Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2021-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. e1-499-308/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-05-18
Bylos Nr.
e1-499-308/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01393-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Kaltinamasis
R. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-499-308/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01393-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.10;1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro R. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2021 m. sausio 9 d., apie 21:00 val., gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su savo broliu E. T. metu, tyčia sudavė jam mažiausiai keturis smūgius kumščiu į veidą, riešą, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. T. kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies vokų- nosies dešinės pusės srityje bei kairiame rieše, odos nubrozdinimus kaktos srityje ir nosies nugarėlėje. Tokiu būdu nežymiai sužalojo savo artimąjį giminaitį – E. T..

Tokiais veiksmais R. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 metų sausio 9 dieną, vakare, laiko tikslaus neprisimena, namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto su broliu E. T. metu kairės rankos kumščiu sudavė E. T. keturis, gal tris kartus į veidą. Jam pataikė į dešinės akies skruostikaulį, nosį, kaktą, galėjo jam pataikyti ir į rankos riešą, nes E. T. nuo suduodamų smūgių lyg kažkiek prisidengė veidą ranka. Kiek tiksliai sudavė smūgių nurodyti negali, neprisimena, smūgius sudavė vieną po kito, viskas vyko labai greitai. Konflikto metu buvo neblaivus, buvo išgėręs trauktinės. Buvo išgėręs apie 400 gramų alkoholinių gėrimų. Įvykio aplinkybes prisimena. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, labai pergyvena, taip pasielgė spontaniškai, supykęs dėl brolio E. T. pasakytų žodžių. Sužaloti brolio E. T. nenorėjo ir nesiekė. (1 t. b. l. 120-122, 128-132).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, įtariamasis R. T. savo duotus parodymus patvirtino. Jis parodė, kad savo brolį sužalojo namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė tris-keturis smūgius ranka E. T. į veidą (1 t. b. l. 133-141).

Be kaltinamojo visiško kaltės prisipažinimo, jo kaltė pagrindžiama liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytojos R. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021-01-09 apie 14 val. į namus grįžo sūnus R.. Apie 15 val. ji išėjo pas draugą V. K.. Namuose liko V. ir R.. Į namus ji grįžo kitą dieną, apie 10 val. 30 min. Tuo metu namuose buvo sūnus Vaidas, o sūnus A. su draugu V. M. kaip tik išeidinėjo į parduotuvę. Juos sutiko jau kieme išeinančius. Užėjus į namus, kambaryje pamatė sūnų E., kuris buvo kambaryje, klūpėjo ant grindų, rankomis ir kūnu buvo atsirėmęs į sofą. Vaidas sakė, kad iš vakaro prigėrė, todėl matomai jam bloga. Suprato, kad E. iš vakaro gėrė alkoholį. Vėliau iš parduotuvės į namus sugrįžo sūnus A. su draugu V. M., jie kambaryje gėrė alų. Begeriant jie pastebėjo, kad E. bloga, todėl ji iškvietė Greitąją medicinos pagalbą. Atvykę Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai konstatavo E. mirtį. Matė ant jo veido kraujosruvas. Vėliau sužinojo, kad iš vakaro, tai yra 2021-01-09, vakare namuose, jos vaikai E. ir R. gerdami alkoholį susimušė. Ji tuo metu namuose nebuvo, todėl kas tarp jų įvyko nežino. R. ir E. dažnai konfliktuodavo, nesutardavo dėl pinigų ir žemių. Vienas kitą kaltindavo, kad neprisideda prie žemės dirbimo, namų tvarkymo. E. buvo konfliktiškas, būdamas girtas buvo priekabus (1t.b.l. 20-21).

Liudytojo S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad E. T. kartu su juo ir R. T. gėrė trauktinę. Bendraujant ir geriant alkoholinius gėrimus apie 21.00 val., tiksliai laiko neprisimena, tarp R. T. ir E. T. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko jie susiginčijo neprisimena. Žodinio konflikto metu jie vienas kitam pradėjo sakyti, kad tuoj vienas kitam suduos. Vienas sakė, kad tuoj gausi ir kitas kažką atsakė, kad tuoj šis pats gaus. Vykstant žodiniam konfliktui, R. T. atsistojo ir priėjo prie sėdinčio ant lovos E. T.. R. T. priėjus, jie vienas prieš kitą užsimojo rankomis, bandė vienas kitam suduoti. Matė, kad R. T. rankos kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė bandančiam atsistoti E. T. į veido sritį. Jis pataikė E. T. į nosį ir kažkur prie akies, kurios pusės ir kur tiksliau neprisimena. Kuria ranka R. T. sudavė smūgius neprisimena, kiek tiksliai jis kartų sudavė taip pat neprisimena, bet tikrai sudavė du, o gal tris kartus. Ar E. T. sudavė R. T. smūgius gerai nematė, lyg nesudavė. Nuo suduotų smūgių E. T. nenugriuvo, liko sėdėti ant lovos. Vykstant konfliktui, atsistojo, priėjo prie jų ir rankomis pastumdamas R. T., atitraukė jį nuo E. T.. R. T. atsitraukė, atsisėdo ant fotelio. Jam atsisėdus, tarp E. T. ir R. T. dar įvyko žodinis konfliktas, jie vienas kitam kažką pasakė, ką tiksliai jie sakė neprisimena. Matė, kad E. T. iš nosies bėgo kraujas. Liepė jam eiti nusiprausti, tačiau E. T. atsisakė tai padaryti. Praėjus maždaug 10-15 minučių laiko, tiksliai neprisimena, pasakė R. T. išeiti. R. T. sutiko ir jis su juo išėjo iš jo namų. Išeidamas dar paėmė pradėtą gerti butelį brendžio. Išeinant iš namų, E. T. liko sėdėti ant lovos, žiūrėjo televizorių. Jis jokios pagalbos neprašė, niekuo nesiskundė, buvo sąmoningas. Išėjus, jis su R. T. nuėjo pas pusbrolį N. P., gyventį (duomenys neskelbtini). Nuėjus, namuose, kambaryje, jis, R. T. ir N. P. išgėrė atsineštą brendį. Po vidurnakčio, apie pirmą valandą nakties, tiksliai laiko pasakyti negali, neprisimena, grįžo į namus. R. T. liko pas N. P. nakvoti. Ryte, apie 11-12 val., tiksliai laiko pasakyti negali nežino, būdamas savo namuose iš kitų žmonių sužinojo, kad E. T. mirė. Konflikto metu, buvo neblaivus, gana stipriai apsvaigęs nuo išgerto alkoholio, tačiau įvykio aplinkybes prisimena. R. T. konflikto su broliu E. T. metu buvo neblaivus (1 t. b. l. 37-39) .

Liudytojo D. S., dirbančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad dirbant 2021 metų sausio 10 dieną apie 12.25 val. buvo gautas pranešimas, jog greitosios pagalbos darbuotojai (duomenys neskelbtini), gaivina E. T.. Atvykus į įvykio vietą, namo kambaryje buvo rastas gulintis ant grindų E. T.. Šalia buvo medikai, kurie atlikinėjo jo gaivinimą. Apie 13.10 val. medikai konstatavo vyriškio mirtį. Apžiūrėjus E. T. lavoną ant jo veido buvo pastebėta dešinės akies kraujosruva, taip pat nosies ir kaktos odos nubrozdinimas. Aiškinantis aplinkybes, bendraujant su E. T. broliu R. T., šis nurodė, kad 2021 metų sausio 9 dieną apie 21.30 val. namuose, išgertuvių metu tarp jo ir brolio E. T. įvyko žodinis konfliktas. Aiškindamas toliau R. T. nurodė, kad konflikto metu jis broliui E. T. sudavė tris -keturis smūgius kumščiu į veidą. Toliau pasakodamas R. T. nurodė, kad po konflikto jis nuėjo miegoti į virtuvės patalpą ir brolio E. T. iki 2021 metų sausio 10 dienos 12.00 val. nematė. Ar E. T. buvo kur nors išėjęs niekas nežinojo ir nematė. Ant R. T. jokių sužalojimų nesimatė. Patikrinus alkotesteriu R. T. buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, apklaustas liudytojas A. T.. Dėl nustatytų aplinkybių buvo surašytas tarnybinis pranešimas (1t.b.l. 43-44).

Liudytojo A. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad į namus grįžo 2021-01-10 apie 11-12 val. Einant į namus jam paskambino V. M.. Jis pasisiūlė ateiti pas jį, išgerti alaus. Sutiko. Dar jis minėjo, kad brolis E. jam neatsiliepė telefonu. Namuose buvo mama, brolis Vaidas ir E.. E. buvo kambaryje, miegojo, jo viršutinė kūno dalis buvo ant lovos, o kojos ant grindų, veidu į lovą. Grįžus į namus ir kalbantis su broliu Vaidu jis pasakė, kad iš vakaro, tai yra sausio 9 d. broliai R. ir E. namuose susimušė. Baigus kalbėtis atėjo V. M.. Jie abu E. pakėlė ant lovos ir paguldė ant kairiojo šono. Tai darant brolis E. neprabudo, nieko nesakė, manė, kad jis girtas ir miega, daugiau jo nelietė. Jam, V. ir V. M. būnant tame pačiame kambaryje, E. pradėjo sunkiai, giliai kvėpuoti, jį atvertus pamatė, kad mėlynuoja jo veidas. Matė, kad pas E. po akimis buvo kraujosruvos, patinimai, matėsi nubrozdinimai nosies, kaktos srityje. Tuo metu į namus jau buvo grįžęs brolis R., miegojo kitame kambaryje. Jis jį pakvietė. Jis su V. M. E. nukėlė nuo lovos ant žemės ir R. pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą, o motina paskambino į pagalbos centrą. Kartais namuose jis pykdavosi su broliu R., buvę, kad abu ir susimušdavo, stumdydavosi, tekę abu ir išskirti. E. namuose girtas būdavo priekabus, agresyvus, išprovokuodavo konfliktus, prie visų kabinėdavosi (1 t. b. l. 62-63, 66-68).

Liudytojo V. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021-01-09 vakare, į namus sugrįžo brolis R., kuris namuose trumpai pabuvo ir išvažiavo parsivežti draugo S. K. su kuriuo ruošėsi išgerti butelį degtinės. Jiems grįžus, jie kambaryje gėrė degtinę, jis tuo metu kitame kambaryje gulėjo ant lovos. Geriant degtinę kaskart išeidavo į kiemą parūkyti. Grįžtant S. jį pakvietė ateiti pas juos į kambarį. Neužilgo nuėjo pas juos į kambarį ir jis. Būnant su jais kambaryje, alkoholio nevartojo. Išgėrus vieną degtinės butelį, pradėjo gerti antrą butelį. Į namus grįžo brolis E.. Kiek matė, jis buvo stipriai apgirtęs, eidamas ramstėsi į sienas. Ant E. nosies matėsi iš anksčiau buvęs nubrozdinimas, ant veido kitų sužalojimų nesimatė. E. atėjęs į kambarį prisijungė prie jų. Iš pradžių gerdami jie kalbėjosi normaliai, be jokių pykčių ir barnių. Vėliau E. pradėjo priekaištauti R., kad jis jam skolingas. R. atsakė, kad jis senai skolą yra grąžinęs. Tada E. pradėjo sakyti R., kad jam yra užrašytos žemės, kurias jis dirba, o jie visi ant jo pyksta ir dėl jo galit pasiimti savo žemes. R. pasakė, kad ,,tu dirbi žemes, tai jas ir turėkis“. Toks konfliktas jau ne pirmą kartą, nes kai E. būna neblaivus, visą laiką įvyksta konfliktai dėl tų žemių ir konfliktus visuomet pradeda E.. Jiems konfliktuojant S. bandė juos nuraminti. E. atsistojęs nuo stalo nuėjo iki spintos, iš kurios paėmė žemės dokumentus ir sviedė juos į Regimantą. R. tuos pačius dokumentus metė atgal į E.. Jis nuo lovos paėmė tuos dokumentus ir įdėjo į spintelę. E. paklausė R., ar jis nenori gauti į veidą. R. atsakė ,,davai“. Tuo metu jie vienas prieš kitą stovėjo skirtingose stalo pusėse, S. stovėjo šalia R.. Jis tuo metu išėjo iš kambario į virtuvę. Virtuvėje išgirdo, kad kambaryje buvo bruzdesys, ant grindų griuvinėjo daiktai, tačiau jokių riksmų, šauksmų nebuvo. Nuėjo į savo kambarį, kur krovėsi telefonas, parašė draugei žinutę ir nuėjo į kambarį, kuriame buvo broliai. Visa tai užtruko maždaug 3 minutes. Įėjęs į kambarį, pamatė kambaryje stovinčius vienas priešais kitą R. ir E., tarp jų stovėjo S., kuris ištiesęs ranką neleido prie E. prieiti R.. Ant grindų buvo nukritusi lėkštė ir stiklinė, kurias pakėlė ir padėjo ant stalo. Egidijui iš nosies nugarėlės bėgo kraujas, matėsi ką tik padaryta žaizda. Suprato, kad šis sužalojimas atsirado jiems mušantis. Nuėjo į virtuvę, paėmė popierių, kurį atnešęs E., jam pasakė, kad nusivalytų kraują. Jie dar išgėrė po stikliuką degtinės ir S. kartu su R. išėjo iš namų. Jis su E. liko namuose dviese. E. atsigulė miegoti, o jis nuėjo į kitą kambarį žiūrėti televizoriaus. Sekančios dienos, tai yra 2021-01-10 ryte, apie 4 val. išgirdo vaikščiojantį E., kuris vaikščiojo virtuvėje. Jam pasakė, kad eitų miegoti. Jį matė tik iš šono, veido neįžiūrėjo. Ar ten buvo daugiau kokių nors sužalojimų nematė. Jam nuėjus miegoti, taip pat užmigo. Apie 9 val. 30 min. jį iš miegų prikėlė A. V., kuris buvo ką tik atėjęs, ir paprašė, kad jam padėtų E. pakelti nuo grindų ir paguldyti ant lovos. Atėjęs į kambarį, matė, kad E. guli ant pilvo, ant grindų. Suėmęs už E. kojų, Aurimas už pažastų, E. paguldė į lovą. Iš karto išėjo iš kambario, kaip tuo metu atrodė E. neatkreipė dėmesio. Vėliau išėjo į parduotuvę, grįžęs į namus žiūrėjo televizorių. Po to nuėjo pas draugą V. M., ten išgėrė puodelį kavos. V. paskambino savo broliui A. M. ir pasiūlė nusipirkti alaus ir ateiti pas jį. Su V. grįžus į namus, A. jau buvo pas juos. V. su A. išėjo į parduotuvę, o jis liko namuose pavalgyti. Jiems grįžus iš parduotuvės jie gėrė alų. Apie 11 val. į namus sugrįžo R.. Kambaryje, kur miegojo E., V. su A. gėrė alų, o jis sėdėjo. Vienu metu, V. pastebėjo, kad E. sunkiai kvėpuoja. A. su V. priėjo prie E., bandė jį prikelti, lengvai ranka tapšnojant jam per veidą, po to kažkuris nuėjo žadinti R.. Jis išėjo iš namų, nes pasidarė nejauku ir nenorėjo matyti to vaizdo. Išėjo į kaimą pasivaikščioti. Vėliau grįžus į namus kieme buvo atvykusi policija ir greitoji pagalba, taip pat susirinkę kaimo žmonės. Sužinojo, kad E. mirė (1 t. b. l. 73-75).

Specialisto išvada Nr. M 10/2021 (06), kuria konstatuota, kad E. T. mirtis įvyko dėl stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio kairio smilkinkaulio skeveldriniu lūžiu, kraujo išsiliejimu ir susikaupimu virš galvos smegenų kieto dangalo, galvos smegenų suspaudimu virš galvos smegenų kieto dangalo išsiliejusio ir susikaupusiu krauju, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, antrinėmis perivaskulinėmis kraujosruvomis smegenų kamieno medžiagoje. Į tai nurodo autopsijos duomenys bei autopsinės medžiagos papildomo tyrimo duomenys. E. T. mirtis galėjo įvykti prieš 2-3 paras iki jo autopsijos momento 2021-01-13 09.45 val. Tam neprieštarauja autopsijos metu nustatyti vėlyvieji lavoniniai reiškiniai. E. T. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. E. T. lavone rasta kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje smilkininėje srityje, kraujosruva kairiame smilkininiame raumenyje, kairio smilkinkaulio žvyno skeveldrinis nežymiai įspaustas lūžimas, pereinantis į kaukolės pamato kairės pusės vidurinę duobę ir kairio pleištakaulio sparno kraštą bei linijinio lūžio pavidalu nusitęsiantis pagal kairio smilkinkaulio piramidės priekinį kraštą, kraujo išsiliejimas ir susikaupimas virš galvos smegenų kietojo dangalo kairėje smilkininėje srityje prieš 2-4 paras iki mirties, veikiant kairę smilkininę sritį kietu buku riboto paviršiaus žalojančiu daiktu, smogiant kairę smilkininę sritį kietu buku riboto paviršiaus žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Šis sužalojimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. E. T. lavone taip pat rasta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokų-nosies dešinės pusės srityje bei kairiajame rieše, odos nubrozdinimai kaktos srityje ir nosies nugarėlėje padaryta nuo keliolikos valandų iki paros laikotarpyje iki mirties, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Gyviems asmenims tokie sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. Tepinėlyje iš nosiaryklės rasta SARS-CoV-2 RNR (1 t .b. l. 85-87).

Specialisto išvada Nr. pM 3-10/2021 (06) kurioje konstatuota, kad E. T. mirtis įvyko dėl stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio kairio smilkinkaulio skeveldriniu lūžiu, kraujo išsiliejimu ir susikaupimu virš galvos smegenų kieto dangalo, galvos smegenų suspaudimu virš galvos smegenų kieto dangalo išsiliejusio ir susikaupusiu krauju, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, antrinėmis perivaskulinėmis kraujosruvomis smegenų kamieno medžiagoje. Į tai nurodo autopsijos duomenys bei autopsinės medžiagos papildomo tyrimo duomenys. E. T. lavone rasta kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje smilkininėje srityje, kraujosruva kairiame smilkiniame raumenyje, kairio smilkinkaulio žvyno skeveldrinis nežymiai įspaustas lūžimas, pereinantis į kaukolės pamato kairės pusės vidurinę duobę ir kairio pleištakaulio sparno kraštą bei linijinio lūžio pavidalu nusitęsiantis pagal kairio smilkinkaulio piramidės priekinį kraštą, kraujo išsiliejimas ir susikaupimas virš galvos smegenų kietojo dangalo kairėje smilkininėje srityje prieš 2-4 paras iki mirties, veikiant kairę smilkininę sritį kietu buku riboto paviršiaus žalojančiu daiktu, smogiant kairę smilkininę sritį kietu buku riboto paviršiaus žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Šis sužalojimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. E. T. lavone taip pat rasta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokų-nosies dešinės pusės srityje bei kairiajame rieše, odos nubrozdinimai kaktos srityje ir nosies nugarėlėje padaryta nuo keliolikos valandų iki paros laikotarpyje iki mirties, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Gyviems asmenims tokie sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. Po mirtį sąlygojusio galvos sužalojimo padarymo, iki pasireiškė galvos smegenų suspaudimo reiškiniai ir triko sąmonė, nukentėjusysis galėjo 2-4 parų laikotarpyje atliki savarankiškus veiksmus. Nustatyti kokia buvusi mirtį sąlygojusio galvos sužalojimo suteikus savalaikę kvalifikuotą medicinos pagalbą nėra galimybės, kadangi nukentėjusysis mirė. Tačiau, atsižvelgiant į sužalojimo apimtį ir šiuolaikinio neurochirurginio gydymo galimybes, neatmetama, jog savalaikė kvalifikuota medicinos pagalba būtų padėjusi išvengti nukentėjusiojo mirties (1 t. b. l. 91-92).?

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta - vieno aukšto gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). Protokole rašoma, kad įėjimas į namą yra nuo kiemo vidinės pusės pro metalines duris. Įėjus į namo vidų matosi, jog yra kairėje virtuvės patalpa, dešinėje kambario patalpa. Užėjus į kambarį dešinėje iš kairės į dešinę matyti, jog stovi minkšta dalis, stalas, du minkšti foteliai. Prie sienos tiesiai stovi rašomas stalas, sekcija. Virš rašomojo stalo pakabintas televizorius. Grindys kambaryje išklotos kilimais. Prie dešinės sienos stovi dvi sofos-lovos, šalia tolimesnės ant grindų veidu į viršų guli vyriškos lyties lavonas. Lavono galva kiek atlošta, kairė ranka ant liemens, dešinė atmesta į šoną. Rankų pirštai per sąnarius nežymiai sulenkti į delno vidų. Kojos tiesios. Apžiūrėjus lavoną matosi jog yra galvos sritis ir rankos pamėlę, lavono akys užmerktos burna pravira. Ant dešinės akies matosi hematoma, o ant nosies ir kaktos matyti odos nubrozdinimai. Kitų išorinių sužalojimų nesimato. Lavonas apsirengęs juodos spalvos sportiniais marškinėliais su užrašais, dėvėjo juodos spalvos trumpikėmis, pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis bei juodomis kojinėmis. Kraujo pėdsakų ar kitų objektų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos ištyrimui nėra (1 t. b. l. 50-58).

2021-04-19 įtariamajam R. T.i buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir laisvės apribojimo bausmės. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmę mažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę skirti – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įtariamasis R. T. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 145-147).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamojo R. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Kaltinamojo R. T. veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis smurtavo prieš šeimos narį, o būtent: 2021-01-09 tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė savo broliui E. T. mažiausiai keturis smūgius kumščiu į veidą, riešą, tuo padarydamas jam kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies vokų - nosies dešinės pusės srityje bei kairiame rieše, odos nubrozdinimus kaktos srityje ir nosies nugarėlėje. Tokiu būdu nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, skiriant jam draudimą bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis R. T. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 106-108), apie įrašymą į psichiatrinio gydymo įskaitą bei į priklausomybės ligų gydymo įskaitą – duomenų nėra, dirbantis.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, skiriant draudimą – psichiką veikiančių medžiagų bei baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausmės dydžiu ir rūšimi. Taigi, prokuroro sprendimas užbaigti nagrinėjamą baudžiamąją bylą teismo baudžiamuoju įsakymu įstatymui neprieštarauja, byloje nėra pareikštų civilinių ieškinių. Kaltinamajam buvo pranešta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam išaiškinta BPK 418–425 straipsniuose numatyta šio proceso tvarka ir pasekmės, kaltinamasis tam neprieštaravo.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtina prokuroro prašoma jam paskirti bausmė – laisvės apribojimas, skiriant draudimą ir baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

R. T. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas nebuvo. 2021-01-14 nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (1 t. b. l. 142-144), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Mirusio nukentėjusiojo, E. T., atstovė R. T. 2021-04-23 pranešimu buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. R. T. pareiškė, kad pranešimą gavo bei sprendimo neskųs (1 t. b. l. 151-152).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe alkoholį) bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe alkoholį).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įmoką sumokant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 Luminor banke. (Mokant įmoką nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą).

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, palikti galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti, pradėjus vykdyti panaikinti.

Išaiškinti R. T., kad:

1.) jeigu kaltinamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonės, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

2.) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3.) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4.) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas