininkavimo paslaugas vartojimo kredito išdavimo srityje, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutartimi nustatytą komisinį atlygį, skaičiuojamą už kiekvieną ieškovės tinkamai užpildytą ir perduotą atsakovei vartojimo kredito siekiančių asmenų paraišką. Lietuvos banko sprendimu, už sistemingus Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus, atsakovė nuo 2015 m. gruodžio 18 d. buvo išbraukta iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo, dėl ko atsakovės įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymas tapo neįmanomu. Anot ieškovės, dėl paminėtos priežasties ieškovė už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. vasario 1 d., t. y. datos, iki kurios galiojo šalių Sutartimi nustatytas susitarimas dėl 22 Eur dydžio komisinio atlygio už kiekvieną ieškovės tinkamai užpildytą ir atsakovei perduotą paraišką dėl vartojimo kredito suteikimo, ieškovė patyrė nuostolius, pasireiškusius realių ir iš anksto suplanuotų pajamų negavimu. Ieškovės nuomone, atsakovės civilinei atsakomybei taikyti egzistuoja visos įstatyme numatytos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškiantys tuo, kad atsakovė, vykdydama savo ūkinę-komercinę veiklą, pažeidė ne tik teisės aktų, bet ir Sutarties reikalavimus tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas pareigas, dėl ko Lietuvos banko sprendimu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. ji buvo išbraukta iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo; 2) žala (nuostoliai) negautų pajamų forma, pasireiškianti tuo, kad ieškovė, esant atsakovės normaliai veiklai, per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 19 d. iki 2016 m. vasario 1 d. (t. y. per 44 dienas, kuomet galiojo 22 Eur dydžio komisinio atlygio tarifas, skaičiuotinas vidutiniškai 66 paraiškoms per dieną) būtų išsiuntusi atsakovei 2 904 paraiškas (44 x 66), už kurias, atskaičius 14 080 Eur sąnaudas, butų gavusi 49 808 Eur grynojo pelno (63 888 – 14 080); 3) priežastinis ryšys, pasireiškiantis tuo, kad ieškovės negautas pajamas nulėmė būtent neteisėti atsakovės veiksmai, nes tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi vartojimo kreditų teikimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, kurių laikytis įpareigojo ir Sutartis, jai nebūtų atimta teisė užsiimti vartojimo kreditų suteikimo veikla; 4) kaltė, pasireiškianti tuo, kad atsakovė nepaisė priežiūros institucijų nurodymų dėl savo netinkamos veiklos, taikytų jai sankcijų (atsakovei paskirta 4 489 Eur bauda už tai, kad nesivadovavo atsakingo skolinimosi principu ir netinkamai įvertino kredito gavėjo mokumą; 3 620 Eur bauda už tai, kad laiku nepateikė informacijos, reikalingos įmonės inspektavimui atlikti), dėl ko buvo išbraukta iš kreditų davėjų sąrašo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2013 m. balandžio 11 d. sudarė terminuotą (3-jų metų terminui) Tarpininkavimo sutartį Nr. 4/11/13/1, pagal kurią ieškovė UAB „Perlo kreditai“ įsipareigojo teikti atsakovei UAB „4finance“ tarpininkavimo paslaugas vartojimo kredito išdavimo srityje, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei už tai komisinį atlygį (Sutarties 3.1 ir 3.3 punktais). Sutarties 6.1 punktu šalys susitarė kad už Sutarties pagrindu teikiamas tarpininkavimo paslaugas atsakovė (paslaugų gavėja) įsipareigoja mokėti ieškovei (paslaugų davėjai) 10 Lt/2,87 EUR komisinį atlygį, skaičiuojamą už kiekvieną tinkamai užpildytą ir perduotą atsakovei, tačiau jos mokumo vertinimo kriterijų neatitinkančią ir dėl to atmestą paraišką, atsakovė mokės ieškovei 10 Lt (2,87 Eur) bei 5 proc. nuo sumos, nurodytos vartojimo kredito sutartyje, už kiekvieną tinkamai užpildytą ir patvirtintą paraišką. 2014 m. lapkričio 4 d. Sutarties priedu Nr. 3, jo 10 punktu susitarė pakeisti Sutarties 6.1. punktą, nustatydamos, kad už Sutarties pagrindu teikiamas tarpininkavimo paslaugas atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 38 Lt (11 Eur) dydžio komisinį mokestį, skaičiuojamą už kiekvieną tinkamai užpildytą, nuskenuotą ir perduotą atsakovei paraišką, nepriklausomai nuo to, koks buvo mokumo vertinimo rezultatas, t. y. kreditas suteiktas, ar ne. 2015 m. spalio 30 d. Sutarties priedu Nr. 8, jo 2 punktu šalys susitarė pakeisti Sutarties 6.1. punktą, nustatydamos, kad už Sutarties pagrindu teikiamas tarpininkavimo paslaugas atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei iki 2016 m. vasario 1 d. 22 Eur dydžio komisinį atlygį, skaičiuojamą už kiekvieną tinkamai užpildytą, nuskenuotą ir perduotą atsakovei paraišką, nepriklausomai nuo to, koks bus mokumo vertinimo rezultatas, t. y. kreditas suteiktas, ar ne. Lietuvos bankas 2015 m. gruodžio 18 d. išplatino savo sprendimą, kuriuo išbraukė atsakovę UAB „4finance“ iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo nuo 2015 m. gruodžio 18 d. 24 valandos. Anot ieškovės, dėl paminėtos priežasties ieškovė už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. vasario 1 d., t. y. datos, iki kurios galiojo šalių Sutartimi nustatytas susitarimas dėl 22 Eur dydžio komisinio atlygio už kiekvieną ieškovės tinkamai užpildytą ir atsakovei perduotą paraišką dėl vartojimo kredito suteikimo, ieškovė patyrė 49 808 Eur dydžio nuostolius, kurie pasireiškė realių ir iš anksto suplanuotų pajamų negavimu. Tiesioginių nuostolių ieškovė nepatyrė, kadangi iki 2015 m. gruodžio 18 d. už ieškovės pateiktas paraiškas atsakovė pilnai atsiskaitė.

Dėl sutartinės atsakomybės sąlygų

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas. Nagrinėjamu atveju kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, nes sutarties šalys yra verslo įmonės, todėl sprendžiant jų civilinės atsakomybės klausimus taikytina CK 6.256 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta atsakomybė be kaltės. Reikalaujant nuostolių atlyginimo, pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

1. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Minėta, kad Sutarties 3.1 ir 3.3 punktais šalys susitarė, jog ieškovė teiks atsakovei atlygintines tarpininkavimo paslaugas, apimančias vartojimo kredito sutarties dokumentų priėmimą ir persiuntimą atsakovei, o pastaroji mokės ieškovei komisinį atlyginimą Sutarties 6.1 punkte aptartomis sąlygomis. Sutarties 3.6 punktu šalys susitarė, kad atsakovė moka ieškovei tik Sutartyje numatytą komisinį atlygį ir nekompensuoja jokių kitų susijusių ir vykdant Sutartį patirtų išlaidų. Pagal Sutarties 11.1 punktą, šalys prisiėmė visišką turtinę atsakomybę už nuostolius, kuriuos patiria kita šalis, jeigu nevykdomi arba netinkamai vykdomi Sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė Sutarties 3.3 ir 6.1 punkte numatytų pareigų nepažeidė, kad būtent ieškovė po Lietuvos banko 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo nutarė toliau nebendradarbiauti su atsakove. Atsižvelgiant į paminėtas Sutarties nuostatas, sutiktina su atsakovės argumentais, kad Lietuvos banko nustatyti atsakovės veiklos trūkumai nėra susiję su Sutartimi ir jos tinkamu (ne)vykdymu, byloje nėra pateikta duomenų ir ieškovė neįrodė, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovės nuoroda į Sutarties 4.2.7 punkto pažeidimą pernelyg nutolusi nuo ieškovės įrodinėjamų nuostolių dydžio ir nuostolių atsiradimo priežasties. Sutartis savo esme yra atlygintinų paslaugų sutartis pagal CK 6.716 straipsnyje pateiktą paslaugų sutarties sampratą. Todėl sutiktina ir su kitu atsakovės argumentu, kad ieškovė gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, nes atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teisimo sutartį įstatymas ir teismų praktika nenumato (CK 6.721 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007). Be to, šalių paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2013 m. gruodžio 12 d. buvo sudariusi praktiškai to paties pobūdžio tarpininkavimo sutartį su kitu kredito davėju – UAB „M. C.“, taigi ieškovės paslaugų teikimas nenutrūko, dėl ko nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė buvo vienintelė vartojimo kreditų teikėja, kas turėjo tiesioginės reikšmės ieškovės komercinei veiklai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė ieškovės pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.

2. Dėl nuostolių atsiradimo ir jų dydžio. Kaip teisingai nurodo atsakovė, taikant ir aiškinant CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), pagal kasacinio teismo praktiką atsižvelgtina į šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013). Minėta, kad nagrinėjamu atveju skolininko (atsakovės) neteisėtų veiksmų faktas nebuvo nustatytas, ieškovės negautos pajamos grindžiamos tokių pajamų gavimo tikėtinumu, bet ne jų neišvengiamumu. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovė būsimas pajamas skaičiavo atsižvelgdama į tai, kad jos siunčiamų paraiškų kiekis išliks toks pats, koks buvo per visus metus, tačiau pačios ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad jos siunčiamų paraiškų kiekis nuo 2015 m. spalio mėnesio nuosekliai mažėjo, ieškovė nepateikė visų duomenų apie turėtas išlaidas (sumokamų mokesčių, išlaidų darbuotojų darbo užmokesčiui), dėl ko yra pagrindas išvadai, kad ne visos išlaidos buvo įtrauktos į ieškovės sąnaudas, kurios turi tiesioginės reikšmės ieškovės negautam pelnui apskaičiuoti. Remiantis nurodytu, yra pagrindas teigti, kad ieškovė neįrodė nei nuostolių atsiradimo pagrindo, nei realaus jų dydžio, todėl laikytina, kad byloje nenustatyta ir antroji civilinės atsakomybės sąlyga.

3. Dėl priežastinio ryšio. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininkų veiksmų rezultatu. Taigi ieškovė, siekdama kad atsakovei būtų taikyta civilinė atsakomybė, turėjo įrodyti, kad jos nurodomų negautų pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (CPK 178 straipsnis). Aukščiau aptartomis aplinkybėmis atsakovės neteisėti veiksmai ir nuostolių atsiradimo faktas nebuvo nustatyti. Byloje nėra ginčo, kad Lietuvos bankui sustabdžius atsakovės veiklą, ieškovė nusprendė nebevykdyti Sutarties ir toliau nebeteikti paraiškų atsakovei, dėl ko šalių tolesnis bendradarbiavimas nutrūko, o surengtos derybos laukiamo rezultato nedavė. Todėl sutiktina su atsakove, kad negaudama jokių paslaugų iš ieškovės, atsakovė neturėjo pareigos toliau vykdyti Sutartį, ir kad ieškovės nurodomi nuostoliai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės veiksmų, kuriuos Lietuvos bankas pripažino netinkamais. Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad ieškovė neįrodė ir paskutinės civilinės atsakomybės sąlygos nagrinėjamam ginčui spręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atmetus ieškinį atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė byloje yra pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų 5 458,54 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurias sudaro: 5 357,88 Eur atsiliepimo į pradinį ieškinį rengimas, prašymo dėl posėdžio atidėjimo rengimas, atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimas, pasirengimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžių metu, dokumentų analizė, kliento konsultavimas; 25 Eur – kopijavimas, paieška registruose; 75,66 Eur – kelionės išlaidos. Pastebėtina, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (2015 m. kovo 19 d. redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į byloje vykusių teismo posėdžių skaičių, atsakovo teiktų prašymų ir kitų procesinių dokumentų skaičių ir jų turinį, yra pagrindas išvadai, kad bendra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija minėtų Rekomendacijų 8.2 p., 8.16 p., 8.19 p. nurodytus maksimalius dydžius. Todėl atsakovės prašoma priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 4 336,55 Eur (CPK 98 straipsnis). Ieškovei sumažinus savo reikalavimus ir bylą išnagrinėjus pagal patikslintą ieškinį, jos prašymas dėl žyminio mokesčio permokos gražinimo laikytinas pagrįstu (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 270 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ (į. k. 301881644) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Perlo kreditai“ (į. k. 302932814) 4 336,55 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei 14 Eur (keturiolikos eurų) žyminio mokesčio permoką, pavedant šią sprendimo dalį vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.