Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. V. 2024-05-30 skundą dėl 2024-05-21 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja V. M. 2024-05-21 priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal pareiškėjos V. V. 2024-05-14 pareiškimą (skundą), kuriame ji nurodė, kad 2024-05-14 nuo 8.30 val. iki 20.30 val. bei kas dieną, kaimynai V. Š. ir B. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), lauke, garsiai leido muziką, taip trikdydami jos ramybę ir poilsį. Pareiškėja prašė ištirti viešosios tvarkos trikdymą (ANK 488 straipsnio 1 dalis), nes toks kaimynų elgesys nuolat pasikartojantis.

4. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas V. Š. paaiškino, kad su kaimynės V. V. kaltinimu, kad jis ir jo sutuoktinė sąmoningai ir tyčia garsiai leidžia muziką savo kieme, tuo siekdami sutrikdyti pastarosios poilsį ir ramybę, nesutinka. Jis neneigia, kad savo sodybos kieme, ant ūkinio pastato sienos įrengė garso kolonėlę. Minėta garso kolonėlė nukreipta į kaimynės sklypo pusę, nes taip padaryti jam buvo techniškai patogiausia. Jis muziką sklype klauso, kai yra laisvadienis (dirba pamaininį darbą), ir dirba savo sklype ūkio darbus. Tikrai muzikos nesiklauso kiekvieną dieną, ir tuo labiau, nuo ryto iki vakaro. Žmona dirba kiekvieną dieną, todėl, apie leidžiamą muziką žino iš kaimynės V. V. skundų policijai ir įvairioms institucijoms. Asmeniškai žmona muzikos nesiklauso. Tarp jo šeimai priklausančio žemės sklypo ir kaimynės V. V. yra laisvas žemės sklypas, todėl jam nesuprantama, kaip jo sklype leidžiama muzika gali trikdyti kaimynės ramybę ir poilsį. Niekas iš šalia gyvenančių kaimynų nesiskundė jam dėl garsiai leidžiamos muzikos. Jis, dėl nuolatinių kaimynės V. V. skundų įvairioms institucijoms, 2018 metais dėl savo sklype leidžiamos muzikos yra atlikęs garso slėgio matavimus. Garso slėgis atitiko reikalavimus. Jis mano, kad kaimynė V. V. teikia skundus įvairioms institucijoms ir teismui, siekdama gilinti kaimynų konfliktą, kuris tęsiasi 10 metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

5. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

6. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnis).

7. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas, tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 488 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Taigi pagrįstai išvadai daryti, kad V. Š. ir jo sutuoktinė B. Š. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, ar buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucijos atstovas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priėmė konstatavęs, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos V. M. 2024-05-21 nutarimu, kuriuo nusprendė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal pareiškėjos V. V. 2024-05-14 pareiškimą (skundą), motyvuodama iš esmės tuo, kad jos įsitikinimu byloje yra pakankamai objektyvių duomenų (jos pateiktas vaizdo ir garso įrašas (iš telefono)), kad Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, nes 2024-05-14 nuo 8.30 val. iki 20.30 val. bei kiekvieną dieną (duomenys neskelbtini), lauke, garsiai leido muziką, taip trikdydami jos ramybę ir poilsį. Tačiau teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, peržiūrėjęs ginčo įvykio vaizdo įrašus, išklausęs liudytoją V. Š., neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, jog skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos 2024-05-21 nutarimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

9. Tam, kad asmenų veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjo pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti nustatomas, remiantis objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos V. V. vertinimo, kad savo veiksmais V. ir B. Š. garsiai leisdami muziką savo sklype sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, nepatvirtina nei jos pateikti vaizdo įrašai, nei kiti byloje esantys duomenys, t.y į įvykio vietą skundą tirti atvykę policijos pareigūnai (2024-05-14 tarnybinis pranešimas). Peržiūrėjus pareiškėjos tyrimo metu į bylą pateiktą vaizdo medžiagą, nustatyta, kad 2024-05-14 apie 19.13 val., 19.28 val., 19.37 val. (duomenys neskelbtini), lauke girdisi foninė muzika. Nėra duomenų, kad įvykio metu buvo naudojami garsą stiprinantį garso aparatūra, mikrofonai ar kiti prietaisai garso stiprinimui, nebuvo garsiai dainuojama ar grojama muzikos instrumentais, taip pat nesigirdi nei garsių šūksnių, nei švilpimo ar kitokių triukšmą keliančių veiksmų, trikdančių viešąją rimtį. Pastebėtina tai, kad vaizdo įrašuose girdisi tik muzika, todėl sutiktina su Institucijos atsiliepime pateikta išvada, kad sklindantis garsas iš Š. sklypo nebuvo toks intensyvus, kad trikdytų asmenų ramybę bei poilsį ir darbą.

10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl 2024-05-14 nuo 8.30 val. iki 20.30 val. bei kiekvieną dieną dėl V. Š. ir B. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), lauke leidžiamos muzikos būtų sutrikdytas ANK 488 straipsnio saugomas objektas – viešoji rimtis. Teismas neturi duomenų, ir tai tikėtina, kad minėtą dieną, ir kitą dieną, muzika iš Š. sklypo nėra leidžiama nuo ryto iki vakaro, ką teisminio nagrinėjimo metu V. Š. bei pareigūnai, atvykę į įvykio vietą tirti skundo aplinkybių. Tyrimą pagal V. V. skundą atlikusi PK ir teismas neturi duomenų, kad dėl V. ir B. Š. garsiai leidžiamos muzikos į PK ar teismą kreipėsi kiti Š. kaimynai, o V. V. skundai dėl Š. įvairių padarytų nusižengimų ar nusikaltimų, yra išdava 10 metų nuolatinių konfliktų tarp kaimynų.

11. Teismas plačiai nepasisako dėl galiojančių Triukšmo prevencijos Kretingos rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių nuostatų. Apie tai 2024-05-21 nutarime pasisakė skundą tyrusi pareigūnė.

12. Papildomai pažymėtina, jog teismo nuomone, šiuo atveju nėra prasmės aiškintis dėl triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimo, kadangi šie duomenys nei patvirtintų, nei paneigtų pareiškėjos skunde nurodomo 2024-05-14 d. įvykio aplinkybių bei neturėtų įtakos vertinimui dėl pareiškėjos skunde nurodomo galimo nusižengimo buvimo ar nebuvimo.

13. Aktualiu atveju policija, tirdama pareiškėjo pareiškimą, atliko visus objektyviai įmanomus veiksmus galimam viešosios rimties trikdymo nusižengimui nustatyti, tačiau pareiškėjos 2024-05-14 užfiksuoti garsai iš tikrųjų nebuvo tokie garsūs, triukšmingi, kad leistų įžvelgti pagrindą taikyti ANK 488 straipsnio 1 dalį. Jokių duomenų, kurie leistų įsitikinti pareiškėjos teiginiu, jog dėl Š. veiksmų buvo sutrikdyta jos ir (ar) kitų asmenų ramybė, poilsis ar darbas, byloje nėra, policija tokių duomenų pagrįstai nenustatė. Todėl tyrėja teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pagal pareiškėjos pareiškimą dėl viešosios rimties trikdymo – padaryta veika neturi tokio administracinio nusižengimo požymių – nepadaryta veika ir nekilo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai.

14. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

15. Tyrėjos išvados dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nutraukimo yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Todėl kaip nepagrįsti vertinami pareiškėjo argumentai, jog tyrėja neatskleidė, tinkamai neįvertino visų reikšmingų įvykio aplinkybių.

16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta pirmiau, teismas konstatuoja, kad tyrėja, priimdama nutarimą, tinkamai įvertino visetą byloje surinktų duomenų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, todėl pareiškėjos V. V. 2024-05-30 skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

17. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-85/2013).

18. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę. Šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

19. palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2024-05-21 nutarimą (ROIK: 24242550416) nepakeistą ir pareiškėjos V. V. 2024-05-30 skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.